- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-27
- Bylos Nr.
- II-107-831/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00025-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- T. K.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, Lietuvos kelių policijos tarnybos, atstovei J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. (toliau – ir pareiškėjas) atstovo advokato V. K. skundą dėl 2023 m. birželio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-144516-2023 (ROIK: 23196069068).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administracinio poskyrio vyresnioji specialistė 2023 m. birželio 26 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, priėmė nutarimą, kuriuo T. K. paskirta subendrinta nuobauda – 375 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams, už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą.
T. K. nubaustas už tai, kad 2023 m. sausio mėn. 24 d., 14 val. 22 min., 7,239 sek. -14 val. 26 min. 21,247 sek. kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė), 16 km .- 8 km., vairavo transporto priemonę ir vidutinį 90 km/val. greitį viršijo 23 km/val., važiavo 113 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti. Transporto priemonė „AUDI A5“. valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose gautas pareiškėjo atstovo skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2023 06 26 Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administracinio poskyrio vyr. specialistės nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.39-ANR-N-144516-2023 dalyje dėl asmeniui skirtos administracinės nuobaudos 375 Eur paskyrimo ir administracinio poveikio priemonės - Specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 9 mėn.
Kartu gautas ir prašymas atnaujinti terminą teikti skundą administracinėje byloje dėl 2023-06-26 Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administracinio poskyrio vyr. specialistės priimto Nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr.39-ANR-N-144516-2023, Asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn T. K..
Dėl termino teikti skundą atnaujinimo
Skundą pateikusio asmens atstovas advokatas V. K. pateiktame prašyme nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2023-06-26 Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administracinio poskyrio vyr. specialistės priimtas Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr.39-ANR-N-144516-2023. Asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn T. K. šiuo metu išvykęs iš Lietuvos Respublikos, su juo bendraujama nuotoliniu būdu. Paskutinė skundo pateikimo diena — 2023 m. liepos 17 d. Buvo surašytas skundas ir per elektroninį policijos paštą ((duomenys neskelbtini)) pateiktas institucijai, tačiau dėl techninių kliūčių (per bandymus pasirašyti dokumentus elektroniniu parašu GoSign ir Dokobit sistemoje) el.parašo USB raktas buvo užblokuotas, dėl ko 2023 m. liepos 21 d. buvo numatytas apsilankymas VĮ Registrų Centras dėl USB atblokavimo. Lietuvos kelių policijos tarnyba (duomenys neskelbtini) po skundo gavimo atsakė, kad, kadangi pareiškimas nėra tinkamai pasirašytas kvalifikuotu el. parašu, jį gražina ir prašo jį patikslinti. Skundas popietine forma institucijai buvo išsiųstas registruotu paštu 2023-07-20.
Institucijos priėmusios nutarimą atstovė teismo posėdžio metu prašė šio prašymo netenkinti, kadangi skundas institucijai buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą.
(duomenys neskelbtini) str. 6 d. numato, kad jeigu skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų yra nustatomas terminas trūkumams pašalinti.
(duomenys neskelbtini) str. 7 d. numato, kad jeigu skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje padavęs šio kodekso 621 straipsnyje nurodytas asmuo pagal teismo nurodymus per nustatytą terminą trūkumus pašalina, laikoma, kad skundas paduotas šio skundo pateikimo teismui dieną.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pirminis T. K. atstovo skundas, kuris neatitiko jo formai keliamų reikalavimų – buvo nepasirašytas įstatymų nustatyta tvarka – institucijai buvo pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino t.y. 2023 m. liepos 17 d., tačiau institucijos, kaip turintis trūkumų buvo gražintas pareiškėjui, nors (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numato, kad skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas, kuris vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 6 d. šioje situacijoje privalėjo nustatyti ne trumpesnį, kaip septynių kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, terminą šiems trūkumams pašalinti. Pasirašytas skundas popietine forma institucijai buvo išsiųstas registruotu paštu 2023-07-20 t.y. po trijų dienų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad susidariusioje situacijoje, teigiant, kad pareiškėjo T. K. atstovo skundas institucijai buvo pateiktas praleidus (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytą terminą, būtų neteisėtai apribotos ribojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės, todėl konstatuotina, kad patraukto administracinėn atsakomybėn asmens – T. K. atstovo advokato V. K. skundas, dėl 2023 m. birželio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-144516-2023 (ROIK: 23196069068) institucijai buvo pateiktas nepraleidus įstatymo nustatyto termino.
