Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. T. B. ieškinį atsakovui P. B. dėl iškeldinimo iš garažo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aiškina, kad atsakovo nurodymas, kad ji, kaip savininkė turinti visas teises į garažą, gali pasikeisti garažo vartų spynas ar pasigaminti raktų dublikatus nėra teisingas. Norint pateikti į garažą reikia atrakinti vidinę spyną, o be rakto to negalima, reikia laužti. Be to, ieškovė teigia, kad žinodama, jog garažas užimtas - ten yra atsakovo turtas, negali savavališkai į jį laužtis, nes būtų apkaltinta vagyste.

Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Ieškovė pažymėjo, kad tiesiogiai į atsakovą, neskaitant paštu siųsto ir grįžusio pranešimo, dėl garažo ji niekada nesikreipė, laukia, kol jis pats garbingai atiduos jai garažo raktus. Paaiškino, kad garažo raktų niekada neturėjo ir nežino kaip jie atrodo. Nežino, kas tame garaže yra, nes niekada nesidomėjo. Garažo atidaryti niekada nebandė, nes neturi raktų. Žino, kad iki 2012 metų ten buvo laikomos atsakovo įmonės statybinės medžiagos.

Ieškovės atstovas, liudytojui M. B. teismo posėdžio metu perdavus ieškovei garažo vartų raktų komplektą, nurodė reikalavimo dėl įpareigojimo perduoti raktus nebepalaikantys. Reikalavimą dėl iškeldinimo prašė tenkinti.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ieškovė šioje byloje turi įrodyti du dalykus: kad ji yra garažo savininkė (dėl to ginčo nėra) ir kad jos teisės pažeistos. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas pažeidė jos teises, todėl ieškinys atmestinas.

Liudytoju apklaustas G. B. paaiškino, kad jis turi įvažiavimo į bendrą garažų teritoriją raktus, tačiau neturi ginčo garažo raktų, nes po to, kai atsakovas dar 2011 metais atleido jį iš darbo, jis pakeitė garažo spynas. Tuo įsitikino 2012 metais nuvažiavęs į garažą, o jo turimi raktai netiko. Iki tol tame garaže buvo laikomos UAB „Ripovila“, kurios akcininku yra atsakovas, statybinės medžiagos.

Liudytojas M. B. teismo posėdyje paaiškino, kad dar iki tėvams nutraukiant santuoką tėvas jam atidavė garažo raktus, po to, kai garažas atiteko motinai jis siūlė ieškovei tuos raktus, bet ji atsisakydavo juos paimti. Jo žiniomis garažu niekas nesinaudoja. Jis kalbėjo su motina apie to garažo pardavimą. Tuo metu skambino garažų bendrijos pirmininkui, teiravosi dėl įvažiavimo į garažų teritoriją rakto, kad galėtų atidaryti visus vartus ir parodyti garažą galimam pirkėjui. Tačiau vėliau motinai pasakius, kad garažo ji neparduos nebenuvyko išorės vartų rakto pasiimti. Paaiškino atsinešęs raktus nuo ginčo garažo į teismo posėdį, teismo posėdžio metu garažo vidinių vartų raktus teismo ir proceso dalyvių akivaizdoje perdavė ieškovei.

Liudytoju apklaustas 445-osios Garažų Statybos ir Eksploatavimo Bendrijos pirmininkas A. S. paaiškino, kad šių metų pradžioje jam paskambino asmuo, prisistatęs P. B., prašė pagaminti bendrų vartų raktą, aiškino, kad nori garažą parduoti. Vėliau nesusisiekė dėl rakto atsiėmimo. Šio asmens niekada nematė, tik bendravo telefonu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad garažas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės nuosavybės teise ieškovei B. T. B. 2016-10-26 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4781-726/2016, kurie nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei padalintas jų santuokoje įgytas turtas, pagrindu (e.b.l. 4-5. 33-35).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuo 2013-12-16 iki 2017-02-09 ginčo garažas viešajame registre įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių B. T. B. ir P. B. nuosavybė (e.b.l. 4-5).

2018-03-02 prašymu ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama per 7 dienas perduoti jai garažo raktą, prašyme nurodyta, jog to nepadarius, boksas bus atidarytas panaudojus specialiąsias priemones (e.b.l. 6). Prašymas atsakovui siųstas paštu ir grįžo neįteiktas (e.b.l. 7).

2018-07-03 ieškovė, jos sūnus G. B. ir 445-osios Garažų Statybos ir Eksploatavimo Bendrijos pirmininkas A. S. surašė aktą, kuriame nurodė, kad garažo durys uždarytos ir užrakintos, kas yra garažo viduje – nesimato (e.b.l. 9). Garažo durys nufotografuotos (e.b.l. 15).

2018-10-04 vykusio teismo posėdžio metu liudytojas M. B. perdavė ieškovei B. T. B. ginčo garažo vatų raktus. Dėl to ieškovės atstovas nurodė reikalavimo dėl įpareigojimo perduoti raktus nebepalaikantis. Nurodyto reikalavimo atsisakymas priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Ieškovei išaiškintina, kad kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebegalima.

Dėl ieškinio pagrįstumo

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis).

CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Savininko reikalavimas iškeldinti iš gyvenamosios patalpos asmenis, neturinčius pagrindo ja naudotis, yra negatorinis reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-02-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2002). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Teismas turi nustatyti ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008, 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad garažas, iš kurio prašoma atsakovą iškeldinti, priklauso ieškovei. Pažymėtina, kad iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų galimas tik teismui nustačius, kad asmenys naudojasi ir (ar) jose yra asmenų turtas. Teismui nustačius ir konstatavus faktus, kad asmenys nesinaudoja patalpomis, ir (ar) jose nėra jų turto, apskritai nėra pagrindo spręsti dėl asmenų iškeldinimo iš patalpų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646/2013 ir kt.). Taigi šiuo atveju sprendžiant, ar ieškovės teisės yra pažeidžiamos ir/ar ribojamos aplinkybė, ar atsakovas yra užėmęs garažą, t.y. ar juo faktiškai naudojasi, yra viena iš reikšmingiausių. Šią aplinkybę byloje įrodyti pareiga kilo ieškovei (CPK 178 str.).

Atsakovas nurodo po to, kai garažas perėjo jo buvusios sutuoktinės asmeninėn nuosavybėn, niekada garažu nesinaudojęs, tvirtina, kad jame nėra jokių jam priklausančių daiktų. Taigi ieškovei, teigiančiai priešingai, tenka įrodyti tokias aplinkybes. Aplinkybės, kad šalims tebegyvenant santuokoje garažu faktiškai naudojosi atsakovas ir/ar šalių sūnus, kaip ir ieškovės teiginiai, kad ji pati garaže niekada nėra buvusi, šioje byloje neturi reikšmės, nes de jure šalys garažu disponavo bendrai ir ši prezumpcija nėra paneigta. Taip pat nereikšmingos ir aplinkybės, kad garaže gali būti kokių nors atsakovo dar iki santuokos nutraukimo įgytų daiktų, kaip ir tai, kad garažas gali būti netvarkingas, jame gali būti šiukšlių, likusių dar nuo tada, kai garažas šalims priklausė bendrai. Šalių santuokos nutraukimo procese įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad šalys visą turtą yra pasidalinusios ir jokių priekaištų viena kitai neturi (CPK 182 str. 2 p.). Dėl to ieškovės ieškinys galėtų būti patenkintas tik tuomet, jei ji įrodytų, kad atsakovas naudojosi garažu po to, kai garažas jai atiteko asmeninės nuosavybės teise.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2018 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-684/2018; kt.).

Atsakovas teigia, kad dar iki šalims nutraukiant santuoką jis nebeturėjo garažo rakto, nes juos buvo perdavęs sūnui M. B.. Atsakovo žiniomis, raktą nuo bendrų vartų turėjo ir tebeturi kitas šalių sūnus G. B.. Teismo posėdžio metu G. B. patvirtino šį raktą turintis. Ieškovė taip pat patvirtino, kad G. B. raktą nuo bendrų vartų turi ir ji gali jį bet kada iš sūnaus pasiimti. Teismo posėdžio metu atsinešęs raktą nuo vidinių vartų spynos M. B. atidavė jį ieškovei. Liudytojas paaiškino, kad raktus motinai siūlė ir anksčiau, tačiau ji atsisakydavo juos paimti. Teismas, byloje suriktų įrodymų viseto kontekste įvertinęs pačios ieškovės duotų paaiškinimų turinį, jos dėstytus teiginius apie tai, kad ji, siekdama disponuoti savo daiktu jokių aktyvių veiksmų neatlieka ir nemano turinti jų imtis, laukia, kad atsakovas garbingai jai grąžintų raktus, tai, kad net ir teismo posėdžio metu ieškovė iš karto nenorėjo raktų paimti, neturi pagrindo aptartais M. B. paaiškinimais netikėti.

Teismas pažymi, kad subjektyvus ieškovės įsitikinimas, kad atsakovas kažkokia forma turi būtinai asmeniškai jai perduoti garažo raktus ir patį garažą, savaime negali lemti jos teisių pažeidimo. Tuo tarpu objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovas be pagrindo kokia nors forma disponuoja ieškovei priklausančiu garažu, byloje nenustatyta. Vienintelis įrodymas, kuriuo ieškovė grindė aplinkybę, kad atsakovas neva naudojasi garažu iki šiol, yra 445-osios Garažų Statybos ir Eksploatavimo Bendrijos pirmininkas A. S. paaiškinimai, kad 2018 metų pradžioje iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jam paskambino asmuo, prisistatęs P. B. – 50 garažo savininku, ir užsakė padaryti bendrų vartų raktą. Tačiau teismo posėdžio metu A. S. paaiškino, kad šio žmogaus niekuomet nebuvo sutikęs, tik bendravo telefonu. Teismo posėdžio metu pati ieškovė patvirtino, kad nurodytas telefono numeris yra jos sūnaus M. B.. Kaip kontaktinis M. B. telefono numeris jis nurodytas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktuose dokumentuose (e.b.l. 87). M. B. teismui patvirtino, kad būtent jis skambino garažų bendrijos pirmininkui dėl bendrų vartų rakto, paaiškino tai daręs motinos interesais, kai ji svarstė apie garažo pardavimą.

Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, į bylą pateiktų įrodymų visumos nenustatyta, kad po to, kai garažas atiteko ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovas juo būtų naudojęsis, taigi pagrindo tenkinti ieškinį nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistina 500 Eur jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, 293 str. 4 p.,

nusprendžia:

priimti atsisakymą nuo reikalavimo įpareigoti atsakovą perduoti garažo, adresu (duomenys neskelbtini), vartų vidinės spynos raktą ir bylą šioje dalyje nutraukti. Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės B. T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.