Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. K. 2018 m. spalio 10 d., apie 19.30 val., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), M. L. priklausančiame kemperyje, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam M. L. į galvos bei veido sritį, dėl to nukentėjusysis prarado sąmonę ir nukrito ant grindų, po to, nukentėjusiajam B. Z. bandant apginti M. L., tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam B. Z. į galvą ir veidą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam M. L. atgavus sąmonę, lauke prie kemperio, tyčia kojomis spyrė ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam M. L., tokiais veiksmais nukentėjusiajam M. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir paakiuose bei krūtinėje ir nukentėjusiajam B. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose-paakyje bei nosyje, odos nubrozdinimais galvoje.

Be to, E. K. 2020 m. kovo 28 d. apie 22.55 val., Prienuose, Birštono gatvėje, iki Birštono g. 45(duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. K. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2018 m. spalio 10 d., valandos neatsimena, su savo drauge K. Š., su jam priklausančiu automobiliu BMV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas K. tėvus, kaimo pavadinimo nežino. Namuose buvo tik K. tėvas V. Š.. Mamos nebuvo namuose, ji buvo darbe. Truputį pabuvę pas K. tėvą namuose, su K. išvažiavo į namus į Kauną. Kadangi pradėjo gesti jo mašina, jis tą pačią dieną, apie 18.00 val., vienas savo automobiliu atvažiavo pas K. tėvą į namus, nes norėjo pasikalbėti, gal jis žino, kas turi nebrangiai parduoti automobilį. Jam pasiūlė nuvažiuoti pas jo kaimyną, vardo ir pavardės neminėjo, kuris gyvena ant kalno, maždaug apie 100 metrų nuo jo namų. Sakė, kad jis turi daug mašinų, kurias remontuoja, tvarko jas. Nuvažiavus pas V. nurodytą kaimyną, jis savo automobilį paliko ant keliuko. Matė, kad kemperyje degė šviesa, kemperis stovėjo toliau nuo namo, arčiau keliuko. Palikęs automobilį ant keliuko, pėsčiomis nuėjo prie kemperio. Priėjęs prie kemperio jis pasibeldė į duris ir atidaręs kemperio duris įėjo į kemperio vidų. Įėjęs į kemperio vidų, stovėjo tarpduryje, kemperio viduje pamatė tris žmones. Vienas iš jų buvo jam pažįstamas iš matymo, kuris tvarko mašinas, o kitų dviejų nebuvo matęs, nepažino. Jie kemperyje girtavo, nes viduje mėtėsi buteliai ir jie patys buvo neblaivūs. Vyras, kuris tvarko automobilius, stovėjo prie pat jo tarpduryje, kitas vyras jam už nugaros sėdėjo prie stalo, o trečias sėdėjo kemperio kampe. Jis vyro, kuris stovėjo priešais jį tarpduryje, paklausė, gal jis turi parduoti kokį automobilį nebrangiai kartu su technikine apžiūra. Jis jį pasiuntė necenzūriniais žodžiais ir pasakė, kad jis nieko neparduoda. Jis dar kartą jo paklausė, gal jis vis dėlto parduoda automobilį. Jis jam nieko neatsakė. Tuo metu už jo sėdėjęs vyras atsistojo ir priėjęs prie jo kartu su tuo vyriškiu, kurio klausė, gal parduoda automobilį, kartu vienu metu griebė rankomis jam už drabužių, už džemperio ir jį pradėjo tampyti. Tuo metu vyras, kurio klausė dėl automobilio, užsimojo jam rankos kumščiu trenkti į veido sritį. Tam vyrui dar nespėjus suduoti smūgio, jis pats trenkė jam atgal vieną kartą kumščiu į galvos sritį. Tada dar sudavė kumščiu apie keturis kartus kitam vyrui, tikėtina, kad tai įtarime nurodytam B. Z. į veido sritį. Ir dar tuo metu atsisukęs sudavė kumščiu tris smūgius, kaip įtarime nurodyta M. L. į veido sritį. Tiek B. Z., tiek M. L. sudavė kumščiu į galvos ir veido sritį po keturis smūgius kiekvienam atskirai. Po jo suduotų smūgių M. L. nukrito ant grindų kemperyje, B. Z. iš kemperio dingo, kur nežino, o trečias asmuo, kuris sėdėjo kemperio kampe, į konfliktą visiškai nesikišo, miegojo. M. L. bandė keltis nuo kemperio grindų, tada jis jam dar kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas ir išbėgo iš kemperio į mašiną ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini), į namus. Jam jokie smūgiai nebuvo suduoti. Jis nukentėjusiųjų M. L. ir B. Z. atsiprašė, jiems moralinę ir turtinę žalą atlygino, jie jam jokių pretenzijų neturi, jam atleido, jie susitaikė (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 68, 70 – 71).