- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- A-1472-492/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00004-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- F. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Ilona Šaltė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Pavel Kolosov,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. A. prašymą dėl sulaikymo persvarstymo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis F. A., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas peržiūrėti pareiškėjo sulaikymo klausimą ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Prašymo argumentai:
2.1. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2022 m. lapkričio 19 d. ir buvo hospitalizuotas dėl nušalimų, 2022 m. lapkričio 22 d. paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą skubos tvarka, dėl to neįleido pareiškėjo į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas buvo de facto (lot. faktiškai) sulaikytas Kybartų Užsieniečių registracijos centre nepriėmus sprendimo. Pareiškėjas nesutinka su faktinio sulaikymo padėtimi, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 140⁸ straipsnio 9 dalimi, kreipiasi į teismą, prašydamas persvarstyti sulaikymą, kuris pareiškėjui taikomas nuo 2022 m. lapkričio 19 d., nes pagal Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 22 d. pažymą nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo apgyvendinimo ir įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, todėl jis buvo de facto sulaikytas.
2.2. Šiuo metu pareiškėjas yra apgyvendintas Kybartų Užsieniečių registracijos centre be teisės išeiti už apgyvendinimo vietos ribų pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalį, nesikreipus į teismą bei nepriėmus atskiro administracinio sprendimo, kuriuo būtų apribota pareiškėjo judėjimo laisvė. Migracijos departamentas, nenurodydamas faktinio ir teisinio pagrindo, priėmė pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėti skubos tvarka ir tai lėmė pareiškėjo apgyvendinimo režimą, prilygstantį sulaikymui, kuris nėra pagrįstas ir šiuo atveju alternatyvi sulaikymui priemonė pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą ar 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktą atitiktų proporcingumo principą.
Atsiliepimas
3. VSAT atsiliepime į prašymą prašė prašymą atmesti..
4. Atsiliepimo į prašymą argumentai:
4.1. Pareiškėjas VSAT pareigūnams pasienio kontrolės punkte pateikė negaliojantį kilmės valstybės piliečio pasą ir prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti skubos tvarka, tačiau nesprendė klausimo dėl jo apgyvendinimo, kadangi Užsienietis buvo pasienio kontrolės punkte ir nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamentas 2023 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, 2023 m. sausio 11 d. informavo Užsienietį, jog dėl jo įleidimo į Lietuvos Respubliką nėra priimtas sprendimas, todėl iki šio sprendimo priėmimo jis yra apgyvendintas VSAT jam nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 2 ir 3 dalyse. Šiuo metu VSAT, Migracijos departamentas ar teismas nėra priėmę sprendimų dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo ir Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos formaliai atitinka Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę.
4.2. Įstatymų leidėjas nustatė išimtinę Migracijos departamento pareigą priimti sprendimą dėl užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką ir iki tol užsieniečiui nėra laikomi atvykusiais į Lietuvos Respublikos teritoriją, o VSAT kreiptis į teismą neturi teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas dėl Užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir tik po to sprendžiama dėl sulaikymo ar alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo.
Atsiliepimas
5. Migracijos departamentas atsiliepime į prašymą prašė prašymą atmesti.
6. Atsiliepimo į prašymą argumentai:
6.1. Šiuo metu pareiškėjo apgyvendinimo klausimą, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio nuostatomis, sprendžia ne Migracijos departamentas, o VSAT. Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjo apgyvendinimo ir nesprendė dėl apgyvendinimo sąlygų ir sprendė tik dėl prašymo nagrinėjimo tvarkos ir pareiškėjo įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Viešojo administravimo institucijai nepriėmus sprendimo, priskirtino jos kompetencijai, teismas negali perimti šių funkcijų ir taip pažeisti valdžių padalijimo principą.
II.
7. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2023 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog galutinis sprendimas dėl pareiškėjo teisinės padėties nėra priimtas. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, su savimi neturėdamas teisę atvykti ar būti Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento dokumento, jo nepateikė ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.
9. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo pateikta informacija dėl prieglobsčio yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje ir iš pateiktų pareiškėjo duomenų nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmeniui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, jo pasakojimui trūko vidinio nuoseklumo, jis nebuvo pakankamai detalus, pateikiamos prieštaraujančios detalės. Pasakojimas apie priežastis, privertusias išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, grindžiamas plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi ir nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagristų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Prašymo pateikimas ir prieglobsčio gavimas nebuvo ir nėra asmens tikslas.
10. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali bandyti pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos, ir vien teiginiai, kad jis savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, pateikė tiek informacijos, kiek galėjo, nesudaro pagrindo naikinti Migracijos departamento skundžiamo sprendimo dalį bei taikyti pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.
III.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. sausio 27 d. sprendimą ir skirti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacinio skundo argumentai:
12.1. Formalus judėjimo ribojimo priemonės pavadinimas ir klasifikavimas nacionalinėje teisėje neturi reikšmės – pareiškėjas be pareigūnų leidimo negali palikti apgyvendinimo vietos teritorijos, t. y. yra atskirtas nuo kitų gyventojų, todėl tokia priemonė yra laikytina sulaikymu. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar pareiškėjui taikomas sulaikymas atitinka proporcingumo, būtinumo reikalavimus, ar paskiriant tokio pobūdžio judėjimo apribojimą buvo atsižvelgta į individualią pareiškėjo situaciją. Pareiškėjo vertinimu, šios pareigos teismas neatliko, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
12.2. Taip pat, atvykęs į Lietuvos Respubliką, pareiškėjas pateikė asmens dokumentus ir bendradarbiavo nustatant jo tapatybę. Ši aplinkybė taip pat patvirtinta ir Migracijos departamento pažymoje, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo tapatybė patvirtinta prieglobsčio prašytojo pateiktais kelionės arba asmens dokumentais. Taigi, pareiškėjas bendradarbiavo nustatant jo tapatybę ir nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą. Be to, pareiškėjas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) yra apskundęs teismui, todėl galutiniai pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvai ir pareiškėjo tarptautinės apsaugos poreikis dar nėra išaiškinti, o kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad asmens prašymo suteikti prieglobstį motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Pareiškėjas šiuo metu yra sulaikytas be jokio administracinio sprendimo, kuriame būtų atskirai įvertintas sulaikymo būtinumas ir jo individuali situacija.
Atsiliepimas
13. VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
14. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš esmės analogiški atsiliepime į prašymą išdėstytiems argumentams (žr. šios nutarties 4.1–4.2 p.).
15. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
16. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš esmės analogiški atsiliepime į prašymą išdėstytiems argumentams (žr. šios nutarties 6.1 p.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo.
18. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, jo prieglobsčio prašymo motyvus ir kitas aplinkybes (žr. šios nutarties 8–10 p.), konstatavo, jog šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali bandyti pasislėpti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, dėl to pareiškėjo prašymą atmetė.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog jo judėjimo laisvė yra apribota nepriėmus atskiro administracinio sprendimo, taikomas apgyvendinimo režimas prilygsta sulaikymui, yra neproporcingas ir šiuo atveju nebūtinas.
20. Vertindama pareiškėjo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Migracijos departamentas 2023 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 23S2011 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, šį sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame šiuo metu yra nagrinėjama pareiškėjo prieglobsčio byla (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Atsižvelgus į tai, pareiškėjas turi prieglobsčio prašytojo Lietuvos Respublikoje teisinį statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.).
21. Aiškinantis bylos aplinkybes nustatyta, jog byloje visų pirma kilo ginčas dėl pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimo teisinio vertinimo. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu jis yra apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre ir jo judėjimo laisvė yra ribojama nepriėmus atskiro administracinio sprendimo. VSAT ir Migracijos departamentas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose teigia, jog pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimo ar apgyvendinimo klausimas šiuo atveju nebuvo sprendžiamas ir viešojo administravimo institucijos nėra priėmusios administracinio sprendimo dėl pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimo, o šiuo klausimu Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 22 d. pažymos „Dėl prašymo suteikti prieglobstį“ 11 punkte nurodoma, jog „klausimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo nėra sprendžiamas, nes asmuo yra PKP ir nėra įleidžiamas į teritoriją.“.
22. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant užsieniečių judėjimo laisvės apribojimus, nustatytus ne pagal specialias Įstatyme įtvirtintas šių apribojimų taikymo taisykles, yra pripažinta, jog panašios priemonės savo pobūdžiu iš esmės gali prilygti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (žr., pvz., 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629-2021).
23. Dėl to atsižvelgiant į užsieniečių argumentus, jog jie buvo sulaikyti, turi būti nustatoma, ar užsieniečiams taikyta priemonė (apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje) gali būti vertinama kaip de facto sulaikymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-492/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021; kt.).
24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant šio pobūdžio klausimus, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, jo tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį (žr., pvz., 2021 m. kovo 2 d. sprendimą byloje R. R. ir kiti prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 36037/17)).
