- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-12
- Bylos Nr.
- II-172-999/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00076-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Daina Dyburienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 18.13Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas, specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga (ANK 493 str.)
- 19.20Savavaldžiavimas (ANK 518 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Š. skundą dėl 2022 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje Nr. ROIK: 22175460074, panaikinimo ir R. Š. (J.) patraukimo atsakomybėn.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2022 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK) nutarimu (toliau – Nutarimas) pagal S. Š. pareiškimą buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos R. Š. (R. Š. pavardę pasikeitė į „J.“, todėl toliau bus minima kaip R. J.) atžvilgiu kaip nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog ji padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2022 m. spalio 11 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose gautas S. Š. skundas dėl 2022 m. rugsėjo 22 d. Nutarimo, kuriuo prašoma patraukti atsakomybėn R. J. dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį bei melagingo policijos pareigūnų iškvietimo nesant jokiai grėsmei ir žinant, kad pagalba nereikalinga pagal ANK 493 straipsnį.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad namus, esančius (duomenys neskelbtini) pirko iš savo giminaičių skolintų pinigų, tačiau R. J. skolų grąžinimu nesirūpina, o tik siekia užvaldyti turtą. R. J. be jo sutikimo užvaldyti namų negali ir neturi teisės jo ir vaiko išvaryti iš namų. Nurodė, kad 2022 m. liepos 26 d. negalėdama jo išprašyti iš namų, kreipėsi į policiją ir dėjo pastangas jį ir vaiką išprašyti iš namų. Atvykus pareigūnams pareiškėjas parodė dokumentus, jog namas yra ir jo nuosavybė ir jis gali būti, tačiau R. J. nesustojo ir siekė išvaryti iš namų savo sūnų. Policijos pareigūnų R. J. prašė vaiką išvežti į vaikų namus, tačiau vaikas jau buvo beveik užmigęs. Policijos pareigūnai pritarė R. J. ir paaiškino, kad pareiškėjui neišvežus vaiko, šie iškvies vaikų teises ir išveš vaiką į vaikų namus. Neturėdamas kito pasirinkimo, siekdamas apsaugoti savo vaiką, pareiškėjas savo noru naktį su vaiku išvyko iš savo namų. Mano, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos tiek jo, tiek vaiko teisės. Tokiais savo veiksmais R. J. prisidengdama ir manipuliuodama policija ir melagingais policijos kvietimais siekia turtinės naudos sau. Pažymėjo, kad R. J. jokių kitų pretenzijų nekelia, jai buvo siūloma sumokėti už jai priklausančią būsto dalį, tačiau R. J. nesutiko. Be to, R. J. visą laiką gyveno ir yra registruota kitame būste, o, pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), ten gyvena, vienas prižiūri namus ir moka mokesčius. Nepaisant to, R. J. vilkina jų santuokos nutraukimo bylą ir ne pirmą kartą kviečia policija bei kuria naujus įvykius kviesdama policiją, siekdama sau turtinės naudos.
Atsiliepimas
4. Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti, o Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Nutarimas yra priimtas išsamiai išnagrinėjus pateikto skundo argumentus ir įvertinus įvykio metu užfiksuotą vaizdo medžiagą. Atkreipė dėmesį, kad tiriant pranešimą nenustatyta pakankamai duomenų, jog R. J. savavališkai, tyčia, pažeisdama įstatymų nustatytą tvarką, turėdama tikslą užvaldyti S. Š. turtą būtų atlikus aktyvius veiksmus, smurtavusi, siekdama jį ir sūnų pašalinti iš bendra nuosavybe priklausančio būsto. Tarp S. Š. ir R. J. kilo žodinis konfliktas dėl būsto nuosavybės teisių, kurios yra ginčijamos teisme. Sutiktina, kad R. J. siekė, jog S. Š. išvyktų iš jų tuo metu bendro būsto, tačiau to siekė siekdama savo saugumo, nes bijojo būti kartu su S. Š., išvengt konfliktų ir barnių, kurių metu būtų traumuojamas vaikas. Atvykus policijos pareigūnams, priešingai nei teigia S. Š., pareigūnai jam paaiškino, kad jis turi teisę būti savo būste, taip pat, kaip ir R. J., tačiau S. Š. ir R. J. konfliktas dėl turtinių ginčų neigiamai veikia kartu buvusio vaiko interesus, dėl minėtos priežasties buvo sprendžiamas klausimas dėl vaiko saugumo ir interesų užtikrinimo, priimti. S. Š. sprendžiant konfliktą tarp jo ir R. J. atsisakė policijos siūlomos vaiko teisių specialistų pagalbos, nurodydamas, kad vyks miegoti į kitą gyvenamąją vietą, ką ir padarė. Pažymėtina, kad tai buvo jo sprendimas, o ne policijos pareigūnų nurodymas tai padaryti. Be kita ko, pažymėtina, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą buvo kviečiami pagrįstai, nes žodinis konfliktas dėl S. Š. ir R. J. turto dalybų vyko ir vaikui buvo nesaugi aplinka. Policijos pareigūnai turėjo įsitikinti, jog konfliktas nebus toliau tęsiamas dalyvaujant vaikui. Kadangi R. J. veiksmuose nenustatyta ANK 518 ir 493 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų sudėties, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta teisėtai ir pagrįstai.
