Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. skundą dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Neringa Lipeikienė, T. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmetamas.

13. Nagrinėjamu atveju iš bylos bei pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Neringa Lipeikienė 2017 m. lapkričio 22 d. patvarkymu Nr. S-17-62-18033 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-28299-987/2017, išduotą 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, kuriuo teismas nusprendė priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tomadas“ solidariai iš atsakovų R. V. ir V. Č., 4 239,04 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 239,04 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei lygiomis dalimis 95 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno priteisiant po 47,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrindu (vykdomoji byla Nr. 0062/17/02179).

14. Vykdomojoje byloje esantys Nekilnojamojo registro duomenų bazės duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 4799 pagrindu paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Antstolė 2023 m. vasario 1 d. patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo, kilus abejonių dėl areštuoto turto rinkos vertės skyrė ekspertizę buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Antstolė 2022 m. balandžio 25 d. turto arešto aktu Nr. S-22-62-17263 areštavo pareiškėjo turtines teises į minėtą butą bei 2023 m. kovo 16 d. patvarkymu dėl turto arešto akto Nr. S-23-62-10887 apribojo nuosavybės teisę į aptariamą turtą.

15. Antstolės 2023 m. liepos 25 d. patvarkymu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo kreditorius UAB „Tomadas“ buvo pakeistas naujuoju kreditoriumi T. P.

16. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 19 d. pateikė antstolei prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis, kuriuo prašė išdėstyti įsiskolinimą ir leisti sumokėti dalimis po 300 Eur per mėnesį ir išieškojimo nenukreipti į paskutinį gyvenamąjį būstą, antstolė 2023 m. spalio 11 d. priėmė patvarkymą dėl pakartotinio skolininko prašymo Nr. S-23-62-38548, kuriuo skolininko prašymo netenkino. Minimas patvarkymas pareiškėjui įteiktas registruota pašto siunta 2023 m. spalio 18 d., asmeniškai. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 23 d. antstolei pateikė skundą dėl 2023 m. spalio 11 d. patvarkymo Nr. S-23-62-38548.

Dėl termino skundui pateikti atnaujinimo

18. Bylos duomenimis, vykdymo procese antstolė 2023 m. spalio 11 d. priėmė patvarkymą dėl pakartotinio skolininko prašymo Nr. S-23-62-38548, kuriuo netenkino 2023 m. rugsėjo 19 d. skolininko prašymo. Minimas patvarkymas registruota pašto siunta pareiškėjui (skolininkui) išsiųstas 2023 m. spalio 12 d. adresu – (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje esantis įteikimą patvirtinantis dokumentas patvirtina, kad pareiškėjas patvarkymą gavo 2023 m. spalio 18 d., įteikimą patvirtinančius dokumentus pasirašė pats pareiškėjas asmeniškai.

19. Vadovaujantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 512 straipsnyje nurodyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

20. CPK 510 straipsnio 5 dalis nurodo, kad jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kartu su skundu dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

21. Antstolė 2023 m. lapkričio 30 d. patvarkyme Nr. S-23-62-44555, kuriuo pareiškėjo skundas netenkintas ir persiųstas teismui, nurodo, kad skundą pareiškėjas pateikė 2023 m. lapkričio 27 d., t. y praėjus 40 dienų po patvarkymo įteikimo, nenurodydamas jokių objektyvių skundo pateikimo termino praleidimo priežasčių. Todėl antstolė padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų terminą skundui paduoti ir teisinio pagrindo atnaujinti skolininko praleistą terminą, nenustatyta.

22. Taigi iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas skundžiamą patvarkymą gavo 2023 m. spalio 18 d., skundą pateikė 2023 m. lapkričio 27 d., praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų terminą, tą skundžiamame patvarkyme nurodo ir pati antstolė. Antstolė 2023 m. lapkričio 30 d. patvarkyme nurodo, kad teisinio pagrindo atnaujinti skolininko praleistą terminą nenustatyta, tačiau nepaisant to, antstolė nepriėmė patvarkymo atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo netenkinti bei skundo ne vėliau kaip kitą darbo dieną negrąžino skundą padavusiam asmeniu, kaip tai numatyta CPK 510 straipsnio 5 dalyje. Teismas įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes, 2023 m. lapkričio 30 d. patvarkymo turinį, sprendžia, kad antstolė, nors ir nenustatė teisinio pagrindo termino skundui pateikti atnaujinimui, faktiškai terminą atnaujino, nes išnagrinėjo pareiškėjo skundą iš esmės, jo netenkino ir persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kaip minėta, priešingu atveju, jei antstolė būtų neatnaujinusi termino, ji būtų turėjusi priimti patvarkymą atsisakyti atnaujinti terminą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinti skundą padavusiam asmeniui, t. y. pareiškėjui. Nustatęs, kad antstolė atnaujino skundo padavimo terminą, teismas plačiau dėl skundo dalies, kuria prašoma atnaujinti terminą, nepasisakys.

