- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-24
- Bylos Nr.
- eA20.-148-1156/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00129-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donata Šimkutė
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Inesa Arbočienė
dalyvaujant pareiškėjui užsieniečiui W. M. T. T., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,
atsakovo – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio W. M. T. T. atstovės advokatės Inesos Arbočienės prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2024 m. balandžio 17 d. teismo rūmuose gautas W. M. T. T. atstovės advokatės Inesos Arbočienės prašymas, kuriuo prašoma užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – URC) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti prašymą. Paaiškino, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, nes iki šiol nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Pažymėjo, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė situacija, nes užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Pažeidžiami asmenys gali būti sulaikomi tik išimtiniais atvejais ir kuo trumpiau.
2. URC atstovė teismo posėdyje prašė netenkinti užsieniečio prašymo, nes po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties priėmimo pasikeitė tik viena aplinkybė, užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, tačiau ir toliau egzistuoja sulaikymo pagrindai, būtinybė riboti jo judėjimo laisvę. Pabrėžė, kad visiems URC apgyvendintiems asmenims teikiamos medicinos paslaugos vienodai, nepriklausomai nuo jiems taikomų judėjimo suvaržymų apimties. Visi URC apgyvendinti asmenys gali lankytis pas centro psichologus. Pažymėjo, kad užsienietis turi teisę kreiptis į URC vadovą su prašymu su prašymu leisti išeiti, jei jo poreikių tenkinimui to reikia. Iki šiol nebuvo tenkintas nė vienas tokio pobūdžio užsieniečio prašymas (įvertinus pabėgimo galimybę bei galimybę poreikius patenkinti neišėjus iš URC).
3. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie paskirtą posėdį šis proceso dalyvis buvo informuotas 2024 m. balandžio 18 d. išsiunčiant pranešimą, o prisijungimo duomenys prie nuotolinio teismo posėdį išsiųsti 2024 m. balandžio 22 d., prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir tarptautinėje teisėje.
5. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja minėtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Tai pripažįstama ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, aiškinant Europos parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. Direktyvos 2013/33/ES 8 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnį (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą Valstybės sienos apsaugos tarnyba byloje C-72/22 PPU, EU:C:2022:505, 82 ir 83 punktai; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1578/821/2023).
6.1. esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 Lietuvos Respublikoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio užsienietis 2021 m. rugpjūčio 2 d. 2.05 val. atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Užsienietis su savimi neturėjo paso, taip pat neturėjo dokumento, suteikiančio teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje.
6.2. Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
6.3. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu užsieniečiui taikytas sulaikymas iki 2022 m. vasario 2 d., bet ne ilgiau kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
6.4. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. sausio 25 d. sprendimu sulaikymas pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., bet ne ilgiau kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
6.5. Užsienietis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas 2022 m. balandžio 29 d. priėmė nagrinėti skubos tvarka.
6.6. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu pakeistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. sausio 25 d. sprendimas ir taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant judėjimo teisę tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nustatant priemonės taikymo terminą iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Nesutikdamas su minėtu sprendimu užsienietis jį apskundė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi užsieniečio skundą tenkino dalies, pakeitė apylinkės teismo sprendimą ir nusprendė užsienietį apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., bet ne ilgiau, nei bus galutinai išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties.
6.7. Turėdamas galimybę laisvai judėti, 2022 m. birželio 12 d. 12.05 val. užsienietis išėjo iš apgyvendinimo vietos ir per 24 val. nesugrįžo.
6.8. Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nes užsienietis išėjo apgyvendinimo vietos ir nesugrįžo.
6.9. Užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos. Buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, todėl pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (reglamentas „Dublinas III“) 2024 m. vasario 22 d. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) Respublikos.
6.10. Sugrįžęs į Lietuvos Respubliką užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, taip pat pareigūnams pateikė savo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą.
6.11. 2024 m. vasario 23 d. 10.40 val. užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.
6.12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 23 d. sprendimu užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas URC ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – iki 2024 m. gegužės 22 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties. Nesutikdamas su minėtu sprendimu užsienietis pateikė skundą, kuriuo buvo prašoma netaikyti judėjimo suvaržymų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi užsieniečio apeliacinį skundą atmetė nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus (kuriuos, be kita ko, jau pažeidė 2022 m. birželio 12 d. neteisėtai pasišalindamas iš apgyvendinimo vietos ir išvykdamas iš Lietuvos Respublikos). Tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Aptartos aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog šiuo atveju pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, taikant judėjimo laisvės apribojimus, yra objektyviai reikalinga ir proporcinga, o, pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, galbūt nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, neapribojus jo laisvės judėti, jis sieks pabėgti, slapstytis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio apeliaciniame skunde išdėstyti bendro pobūdžio argumentai nesudaro prielaidų teismui kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes.
6.13. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 26 d. nusprendė prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių padidėja tikimybė, kad asmuo gali atitikti prieglobsčio suteikimo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kad būtų priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, todėl daroma išvada, kad užsienietis laikytinas prieglobsčio prašytoju Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.
6.14. 2024 m. kovo 22 d. užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą kaip (duomenys neskelbtini) asmuo.
7. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja (neišnyko) sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2–4, 6, 7, 11 punktuose, nes užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nėra atskleisti motyvai, kuriai grindžiamas paskesnis prieglobsčio prašymas, jis pažeidė apgyvendinimo vietos taisykles, nes turėdamas galimybę laisvei judėti išvyko iš Lietuvos Respublikos. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas). Užsieniečio tapatybė nustatyta (turi galiojantį (duomenys neskelbtini) Respublikos pasą). Byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (nurodė savo vardą pavardę, gimimo datą, dalyvauja apklausose, pateikė pasą). Teismų praktikoje pripažįstama, kad užsieniečio atsisakymas savanoriškai grįžti į kilmės valstybę negali būti vertinamas kaip nebendradarbiavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1504-1188/2023, 27 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Taip pat nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Atitinkamai tai reiškia, kad egzistuoja Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų visuma, kurioms esant užsieniečio atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.
8. Įvertinus tai, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties priėmimo užsienietis buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018, 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5072-520/2018, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5717-492/2018, 2021 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3075-662/2021, 2024 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2725-556/2023, 2024 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1454-821/2024), teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga toliau taikyti vienus griežčiausių judėjimo laisvės suvaržymų. Tokios praktikos, kai apgyvendinant pažeidžiamus asmenis URC netaikomi judėjimo laisvės suvaržymus, laikomasi ir gausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1796-552/2023, 2024 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2725-556/2023.
9. Esant tokioms aplinkybėms prašymas tenkintinas, keistinas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 23 d. sprendimas ir skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, šią alternatyvią sulaikymui priemonę taikant 2024 m. vasario 23 d. sprendime nurodytą terminą, t. y. iki 2024 m. gegužės 22 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 118 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškėjo W. M. T. T. atstovės advokatės Inesos Arbočienės prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 23 d. sprendimą ir (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui W. M. T. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.