- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-19
- Bylos Nr.
- A-1796-552/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00030-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- M. S. A. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui
- Advokatai
- Inesa Arbočienė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. A. M. prašymą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) pilietis M. S. A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir URC) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Pareiškėjas nurodė, jog jis buvo įleistas į Lietuvos Respubliką, nes jo sveikatos būklė buvo kritinė ir pareiškėjui buvo atlikta amputacija. Pareiškėjo judėjimo laisvė buvo apribota URC, jis nepagrįstai gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis, nors dėl patirtų išgyvenimų pareiškėjas turėtų būti vertinamas kaip pažeidžiamas asmuo. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, šiuo metu pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas. Pareiškėjas kreipiasi į teismą ne dėl konkretaus institucijos ar teismo priimto sprendimo panaikinimo, o dėl pažeistų teisių, pareiškėjo judėjimo laisvės, gynimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimai nėra pagrįsta ir būtina priemonė, o tikslai gali būti pasiekiami švelnesnėmis, mažiau pareiškėjo teises varžančiomis priemonėmis.
Atsiliepimas
3. URC atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė prašymo netenkinti ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) spręsti klausimą dėl prieglobsčio prašytojo įleidimo ir apgyvendinimo.
4. URC nurodė, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2022 m. lapkričio 20 d., patikrinus (duomenys neskelbtini) registruotą automobilį ir jame nustačius 8 kilmės valstybės piliečius, tarp jų ir pareiškėją, su savimi neturėjusį asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti skubos tvarka, tačiau klausimo dėl jo įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją nesprendė, kadangi pareiškėjas buvo pasienio kontrolės punkte ir nebuvo įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 27 d. nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas šį sprendimą skundė teismui.
5. URC taip pat nurodė, jog pareiškėjas buvo apgyvendintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 140⁸ straipsniu, o pareiškėjo apgyvendinimo sąlygos URC formaliai atitinka Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. URC vertinimu, apgyvendinimo vietoje pareiškėjui užtikrinamos tinkamos sąlygos, jo teisės nėra pernelyg suvaržytos. Įstatymų leidėjas nustatė išimtinę Migracijos departamento pareigą dėl užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką, todėl VSAT neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl užsieniečių sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Šiuo atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo įleidimo į Lietuvos Respubliką ir tik tada jo judėjimo laisvės apribojimų pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
6. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė prašymą atmesti.
7. Migracijos departamentas nurodė, jog Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjo apgyvendinimo ir nesprendė dėl jo apgyvendinimo sąlygų suteikiant ar nesuteikiant jam teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo atveju, kaip numato Įstatymas, Migracijos departamentas sprendė dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarkos ir Įstatymas neįtvirtina pagrindų, kuriais remiantis Migracijos departamentas galėtų būti įpareigotas priimti sprendimą dėl pareiškėjo apgyvendinimo. Pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta, jis į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, pažeisdamas migracijos įstatymus, o Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjo tikslas (pareiškėjo kelionės tikslas – (duomenys neskelbtini)).
8. Migracijos departamento vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę, jog pareiškėjas gali pasislėpti ir pabėgti į kitą užsienio valstybę. Be to, URC prašymas įpareigoti Migracijos departamentą spręsti klausimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo yra nepagrįstas, nes pareiškėjas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS sistemoje užregistruotas 2022 m. lapkričio 25 d. ir jo prieglobsčio prašymas nagrinėjamas vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 2 dalimi. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, klausimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo spręs praėjus 6 mėnesiams nuo pareiškėjo registravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS sistemoje (2023 m. gegužės 25 d.).
II.
9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino.
10. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2022 m. lapkričio 20 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, su savimi neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kurį 2022 m. lapkričio 28 d. Migracijos departamentas priėmė nagrinėti skubos tvarka ir 2022 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 22S166897, be kita ko, nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas šį sprendimą skundė, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 9 d. sprendimu skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė ir šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjamas pareiškėjo apeliacinis skundas. Dėl to teismas sprendė, jog galutinis sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje nėra priimtas ir jis yra prieglobsčio prašytojas.
11. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas tvirtino, kad yra apgyvendintas URC ir jo judėjimo laisvė yra ribojama nepriėmus atskiro administracinio sprendimo, tačiau URC ir Migracijos departamento pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimo ar apgyvendinimo klausimas šiuo atveju nebuvo sprendžiamas ir viešojo administravimo institucijos nėra priėmusios sprendimo dėl pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimo, jis apgyvendintas URC vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalimi.