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. L. parodė, kad 2018 m. spalio 10 d., jis kartu su draugu B. Z. jo kieme, adresu (duomenys neskelbtini)stovėjusiame B. Z. priklausančiame kemperyje vartojo alkoholinius gėrimus. Tikslaus laiko neatsimena, apie 19.46 val., išgirdo, kad kažkas lupa kemperio duris. Jis priėjo prie durų ir jas atidarė. Pamatė lauke prie durų tris ir du toliau stovinčius nepažįstamus vaikinus. Vienas iš jų jam pasakė, jog girdėjo, kad parduoda mašiną. Jis tam vaikinui pasakė, kad neparduoda. Ir iš kart pasipylė smūgiai. Visa tai matė žmona K. L., kuri skambino policijai. Ji vieną iš tų vaikinų atpažino, kad tai E. K., kilęs iš (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini). E. K. draugauja su K. Š., kurios tėvai gyvena jo kaimynystėje. Dėl sumušimo greitoji medicinos pagalba jį išvežė į Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikas, kur jį apžiūrėję medikai paleido gydytis namo. Jam sumuštos įvairios kūno vietos, patyrė fizinį skausmą. Po keleto dienų B. Z. sūnus R. Z. papasakojo, kad tiek jį, tiek B. Z. sumušė kaimyno V. Š. dukters draugas, kurį jie išvadino negražiais žodžiais. Įvykio metu jam galėjo būti suduota ne mažiau kaip 4 smūgiai kumščiais į galvos sritį. Jis po šių smūgių nukrito ant grindų kemperyje, prarado sąmonę, po kiek laiko atsibudo jau lauke ant žemės prie kemperio, kai tuo metu jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas, kojas, rankas, nugarą. Buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Jį bandęs ginti B., taip pat buvo sumuštas. E. K. jo atsiprašė, padarytą moralinę, fizinę žalą atlygino, jam jokių pretenzijų neturi ir neturės, jie susitaikė (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 68, 70 – 71, 73).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis B. Z. parodė, kad gyvena kemperyje, kuris stovi draugo M. L. sklype, (duomenys neskelbtini), prie jo namų. 2018 m. spalio 10 d. apie 19.30 val., jis buvo minėtu adresu su draugu M. L. kemperyje. Kemperyje užsirakinę jie vartojo alkoholinius gėrimus, kai tuo metu išgirdo, kad kažkas beldžiasi ir laužia duris, t. y. per jėgą bando atidaryti kemperio duris. M. L. priėjęs prie durų jas atidarė, o jis liko sėdėti viduje prie staliuko. Tuo metu išgirdo, kaip vyriškas balsas draugo paklausė, ar jis parduoda automobilį Nissan Almera. Draugas jam atsakė, kad neparduoda, nes jis jam nepriklauso. Tada išgirdo kaip vyriškas balsas pakėlė toną ir pradėjo reikalauti parduoti automobilį, tačiau draugas M. L. vis jam atsakinėjo, jog automobilio neparduoda. Vyrui reikalaujant parduoti automobilį, išgirdo duslų smūgį ir pamatė, kaip jo draugas stovėdamas kemperio tarpduryje nukrito ant grindų. Jis tuo metu pašoko ir priėjo prie tarpdurio, o draugas išsirito į išorę prie kemperio laiptelių, taip pat pamatė, kad lauke stovi 3 asmenys, jis jiems garsiai pasakė ką jie daro. Po jo šių žodžių vienas asmuo rankos kumščiu jam sudavė smūgį į veidą, į kairės pusės paakį, ir jis tuo metu prarado sąmonę. Po kurio laiko atgavo sąmonę, negali nurodyti, tačiau atsibudo krūmuose šalia kemperio. Kai atgavo sąmonę, pamatė, kad yra atvykę policijos pareigūnai. Kadangi jam skaudėjo galvą, jis jų paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Vieną iš tų asmenų atpažino. Tai buvo E. K.. Maždaug po trijų dienų, po įvykusių muštynių, pas jį į garažą, kur jis dirba su M. atėjo jo sūnus R. Z., kuris gyveno V. Š. name, ir papasakojo, kad būdamas namuose muštynių dieną girdėjo, o tą dieną pas V. Š. dukrą K. buvo atvažiavęs draugas E. su draugais, kuris pasakė, kad važiuoja sumušti jų, už tai, kad M. kažkada E. įžeidė. Taip pat muštynių vakarą, tiek jam, tiek M. jo sūnus R. skambino juos perspėti, kad E. atvažiuoja su draugais jų sumušti. Kadangi jis ir M. buvo išgėrę, telefonus buvo palikę garaže, su savimi neturėjo. Jiems besėdint kemperyje, bevartojant alkoholinius gėrimus, išgirdo, kad kažkas iš lauko pusės plėšia kemperio duris, langą. M. atidarė duris, kad visai jų neišluptų. Matė, kaip lauke prie durų stovėjo E. K., o šalia jo dar du asmenys. Automobilio ir kitų asmenų nematė. Matė kaip E. K. sudavė smūgį kumščiu M. į galvos sritį bei pradėjo mušti kumščiais suduodami smūgius M. į galvos sritį. Jam puolus ginti M., pats gavo ne mažiau 4 smūgius kumščiais nuo E. K. į galvos sritį ir prarado sąmonę. E. K. jo atsiprašė, jam padarytą moralinę, fizinę žalą atlygino, jam jokių pretenzijų neturi ir neturės, jam atleido, jie susitaikė (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 82 – 83, 85 – 86, 88).