Dėl įsiskolinimo išdėstymo ir išieškojimo nenukreipimo į paskutinį gyvenamąjį būstą

24. Antstolė netenkino pareiškėjo skundo, nurodydama, kad teisės aktai nesuteikia antstoliui teisės išdėstyti skolos mokėjimą dalimis bei spręsti klausimus susijusius su išieškojimo nenukreipimu į paskutinį gyvenamąjį būstą, todėl nėra pagrindo tenkinti skolininko prašymo. Antstolė nurodo, ir tai patvirtina vykdomosios bylos duomenys, kad antstolė vykdo daugiau nei 6 000 Eur skolos išieškojimą iš pareiškėjo, prie išieškojimo prisijungė ir kiti antstoliai, bendra išieškotina suma viršija 10 000 Eur, pareiškėjo vardu vykdoma 18 vykdomųjų bylų. Pareiškėjas šiuo metu neturi darbo, gauna 215,28 Eur išmoką iš kurios išieškojimas negalimas. Antstolės patvarkymu Nr. S-23-62-5020 paskirta ekspertizė areštuoto nekilnojamojo turto, buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Šiuo metu varžytinės nėra paskelbtos.

25. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas dėl antstolės veiksmų atsisakant tenkinti skolininko prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis bei išieškojimo nenukreipimo į paskutinį gyvenamąjį būstą.

26. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie suponuoja, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

27. Teismas sutinka su antstolės patvarkyme išdėstytais argumentais, kad įstatymai ar kiti teisės aktai nesuteikia antstoliui teisės išdėstyti skolos mokėjimą dalimis. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas ne antstoliui, bet teismui suteikė teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

28. Paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios, kadangi priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus. Tuo tarpu skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Šiomis teisėmis skolininkas turi naudotis operatyviai, nes vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindas tokį prašymą atmesti (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-135-513/2023).

29. CPK 634 straipsnyje reglamentuota, kokius procesinius veiksmus gali atlikti antstolis. Antstolis vykdo šio Kodekso 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoja faktines aplinkybes, teismo pavedimu įteikia teismo šaukimus ir kitus procesinius dokumentus, sudaro paveldimo turto apyrašus (CPK 634 straipsnio 1 dalis). Pagal minėto straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK nustatyta tvarka antstoliui taip pat gali būti pavedami atlikti kiti veiksmai (CPK 634 straipsnio 3 dalis). Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės įtvirtintos CPK XLVII skyriuje, CPK LI skyriuje reglamentuota išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka. Nurodytuose CPK skyriuose įtvirtintos normos nesuteikia teisės antstoliui spręsti dėl skolos išdėstymo dalimis galimybės.

30. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis, nes jai įstatymų nėra suteikta teisė spręsti klausimo dėl skolos išdėstymo dalimis. Pareiškėjas kreipdamasis į antstolę su prašymu išdėstyti skolos mokėjimą dalimis pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Teismas pažymi ir tai, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas prašymą dėl skolos išdėstymo antstolei teikė ne vieną kartą ir visi šie prašymai buvo atmesti nurodant, kad teisės aktai antstoliui tokios teisės nesuteikia. Teismas taip pat pažymi, kad prasidėjus priverstiniam vykdymui, skolos mokėjimas dalimis būtų galimas skolininkui su išieškotoju susitarus gera valia ir sudarius taikos sutartį (CPK 595 straipsnis).

31. Pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų.

32. CPK 663 straipsnio 1 dalis iš esmės yra skirta apsaugoti skolininko interesus, nepažeidžiant kreditoriaus interesų, apibrėžia skolininko ir kreditoriaus interesų balansą, tačiau jos taikymo pagrindimui turi būti pateikti objektyvūs įrodymai, kad skolininkas yra pajėgus padengti įsiskolinimą CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nurodytame įstatymo straipsnyje yra numatyta teisė skolininkui, kuris siekia, jog išieškojimas nebūtų nukreiptas į jam priklausantį turtą, pateikti antstoliui įrodymus, patvirtinančius, jog yra galimybė skolą išieškoti iš kitų skolininko pajamų. Skolininkas šia jam suteikta teise gali pasinaudoti savo iniciatyva, net ir nesant antstolio pasiūlymo (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-399-254/2019; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1080-852/2023).

