Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-615-805/2019 pagal ieškovo D. Ž. (D. Ž.) patikslintą ieškinį atsakovei I. J. dėl vienašalio sandorio atsisakyti palikimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, – notarė V. B., E. Ž.-Š., A. Ž. (A. Ž.), D. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti ieškinio reikalavimai dėl vienašalio sandorio atsisakyti palikimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas byloje nėra.

Bylos faktinės aplinkybės

13. Byloje nustatyta, kad 2014 m. sausio 7 d. 10 val. 10 min. Prienų rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė R. D. patvirtino testamentą, kuriuo A. Ž. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko I. J., testatoriui išaiškinus teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu jo mirties dieną būtų reikalingas išlaikymas CK 5.20 straipsnio pagrindu (1 t., b. l. 7-8, 9-10). A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 50 (1 t., b. l. 11). Palikėjui A. Ž. jo mirties dieną nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: ½ dalis 0,1500 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

14. Atsakovė I. J. 2015 m. rugsėjo 30 d. padavė pareiškimą Prienų (duomenys neskelbtini) notaro biurui apie palikimo priėmimą po tėvo A. Ž. mirties, nurodžiusi, kad žino apie sudarytą tėvo testamentą bei pasirašytinai patvirtinusi, jog daugiau įpėdinių pagal testamentą ir įstatymą nėra, taip pat nėra jokių kitų aplinkybių, kurios darytų paveldėjimo teisę negalimą (1 t., b. l. 127-128). Notarė V. B. 2015 m. rugsėjo 30 d. 9.54 val., patikrinusi Gyventojų registro duomenis apie mirusiojo A. Ž. šeimos sudėtį (1 t., b. l. 132-133), nustatė, jog palikėjas mirė santuokoje, sutuoktinė D. Ž., šeimoje yra keturi pilnamečiai vaikai – I. J., E. Ž. – Š., D. Ž., kuris yra neįgalus, A. Ž..

15. Ieškovas D. Ž. 2015 m. spalio 1 d. pasirašė vienašalį sandorį, kuriuo nurodė žinąs apie 2014 m. sausio 7 d. sudarytą testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą turtą tėvas paliko I. J., su jo turiniu susipažinęs, nurodė esąs iš dalies darbingas (darbingumo lygis 30 procentų) ir, kad jam žinomas CK 5.20 straipsnis dėl teisės į privalomąją palikimo dalį reikalingiems išlaikymo įpėdiniams, teisės į privalomąją palikimo dalį mirus tėvui A. Ž. atsisako, šį vienašalį sandorį patvirtino Prienų rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė V. B. (1 t., b. l. 13). Taigi, D. Ž. atsisakius teisės į privalomąją palikimo dalį, visą palikimą po A. Ž. mirties pagal testamentą priėmė atsakovė I. J. (1 t., b. l. 7-8). 2015 m. gruodžio 29 d. I. J. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas dėl ½ dalies nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58-63). Nekilnojamasis turtas – 0,1500 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), po ½ dalį nuosavybės teise priklauso I. J. (palikėjo dukra) ir D. Ž. (palikėjo sutuoktinė), (1 t., b. l. 22-24). Be šio turto, taip pat paveldėtos piniginės lėšos banko sąskaitoje, pensijų kaupimo lėšos, transporto priemonė ir pan. (1 t., b. l. 58-63).

16. Ieškovas D. Ž. 2018 m. birželio 4 d. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jo 2015 m. spalio 1 d. sudarytą vienašalį sandorį atsisakyti teisės į privalomąją palikimo dalį negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. kai sandorį sudaro fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pirmos instancijos teismui ieškinį patenkinus visiškai, atsakovė apeliaciniu skundu įrodinėja, kad ieškovas, sudarydamas sandorį, nebuvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprastų, kokį sandorį sudaro, t. y. ginčijamas sandoris neturi valios trūkumų.

Dėl sandorio negaliojimo pagrindo

17. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr.3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Taigi, ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.).

18. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas iš esmės remdamasis vien psichiatrijos ekspertizės aktu, nors šalių paaiškinimai ir kiti įrodymai nepatvirtina visiško ieškovo nesupratimo ir visiško nesuvokimo paveldėjimo teisės santykių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