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. L. parodė, kad 2018 m. spalio 10 d. vakare, tikslaus laiko neatsimena, laikotarpyje nuo 19.00 iki 20.00 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), lauke esančiame kemperyje jos vyras M. L. kartu su B. Z. vartojo alkoholinius gėrimus. Būdama namuose pro langą pamatė šalia jų sklypo privažiuojantį automobilį, kuris sustojo ir išlipo trys vyrai bei atėjo pas ją į namų vidų. Jie visi buvo neblaivūs. Jie jai sakė, kad jos vyras parduoda mašiną. Ji jiems atsakė, kad neparduoda, o jie jai sakė parduoda, klausė kur vyras. Ji pasakė, jog jis tikrai neparduoda. Po to jie pasakė, jog jis kemperyje, ten šviesa dega. Jie ėjo iki kemperio. Vaiką paguldė žiūrėti filmukų, išėjo į lauką parūkyti ir išgirdo, kad vyksta muštynės, riksmai, šauksmai, trenksmai. Ji pradėjo rėkti, kad iškvies policiją. Jie jai atsakė, kad kviesk. Ji pribėgo prie kemperio ir pamatė ant žemės, šalia kemperio įėjimo gulintį, visą kruviną savo vyrą. O B. Z. buvo taip pat šalia kemperio, tačiau ji dėmesio į jį nekreipė, nes ją šokiravo vyro sumušimai. Ji nedelsiant paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Vieną iš užpuolusių vaikinų ji susirado internetinėje svetainėje www.facebook.com ir atpažino, jog tai E. K., kaimyno dukters K. Š. draugas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 97 – 98).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. Š. parodė, kad 2018 m. spalio 10 d. po pietų, laiko nepamena, į namus atvyko jo dukra K. Š. su savo draugu E. K., jo automobiliu BMV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dukra su draugu gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi jis buvo išgėręs, dukra jį pamačiusi neblaivų, pasakė, kad išvažiuoja atgal į (duomenys neskelbtini). Tuo metu jo sugyventinė R. P. buvo darbe. Maždaug apie 18.00 val. tą pačią dieną jį pažadino lovoje miegantį atvykęs dukros K. draugas ., kuris jo paklausė, gal jis žino, kas parduoda kaime nebrangiai mašiną su galiojančia technine mašinos apžiūra. Jis pasakė, kad nelabai žino, bet gal gali užsukti pas jų kaimynus M. L. ir B. Z., gyvenančius (duomenys neskelbtini), nes jie užsiima automobilių remontu ir jų pardavimu. E. į kambarį buvo atėjęs vienas. Jau tuo metu namuose buvo sugrįžusi jo sugyventinė R. E. pasakė, kad užsuks pas M. L. pasižiūrėti ir jei ten nieko neras sau tinkamo, nuvažiuos kitur. J. E. išlydėjo į lauką, jis atsisėdęs į mašiną išvažiavo. Kadangi automobilio langai buvo užtamsinti ir jau buvo sutemę, nematė, ar dar kas sėdėjo jo automobilyje. Jis vėl sugrįžęs į kambarį nuėjo miegoti. Kad sumuštas M. L. ir B. Z. sužinojo tik kitą dieną iš savo sūnėno R. Z., kuris gyvena tame pačiame name, tik kitame namo gale. Kas pradėjo muštynes, nežino, R. nepasakojo. Po kelių dienų atvykęs su dukra K. ir pats E. jam taip pasakojo, kad buvo nuvykęs pas M. L. į namus, kur kemperyje rado M. L. ir B. Z. vartojančius alkoholį. Tarp jų kilo konfliktas peraugęs į muštynes, kurių metu buvo sumuštas M. L. ir B. Z. (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 101).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. Z. parodė, kad 2018 m. spalio 10 d. vakare apie 18.30 val., jam sugrįžus iš darbo į namus, kieme pamatė stovintį BMV automobilį. Šiuo automobiliu važinėja jo dėdės V. Š. dukros K. draugas. Jo dėdė V. Š. su savo sugyventine E. P. gyvena viename namo gale, o jis su mama gyvena kitame namo gale. Matė, kad jo dėdė V., kuris to metu buvo išgėręs, kalbėjosi su E., apie ką nežino, jis prie jų tada nebuvo priėjęs. Ar E. buvo atvažiavęs vienas, ar su draugais, jis nežino, nematė, nes buvo tamsu ir automobilis stovėjo už namo, todėl nematė ar jame dar buvo žmonių. Jam maždaug išėjus po 10 – 15 min. į lauką parūkyti, kieme dar stovėjo ir kalbėjosi V. su E.. Jam bestovint ir berūkant girdėjo, kad E. sakė V., kad važiuos kažkur pasižiūrėti kažkokio automobilio ar dalių, bet tikslai neįvardijo kur ir pas ką. Jis pagalvojo, kad jis gali važiuoti pas jo tėvą B. Z., kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), maždaug 0,5 km nuo jų. Jis gyvena pas M. L. kemperyje ir jie kartu su