Dėl skundo
Pareiškėjo atstovas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2023-06-26 Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administracinio poskyrio vyr. specialistė D. D. (Vilnius) priėmė Nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.39-ANR-N- 144516-2023.
Nutarimas iš dalies nepagrįstas dėl sekančių motyvų:
Nutarime nurodyta: Ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduoti vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 2 p. įtvirtinta nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Šiame punkte nustatyta, kad „ Nuolatinė gyvenamoji vieta - pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Paminėtina, jog Lietuvos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 9 p. yra numatyta, jog “Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju - ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.”
Vadovaudamasis (-i) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 str. 3 d. nutariau skirti asmeniui administracinę nuobaudą ir (arba) administracinio poveikio priemonę: Nuobauda (bauda) - 60 EUR.
Vadovaudamasis (-i) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 3 d. nutariau skirti asmeniui administracinę nuobaudą ir (arba) administracinio poveikio priemonę: Nuobauda (bauda) - 375 EUR
Administracinio poveikio priemonė - Specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 9 mėn.
Nutarime nurodyta, kad pagrindu pripažinti faktą, kad pareiškėjas vairavo automobilį, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, yra:
- Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 2 p.;
- Lietuvos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 9 p.;
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administracinio poskyrio pareigūnė netinkamai aiškino, taikė teises normas, skyrė nuobaudą, nenumatytą teisės normose.
Pažymėtina, kad Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės nustato vairuotojo pažymėjimų išdavimo, jų skelbimo negaliojančiais, naikinimo, saugojimo ir grąžinimo tvarką (Taisyklių 1 str.).
Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Vairuotojo pažymėjimas išduotas Rusijos Federacijoje, neatimtas, neanuliuotas ir nepripažintas negaliojančiu.
Taisyklėse nėra nuorodos ar sąlygos, kad asmuo, turintis trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą, netenka teisės vairuoti automobilį tuo pagrindu, jeigu jis daugiau nei 185 d. gyvena be pertraukos Lietuvos Respublikoje.
Priešingai, Taisyklių 7 str. nurodyta, kad “ Naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas, kai:
7.1. baigiasi arba jau pasibaigė ankstesnio vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas;
7.2. ankstesnis vairuotojo pažymėjimas buvo prarastas (pamestas, pavogtas ir pan.);
7.3. vairuotojo pažymėjimas susidėvėjęs ar buvo sugadintas;
7.4. pasikeitė vairuotojo pažymėjime įrašomi duomenys;
7.5. pasikeitė vairuotojo sveikatos būklė;
7.6. pareiškėjas pageidauja gauti vairuotojo pažymėjimą vairuoti kitos (-ų) kategorijos (- ų) motorines transporto priemones arba siekia įgyti teisę vairuoti motorines transporto priemones pirmą kartą;
7.7. pareiškėjas pageidauja gauti vairuotojo pažymėjimą vietoj išduoto kitoje valstybėje;”
Tai reiškia, kad įstatymas (Taisyklės) numato asmeniui alternatyvą pasirinkti - vairuoti transporto priemones arba pagal trečiosios šalies išduotą pažymėjimą arba, jeigu asmuo pageidauja, gauti LR nacionalinį pažymėjimą.