12. Teismas nustatė, kad Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 28 d. pažymos „Dėl prašymo suteikti prieglobstį“ 10 punkte nurodoma, jog „klausimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo nėra sprendžiamas“, 11 punkte „Apgyvendinimas“ nurodoma: „yra PKP ir nėra įleidžiamas į teritoriją“. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas atmetė argumentus, kad nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas administracinis aktas, ribojantis pareiškėjo judėjimo laisvę, nes pareiškėjas yra apgyvendintas URC, jis negali išeiti už URC teritorijos ribų, gali judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, bendrauti su ten esančiais asmenimis. Dėl to, teismo vertinimu, pareiškėjui yra taikomi judėjimo apribojimai.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tai, jog pareiškėjas yra apgyvendintas URC, turi galimybę laisvai judėti apgyvendinimo vietos (sektoriaus) teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, o pareiškėjo prieglobsčio byloje nėra priimtas galutinis sprendimas, konstatavo, jog šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjo apgyvendinimo vertinti kaip nepagrįstą ir neproporcingą priemonę. Taip pat teismas nesutiko, jog pareiškėjui taikomi judėjimo laisvės apribojimai nėra apibrėžti laike, nes tuo atveju, jei per 6 mėnesius nuo pareiškėjo užregistravimo MIGRIS dienos nebus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties, Migracijos departamentas privalės priimti sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
14. Teismo vertinimu, šiuo atveju Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje numatytas terminas dar nesibaigė (bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dieną praėjo kiek daugiau nei 4 mėnesiai nuo užregistravimo MIGRIS sistemoje), todėl Migracijos departamentas nepažeidė teisės aktuose įtvirtintos pareigos priimti sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo įleidimo į Lietuvos Respubliką ir jo apgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tol, kol pareiškėjas nėra įleistas į Lietuvos Respubliką, jam negali būti taikoma pareiškėjo prašyme nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, dėl to pareiškėjo prašymas yra atmestinas.
III.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą URC netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
16. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė iš esmės vienintele aplinkybe, kad pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą, kuris nėra išnagrinėtas ir jis dar nėra įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją, todėl, kaip pažymėjo teismas, pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvų išsiaiškinimui ir įstatyme numatytų tikslų pasiekimui taikoma priemonė yra proporcinga ir adekvati. Vis dėlto, pareiškėjas su teismo išvada nesutinka, nes tik esant objektyvioms aplinkybėms apie tai, kad konkretus asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, svarstytinas klausimas dėl šio asmens laisvės ribojimo. Šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai griežčiausią pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančią priemonę vertino kaip proporcingą ir adekvačią.
17. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl pareiškėjui taikomų judėjimo laisvės apribojimų nepagrįstumo. Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas buvo įleistas į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir nebuvo išstumtas atgal į mišką, taigi, buvo faktiškai įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją, pareiškėjui Lietuvos Respublikoje atlikta operacija. Taip pat, byloje konstatavus, kad pareiškėjo apgyvendinimo sąlygos nesuteikiant jam judėjimo laisvės prilygsta sulaikymui, aktuali Įstatymo 114 straipsnio 6 dalis, kuri numato, jog VSAT periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti pareiškėją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra faktiškai sulaikytas be teismo sprendimo jau ilgiau nei 3 mėnesius, nors tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
18. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
19. Migracijos departamentas nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą prieglobsčio byloje, 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, dėl to pareiškėjui neskundžiama nutartimi atsisakyta suteikti prieglobstį. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes pareiškėjui nebesant prieglobsčio prašytoju, klausimas dėl jo apgyvendinimo ir įleidimo nebebus sprendžiamas, o Migracijos departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kiti Migracijos departamento atsiliepimo argumentai iš esmės analogiški šios nutarties 7–8 punktuose išdėstytiems argumentams.
20. URC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
21. URC nurodo, jog 2023 m. gegužės 9 d. kilmės valstybės ambasadai pateiktas prašymas išduoti pareiškėjo grįžimo į kilmės valstybę dokumentą, VSAT su ambasada bendradarbiauja kilmės valstybės piliečių grįžimo dokumentų išdavimo klausimais, todėl artimiausiu metu gavus kelionės dokumentą bus vykdomas pareiškėjo išsiuntimas. Be to, 2023 m. gegužės 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pateiktas teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. taikymo. Kiti URC argumentai iš esmės analogiški šios nutarties 4–5 punktuose išdėstytiems argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo.
23. Pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismas su prašymu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant jo judėjimo laisvės apribojimų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, jog šiuo atveju pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti ir proporcingi siekiamiems tikslams, o kol pareiškėjas nėra įleistas į Lietuvos Respubliką, jam negali būti taikoma pareiškėjo prašyme nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės prašo panaikinti jam taikomus judėjimo laisvės apribojimus.
24. Vertindama pareiškėjo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjui kreipiantis į pirmosios instancijos teismą ir teismui priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas turėjo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1626-556/2023 atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą byloje dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas neteko prieglobsčio prašytojo teisinio statuso (Įstatymo 2 str. 20 d.), nes iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme jo prieglobsčio byloje yra priimtas galutinis sprendimas (Įstatymo 2 str. 6⁴ d.).