M. L. remontuoja automobilius. Jis tuo metu sugrįžo į kambarį ir dar tėvui neskambino. Maždaug po pusvalandžio jis vėl išėjo į lauką parūkyti ir išėjęs išgirdo riksmus toje pusėje, kur gyvena jo tėvas ir M. L.. Girdėjo rėkiantį moterišką balsą. Matė, kad buvo atvykusi greitoji pagalba ir policija, tačiau jis nėjo žiūrėti, kas ten atsitiko. Jis tada skambino tėvui maždaug 4 kartus paklausti, kas ten atsitiko, tačiau tėvas jam ragelio nekėlė. M. L. neskambino. Tėvui prisiskambino maždaug po valandos laiko, kai jis su M. L. buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini). Paklausus tėvo, kas atsitiko, tėvas pasakė, kad buvo sumuštas jis ir M. L. dėl kažkokios mašinos (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 103 – 104).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. N. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Tame pačiame name, tik atskirame namo gale gyvena ir jos brolis V. Š. su savo sugyventine E. P., o ji kitame namo gale. B. V. turi dukrą K. ir sūnų D., kurie gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). D. K. su savo draugu E. K. atvažiuoja aplankyti tėvo. Ji su jais nebendrauja, pasisveikina ir tiek. Jos sūnus R. su jais mažai bendrauja. Apie įvykį, kurio metu buvo sumuštas buvęs jos sugyventinis B. Z. ir M. L., ji nieko nežino. Ji visiškai nesidomi savo buvusiu sugyventiniu B.. Kitą dieną po įvykio jai sūnus R. pasakė, kad sumušė B. Z. ir M. L.. Iš kur jis sužinojo, nežino. Kas sumušė ir dėl ko sumušė, nieko nepasakojo, o ir ji pati sūnaus neklausinėjo ir nesigilino į šį įvykį, kadangi jokių ryšių su buvusiu savo sugyventiniu, savo vaikų tėvu, nepalaiko, su juo visiškai nebendrauja, jo gyvenimu nesidomi. Taip pat ir jos brolis V. nieko apie šį įvykį nepasakojo, ji jo ir neklausė (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 106 – 107).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. P. parodė, kad gyvena kartu su V. Š(duomenys neskelbtini). Yra nesusituokę. Turi du bendrus vaikus: dukrą K. ir sūnų D. Tame pačiame name, tik kitame namo gale gyvena V. sesuo D. N. su sūnumi R. Z.. 2018 m. spalio 10 d. apie 17.30 val., sugrįžusi iš darbo į namus, užsikūrusi pečių, gaminosi valgyti, o tuo metu jos sugyventinis V., kuris buvo išgėręs, snaudė sėdėdamas ant lovos. Maždaug apie 18.30 val., pas juos atvažiavo dukros K. draugas E. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis atėjo į kambarį vienas, pasisveikino su ja. Ji jo paklausė, kokiu reikalu jis atvažiavo. E. pasakė, kad atvežė kažkokias detales, kurias paliko lauke ant suolo. Detales atvežė jų automobiliui, nes gedo jų automobilis. E. su V. nuėjo į kitą kambarį, o ji liko virtuvėje. E. į namus buvo atėjęs vienas, ar kas buvo su juo atvažiavęs nematė. Kitą dieną grįžus iš darbo, jai sugyventinis V. papasakojo, kad jam sesers D. sūnus R. Z. pasakė, kad pas M. L. buvo nuvažiavęs E. K., kur įvyko muštynės, kurių metu buvo sumuštas M. ir B.. Maždaug po savaitės buvo atvykęs pas juos E. ir sakė, kad vienas iš jų: ar tai M., ar B., neminėjo, puolė muštis, o jis gynėsi. Ir daugiau apie šį įvykį E. nepasakojo, ji jo nieko neklausinėjo (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 109).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. Š. parodė, kad 2018 m. spalio 10 d., atvyko pas savo tėvą V. Š. su draugu E. K.. Ar tą dieną tėvas buvo blaivus neprisimena, kadangi per laisvas dienas jis gan dažnai išgeria. Kiek laiko tą dieną buvo tėvo namuose, tiksliai nurodyti taip pat negali, įprastai pas jį praleidžia keletą valandų. Kada tiksliai su draugu E. K. išvyko iš tėvo V. Š. namų nurodyti negali, tačiau išvyko tą pačią dieną. Tą pačią dieną pas tėvą V. Š. dar kartą atvažiavusi nebuvo. Kur tą vakarą buvo, tiksliai nurodyti negali, kadangi nuo tos dienos praėjo nemažai laiko, mano, kad buvo arba namuose (duomenys neskelbtini), arba dirbo savo darbe, degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, naktinėje pamainoje. Ar 2018 m. spalio 10 d. vakare pas jo tėvą V. Š. dar kartą buvo atvažiavęs jos draugas E. K., nežino. Apie tai, kad jos draugas E. K. lankėsi pas M. L. namuose ir su kuo tuo metu buvo, jai nėra žinoma. E. jai nėra minėjęs apie įvykusias muštynes, kurių metu buvo sumuštas M. L. ir R. Z. (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 114 – 115).

