- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- e3K-3-186-684/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00519-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Janina Januškienė (pirm.), Algirdas Taminskas, Virgilijus Grabinskas (pran.)
- Atsakovas
- V. S., A. P., K. J., P. S.
- Ieškovas
- Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos ieškinį atsakovams V. S., A. P., A. P. (A. P.), K. J. ir P. S. (P. S.) dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš patalpų; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Trakų rajono savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuomos sutarties nutraukimą ir nuomininko bei jo šeimos narių iškeldinimą nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, aiškinimo ir taikymo.Ieškovė prašė teismo nutraukti jos ir atsakovės V. S. 1996 m. vasario 1 d. sudarytą nuomos sutartį; iškeldinti atsakovę V. S. ir jos šeimos narius, kitus atsakovus, iš pastato (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Nurodė, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija patikėjimo teise nuo 1995 m. spalio 2 d. valdo Užutrakio buvusio dvaro ansamblį ir kitus šio dvaro pastatus. Ginčo pastatas nėra gyvenamosios paskirties pastatas. Ieškovė ir atsakovė V. S. Trakų rajono savivaldybės valdybos 1995 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 50 pagrindu 1996 m. vasario 1 d. sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė neterminuotai išnuomojo atsakovei ir jos šeimos nariams gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2015 m. spalio 28 d. informavo atsakovę, kad ketina nutraukti nuomos sutartį, ir pasiūlė atsakovei bei jos šeimos nariams gera valia išsikelti iš patalpų, tačiau atsakovai gera valia neatlaisvino pastato. Pažymėtina, kad atsakovė faktiškai negyvena ginčo patalpose, nes šios patalpos nėra tinkamos gyventi.Atsakovei V. S. Trakų apylinkės tarybos I šaukimo 10-os sesijos 1992 m. kovo 9 d. sprendimu buvo suteiktas žemės sklypas individualiam namui statyti. Atsakovė šiuo sprendimu buvo įpareigota užsakyti projektinę dokumentaciją ir įstatymo nustatytais terminais atlikti statybos darbus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimo „Dėl individualios statybos“ 2.7 punkte buvo nurodyta, kad piliečiai, gavę sklypus gyvenamiesiems namams statyti, išbraukiami iš įskaitos valstybiniam (visuomeniniam) gyvenamajam plotui gauti ar įstoti į namų statybos kooperatyvą. Nutarimo 8.2 punkte buvo nurodyta, kad asmuo, pasistatęs individualų namą ar jo dalį, privalėjo per tris mėnesius ištuštinti nuomojamas iš valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas nutraukiant nuomos sutartį.Atsakovai nurodė, kad V. S. buvo įgijusi teisę privatizuoti ginčo patalpas, nes atitiko ir įvykdė visas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatytas sąlygas. Lietuvos valstybė, Vyriausybei priėmus nutarimus, draudžiančius privatizuoti ginčo patalpas ir nurodančius iškelti nuomininkus, jiems suteikiant kitą gyvenamąjį būstą, suformavo teisėtus atsakovų lūkesčius, kad jie galės naudotis ginčo patalpomis, kol bus suteiktas kitas gyvenamasis būstas; be to, įtvirtino atsakovų teisę į gyvenamąjį būstą, kuri bus įgyvendinta, suteikus kitą gyvenamąjį būstą ir sudarius galimybę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti naujai suteiktą gyvenamąjį būstą. Dėl to ieškovės sprendimas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo būsto, kurį atsakovai galėtų privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, yra neteisėtas.Atsakovei pagal nuomos sutartį buvo perduotos gyvenamosios patalpos, jos buvo naudojamos taip, kaip nurodyta sutartyje. Ginčo pastato paskirties pakeitimas nesukėlė atsakovams teisinių pasekmių. Nuomos sutartis negali būti nutraukta, kol nėra įvykdytas Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d. nutarimu patvirtintos Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepcijos 10.2 punktas, nustatantis ketinamų iškeldinti gyventojų aprūpinimą kitu gyvenamuoju plotu.Sutarčiai nutraukti nėra reikšmingas faktas, kad V. S. 1992 m. kovo 9 d. buvo skirtas žemės sklypas individualiam namui statyti. Pagal Butų privatizavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuomos sutarties sudarymo metu) 3 straipsnio 4 dalį negalėjo būti privatizuoti butai, jei butai nuomojami asmenų, kuriems suteiktas žemės sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti arba kurie priimti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, jeigu šiems asmenims gyvenamojo namo ar buto statybai suteiktas lengvatinis kreditas arba jeigu sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti jiems suteiktas kvartaluose, kuriuose valstybės lėšomis yra nutiesti magistraliniai inžineriniai tinklai. Atsakovei nebuvo suteiktas lengvatinis kreditas, kvartale, kuriame buvo žemės sklypas, nebuvo nutiesti magistraliniai inžineriniai tinklai, todėl atsakovė neprarado teisės privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą.