- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- A-2725-556/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00461-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Advokatai
- Inesa Arbočienė, Laura Augytė-Kamarauskienė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. G. ir jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Linai Verikovskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečio M. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. G. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2024 m. vasario 17 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. rugpjūčio 2 d. ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2.2. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 21S36277 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį į kilmės šalį, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 31 d. sprendimu panaikino šį Departamento sprendimą, todėl Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį yra nagrinėjamas iš naujo.
2.3. 2022 m. birželio 28 d. Užsieniečiui buvo suteikta galimybė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2.4. Departamentas 2023 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą Nr. 23S35040 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį į kilmės šalį.
2.5. Užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis, 2023 m. lapkričio 16 d. grąžintas iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės į Lietuvos Respubliką pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir reglamentas „Dublinas III“), pakartotinai pateikė prašymą suteikti prieglobstį.
2.6. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, ir, grąžintas į Lietuvos Respubliką, pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, laikytina, jog Užsienietis siekia vieno tikslo – gauti laisvą judėjimo galimybę ir likti Europos Sąjungoje.
II.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimu tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą, t. y. pritaikė (duomenys neskelbtini) piliečiui M. G. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2024 m. vasario 17 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
4. Teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
4.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. rugpjūčio 2 d. ir pateikė prašymą suteikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis buvo apgyvendintas VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje teritorijoje.
4.2. Departamentas 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 21S36277 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį į kilmės šalį. Regionų apygardos administracinis teismas panaikino minėtą Departamento sprendimą ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą.
4.3. Departamentas 2022 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. 22S2658, kurio įleido Užsienietį į Lietuvos Respubliką, apgyvendino laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi panaikino šio Departamento sprendimo dalį dėl Užsieniečiui nustatytų judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis buvo apgyvendintas jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
4.4. Departamentas 2023 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą Nr. 23S35040 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį į kilmės šalį.
4.5. Užsienietis neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis 2023 m. lapkričio 16 d. buvo grąžintas iš Liuksemburgo į Lietuvą pagal reglamentą „Dublinas III“ ir pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį.
4.6. Užsienietis Centro 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimu buvo sulaikytas 48 val.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas ir pažymėjo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas ir todėl prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra išaiškinti. Konstatuota, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas pagrindas sulaikyti prieglobsčio prašytoją.
6. Teismas, spręsdamas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, akcentavo, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. rugpjūčio 2 d., pagal Įstatymą faktiškai buvo sulaikytas 11 mėnesių. Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Jis gyveno Europos Sąjungos valstybėse tol, kol 2023 m. lapkričio 16 d. buvo grąžintas iš Liuksemburgo į Lietuvą pagal reglamentą „Dublinas III“. Esant išdėstytoms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu Užsienietis sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad, judėdamas laisvai, Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.
III.
7. (duomenys neskelbtini) pilietis M. G. apeliaciniame skunde, 2023 m. gruodžio 5 d. pateiktame advokatės Inesos Arbočienės, prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, neribojant jo laisvės. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad po Užsieniečio grąžinimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės reikšmingai pasikeitė. Užsienietis jau faktiškai patyrė ir išgyveno situaciją, kai jis buvo grąžintas pagal reglamentą „Dublinas III“. Ši aplinkybė jį itin sukrėtė, nes anksčiau jis tikėjosi, jog, išvykęs į kitą valstybę, galės susikurti normalų gyvenimą, bet dabar akivaizdžiai mato išvykimo į kitą valstybę pasekmes. Dėl itin sudėtingos situacijos Užsienietis atsidūrė ligoninėje ir todėl turėtų būti pripažintas pažeidžiamu asmeniu.
7.2. Teismas neįvertino to, kad Užsienietis, pirmą kartą gavęs neribotą judėjimo laisvę, neturėjo realių galimybių įsikurti Lietuvoje, nes, neturėdamas galimybės dirbti, jis negalėjo kurti savo gerovės ir buvo išlaikomas (netinkamai) valstybės. Šiuo metu Užsienietis jau turi galimybę dirbti ir pasirūpinti savimi, todėl išnyko būtinybė vykti į labiau tolerantišką kitataučiams valstybę.
7.3. Teismas neteisingai vertino Įstatymo nuostatas, nes Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyta, jog užsienietis negali būti sulaikytas ilgiau nei 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio išsiuntimas šiuo ir, tikėtina, artimiausiu metu nėra įmanomas. Kadangi nėra galimybės išsiųsti jį į kilmės šalį, sulaikymo tikslas yra deklaratyvus ir nepasiekiamas.
7.4. Teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje, be kita ko, pažymėta, jog Centro vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, nenustačius kitų nebendradarbiavimo pagrindų, nėra pagrindas taikyti griežčiausią nebūtiną ir neproporcingą laisvę ribojančią priemonę (žr. 2022 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1578-821/2023).
7.5. Nors Užsieniečiui formaliai turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nesuteikiant teisės išvykti už Centro ribų, faktiškai jam taikomos sąlygos yra sulaikymas, nes jis apgyvendintas sulaikymui skirtose specialiose patalpose. Tai reiškia, kad Užsienietis net negali kada nori išeiti iš pastato į lauką. Pastatas, kuriame jis apgyvendintas, kelių metrų atstumu nuo sienos yra aptvertas dviguba tvora, bendravimas su kitais Centro gyventojais yra negalimas dėl fizinių ribojimų (praėjimai į patalpas tik su elektroninėmis saugos priemonėmis). Taigi, Užsienietis realiai yra sulaikytas, o jo judėjimas bei fizinis bendravimas su kitais žmonėmis yra apribotas iki minimumo. Pareigūnai, į kuriuos jis turi galimybę kreiptis fiziškai, neprisistato, nebendrauja, neteikia jokios informacijos ir nepriima dokumentų (prašymų). Kiti apgyvendinti užsieniečiai garsiai leidžia muziką, nesilaiko dienos režimo. Nesudaromos tinkamos sąlygos higienai ir švarai bei tvarkai palaikyti.
