- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-255-380/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16159-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.) gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020-04-27 21.42 val. iki 2020-04-22 16.13 val. (viena para), vieną parą prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, ir nurodyta laikyti, kad 2 MGL (100 Eur) dydžio bauda yra sumokėta. Nuosprendžiu likusios 73 MGL (3650 Eur) baudos sumokėjimas išdėstytas per 20 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Išaiškinta, kad per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, įskaitant tokią teisę įgyti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – valstybės nuosavybėn konfiskuota dalį transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkanti suma – 4000 Eur. Nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. K. nuteistas už tai, kad jis 2020-04-26, apie 21.35 val., ties adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz GL 550“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,02 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistojo V. K. gynėjas advokatas M. Kepenis apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-07-22 nuosprendį ir bylą nutraukti esant BK 40 straipsnyje numatytiems pagrindams ir atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą B. K.; 2) sumažinti nuteistajam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – automobilio „Mercedes Benz“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą bent iki 3000 Eur.
2.1. Apeliantas mano, kad skundžiamame nuosprendyje teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to V. K. nepagrįstai nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas.
2.2. Apeliantas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje dėl V. K. skirtinos bausmės teismas nurodė, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kadangi V. K. baustas administracine tvarka ne tik dėl analogiško teisės pažeidimo padarymo (vairavimo neblaiviam), bet ir dėl kitų nevienkartinių KET pažeidimų (iš viso nuo 2016-09-20 iki 2020-04-21 baustas 17 kartų), praėjus vieneriems metams ir dvidešimt penkioms dienoms, jis padarė šią nusikalstamą veiką, todėl teismas sprendė, kad jis nėra vertas teismo pasitikėjimo ir negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes tam nėra objektyvaus pagrindo, jis neatitinka sąlygų, keliamų asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. teismas neturėjo pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
3.3. Nuteistojo gynėjas mano, kad tokia teismo išvada nėra pagrįsta. Teigia, kad nors V. K. ir buvo ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau niekada nebuvo teistas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas jam padarė labai didelę įtaką. Jau daugiau nei pusę metų jis nepadarė nė vieno administracinės teisės pažeidimo, visiškai apmokėjo visas jam anksčiau paskirtas baudas – daugiau nei 14 000 Eur. Nuteistojo gynėjo nuomone laiduotojos B. K. patikimumas teismui nekėlė abejonių ir jis mano, kad ji yra tinkama laiduotoja. Nėra duomenų, jog po šios vienintelės nusikalstamos veikos padarymo V. K. galėtų padaryti kitų nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Mano, kad V. K. bus pakankamai nubaustas paskyrus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones. Nuteistojo tėvai ir sūnus gyvena JAV, jis yra savo vardu įregistravęs įmonę JAV, o turėdamas teistumą nebeturės galimybės išvykti į JAV. Taip pat mano, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bent iki 3000 Eur galėtų būti mažinama ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – automobilio „Mercedes Benz“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti suma. Teigia, kad aptartos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog egzistuoja visos baudžiamajame įstatyme nustatytos sąlygos BK 40 straipsnio nuostatų taikymui, todėl skundžiamame nuosprendyje padarytas priešingas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo V. K. gynėjo advokato M. Kepenio apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-1) prokurorė Rūta Girgždutaitienė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
4. 2021-09-16 Klaipėdos apygardos teisme gautas nuteistojo V. K. gynėjo advokato M. Kepenio 2021-09-15 prašymas prijungti prie bylos pateikiamus papildomus dokumentus – antstolių B. T. ir V. D. patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo, kurie patvirtina, kad V. K. visiškai padengė skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), taip pat VMI atsiskaitymo su valstybės ir / ar savivaldybių biudžetais pažymos kopiją, kurioje nurodoma, kad V. K. 2021-08-18 yra neskolingas valstybės ir / ar savivaldybių biudžetams, pinigų fondams.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės ir bausmės klausimai nėra keliami. Nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat prašoma bent iki 3000 Eur sumažinti nuteistajam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (dalį automobilio „Mercedes Benz“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančios 4000 Eur sumos konfiskavimą). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį sąlygų
7. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas V. K. BK 40 straipsnyje nustatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas. Teisėjų kolegija su šiais argumentais negali sutikti.
8. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-127-628/2021). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-127-628/2021).
9. Iš skundžiamo nuosprendžio ir baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog V. K. yra neteistas, padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstama veika žalos nebuvo padaryta. Tai reiškia, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose numatytos sąlygos. Tačiau vien tik šių duomenų visuma nėra pakankama BK 40 straipsnio taikymui ir asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, nes be šių aplinkybių būtina nustatyti ir pakankamą pagrindą manyti, jog kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančią bylos medžiagą, pagrįstai sprendė, kad tokių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nepakanka.
10. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be kita ko, gali pagrįsti byloje nustatyti administracinių nusižengimų padarymo atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).
11. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino tai, kad V. K. baustas administracine tvarka ne tik dėl analogiško teisės pažeidimo padarymo (vairavimo neblaiviam), bet ir dėl kitų nevienkartinių KET pažeidimų, nes iš viso nuo 2016-09-20 iki 2020-04-21 jis baustas net 17 kartų, iš kurių: 2016-08-28 baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis; 2018-01-01 baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,90 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis, o įstatymų nustatyta tvarka ligoninėje atsisakė duoti kraujo tyrimą (biologinės terpės bandinį); 2018-09-13 baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis; 2018-10-15 baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, bei jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis; 2019-04-01 baustas už tai, kad vengė neblaivumo ir apsvaigimo patikrinimo (t. 1, b. l. 56–68), praėjus 1 metams ir 25 dienoms, padarė nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Teismas nusprendė, kad V. K. nėra vertas teismo pasitikėjimo ir negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nėra pagrindo daryti išvados apie BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos egzistavimą.
12. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-127-628/2021). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-127-628/2021).
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados netaikyti V. K. BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką yra motyvuotos ir pagrįstos byloje nustatytomis aplinkybėmis. Klausimas dėl V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas tinkamai, kaip visumą, neatsietai vertinant nuteistojo asmenį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime motyvai išdėstyti aptarus kiekvieną iš teisinių kriterijų, reikšmingų taikant BK 40 straipsnio nuostatas, jie aiškūs ir įtikinantys, pagrįsti nuodugnia teisiškai reikšmingų aplinkybių analize, tinkamai vadovaujantis su šiuo klausimu susijusia kasacinės instancijos teismo praktika. Pažymėtina, jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-127-628/2021). Būtent tokių pagrįstų abejonių pirmosios instancijos teismui ir kilo.
14. Darytina išvada, jog duomenų visuma, neigiamai apibūdinanti jo asmenybę, neabejotinai leidžia teigti, kad V. K. yra linkęs nesilaikyti įstatymų, tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padarytų administracinių nusižengimų, kurių didelė dalis yra susijusi su transporto priemonių vairavimu neblaiviam, nepadarė, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, jog V. K. jau pusę metų nepadarė naujų administracinių nusižengimų ir visiškai apmokėjo visas jam anksčiau paskirtas baudas – daugiau nei 14 000 Eur. Pažymėtina, kad naujų administracinių nusižengimų nedarymas po to, kai dėl nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir anksčiau paskirtų ir nesumokėtų administracinių nuobaudų sumokėjimas savaime negali reikšti BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos pripažinimo. Tas pats pasakytina ir apie apeliacinio skundo argumentą, jog turėdamas teistumą nuteistasis nebeturės galimybės išvykti į JAV, kur gyvena jo tėvai ir sūnus. Be to, V. K. privalėjo iš anksto numatyti dėl jo nusikalstamo elgesio galimai kilsiančias neigiamas pasekmes, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.
15. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad laiduotojos B. K. patikimumas teismui nekėlė abejonių ir nuteistojo gynėjas mano, kad ji yra tinkama laiduotoja, tačiau, nenustačius BK 40 straipsnyje nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, apeliacinio skundo teiginiai dėl V. K. pasirinktos laiduotojos tinkamumo reikšmės neturi. Vis dėlto, siekiant atsakyti į visus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.
16. Formuojamoje teismų praktikoje pažymima, jog taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018).
17. Nagrinėjamu atveju V. K. yra brandi asmenybė, jau turinti pakankamą gyvenimišką patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių piramidę, šeimą (sugyventinę, vaiką), todėl kyla pagrįstų abejonių vyresnio amžiaus nuteistojo tetos, su kuria jis kartu negyvena, objektyvia galimybe daryti jam akivaizdžią teigiamą įtaką ir darytina išvada, kad B. K. įtaka nuteistojo elgesiui galėtų būti labai minimali. Todėl manyti, jog toks asmuo galėtų daryti teigiamą įtaką nuteistajam ir užkardyti jo galimus neteisėtus veiksmus ateityje, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Dėl turto konfiskavimo
18. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra teisinio pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir sumažinti konfiskuojamos automobilio „Mercedes Benz“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos iki 3000 Eur.
19. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).???
20. Pažymėtina, jog vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika, asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi (asmenį nuteisus), teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).
21. Byloje nėra ginčo, kad V. K. jo sugyventinei O. U. priklausančią transporto priemonę, automobilį „Mercedes Benz“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 42) tiesiogiai panaudojo darydamas jam inkriminuotą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą –šį automobilį vairavo neblaivus, kai jam nustatytas net 2,02 promilių neblaivumas. Todėl automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone, o tai yra konfiskuotinas turtas BK 72 straipsnio prasme. Kadangi nenustatyta, jog transporto priemonės savininkė būtų žinojusi ar galėjusi žinoti, kad jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog taikyti paties turto konfiskavimą būtų netikslinga. Todėl teismas nusprendė konfiskuoti ne automobilį, bet automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra, iš V. K. valstybės naudai išieškoti dalį jo vairuoto automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą – 4000 Eur. Pažymėtina, jog VšĮ „Emprekis“ duomenimis transporto priemonės – 2008 metų automobilio „Mercedes-Benz GL500“ rinkos kaina su PVM Lietuvos Respublikoje yra 15 200 Eur (t. 1, b. l. 41). Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė iš nuteistojo išieškoti mažiau nei vieną trečiąją šio automobilio rinkos vertės atitinkančią sumą.
22. Atsižvelgdama į šio procesinio sprendimo 8 ir 10 punktuose aptartas aplinkybes – V. K. įvykdyto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, taip pat į šioje byloje jam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos baudos bausmės dydį, tai kad skundžiamu nuosprendžiu teismas nuteistajam nustatė net 20 mėnesių baudos sumokėjimo terminą, ir jo asmenybę (ypač į daugkartinius su vairavimu neblaiviam susijusius administracinius nusižengimus), teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas mažinti iš V. K. konfiskuojamą sumą, kuri, kaip jau minėta, ir taip yra apylinkės teismo nustatyta daugiau nei tris kartus mažesnė, nei automobilio „Mercedes-Benz GL500“ rinkos kaina Lietuvoje. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde transporto priemonės vertės dydžio klausimas nėra keliamas. Bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju – dalį nusikaltimo padarymo priemonės vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, turi būti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga, o švelnesnė (sumažinta) apelianto pageidaujama baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų pakankama atgrasyti V. K. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
23. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, todėl atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2021-07-22 nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. K. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą atmesti.