M. L. 2018 m. spalio 12 d. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodė, jog 2018 m. spalio 10 d. apie 19.46 val., į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini) atvyko penki asmenys, iš kurių vienas buvo E. K., kurie rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas sumušė jį ir B. Z. (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 57).

B. Z. 2019 m. vasario 22 d. protokolas-pareiškimas, kuriame B. Z. pareiškė, kad 2018 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini), jis buvo sumuštas E. K. (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 59).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), sodyboje, priešais namą stovintis prikabinamas vagonėlis. Įvykio vietoje ant pagalvės ir ant laiptelių yra dėmės panašios į kraują (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 63 – 64).

Specialisto išvada Nr. G3140/2018(02) konstatuota, kad M. L. padaryti sužalojimai, pasireiškę poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir paakiuose bei krūtinėje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ((IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 80).

Specialisto išvada Nr. G3141/2018(02) konstatuota, kad B. Z. padaryti sužalojimai pasireiškę poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose-paakyje bei nosyje, odos nubrozdinimai galvoje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 95).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. L. iš jam pateiktų 4 asmens atpažinti nuotraukų, jis atpažįsta asmenį, kurio nuotraukos Nr.4. Šis asmuo jam pirmas sudavė 1 smūgį kumščiu į galvos, veido sritį, po to pradėjo smūgiuoti. Šis asmuo su kitais dviem asmenimis, kurių jis neatpažįsta, jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Jis šį asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų – ovalaus veido (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 120 – 122).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis B. Z. iš jam pateiktų 4 asmens atpažinti nuotraukų atpažįsta asmenį, kurio nuotraukos Nr. 4.Tai šis asmuo sudavė pirmas smūgį kumščiu į galvos sritį M. L.. Taip pat šis asmuo sudavė ne mažiau keturių smūgių jam kumščiu į galvos sritį. Šį asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų – ovalaus veido, šviesių plaukų (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 123 – 125).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja K. L. iš jai pateiktų 4 asmens atpažinti nuotraukų, atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 3. Atpažįsta jį iš bendrų veido bruožų ir parodė, kad tai vyriškis, kuris 2018 m. spalio 10 d. apie 19.30 val., buvo sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), ir užpuolė jos vyrą M. L. (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 126 – 129).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam M. L. į galvos bei veido sritį, dėl to nukentėjusysis prarado sąmonę ir nukrito ant grindų, po to, nukentėjusiajam B. Z. tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam B. Z. į galvą ir veidą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam M. L. atgavus sąmonę, lauke prie kemperio, tyčia kojomis spyrė ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam M. L.. Tokiais veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajam M. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir paakiuose bei krūtinėje, o nukentėjusiajam B. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose-paakyje bei nosyje, odos nubrozdinimais galvoje. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y., kad jis trenkė M. L. vieną kartą kumščiu į galvos sritį, tada dar sudavė kumščiu apie keturis kartus B. Z. į veido sritį ir dar atsisukęs sudavė kumščiu tris smūgius M. L. į veido sritį. Po jo suduotų smūgių M. L. nukrito ant grindų kemperyje, kai jis bandė keltis nuo kemperio grindų, jis jam dar kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis M. L. parodė, kad jam E. K. sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius kumščiais į galvos sritį, nuo kurių jis nukrito ant grindų kemperyje ir prarado sąmonę, po kiek laiko atsibudo jau lauke ant žemės prie kemperio, kai jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas, kojas, rankas, nugarą. Buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Jį bandęs ginti B. Z., taip pat buvo sumuštas. Nukentėjusysis B. Z. parodė, kad matė kaip E. K. sudavė smūgį kumščiu M. L. į galvos sritį. Jam puolus ginti Mindaugo, pats gavo ne mažiau 4 smūgius kumščiais nuo E. K. į galvos sritį ir prarado sąmonę. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiųjų parodymais, nes jie yra nuoseklūs ir logiški, juos patvirtina kitų liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai. Nurodytas aplinkybes patvirtina, specialistų išvados, kuriose nurodyta, kad M. L. kliniškai nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir paakiuose bei krūtinėje, sužalojimai kvalifikuojami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o B. Z. padaryti sužalojimai pasireiškę poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose-paakyje bei nosyje, odos nubrozdinimai galvoje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Padaryti kietais bukais daiktais, turintys ribotą paviršių, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu, rankos alkūnė ir pan.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. K. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2020 m. kovo 28 d., apie 22.00 val. susitiko su draugais (duomenys neskelbtini). Ten išgėrė tris butelius 0,5 l tapos alaus ir vieną butelį degtinės. Degtinę gėrė ne vienas. Degtinės butelį išgėrė keturiese. Išgėrus alkoholio jis sugalvojo pasivažinėti Birštono gatve. Pavažiavo apie 500 metrų, apsisuko ir grįžo į aikštelę. Besisukant aikštelėje, pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnų automobilis. Jis tada statė savo vairuojamą automobilį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbulą. Tuo metu prie jo automobilio privažiavo policijos pareigūnai ir prisistatė, paprašė pateikti dokumentus. Po to, alkoholio matuokliu patikrino jo blaivumą. Pirmu bandymu buvo nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, antru bandymu – 1,91 promilių neblaivumas. Jis su alkoholio matuoklio parodymais nesutiko, kadangi galvojo, kad atlikus kraujo tyrimą, kraujyje alkoholio mažiau ras. Kai buvo įforminti visi dokumentai, jis nuvyko į Prienų ligoninės Priėmimo skyrių, kur jam tyrimui paėmė kraują. Gautoje specialisto išvadoje nurodyta, kad kraujyje rasta ne mažiau kaip 1,74 promilių etilo alkoholio. Sutinka su specialisto išvada. Prisipažįsta visiškai, kad būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl to nuoširdžiai gailisi (IBPS dokumentų priedų t. 2, b. l. 21, 28, 31, 33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. G. parodė, kad 2020 m. kovo 28 d. nuo 20.00 val. iki kovo 29 d. 8.00 val., dirbo pagal iš anksto patvirtintą grafiką kartu su vyresniąja tyrėja V. A. ir vyriausiu patruliu L. R.. Apie 22.40 val., ji išvažiavo patruliuoti į Prienų miestą kartu su vyriausiaisiais patruliais A. K. ir J. B.. Apie 22.55 val., važiuojant (duomenys neskelbtini), įvažiuojant į aikštelę, vadinamą (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai aikštelėje sukantį ratus automobilį BMW 530 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems įvažiavus į aikštelę, šio automobilio vairuotojas, greitai savo automobilį pavarė atbuline eiga ir sustojo. Jie tuo metu sustojo priešais šį automobilį. Prie automobilio BMW 530 D vairuotojo nuėjo A. K. ir J. B.. Pro atidarytas tarnybinio automobilio duris girdėjo, kai pareigūnai prisistatė, paaiškino, kad vairuotojas pavojingai manevravo sukdamas ratus, paprašė pateikti dokumentus. Pagal pateiktus dokumentus, paaiškėjo, kad automobilį vairavo E. K.. Kilo įtarimas, kad E. K. gali būti neblaivus, jis nerišliai kalbėjo, elgėsi neadekvačiai, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Alkoholio matuokliu „Drager 7510“ buvo patikrintas E. K. neblaivumas. Tikslaus patikrinimo laiko šiuo metu negali pasakyti, nes neprisimena. Jis yra surašytas neblaivumo patikrinimo akte. Prisimena, kad E. K. pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,90 promilių neblaivumas. Praėjus 15 min. ar kiek daugiau, buvo patikrintas E. K. neblaivumas dar kartą. Nustatytas 1,91 promilių neblaivumas. Ji surašė neblaivumo patikrinimo aktą. E. K. su tikrinimo rezultatais nesutiko, kadangi teigė, jog vyks į gydymo įstaigą ir duos kraują dėl alkoholio kiekio nustatymo (IBPS dokumentų priedų t. 2, b. l. 86 – 88).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausios tyrėjos V. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. kovo 28 d. apie 22.55 val., patruliai A. K. ir J. B., (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. K.. Vairuotojui E. K. alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK0149, patikros Nr. 1203255, atliktas pirmas testas 23.05 val. ir nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, antras testas atliktas 23.21 val., nustatytas 1,91 promilių neblaivumas (IBPS dokumentų priedų t. 2, b. l. 53)