Pats faktas, kad asmuo turi trečiosios šalies vairuotojo pažymėjimą, gyvena Lietuvos Respublikoje daugiau nei 185 d. nesudaro pagrindo laikyti, kad vairuotojo pažymėjimas negalioja Lietuvos Respublikoje, asmeniui suteikta pasirinkimo teisę keisti ar gauti Lietuvos Respublikoje vairuotojo pažymėjimą logiška, kadangi asmuo šalyje, kur jis turi pilietybę, gyvena ir taip pat vairuoja transporto priemones.
Taisyklėse nėra sąlygos ar nuostatos, kad, po 185 d. asmeniui, kaip turinčiam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, automatiškai anuliuojamas ar nustoja galioti trečiosios šalies išduotas vairuotojo pažymėjimas.
Taisyklėse nustatyta, kad “ Pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau - trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.
Trečiojoje šalyje išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ nepasibaigus jo galiojimo terminui. Jei galiojimo terminas pasibaigė vairuotojo pažymėjimo savininkui gyvenant Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas gali būti keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ per vienus metus nuo pareiškėjo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos.” (Taisyklių 40 str.).
Nelogiška ir teisiškai būtų nepagrįsta aiškinti Taisykles, kad iki 185 d. buvimo Lietuvos Respublikoje trečiųjų šalių išduoti vairuotojo pažymėjimai būtų laikomi galiojančiais, o po 185 d. buvimo - nustoja galioti.
Ši teisės norma gali būti aiškinama visumoje su Taisyklių 7.7 str.: “ Naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas, kai:
7.7. pareiškėjas pageidauja gauti vairuotojo pažymėjimą vietoj išduoto kitoje valstybėje;”
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administracinio poskyrio vyr. specialistės Nutarime nurodyta, kad pagal Lietuvos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 9 p. yra numatyta, jog „Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus... o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju - ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.”
Pareigūnė rėmėsi tik šio įstatymo dalimi, Lietuvos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 9 p. yra numatyta, kad “Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.”
Todėl toks šio įstatymo aiškinimas ir taikymas yra netinkamas, nenustatyta aplinkybių, kad trečiosios šalies (Rusijos Federacijos) išduotas vairuotojo pažymėjimas būtų apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje, taip ir Lietuvos Respublikoje, todėl pareigūnės išvada, kad mano vairuotojo pažymėjimas negalioja ir nepripažįstamas Lietuvos Respublikoje, neatitinka įstatymo.
Sąvoka “gyvenamosios vietos deklaravimas” pagal šio įstatymo, Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisykles prasmę naudojama tuo tikslu, kad visi duomenys apie asmenį būtų įtraukti į visus Registrus: Vairuotojo registras, Administracinių nusižengimų registras, kad nustatyti, ar pareiškėjui nėra atimta teisė vairuoti transporto priemones ir ar kompetentingos institucijos nėra priėmusios sprendimo paimti vairuotojo pažymėjimą, sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, ar pažymėjimas nepaskelbtas negaliojančiu.
Nėra priimta sprendimo paskelbti mano išduota Rusijos Federacijos išduotą vairuotojo pažymėjimą negaliojančiu, todėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administracinio poskyrio vyr. specialistės Nutarimas prieštarauja įstatymui.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administracinio poskyrio vyr. specialistės Nutarime nurodyta, kad man taikomos administracinio poveikio priemonės - Specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 9 mėn.
Toks sprendimas nelogiškas ir teisiškai nepagrįstas. Jeigu pagal ANK man atimama teisę vairuoti transporto priemones, tai turi būti nurodytas konkretus ANK pažeidimas, už kurį taikomos administracinio poveikio priemonės, t.y. logiška, kad jeigu man atimama teisę vairuoti transporto priemones, reiškia, kad Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administracinio poskyrio vyr. specialistė pripažįsta, kad aš turėjau galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir tada Nutarimas nepagrįstas. Jeigu aš neturiu vairuotojo pažymėjimo, tai man negali būti taikomas vairuotojo pažymėjimo atėmimas.
Nutarime taip pat nėra nurodytas konkretus pažeidimas pagal ANK, už kurį man taikomas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas.