8. (duomenys neskelbtini) pilietis M. G. apeliaciniame skunde, 2023 m. gruodžio 6 d. pateiktame advokatės Lauros Augytės-Kamarauskienės, prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimą, t. y. Centro teikimą tenkinti iš dalies ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Užsienietis šiame apeliaciniame skunde, akcentuodamas savo teisinį statusą (prieglobsčio prašytojas), teigia, kad teismas, spręsdamas dėl jo judėjimo laisvės apribojimo, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, nes neegzistuoja nė viena iš kumuliatyvių sąlygų sulaikymui taikyti: teismo sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija apie Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus negalėtų būti gauta jo faktiškai nesulaikius; byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su VSAT ar Departamentu (neteikia reikalingos ir aktualios informacijos); Užsieniečio tapatybė yra nustatyta (žinomi vardas, pavardė ir gimimo metai); Užsienietis teismo posėdyje paaiškino, kad neketina pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, nes jam yra žinomos tokio veiksmo neigiamos pasekmės. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nebuvo pagrindo taikyti Užsieniečiui de facto (faktiškai) sulaikymą, šiuo atveju jam gali būti skiriama prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė.
Atsiliepimas
10. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą. Centras iš esmės pakartoja atsiliepime išdėstytus savo argumentus ir sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, papildomai nurodydamas, kad:
10.1. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo pasikeitė faktinės aplinkybės. Užsienietis 2023 m. lapkričio 17 d. buvo supažindintas su Departamento 2023 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 23S35040. Jis nesutiko su šiuo sprendimu ir pageidavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos šiam sprendimui apskųsti. Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologė 2023 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nes jis priskirtinas prie asmenų, turinčių psichinių sutrikimų / sergančių psichine liga, grupės. Centras 2023 m. gruodžio 12 d. pateikė teismui teikimą dėl Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo, prašydamas skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
10.2. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl bendradarbiavimo pažymėta, kad Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai negalėjo būti nustatyti neapribojus Užsieniečio judėjimo laisvės, nes jis nesilaikė Europos Sąjungos valstybių narių įstatymų, neteisėtai kirto vidines jų sienas, nesistengdamas įteisinti savo buvimo Europos Sąjungos teritorijoje. Užsieniečio veiksmai akivaizdžiai parodo, kad Lietuva nėra jo kelionės galutinis tikslas, jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra ir prašymą suteikti prieglobstį pateikė tam, kad išvengtų sulaikymo ir išsiuntimo.
10.3. Užsieniečio aplinkybės pasikeitė, nes jam suteikta teisė dirbti, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos sprendžiant dėl judėjimo laisvės apribojimo taikymo pagrindų. Atsižvelgiant į anksčiau aptartą Užsieniečio elgesį, nebuvo pagrindo taikyti jam prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.
10.4. Psichologės rekomendacijose dėl Užsieniečio individualių, specialiųjų poreikių pažymėta, jog Užsieniečiui turi būti užtikrinama rami, saugi apgyvendinimo aplinka. Teismui priimant ginčijamą sprendimą, aplinkybės dėl Užsieniečio pažeidžiamumo nebuvo žinomos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2024 m. vasario 17 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.
12. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje Užsieniečio vardu yra pateikti du apeliaciniai skundai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuspręsta apeliacinį skundą, paduotą advokatės Lauros Augytės-Kamarauskienės, laikyti Užsieniečio papildomais paaiškinimais.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
14. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).
15. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).
16. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).
17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pagrindas pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos–Baltarusijos Respublikos valstybių sieną) ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, 2022 m. vasario 18 d. apgyvendintas Centre ir nuo 2022 m. birželio 28 d. turėdamas neribotą judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje (Departamento 2022 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. 22S2658, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3173-463/2022), pasišalino iš Centro ir neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Departamentas, iš naujo išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, 2023 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą Nr. 23S35040 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį į kilmės šalį. Užsienietis, 2023 m. lapkričio 16 d. grąžintas iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės į Lietuvos Respubliką pagal reglamentą „Dublinas III“, pakartotinai pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį. Byloje nėra duomenų apie Užsieniečio šeiminius, socialinius ar ekonominius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju išlieka objektyviais faktiniais duomenimis pagrįsta tikimybė, kad, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir tokiu būdu sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei išvengdamas galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.
19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Užsieniečio ir Centro pateiktus duomenis apie po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pasikeitusias faktines aplinkybes, pažymi, kad Įstatymo 2 straipsnio 18² dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą).
20. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamų asmenų, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį.
21. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą.
22. Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, kaip akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018, 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5072-520/2018, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5717-492/2018).
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologė 2023 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nes jis priskirtinas prie asmenų, turinčių psichinių sutrikimų / sergančių psichine liga, grupės; be to, psichologės rekomendacijose dėl Užsieniečio individualių, specialiųjų poreikių pažymėta, jog Užsieniečiui turi būti užtikrinama rami, saugi apgyvendinimo aplinka. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Užsienietis plačiau aptarė savo psichinės sveikatos problemas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinusi šias naujas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pritaikyti Užsieniečiui prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
24. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialios ir proceso teisės normas, tačiau, po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo pasikeitus faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas pakeisti Užsieniečiui skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio M. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies ir skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. G. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. vasario 17 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Nutartis neskundžiama.