Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-902-835/2018 pagal pareiškėjo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ prašymą dėl patvirtintų kreditorinių reikalavimų patikslinimo bankrutuojančio J. B. bankroto byloje, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė J. B. bankroto bylą. 2017 m. birželio 6 d. nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančio J. B. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Bankroto administratorius pateikė prašymą, kuriuo prašė patvirtinti patikslintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau tekste VMI) kreditorinį reikalavimą, įtraukiant 500 Eur baudą, paskirtą J. B. už administracinį nusižengimą. Nurodė, kad, remiantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi, paskirta bauda negali būti nurašoma baigus fizinio asmens bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. sausio 9 d. nutartimi prašymą atmetė. Nustatė, kad bankrutuojančio asmens statusas nepanaikina asmens pareigos mokėti baudas. Bankroto byla J. B. iškelta 2017 m. kovo 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. kovo 29 d., tuo tarpu 500 Eur bauda už administracinį nusižengimą paskirta teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimu, t. y. po bankroto bylos iškėlimo, todėl J. B. privalo mokėti teismo paskirtą 500 Eur baudą. Ši suma negali būti įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinį reikalavimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas klaidingai įvertino, kad bankrutuojantis J. B. privalo mokėti teismo paskirtą 500 Eur baudą. Paskirta bauda nėra einamieji mokesčiai, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo nutartimis, kuriose išspręstas einamųjų mokesčių klausimas fizinio asmens bankroto bylose (žemės mokestis ir komunaliniai mokesčiai). FABĮ 23 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai yra tvirtinami teismo ne tik iki bankroto bylos iškėlimo atsiradę, bet ir bankroto proceso metu atsiradę kreditiniai reikalavimai. VMI kreditorinis reikalavimas patvirtintas J. B. bankroto byloje, todėl bankroto proceso metu atsiradę papildomi VMI finansiniai reikalavimai (teismo paskirta 500 Eur bauda) tvirtintini teismo nutartimi, kol nepasibaigia bankroto procesas. Bankrutuojantis fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę disponuoti savo piniginėmis lėšomis tik teismo nutartimi patvirtintame plane nustatyta tvarka, todėl bankrutuojančio fizinio asmens išlaidos yra saistomos teismo patvirtinto plano ribomis. Plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, kad bankrutuojantis asmuo mokėjo mokumo atkūrimo plane nenumatytas ir nepatvirtintas sumas (500 Eur baudą), pagal FABĮ nuostatas atsiranda pagrindas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Tokiu būdu būtų pažeisti kitų kreditorių interesai, FABĮ paskirtis sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą. Teismui patvirtintus VMI 500 Eur kreditorinį reikalavimą, bus tikslinama mokumo atkūrimo plano dalis dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo ir mokama pagal patikslintame plane numatytą kreditorių kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafiką. Pasibaigus plano įgyvendinimo terminui, likusi neapmokėta baudos suma nebus nurašoma, fizinis asmuo privalės sumokėti likusią baudos sumą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatvirtino patikslinto kreditoriaus finansinio reikalavimo, atsiradusio po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl finansinio reikalavimo

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau tekste FABĮ ) 1 straipsnio 1 dalis numato, jog šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal D. R. ir J. R. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-65/2015). FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.Pagal FABĮ 23 straipsnio 1 dalį, teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. Apeliantė nepagrįstai teigia apie FABĮ 23 straipsnio 7 dalies nuorodą, kad kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai teismo tvirtinami ne tik iki bankroto bylos iškėlimo, bet ir atsiradę bankroto proceso metu. Tokios normos FABĮ 23 straipsnyje nėra.Pagal FABĮ 23 straipsnio 7 dalį, su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą. Minėta, to paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas tvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra atsiradę iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Pagal FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą, fiziniam asmeniui draudžiama vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi vadovaujantis teisiniu reguliavimu, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką juridinių asmenų bankroto bylose, kreditoriai bankroto byloje turi teisę pareikšti reikalavimus, atsiradusius tik iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos, draudžiančios bankrutuojančiam asmeniui vykdyti finansines prievoles, netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011).Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad prašomas patikslinti VMI finansinis reikalavimas negali būti įtrauktas į kreditorinių reikalavimų sąrašą.Iš bylos medžiagos matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė J. B. bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 29 d. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio J. B. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, be kita ko – VMI 4 796,47 Eur finansinį reikalavimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. vykdomąjį raštą dėl 4782,60 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išieškojimo, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-679-560/2015 pagal ieškovo BAB bankas Snoras ieškinį atsakovams J. B. ir M. B., trečiajam asmeniui BUAB „JAMI“ dėl skolos priteisimo. 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi teismas patvirtino pareiškėjo mokumo atkūrimo planą. 2017 m. gruodžio 9 d. bankroto administratorė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu patvirtinti patikslintą VMI kreditorinį reikalavimą, įtraukiant 500 Eur baudą, paskirtą J. B. už administracinį nusižengimą. Nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-527-448/2017 paskyrė J. B. 500 Eur baudą, pripažinus jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje. Nutartis iškelti J. B. bankroto bylą įsiteisėjo 2017 m. kovo 29 d., o nutarimas dėl baudos už administracinį nusižengimą įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 24 d., taigi apeliantės prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra susidaręs jau iškėlus J. B. bankroto bylą. Pažymėtina, kad 2017 m. birželio 6 d. nutartimi J. B. bankroto byloje patvirtintą VMI finansinį reikalavimą sudaro civilinėje byloje iš pareiškėjo priteistas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliantės prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas susijęs su bankrutuojančio asmens padarytu administraciniu nusižengimu, todėl jis nėra patvirtinto kreditorinio reikalavimo tikslinimas. Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti finansinį reikalavimą, kuris neegzistavo iki bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 23 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Apeliantas nepagrindžia, kaip ginčo baudos neįtraukimas į kreditorinius reikalavimus pažeistų kreditorių interesus, FABĮ tikslą sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, po bankroto bylos iškėlimo atsiradusios finansinės prievolės įtraukimas į kreditorių sąrašą apsunkintų kitų kreditorių reikalavimų, kurie atsirado iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, patenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, sudarytų sąlygas nesąžiningai išvengti vykdyti pareigą sumokėti valstybei baudas už padarytus administracinius teisės pažeidimus.Pagal FABĮ 17 straipsnio 1 punktą, fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą susidarius aplinkybėms, kurioms esant galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą arba kurios sunkina plano įgyvendinimą. Sistemiškai aiškinant FABĮ nuostatas darytina išvada, kad bankrutuojančio fizinio asmens statusas nepanaikina ir neriboja asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo, o, esant poreikiui, bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka tikslintinos mokumo atkūrimo plane nurodytinos lėšos mokesčiams mokėti (FABĮ 7 straipsnis, 6 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kitoks šių nuostatų aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino FABĮ normas, reglamentuojančias kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinamą ir jų patikslinimą, todėl pagrįstai netenkino administratorės prašymo patvirtinti patikslintą VMI finansinį reikalavimą, susidariusį po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeičiama (CPK 377 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.