25. Pareiškėjui kreipusis į pirmosios instancijos teismą, atsakovai URC ir Migracijos departamentas ginčijo teismo teisę taikyti pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, nurodydami, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir jo apgyvendinimo klausimas kompetentingų institucijų iš viso nebuvo spręstas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog šiuo atveju buvo priimtas administracinis aktas, ribojantis pareiškėjo judėjimo laisvę, ir pareiškėjui yra taikomi judėjimo laisvės apribojimai, iš dalies sutiko su URC ir Migracijos departamento argumentais, jog kol pareiškėjas nėra įleistas į Lietuvos Respubliką, negali būti taikoma pareiškėjo prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
26. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog kaip ne kartą pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, judėjimo laisvės apribojimų taikymo klausimas yra fakto klausimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1472-492/2023, 21–26 p.). Tai reiškia, jog nustačius bylos duomenimis patvirtintą faktinę aplinkybę, kad asmens judėjimo laisvė yra apribota, Įstatyme ar kituose teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas negali užkirsti kelio teismui, kaip vienintelei teisingumą vykdančiai institucijai, atlikti judėjimo laisvės, vienos pagrindinių ir prigimtinių žmogaus teisių, apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo teisminę kontrolę. Kartu negali būti teisinių kliūčių asmeniui ginčyti teisme, jo manymu, neteisėtus veiksmus, kuriais apribota jo judėjimo laisvė.
27. Beje, kaip Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pažymėjo sprendime Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid (Examen d’office de la rétention) sujungtose bylose C-704/20 ir C-39/21 (ECLI:EU:C:2022:858), negalima sutikti su tuo, kad tose valstybėse narėse, kuriose sprendimus sulaikyti priima administracinė institucija, teisminė kontrolė neapima teisminės institucijos atliekamo patikrinimo, remiantis šio sprendimo pirmesniame punkte nurodytomis aplinkybėmis, ar įvykdyta teisėtumo sąlyga, kurios pažeidimu atitinkamas asmuo nesirėmė, o tose valstybėse narėse, kuriose sprendimus sulaikyti turi priimti teisminė institucija, ši institucija turi atlikti tokį patikrinimą savo iniciatyva, remdamasi šiomis aplinkybėmis.
28. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias faktinį užsieniečio judėjimo laisvės ribojimą, turi patikrinti tokios priemonės taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, tai reiškia, kad turi būti nustatyta, ar egzistuoja tokios priemonės taikymui reikšmingi faktiniai ir teisiniai pagrindai. Nustačius, kad pareiškėjui Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies pagrindu pritaikyta apgyvendinimo priemonė prilygsta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai priemonei – apgyvendinimui VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, darytina išvada, kad jos taikymas turi atitikti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas sąlygas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1472-492/2023, 27 p.).
29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas faktą, jog pareiškėjui yra taikomi judėjimo laisvės apribojimai, nustatė, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas yra apgyvendintas URC, jis negali išeiti už URC teritorijos ribų, gali judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje ir bendrauti su ten esančiais asmenimis. Beje, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismui nurodė ir URC, pažymėdamas, jog pareiškėjo apgyvendinimo sąlygos URC formaliai atitinka Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Taigi, dėl šios aplinkybės ir jos teisinio vertinimo ginčo apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl teisėjų kolegija vertina pareiškėjui taikomų judėjimo laisvės apribojimų pagrįstumą ir teisėtumą, spręsdama dėl pagrindo skirti pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant jo judėjimo laisvės apribojimų.
30. Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Įstatymo 112 str.). Užsienietis gali būti sulaikytas arba jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė (Įstatymo 113–115 str.). Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
31. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ str. 1 d.).
32. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).
33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko 2022 m. lapkričio 20 d. ir jam buvo suteikta medicininė pagalba dėl abiejų kojų pirštų nušalimų. Pareiškėjas buvo pateikęs prieglobsčio prašymą, dėl kurio jau priimtas galutinis sprendimas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas per buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų pažeidęs apgyvendinimo vietos tvarkos taisykles ar nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūros metu ar dėl kitų su pareiškėjo teisiniu statusu susijusių klausimų.
34. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).
35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog pareiškėjo laisvės apribojimas yra pateisinamas, siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti galutinį sprendimą pareiškėjo prieglobsčio byloje, todėl, teismo vertinimu, taikomi judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsta ir proporcinga priemonė, įtvirtina Įstatyme. Vis dėlto, atsižvelgdama į šios nutarties 33 punkte nurodytas nustatyta faktines aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustatytos aplinkybės sudaro faktinį pagrindą spręsti, jog pareiškėjo judėjimo laisvės suvaržymas šioje byloje yra būtinas , neišvengiamas ir proporcingas. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus byloje surinktus duomenis ir ypač pareiškėjo sveikatos būklę, byloje nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimų taikymas šiuo metu yra proporcinga pirmosios instancijos teismo nurodytiems Įstatymo tikslams priemonė, kurios netaikant atitinkami tikslai negalėtų būti pasiekti.
36. Pripažinus pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimus neproporcingais ir dėl to neteisėtais, nagrinėjamu atveju yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą tenkinti, taikant jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 2 p.).
37. Spręsdama dėl pareiškėjui taikytinos alternatyvios sulaikymui priemonės termino, teisėjų kolegija atsižvelgia į Įstatymo 114 straipsnio 6 dalį, pagal kurią užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. VSAT periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.
38. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjui alternatyvi sulaikymui priemonė taikytina 3 mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.
39. Apibendrindama nutartyje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimai yra neproporcingi, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o pareiškėjo prašymas tenkinamas – pareiškėjui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Skirti pareiškėjui M. S. A. M. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas neskundžiamas.