19. Siekiant išsiaiškinti ar ieškovas D. Ž., kuriam palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, 2015 m. spalio 1 d. vienašalio sandorio atsisakyti teisės į privalomąją palikimo dalį sudarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, byloje buvo atlikta Teismo psichiatrijos ekspertizė (3 t., b. l. 125-132). Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad 1) D. Ž. dėl turimo įgimto (jam konstatuoto) intelekto deficito negalėjo suvokti 2014 m. sausio 17 d. jo tėvo A. Ž. testamento, patvirtinto Prienų rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R. D., registro Nr. (duomenys neskelbtini), esmės ir turinio; 2) D. Ž. dėl turimo įgimto (jam konstatuoto) intelekto deficito negalėjo suprasti vienašalio sandorio, pasirašyto 2015 m. spalio 1 d., patvirtinto Prienų rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės V. B., registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė teisės į privalomąją palikimo dalį po savo tėvo A. Ž. mirties, (duomenys neskelbtini), esmės, turinio reikšmės ir pasekmių; 3) D. Ž. intelekto deficitas apribojo jo galimybes visapusiškai teisingai 2015 m. spalio 1 d. adekvačiai vertinti situaciją, išreikšti savo valią ir suvokti savo veiksmus 2015 m. spalio 1 d. pasirašant vienašalį sandorį, patvirtintą Prienų rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės V. B., registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė teisės į privalomąją palikimo dalį po savo tėvo A. Ž. mirties; 4) Ekspertizei pateiktuose dokumentuose nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad D. Ž. pasirašydamas vienašalį sandorį 2015 spalio l d. pasidavė kitų asmenų įtakai; 5) D. Ž. yra konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas - Lengvas protinis atsilikimas (F (duomenys neskelbtini)), kuris ir turėjo įtakos D. Ž. valiai pasirašant vienašalį sandorį 2015m. spalio l d.; 6) Medicininėje dokumentacijoje specialistų tyrimų išvadose nuo 2004 metų konstatuojamas D. Ž. nesusiformavęs gebėjimas skaityti; šiuo metu konstatuojama, kad D. Ž. skaityti negeba; 7) Dėl D. Ž. konstatuoto įgimto intelekto deficito notarės V. B. parengtas 2015 m. spalio 1 d. atsisakymo nuo palikimo tekstas savo turiniu, apimtimi bei pasekmėmis nebuvo visiškai aiškus ir suprantamas ieškovui D. Ž.. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės turinys yra nuoseklus, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, jos motyvuotos, kategoriškos, todėl nekyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų bei įrodo ginčijamą sandorį sudariusio asmens valios ydą.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas byloje įvertino ne tik visas ekspertizės išvadas, bet ir kitus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir medicininius dokumentus, išklausė šalių, trečiųjų asmenų, liudytojų paaiškinimus, bei padarė pagrįstą išvadą, jog D. Ž. dėl turimo įgimto (jam konstatuoto) intelekto deficito negalėjo suprasti 2015 m. spalio 1 d. vienašalio sandorio, patvirtinto Prienų rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės V. B., kuriuo atsisakė teisės į privalomąją palikimo dalį po savo tėvo A. Ž. mirties, esmės, turinio reikšmės ir pasekmių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, ką pagrįstai konstatavo ir pirmos instancijos teismas, kad ieškovas D. Ž. turi įgimtą negalią – dauginius raidos defektus, Townes-Brocks sindromą, lengvą protinį atsilikimą, nemoka skaityti, jo rašymo įgūdžiai menki, aštuonias klases jis baigė pagal palengvintą programą lenkų kalba, jis niekur daugiau nesimokė, faktiškai niekur oficialiai nedirbo, pragyveno iš gaunamų socialinių išmokų. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad labiau tikėtina, jog ieškovas suprato ką jam ginčijamo sandorio sudarymo metu aiškino notaras paremtos vien tik deklaratyviais jos teiginiais, kurie prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas rėmėsi ne tik ginčo teismo ekspertizės išvada, bet ir kitais įrodymais, juos ne tik įvardijo, bet ir išsamiai tyrė, analizavo bei vertino. Taigi, teismas, nepažeisdamas civilinio proceso teisės normų, įvertino visą byloje surinktą medžiagą ir sprendimą priėmė remdamasis šių įrodymų visuma.

21. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) turi būti atsižvelgta ne tik į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu, bet ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 27 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovas neturi bei neturėjo jokio nekilnojamojo turto, tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek šiuo metu gyvena motinai D. Ž. priklausančiame ir atsakovės (sesers) I. J. paveldėtame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kito gyvenamojo būsto neturi, dėl ieškovo neįgalumo, jo galimybės užsidirbti itin ribotos, iki šiol ieškovas oficialiai niekus nedirbo, jis iš esmės pragyvena tik iš gaunamų socialinių išmokų, be to, jo šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai (duktė V. – gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus M. – gim. (duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad teisės į privalomąją palikimo dalį atsisakymas nebuvo naudingas ieškovui (priešingai nei atsakovei, kuria ieškovas pasitikėjo), kas taip pat netiesiogiai patvirtina, kad ieškovas nesuprato savo atsisakymo į privalomąją palikimo dalį turinio reikšmės ir pasekmių.