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. kovo 28 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. K., pagal Alytaus AVPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymą Prienų PK teritorijoje. Apie 22 val. 55 min. (duomenys neskelbtini), pastebėjo įvažiuojanti automobilį BMW 530 D valst nr. (duomenys neskelbtini), kuris savo važiavimu sukėlę įtarimą, todėl kartu su kolega A. K. nusprendė minėtą automobilį sustabdyti. Privažiavus prie minėto automobilio pastebėjo, kad automobilio vairuotojas automobilį statosi atbuline eiga. Įjungus tarnybinio automobilio raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius sustojo priešai ankščiau minėtą automobilį. Priėjus prie BMW 530D valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad jį vairuoja E. K., gim. 1996 m., su kuriuo bendraujant jo kalba buvo nerišli, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl alkotesterio DRAGER 7510 ARJK 0149 sertifikato numeris 1203255, buvo patikrintas jo neblaivumas. 23 val. 05 min. testo Nr. 1462 nustatyta 1,90 promilių neblaivumas. Tuo pačių alkotesterių po 16 min., 23 val. 21 min. nustatyta 1,91 promilių nebalivumas. Automobilis BMW 530 valst. nr. (duomenys neskelbtini) 2020-03-29 apie 00 val. 10 min. autovežių išvestas į saugojimo aikštelę, esančią Alytaus r. Užubalių k. Udrijos kel. 24 MB Užubaliai (IBPS dokumentų priedų t. 2, b. l. 57-58).

Įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis užfiksuota, kad automobilis BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini), aikštelėje. Nurodyto automobilio priekinė dalis nukreipta link Prienų miesto. Apžiūrint automobilį ant priekinio buferio matosi sugadinimai, įbrėžimai. Taip pat ant kairės pusės priekinių durelių matosi sugadinimas. Automobilio salone vairas ir jo mechanizmai įrengti kairėje pusėje. Ant priekinės dešinės pusės sėdynės padėta skardinė alaus „Švyturys“. Ant galinės sėdynės rankų atlošo padėtos dvi skardinės „Utenos“ alaus. Apžiūrint daiktadėžę rastas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, autovežiu išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Alytaus r., Užubalių k., Ūdrijos k. 24. Automobilis užplombuotas plombomis nuo 057367 iki057374 (IBPS dokumentų priedų t. 2, b. l. 59 – 60, 61 – 67).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad E. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija negali, atliktas tikrinimas prietaisu „Drager 7510“, Nr. ARJK 0149, patikros Nr. 12032552. Pirmo tikrinimo laikas 23.05 val., rodmenys – 1,90 promilės, antro tikrinimo laikas 23.21 val. rodmenys – 1,91 promilės. Su tikrinimo rezultatais E. K. nesutiko, kadangi teigė, kad vyks į gydymo įstaigą duoti kraują tyrimams (IBPS dokumentų priedų t. 2, b. l. 79).

Specialisto išvadoje Nr. T-A-1905/2020 (01) užfiksuota, kad E. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,74 promilių etilo alkoholio (IBPS dokumentų priedų t. 2, b. l., b. l. 83 – 84).

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, specialisto išvada ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2020 m. kovo 28 d. apie 22.55 val., (duomenys neskelbtini) vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tik tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. K. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo B. Z. ir M. L., pasitvirtino.

Kaltinamasis E. K. tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam M. L. į galvos bei veido sritį, dėl to nukentėjusysis prarado sąmonę ir nukrito ant grindų, po to, nukentėjusiajam B. Z. tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam B. Z. į galvą ir veidą, po to, nukentėjusiajam M. L. atgavus sąmonę tyčia kojomis spyrė ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam M. L., tokiais veiksmais nukentėjusiajam M. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir paakiuose bei krūtinėje ir nukentėjusiajam B. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose-paakyje bei nosyje, odos nubrozdinimais galvoje. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiuosius atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgius kumščiais ir spardant kojomis, suduota į veidą ir kitas kūno vietas), veiksmų intensyvumą (suduota po keturis smūgius M. L. ir B. Z., M. L. koja spirta ne mažiau nei 10 smūgių), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, padaryti keli sužalojimai, taip pat sužalojimo lokalizaciją (M. L. padaryti sužalojimai, pasireiškę poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir paakiuose bei krūtinėje, o B. Z. padaryti sužalojimai pasireiškę poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose-paakyje bei nosyje, odos nubrozdinimai galvoje) ir sužalojimo pobūdį (padarytos kraujosruvos ir nubrozdinimai), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamojo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą ir juos sužalojo. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiųjų sužalojimus, fizinio skausmo jiems sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš juos panaudotą smurtą. Konstatuojama, kad M. L. ir B. Z. patirtas fizinis skausmas ir sužalojimai yra E. K. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiesiems rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aplinkybė, kad nukentėjusiesiems ant padarytos kraujosruvos ir nubrozdinimai, suduotas ne vienas smūgis, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius tai darė gan intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis E. K. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo (duomenys neskelbtini), kol atvykę policijos pareigūnai nustatę jam neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, bei įvertinę bendrą asmens būklę – eiti tiesia linija negalėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, kaltinamajam nustatė 1,90 promilių girtumą. Kaltinamasis, nesutikdamas su neblaivumo nustatymo parodymais, pasitikrino neblaivumą atliekant kraujo tyrimą ir specialisto išvada Nr. T-A-1905/2020 (01) užfiksuota, kad E. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,74 promilių etilo alkoholio. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais E. K. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – vieši darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