Pagal ANK 27 str.:
1. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos šios administracinio poveikio priemonės:
1) asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas;
ANK 28 str. nustatyta, kad „Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą.
Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.
(duomenys neskelbtini) str. nustatyta: “Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų”.
(duomenys neskelbtini) str. 3 d. nenumatytas administracinio poveikio taikymas, todėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administracinio poskyrio vyr. specialistės Nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas.
Su Nutarimu dalyje dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 str. 3 d. pažeidimo ir 60 EUR nuobaudos skyrimo sutinka.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyris teismui pateiktame atsiliepime nurodė, bei institucijos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduoti vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 2 punkte įtvirtinta nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Šiame punkte nustatyta, kad „Nuolatinė gyvenamoji vieta - pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo“. Paminėtina, jog Lietuvos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 punkte yra numatyta, jog „Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju - ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.
Pabrėžtina, kad leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje T. K. turi nuo 2022 m. balandžio 12 d., nusižengimo fiksavimo t.y. 2023 m. sausio 24 d. buvo praėjęs 185 dienų terminas, todėl T. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių Lietuvos Respublikoje su išduotu Rusijos Federacijoje vairuotojo pažymėjimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) formuodamas vienodą teismų praktiką, pasisakė, kad „asmenys (užsieniečiai), turintys trečiųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje transporto priemonių vairuoti negali, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis ne ES ar EEE šalyje išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą“ (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-719/2019)
Remiantis aukščiau pateikta suformuota teismų praktika, Tarnyba mano, kad T. K. administracinio nusižengimo byloje įvertinti visi surinkti įrodymai ir priimtas teisėtas ir pagrįstas Tarnybos įgalioto pareigūno nutarimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad T. K. atstovas advokatas V. K. apeliacinį skundą pateikė praleidęs nutarimo apskundimo tvarką. Teismai, formuodami vienodą teismų praktiką, ne vienoje byloje pasisakė, kad įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl ANK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Taip pat įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-223-361/2019).
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatuose numatyta, kad „Administracinio nusižengimo, kuris užfiksuotas stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, byla gali būti nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens gyvenamąją vietą (transporto priemonės registracijos vietą)“. Dėl tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylų priskirtinumo pasisakė ir aukštesnės instancijos teismai, nustatant, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą, turi būti vertinama sistemiškai kartu su kitomis teisės normomis, reglamentuojančiomis administracinių nusižengimų bylų teismingumo taisykles. Šiuo atveju - su (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė, jog apylinkių teismai administracinių nusižengimų bylas nagrinėja pagal nusižengimo padarymo vietą. Šioje nutartyje pažymėta, kad teismingumo taisyklės reguliuoja bylų paskirstymo teismams tvarką, o teismų veiklos teritorijos skirtos reguliuoti teismų darbo krūvius. Būtent todėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, kad apylinkių teismai administracinių nusižengimų bylas nagrinėja pagal nusižengimo padarymo vietą. Be to, pažymėta, kad institucijos buvimo vieta negali būti siejama su institucijos buveine, todėl ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta institucijų buvimo vieta yra siejama ne su institucijų buveine, o su institucijos jai suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo (veiklos teritorija) bei administracinio nusižengimo padarymo vieta (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartis byloje Nr. 2ATP-2-1076/2020). Iš išdėstyto akivaizdu, kad T. K. administracinio nusižengimo byla ROIK 23196069068 yra teisminga Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams, pagal T. K. gyvenamąją vietą.
Remiantis aukščiau išdėstytu mano, kad Tarnybos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti T. K. už administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje administracinę nuobaudą - 375 Eur piniginę baudą kartu skiriant administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. T. K. skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, atitinkančios padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Prašo teismo 2023 m. birželio 26 d. Tarnybos įgalioto pareigūno priimtą nutarimą Nr. 39-ANR_N-144516-2023 palikti nepakeistą ir T. K. atstovo advokato V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Skundas netenkintinas.