Dėl sandorio negaliojimo pasekmių

22. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu ieškovo D. Ž. 2015 m. spalio 1 d. sudarytą vienašalį sandorį atsisakyti teisės į privalomąją palikimo dalį (duomenys neskelbtini) mirus jo tėvui A. Ž., patvirtiną Prienų rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės V. B., pagal CK 1.89 straipsnyje įtvirtintą sandorio negaliojimo pagrindą, kai sandoris sudarytas fizinio asmens, kuris sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, spręstinas klausimas dėl sandorio negaliojimo padarinių, nustatytų CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, taikymo. Pripažinus negaliojančiu vienašalį sandorį, kuriuo ieškovas atsisakė teisės į privalomąją palikimo dalį po savo tėvo mirties, yra konstatuojama, kad jis nesukūrė teisinių padarinių, išskyrus tuos, kurie nurodyti įstatyme ir susiję su jo negaliojimu – viskas turi būti grąžinta į padėtį, buvusią iki jo sudarymo.

23. Nagrinėjamu atveju visą palikėjo turtą paveldėjo atsakovė, kuriai ir buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Ieškovas iki šiol nesikreipė į notarą ar teismą dėl palikimo priėmimo bei neprašė pratęsti terminą palikimui priimti. Nagrinėjamoje byloje taip pat nepareiškė reikalavimo dėl jo teisės į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį nustatymo, nors byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, o atsakovė jau atsiliepime buvo išdėsčiusi poziciją, kad ieškovas nėra išreiškęs valios priimti palikimą bei nėra nepareiškęs reikalavimo dėl teisių į privalomąją palikimo dalį nustatymo. Pirmos instancijos teismas pagrįstai tokių aplinkybių nenustatinėjo, nes tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas palikimo atsiradimo metu jau buvo pilnametis, o pilnamečio įpėdinio teisę į privalomąją palikimo dalį nustato teismas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad vien tik ieškovo ginčijamo sandorio dėl teisės į privalomąją palikimo dalį atsisakymo pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindas panaikinti 2015 m. gruodžio 29 d. atsakovei I. J. notarės V. B. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Atkreiptinas dėmesys, kad palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 2 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas iki šiol įstatymo nustatyta tvarka nėra išreiškęs valios dėl palikimo priėmimo (į privalomąją palikimo dalį, numatytą CK 5.20 straipsnyje), o palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas, pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu 2015 m. gruodžio 29 d. atsakovei I. J. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui įstatymo nustatyta tvarka palikimo nepriėmus, jam 2015 m. spalio 1 d. net ir neatsisakius teisės į privalomąją palikimo dalį, notarė testamentinei įpėdinei būtų išdavusi tokio pat turinio ir apimties paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą.

24. Pažymėtina, kad šioje byloje priimtas procesinis sprendimas nepaneigia ieškovo teisių ateityje kreiptis į teismą dėl jo teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo. Šiuo atveju, reikšminga tai, kad tik procesinis sprendimas dėl teisės į privalomą palikimo dalį pripažinimo galėtų pakeisti apeliantės turimų teisių turinį ir apimtį, bei tai būtų pagrindas panaikinti atsakovei notaro išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą.

Dėl atsakovės teisės turėti atstovą pažeidimo

25. Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas grubiai pažeidė jos teises, nes bylą nagrinėjant iš esmės, nesuteikė galimybės būti atstovaujamai advokato, kuris dėl užimtumo kitoje byloje negalėjo atvykti.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl atsakovės atstovo (advokatės) prašyme išdėstytų argumentų ir nurodė, kad atsakovės atstovas privalėjo žymiai anksčiau informuoti teismą apie užimtumą kitoje byloje bei nepripažino atstovės neatvykimo į teismą esant svarbioms priežastims. Teismas, nutardamas nagrinėti bylą iš esmės, vadovavosi CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostata, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad byla iškelta pakankamai seniai, byloje jau yra išklausytos šalys, tretieji asmenys, liudytojai, atsakovei buvo suteikta galimybė užduoti klausimus ekspertams. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas laikė, kad atsakovės atstovo neatvykimas į teismo posėdį dėl užimtumo kitoje byloje nėra svarbi neatvykimo priežastis, todėl bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.

27. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atsakovė dalyvavo 2019 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje, teismo posėdis buvo tęsiamas nuo anksčiau atliktų veiksmų, t. y. byloje jau iki tol dėl ginčo esmės buvo išklausytos šalys, tretieji asmenys, liudytojai, tuo metu atsakovė naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis. Šiame teismo posėdyje buvo pagarsinti tik naujai gauti dokumentai, t. y. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, išspręstas atsakovės atstovės prašymas dėl eksperto iškvietimo į teismo posėdį, atsakovės pretenzijos (raginimo) ieškovei bei trečiajam asmeniui E. Ž. siuntimo. Teismas nenustatė, kad pati atsakovė be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės (atsakovės) nurodytas aplinkybes dėl teisės turėti atstovą bei atitinkamai į tinkamą procesą pažeidimo paneigia ir tai, kad atsakovė apeliaciniu skundu iš esmės neginčija to, jog nepagrįstai buvo atmestas jos atstovės prašymas dėl eksperto iškvietimo, į bylą neprašo priimti jokių naujų įrodymų ar juos išreikalauti, neprašo žodinio bylos nagrinėjimo, taigi iš esmės pripažįsta, kad buvo išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad procesinės teisės normų pažeidimo nagrinėjamu atveju nebuvo. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažintas procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, tai nebūtų pagrindas sprendimui panaikinti, nes sprendimas gali būti panaikintas tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, jog byla, pabaigta nagrinėti be atsakovės atstovės, buvo neteisingai išspręsta.

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos apskųsto pirmos instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

29. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, todėl padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog D. Ž. negalėjo suprasti 2015 m. spalio 1 d. vienašalio sandorio, patvirtinto Prienų rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės V. B., kuriuo atsisakė teisės į privalomąją palikimo dalį po savo tėvo A. Ž. mirties, esmės, turinio reikšmės ir pasekmių, teismas proceso teisės normų nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo, todėl sprendžia, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Tačiau pirmos instancijos teismas netinkamai taikė sandorio negaliojimo pasekmes ir nepagrįstai pripažino negaliojančiu 2015 m. gruodžio 29 d. atsakovei I. J. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, todėl šioje dalyje teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant sprendimo dalį dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat spręstinas klausimas dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo. Bylinėjimosi išlaidos patirtos tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), taip pat įvertinus priežastis dėl kurių susidarė konkrečios bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje esminis ginčas kilo dėl teisės į privalomąją palikimo dalį atsisakymo, kuris buvo išspręstas ieškovo naudai, bei konstatavus, kad nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl sandorio negaliojimo pasekmių, t. y. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, laiko, kad byloje buvo patenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų, atmesta – 25 procentai.

32. Pirmos instancijos teismas, ieškinį tenkinęs visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisė 1 182,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 131,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 237,49 Eur išlaidos ekspertizei apmokėti, 813,57 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė pateikė duomenis, kad pirmos instancijos teisme patyrė 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos patyrė 280 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Valstybės išlaidos už atsakovei apeliaciniame procese suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 185,25 Eur.

33. Vadovaujantis nutarties 31 pastraipoje nustatyta proporcija, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tokia tvarka: ieškovui iš atsakovės priteisia 820,18 Eur ((813,57 Eur + 280 Eur) x 75 proc.) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, o atsakovei iš ieškovo - 375 Eur (1500 Eur x 25 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat valstybei iš ieškovo priteistina 46,31 Eur (185,25 Eur x 25 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinus tai, kad ieškovo reikalavimas dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo patenkintas visiškai, kurio pagrįstumui spręsti ir buvo skirta ekspertizė, visos ieškovo patirtos 237,49 Eur išlaidos ekspertizei apmokėti priteistinos iš atsakovės, taip pat iš atsakovės priteistinas ieškovo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis už šį ieškinio reikalavimą. Vadovaujantis ekonomiškumo principu priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, teismas ieškovui iš atsakovės priteisia 757,67 Eur ((820,18 Eur + 75 Eur + 237,49 Eur)) – 375 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

34. Taikant tą pačią proporciją skirstomos ir pirmos instancijos teismo 58,11 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis). Iš ieškovo valstybei priteisiama 14,53 Eur (58,11 Eur x 25 proc.) išlaidų, iš atsakovės valstybei priteisiama 43,58 Eur (58,11 Eur x 75 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, sudaro 12,68 Eur. Tačiau šios išlaidos iš apeliantės nepriteisiamos, nes jai byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų, ir ji nuo proceso išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte, mokėjimo yra atleista pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovo valstybei priteisiama 3,17 Eur (12,68 Eur x 25 proc.) šių išlaidų, iš viso 17,70 Eur (14,53 Eur + 3,17 Eur).

35. Ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nagrinėjamu atveju, vertintinas kaip neturtinis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), todėl ieškovo permokėta 56 Eur (131 Eur – 75 Eur) žyminio mokesčio dalis jam grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Įskaičius ieškovo valstybei mokėtinas pašto išlaidas (56 Eur – 17,70 Eur), ieškovui grąžintina 38,30 Eur žyminio mokesčio.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį dėl 2015 m. gruodžio 29 d. atsakovei I. J. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojančiu, šioje dalyje ieškinį atmesti.

Kitą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui D. Ž. (D. Ž.) iš atsakovės I. J. 757,67 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo D. Ž. (D. Ž.) 46,31 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 31 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5630.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. J. 43,58 Eur (keturiasdešimt tris eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovui D. Ž. (D. Ž.) 38,30 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 30 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.