Teismas konstatuoja, kad E. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedų t. 2, b. l. 157 – 158).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius E. K. – teistas (IBPS dokumentų priedų t. 2, b. l. 110 – 114), per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas (IBPS dokumentų priedų t. 2, b. l. 104 – 108), bedarbis (IBPS dokumentų priedų t. 2, b. l. 102), registruojasi Užimtumo tarnyboje (IBPS dokumentų priedų t. 2, b. l. 103), narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 133). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokurorės siūlomas bausmės rūšis: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalvos reikalingais žmonėmis; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirti baudą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl 2018 m. spalio 10 d. E. K. padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, 2019 m. balandžio 5 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais asmenimis, ir tuo pagrindu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas. E. K. buvo išaiškinta, kad jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Įvertinus tai, kad kaltinamasis 2020 m. kovo 28 d. nusikalstamąją veiką padarė nepraėjus vieneriems metams nuo ankstesnio ikiteisminio tyrimo nutraukimo, todėl jam skirtina bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, kurios tarpusavyje bendrinamos visiškai jas sudedant iš dalies BK 63 straipsnio 3 dalies ir 65 straipsnio 2 dalies pagrindu.

BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog E. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu E. K. nubaustas 12 mėnesių laisvės aprijimo bausme, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės aprijimo bausme, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinama su Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Į bausmę įskaitomas bausmės laikas, iš dalies atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendį.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis E. K. teistas, baustas administracine tvarka. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Veika padaryta tyčine kaltės forma, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į tai, jog kaltinamasis yra bedarbis, todėl teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Neteisėti E. K. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo E. K. padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. balandžio 1 d. nutarimu skirti kardomąją priemonę, kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas ir paimtas jo vairuotojo pažymėjimas (IBPS dokumentų priedų t. 2, b. l. 145 – 146, 147 – 148). Nors dokumento – vairuotojo pažymėjimo – paėmimas šiuo atveju buvo tik kardomoji priemonė, vertinant faktiškai kaltinamojo patirtus suvaržymus, matyti, jog galimybės vairuoti transporto priemonę jis neteko iš karto po to, kai jam nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė, t. y. nuo 2020 m. balandžio 1 d., t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Todėl šiuo atveju teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2020 m. balandžio 1 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje automobilis BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam E. K. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi automobilis BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilis BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas kaltinamojo vardu ir yra jo asmeninė nuosavybė, todėl automobilis BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti E. K., kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojamas.

V. Kiti proceso klausimai

Bylos duomenimis matyti, jog 2020 m. kovo 31 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2020 m. rugsėjo 30 d. laikinai apribota nuosavybės teisė į automobilį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedų t. 2, b. l. 72 – 73). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Kaltinamajam E. K., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliekamos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedų t. 2, b. l.145 – 146, 147 – 148).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas, Nr. 0(duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduodamas VĮ Regitra. Vokas su telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybių bokštų išklotine ir vokas su kompaktiniu disku ir lentele, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliekami saugoti kartu su baudžiamosios bylos popierine laikmena.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalvos reikalingais žmonėmis.

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 57 (penkiasdešimt septynių) MGL / BBD (2 850,00 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi ir 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinti bausmes visiškai jas sudedant ir E. K. skirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalvos reikalingais žmonėmis ir 57 (penkiasdešimt septynių) MGL / BBD (2 850,00 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir E. K. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalvos reikalingais žmonėmis ir 38 (trisdešimt aštuonių) MGL / BBD (1 900,00 (vieno tūkstančio devynių šimtų) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. K. skirti galutinę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalvos reikalingais žmonėmis ir 38 (trisdešimt aštuonių) MGL / BBD (1 900,00 (vieno tūkstančio devynių šimtų) Eur baudą.

Įskaityti į šią bausmę bausmės laiką, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2020 m. balandžio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti E. K. priklausantį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), atiduotą saugoti E. K..

Palikti galioti E. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Palikti galioti automobiliui BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo), o jį įvykdžius, panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, E. K. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su baudžiamuoju įsakymu perduoti VĮ Regitra.

Palikti saugoti voką su telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybių bokštų išklotine ir voką su kompaktiniu disku ir lentele prie bylos.

Informuoti kaltinamąjį E. K. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus, išaiškinti, jog bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įteikti kaltinamajam E. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.

Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.