5. Klaipėdos AVPK atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Kartu su atsiliepimu pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Pareiškėjas ir asmuo, kurio atžvilgiu prašoma pradėti administracinę teiseną sutiko, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant Klaipėdos AVPK įgaliotiems atstovams.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas S. Š. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad 2022 m. liepos 26 d. kartu su savo nepilnamečiu vaiku grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir juose sutiko R. J., nors ši gyvena visai kitur. R. J. siekė juos išvaryti iš namų. R. J. tempė jam už rankos ir varė iš namų, o vėliau iškvietė policiją. Atvykusiai policijai jis parodė nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Vėliau R. J. pradėjo šaukti, kad vaiką išvežtų į vaikų namus. Policija jam paaiškino, kad jis gali būti savo namuose, tačiau R. J. pasinaudojo vaiku siekdama išvaryti jį ir jo vaiką išvaryti iš namų. Pareiškėjas nurodė konfliktą siekęs išspręsti taikiai, siūlė įvairius variantus, tačiau pastangos buvo bevaisės. Dėl to, kad buvo kalbama apie vaiko teisių darbuotojų iškvietimą ir vaiko išvežimą į vaikų namus, pareiškėjas saugodamas vaiką ir jo interesus, kartu su vaiku išvyko iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus. R. J. savavaldžiavimą įžvelgia dėl to, kad R. J. sukuria įvairias situacijas dėl kurių būtų galima melagingai iškviesti policiją. Mano, kad jeigu ji netriukšmautų, nebūtų reikalinga policija.
7. R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad S. Š. siekė išvaryti iš namų, nes ji ten gyvena, o būti su juo po vienu stogu bijo dėl praeities įvykių. Ji prašė policijos leisti vaikui miegoti, tačiau policija informavo apie vaikų teisių darbuotojų iškvietimą. Dėl šios priežasties policija pasiūlė vaiką perkelti į saugią vietą, kad jis galėtų išsimiegoti. Akcentavo, kad kitos gyvenamosios vietos neturi, o pareiškėjas apie tai meluoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
8. Plungės apylinkės teisme Palangos rūmuose skundžiamu 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena R. J. (Š.) nepradėta, nenustačius jos veiksmuose teisės pažeidimo, numatyto ANK 518 straipsnio požymių sudėties (b. l. 9 – 10).
Žemesnės instancijos teismas
9. Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK 2022 m. rugsėjo 20 d. apklausos protokole nurodoma, kad buvo apklausiama R. J., kuri paaiškino, jog 2022 m. liepos 26 d. vakare grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini) ir ten rado savo vyrą S. Š., su kuriuo vyksta skyrybų procesas bei savo sūnų. Nustebo, kadangi S. Š. minėtu adresu negyvena, nors tai ir yra bendra kaip sutuoktinių nuosavybė, tačiau jie gyvena atskirai – ji gyvena (duomenys neskelbtini), o S. Š. (duomenys neskelbtini). Tuomet pradėjo sakyti S. Š., kad jis išeitų iš namų, nes su juo ji kartu negyvena arba bus kviečiama policija. Kadangi S. Š. nesutiko išeiti, buvo iškviesta policija ir paprašyta pareigūnų, kad šie išvestų S. Š. iš (duomenys neskelbtini) esančių patalpų. Pareigūnai aiškinosi situaciją ir siūlė susitarti, kuris išvyks jei kartu gyventi nepavyksta. Kadangi neturėjo, kur eiti ir nesutiko išeiti iš savo namų, S. Š. taip pat nesutiko, nes norėjo pakenkti. Tada ji paprašė pareigūnų, kad jie iškviestų vaikų teises, nes buvo vėlu ir sūnui reikėjo eiti miegoti, o S. Š. vaiku nesirūpino. Kuomet S. Š. išgirdo apie vaikų teises, tuomet jis sutiko pasišalinti iš (duomenys neskelbtini), esančio kotedžo. Kartu su S. Š. išvyko ir sūnus. Per šį įvykį niekaip nevertė S. Š. pasišalinti ir jo nelietė, tiesiog žodiniu būdu buvo prašoma jo išeiti, kadangi kartu sutuoktiniai nebegyvena, o (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra jos namai (b. l. 13).
10. Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK tyrėjo 2022 m. liepos 27 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2022 m. liepos 26 d. 21.52 val., dirbant iš Klaipėdos OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kuriame nurodyta: „namuose 1 nepilnametis. GMP nereikalinga. Pranešėja palauks lauke, prie nurodyto kotedžo“. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja R. J., kuri nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis S. Š. grįžo į namus kartu su vaiku ir ją filmuoja. Vyro namuose nepageidauja. R. J. nurodė, kad šiuo metu vyksta teisminiai procesai dėl turto dalybų. S. Š. pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), esantis butas nuosavybės teise priklauso S. Š. ir R. J. D. Š. globa nustatyta S. Š.. Nepilnametis vaikas konflikte nedalyvavo, buvo savo kambaryje. Alkoholio kiekio matuokliu nustatyta, kad R. J. ir S. Š. buvo blaivūs. Kadangi R. J. turėjo pretenzijų S. Š. dėl turto dalijimosi, kad užtikrinti vaiko ramybę ir gerovę S. Š. nusprendė su vaiku išvykti iš gyvenamojo buto ir apsistoti pas tėvus. S. Š. parašė pareiškimą dėl savavaldžiavimo. Pareiškimas perduotas Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK. Smurto faktas nepasitvirtino, vyko žodinis konfliktas. Įvykis filmuotas Body kamera Nr. B0F1EC60AE6C (b. l. 22). Pareiškėjas S. Š. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kurių turinys iš esmės atitinka teismui pateikto skundo turinį (b. l. 28 – 29).
11. Iš byloje pateikto valstybės įmonės „Registrų centras“ 2022 m. gegužės 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad negyvenamoji patalpa – poilsio patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso S. Š. ir R. Š. (J.) (b. l. 20 – 21).
Dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo
12. ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškinamos ir nustatomos visos faktinės aplinkybės, būtinos kilti administracinei atsakomybei. Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
13. Skundžiamame Nutarime Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 518 straipsnį. ANK 518 straipsnyje nustatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
14. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą, tai yra už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis administracinis nusižengimas yra padaromas tik tyčia, be kita ko, nustačius, kad asmuo vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, ir kad ją ginčija kitas asmuo, taip pat nustačius, kad toks tikros ar tariamos savo teisės vykdymas nepadarė esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.
15. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti aplinkybę, ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai. Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
16. Pareiškėjas mano, kad R. J. turi būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį, t. y. dėl savavaldžiavimo. Skunde pareiškėjas tai motyvuoja tuo, jog R. J. sukuria įvairias situacijas, dėl kurių būtų galima melagingai iškviesti policiją bei siekia sau turtinės naudos. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu išsakytų teiginių, faktas, kad S. Š. buvo jam ir R. J. nuosavybės teise priklausančiame name yra neginčytinas. Tiek R. J., tiek S. Š. nurodė, kad jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau vienas kito išsakytus teiginius neigia. R. J. nurodė, kad kvietė policiją todėl, kad bijojo būti viename name kartu su S. Š. ir siekė jį policijos pagalba išprašyti iš namu, o S. Š. teigia, kad buvo priverstas išeiti iš jam nuosavybės teise priklausančių namų. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai, vaizdinė medžiaga bei teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai neginčijamai patvirtina, kad atvykus policijai, S. Š. dėl susiklosčiusios situacijos pats priėmė sprendimą ir išvyko iš namų, kartu pasiimdamas savo vaiką – šio fakto neneigia ir pats pareiškėjas. Kaip jau minėta aukščiau, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teismo vertinimu vien faktas, kad S. Š. su savo vaiku pats savo valia dėl susiklosčiusių aplinkybių priėmė sprendimą išvykti iš jam ir R. J. nuosavybės teise priklausančių namų, neatitinka administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo sudėties. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Nutarimas šiuo aspektu yra priimtas teisėtai ir pagrįstai. Be kita ko, teismo vertinimu, priimant skundžiamą Nutarimą buvo atlikti visi privalomi veiksmai, surinkta visa įmanoma medžiaga vertinant ar buvo savavaldžiavimo administracinio nusižengimo požymių.
Dėl ANK 493 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo
17. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
18. Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį, įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.
19. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.
20. Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.
21. Pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu teismo prašo patraukti atsakomybėn R. J. dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo nesant jokiai grėsmei ir žinant, kad pagalba nereikalinga pagal ANK 493 straipsnį. ANK 493 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
22. Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-238-360/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-208-360/2020).