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 416 straipsnio 3 dalis nustato, kad Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Nagrinėjamu atveju T. K. nuobauda – 60 Eur dydžio bauda buvo paskirta už tai, kad jis 2023 m. sausio mėn. 24 d., 14 val. 22 min., 7,239 sek. -14 val. 26 min. 21,247 sek. kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė), 16 km .- 8 km., vairavo transporto priemonę ir vidutinį 90 km/val. greitį viršijo 23 km/val., važiavo 113 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Transporto priemonė „AUDI A5“. valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šio administracinio nusižengimo padarymo fakto ir jam paskirtos nuobaudos neginčija, todėl teismas dėl nutarimo šio dalyje plačiau nepasisako.
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostatas, transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Už šį administracinį nusižengimą T. K. - 375 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams buvo paskirta už tai, kad jis 2023 m. sausio mėn. 24 d., 14 val. 22 min., 7,239 sek. -14 val. 26 min. 21,247 sek. kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė), 16 km .- 8 km., vairavo transporto priemonę – automobilį AUDI A5“. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones.
Pareiškėjas mano, kad šio pažeidimo nepadarė, kadangi Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Vairuotojo pažymėjimas išduotas Rusijos Federacijoje, neatimtas, neanuliuotas ir nepripažintas negaliojančiu.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.
Pagal susiformavusią teismų praktiką nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, išskyrus asmenis, turinčius Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus užsienio vairuotojo pažymėjimus, norintis vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, turi užsienio valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka legalizuoti (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. AN2-185-1020/2017, 2018 m. vasario 1 d. nutartis Nr. AN2-70-655/2018).
Gyventojų registro išrašo apie asmenį duomenimis (b. l. 21) nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022 m. kovo 18 d. deklaravo atvykimą į Lietuvos Respubliką ir nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nuo nurodytos datos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, tačiau T. K. neturi jo vardu išduoto Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo, vairuoja turėdamas Rusijos Federacijos, kuri nėra Europos Sąjungos valstybėse narė ar Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis, išduotą vairuotojo pažymėjimą. Nagrinėjamu atveju, asmeniui deklaravus atvykimą į Lietuvos Respubliką ir esant jo nuolatinei gyvenamajai vietai Lietuvoje, šešių mėnesių terminas skaičiuojama būtent nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo, o ne skaičiuojant faktiškai Lietuvos Respublikoje išbūtas dienas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį nubaustas pagrįstai.
Už šį nusižengimą paskirtos artimos vidurkiui 375 Eur dydžio baudos pareiškėjas neginčija, ginčas byloje kilo dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskyrimo. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad ši poveikio priemonė pareiškėjui skirta nepagrįstai, kadangi (duomenys neskelbtini) str. 3 d. tokia nuobaudos rūšis nenumatyta.
Šis pareiškėjo atstovo nurodytas argumentas yra nepagrįstas, kadangi (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Skundžiamu nutarimu administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimo terminas paskirta artimam vidutiniam terminui - 9 mėnesiams.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatomis, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Bylos duomenimis, T. K. iš esmės nepripažįsta savo kaltės padaręs administracinį nusižengimą numatytą (duomenys neskelbtini) str. 3 d. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.
Administracinė nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonė, yra prievartinio pobūdžio valstybės taikomos atsakomybės priemonės, todėl jos neišvengiamai susijusios su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taigi, skiriamos nuobaudos vienas iš tikslų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurias nulemia paskirtos baudos dydis ir teisės vairuoti atėmimo trukmė, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės T. K. taps sunkiau ir nepatogiau naudotis judėjimo laisve, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyręs pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų.
Įvertinęs tai, kas nurodyta ankščiau, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu T. K. paskirtos teisingos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonė, tinkamai įvertinus nusižengimų pobūdį bei jų padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežtos, jos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką. Keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
T. K. atstovo advokato V. K. skundo netenkinti ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administracinio poskyrio 2023 m. birželio 26 d., Nr. 39-ANR_N-144516-2023 (ROIK: 23196069068) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.