25. Byloje nustatyta, jog šiuo atveju pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimo ar apgyvendinimo klausimas nebuvo sprendžiamas VSAT ar Migracijos departamento priimant administracinį sprendimą ar teismui skiriant Įstatyme įtvirtintas priemones (sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę). Vis dėlto, nors bylos šalys procesiniuose dokumentuose dėsto prieštaringus argumentus dėl pareiškėjo apgyvendinimo teisinio vertinimo (žr. šios nutarties 21 p.), teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimo klausimas yra fakto klausimas, kuris šioje byloje, atsižvelgus į pareiškėjo apgyvendinimą Pabradės užsieniečių registracijos centre, taikomus galimybės išvykti, judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, bendrauti su kitais asmenimis ir kitus apribojimus, yra įrodytas.
26. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamoje byloje pripažįstama nustatyta aplinkybe faktas, jog pareiškėjui taikomi judėjimo laisvės apribojimai, kurių taikymo pagrįstumas ir teisėtumas, įvertinus šios laisvės prigimtinį pobūdį, yra teisminės kontrolės objektas. Dėl to nėra jokių teisinių kliūčių pareiškėjui ginčyti, jo manymu, neteisėtus veiksmus, kuriais apribota jo judėjimo laisvė.
27. Primintina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias užsieniečio judėjimo laisvės ribojimą, turi patikrinti tokios priemonės taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, tai reiškia, kad turi būti nustatyta, ar egzistuoja tokios priemonės taikymui reikšmingi faktiniai ir teisiniai pagrindai. Nustačius, kad pareiškėjui Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies pagrindu pritaikyta apgyvendinimo priemonė prilygsta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai priemonei – apgyvendinimui VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, darytina išvada, kad jos taikymas turi atitikti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas sąlygas.
28. Vertindama pareiškėjui taikomų judėjimo laisvės apribojimų pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog pareiškėjo judėjimo laisvė yra ribojama nuo pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento, 2022 m. lapkričio 19 d. Pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas (žr. šios nutarties 20 p.), o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).
29. Įvertinusi pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimų taikymo trukmę ir aplinkybę, jog pareiškėjo prieglobsčio byloje nėra priimtas galutinis sprendimas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju negalima teigti, kad pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį grindžiantys motyvai yra galutinai išaiškinti ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu negalėtų kilti papildomas poreikis prašymą grindžiančiai informacijai surinkti. Be to, byloje nenustatytos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, jog šiuo metu pareiškėjui taikomas apgyvendinimo režimas Pabradės užsieniečių registracijos centre pernelyg pažeistų pareiškėjo teises ar varžytų jo judėjimo laisvę. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti galutinį sprendimą pareiškėjo prieglobsčio byloje, jo judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.
30. Vis dėlto, byloje nesant priimtam atskiram administraciniam ar teisminiam sprendimui, nustatančiam pareiškėjo apgyvendinimo režimą, jo sąlygas ir taikymo terminą, pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimų (žr. šios nutarties 26 p.) trukmė šiuo atveju yra neapibrėžta laike. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio neterminuotas vienos pagrindinių asmens teisių apribojimas nėra tinkama situacija žmogaus teisių apsaugos požiūriu. Be to, Įstatymo 115 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog priimant sprendimą skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti nustatytas jos taikymo terminas, o pagal 114 straipsnio 5 dalies bendrąją taisyklę, išskyrus atskirus atvejus, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams. Taigi bylą nagrinėjančiam teismui, įvertinus reikšmingas aplinkybes, tenka pareiga nustatyti pagrįstą judėjimo laisvės apribojimo trukmę.
31. Teisėjų kolegija, remdamasi nutartyje išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai netenkindamas pareiškėjo skundo reikalavimo apgyvendinti jį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nepagrįstai paliko neišspręstą taikomos priemonės termino trukmės klausimą.
32. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, tenkindama apeliacinį skundą iš dalies, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jį papildo – nustačiusi, jog nuo pareiškėjo judėjimo laisvės apribojimo pradžios 2022 m. lapkričio 19 d. iki Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. sausio 27 d. sprendimo judėjimo laisvės apribojimų taikymo terminas sudarė daugiau nei 2 mėnesius, teisėjų kolegija nustato judėjimo laisvės apribojimų taikymo 3 mėnesių terminą nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo dienos, t. y. iki 2023 m. balandžio 27 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo F. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. sausio 27 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo F. A. prašymą tenkinti iš dalies.
Nustatyti pareiškėjo F. A. apgyvendinimo terminą iki 2023 m. balandžio 27 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Nutartis neskundžiama.