23. Pareiškėjas mano, kad R. J. savo veiksmais sukūrė situaciją, kuria pasinaudojus melagingai iškvietė policiją. Pati R. J. paaiškino, kad atvykusi į savo namus rado S. Š. ir vaiką savo namuose. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Kadangi R. J. su S. Š. kartu būti namuose bijojo, todėl ir iškvietė policiją. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje svarbu išsiaiškinti, ar R. J. policiją kvietė melagingai. Kaip jau minėta aukščiau – melagingas iškvietimas būna tuomet, kai nesant situacijų iškviečiamos specialiosios tarnybos, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba ir tai padaroma tyčia.
24. Iš byloje esančių rašytinių duomenų, t. y. Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK tyrėjo 2022 m. liepos 27 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje iš esmės nurodyta, kad: „informuoju, kad 2022-07-26 21:52 val., dirbant ekipaže „L3002“ kartu su vyr. patruliu I. Š., iš Klaipėdos OVS budėtojo gavome pranešimą, kuriame nurodyta (tekstas nekoreaguotas) „Namuose 1 nepilnametis. GMP nereikalinga. Pranešėja palauks lauke, prie nurodyto kotedžo“. Atvykus nurodytu adresu mus pasitiko pranešėja R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis S. Š. gim. (duomenys neskelbtini), grįžo į namus kartu su vaiku D. Š. gim. (duomenys neskelbtini), ir ją filmuoja ir vyro namuose nepageidauja“. Be to minėto tarnybinio pranešimo pabaigoje nurodoma, kad smurto faktas nepasitvirtina (b. l. 22). Kaip matyti iš minėto tarnybinio pranešimo, jo pavadinimas yra „smurtas artimoje aplinkoje“. Paties tarnybinio pranešimo turinyje labai aptakiai nurodoma R. J. policijos iškvietimo priežastis: „Namuose 1 nepilnametis. GMP nereikalinga. Pranešėja palauks lauke, prie nurodyto kotedžo.“ Be to, tarnybiniame pranešime cituojama informacija gauta ne iš Bendrojo pagalbos centro, o iš Klaipėdos OVS budėtojo. Teismui klausimų kelia ir tarnybinio pranešimo pabaigoje nurodoma frazė „smurto faktas nepasitvirtino, vyko žodinis konfliktas“. Byloje nesant papildomų rašytinių ar kitokio pobūdžio įrodymų, darytina išvada, jog viena vertus iš tarnybinio pranešimo pavadinimo (smurtas artimoje aplinkoje) ir tarnybinio pranešimo pabaigoje nurodomo fakto, kad smurtas artimoje aplinkoje nepasitvirtino, galima daryti prielaidą, kad R. J. kvietė pagalbą dėl smurto artimoje aplinkoje. Kita vertus, vertinant tyrėjos nurodomą informaciją, kurią gavo iš Klaipėdos OVS budėtojo: „Namuose 1 nepilnametis. GMP nereikalinga. Pranešėja palauks lauke, prie nurodyto kotedžo“, galima daryti prielaidą, kad R. J. kviesdama policijos pareigūnus nenurodė, kad reikalinga pagalba dėl smurto artimoje aplinkoje. Taigi, akivaizdu, kad iš byloje esančios rašytinės ir kitos medžiagos nėra galimybės prieiti vieningos išvados ir nustatyti, ar R. J. policijos pareigūnus kvietė melagingai.
25. Tokiu būdu, darytina išvada, kad priimant skundžiamą Nutarimą nebuvo atlikti visi reikalingi ir galimi procesiniai veiksmai, siekiant priimti teisingą nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Iš esmės Nutarime pasisakoma tik dėl savavaldžiavimo, tačiau nėra pasisakoma dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo. Taip pat nėra pateikta Bendrojo pagalbos centro pokalbio ar kitų policijos padalinių pokalbio su R. J., išklotinė, kuomet ji kvietė policiją. Teismo vertinimu iš pokalbio turinio būtų galima įvertinti ir spręsti, ar R. J. specialiąsias tarnybas iškvietė melagingai. Atkreiptinas dėmesys, kad R. J. už analogišką administracinį nusižengimą jau buvo bausta, todėl institucija priėmusi nutarimą turėtų patikrinti ar po nagrinėjamo įvykio nebuvo panašių situacijų, kuomet R. J. kvietė policiją ar kitas specialiąsias tarnybas be priežasties ir įvertinti tai kaip R. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą.
26. ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, <...> institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti, institucija priėmusi skundžiamą Nutarimą neatliko visų administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų – neištyrė visų faktinių ir teisinių aplinkybių.
27. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
28. Šiuo atveju administracinio nusižengimo bylos teisena buvo atsisakyta pradėti, nesurinkus visų įmanomų surinkti duomenų (pokalbių išklotinių ir pan.), todėl aukščiau nurodytos aplinkybės traktuotinos kaip esminiai trūkumai, kurių negalima ištaisyti teisme ir teismas sprendžia, jog administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo S. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje Nr. ROIK: 22175460074 ir bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.