33. Iš pateiktos vykdomosios bylos ir pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas iš esmės neginčija savo pareigos sumokėti išieškotojui 4 286,54 Eur sumą bei palūkanas (šiuo metu apskaičiuotos palūkanos 1 392,50 Eur), taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundą dėl antstolės 2022 m. balandžio 25 d. turto arešto akto Nr. S-22-62-17263, kuriuo buvo areštuotos pareiškėjo turtinės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. kovo 16 d. patvarkymo dėl turto arešto akto Nr. S-23-62-10887, kuriuo buvo areštuotos nuosavybės teisės į minimą turtą. Pareiškėjas taip pat neskundė ir 2023 m. vasario 1 d. patvarkymo dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo.

34. Remiantis byloje surinktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu šiuo metu yra vykdomos 18 vykdomųjų bylų, kurių bendras skolos likutis viršija 10 000 Eur sumą ir tik didėja. Nuo 2003 m. skolininko atžvilgiu yra vykdomos vykdomosios bylos, kuriose skolininkas vis dar nėra atsiskaitęs su kreditoriais, antstolė Neringa Lipeikienė skolininko atžvilgiu vykdo 3 vykdomąsias bylas. Antstoliai Virginija Meškauskienė, Saulius Mulevičius, Darius Bliznikas ir Brigita Palavinskienė yra prisijungę prie išieškojimo antstolės Neringos Lipeikienės byloje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis pareiškėjas nedirba, gauna 215,28 Eur išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, iš šios išmokos antstolė negali daryti išskaitymų. Pareiškėjas neturi kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepasinaudojo CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise pateikti antstolei įrodymus, patvirtinančius, jog yra galimybė skolą išieškoti iš kitų skolininko pajamų, tokios informacijos skolininkas nepateikė ir teismui.

35. Iš vykdomosios bylos medžiagos ir 2023 m. lapkričio 30 d. antstolės patvarkymo, nustatyta, kad antstolė įvertino pareiškėjo galimybę atsiskaityti su išieškotoju per pareiškėjo prašyme nurodomą 18 mėnesių laikotarpį, t. y. patikrino viešus registrus apie pareiškėjo gaunamas pajamas, turimą turtą, vykdomas vykdomąsias bylas bei bendrą jose išieškotiną sumą. Antstolė padarė išvadą, kad skolos mokėjimo išdėstymas dalimis iš esmės pažeistų kreditorių interesus ir užvilkintų vykdymo procesą ne vieniems metams.

36. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nurodo, jog skolą per 18 mėnesių terminą padengs būtent antstolės Neringos Lipeikienės vykdomojoje byloje 0062/17/02179, kurioje likusi skola yra 4 286,54 Eur, šiuo metu apskaičiuotos palūkanos yra 1 392,50 Eur. Tačiau pareiškėjas neatsižvelgia į tai, kad antstolės kontoroje yra vykdomos dar dvi vykdomosios bylos, t. y. vykdomoji byla 0015/15/01378 (liko išieškoti 78,39 Eur skolos) ir vykdomoji byla 0062/23/01067 (liko išieškoti 120 Eur skolos); bendra vykdymo išlaidų suma yra 576,96 Eur. Taigi, net pareiškėjui pateikus objektyvius įrodymus, kad gali mokėti skolą po 300 Eur per mėnesį, bendra skola nebūtų padengta per 18 mėnesių laikotarpį. Pareiškėjas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad antstoliai Virginija Meškauskienė, Saulius Mulevičius, Darius Bliznikas ir Brigita Palavinskienė yra prisijungę prie išieškojimo, todėl bendra pareiškėjo skola visose vykdomosiose bylose viršija 10 000 Eur sumą. Pareiškėjui mokant 300 Eur įmokas per mėnesį antstolė turėtų išieškotą sumą skirtyti proporcingai kiekvieno išieškotojo reikalavimo sumai (CPK 754 straipsnio 5 dalis), todėl bendra skola nebūtų padengta per 18 mėnesių laikotarpį.

37. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal skundo nagrinėjimo laikotarpiu turimus duomenis pareiškėjas nedirba, byloje nėra duomenų apie kitas pareiškėjo gaunamas pajamas, pareiškėjas neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Esant nustatytų aplinkybių visumai teismas daro išvadą, kad antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą nenukreipti išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį būstą.

38. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, sprendžia, kad antstolė Neringa Lipeikienė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 513, 629 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo V. Č. skundo dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų.

Nutartis per septynias (7) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.