- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-24
- Bylos Nr.
- e2A-1132-967/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23172-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alani“
- Atsakovas
- V. G.
- Advokatai
- Kornelijus Pivoriūnas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alani“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alani“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Alani“ (toliau – ieškovė, UAB „Alani“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. G. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 9 000 Eur skolą, 225 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. spalio 18 d. šalys sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį (toliau – tarpininkavimo sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui sutartyje numatytas tarpininkavimo paslaugas dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo tretiesiems asmenims, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei sutartyje nurodytą atlygį – turto pirkimo–pardavimo kainos ir turto kainos skirtumą. Šalys susitarė, kad atsakovo pageidaujama gauti dvibučio vienos dalies pardavimo kaina yra 65 000 Eur. Faktiškai turtas parduotas už 86 000 Eur, todėl atsakovas privalėjo sumokėti ieškovei 21 000 Eur atlygimą. Atsakovas ieškovei sumokėjo 12 000 Eur, todėl liko skolingas 9 000 Eur. Atlyginimą atsakovas turėjo sumokėti per 3 darbo dienas nuo visos turto pirkimo–pardavimo kainos sumokėjimo dienos, t. y. iki 2021 m. vasario 3 d. Kadangi atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, turi sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už 183 dienas, kas sudaro 225 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021 m. sausio 29 d. buvo parduoti 2 nekilnojamojo turto objektai – namas už 81 000 Eur ir žemės sklypas už 5 000 Eur, kuris nebuvo tarpininkavimo sutarties objektu. Nors namas buvo parduotas ieškovės surastam bei pasiūlytam pirkėjui, tačiau namas parduotas ne pagal šalių sulygtas namo pardavimo sąlygas. 2019 m. spalio 18 d. tarpininkavimo sutartimi buvo susitarta, jog ieškovė suras pirkėją dar nepabaigtam statyti namui, tačiau toks pirkėjas niekada nebuvo surastas, todėl nepabaigtą statyti namą buvo nuspręsta parduoti ieškovės surastam pirkėjui S. G. su sąlyga, jog atsakovas papildomai įsipareigojo atlikti papildomus statybos darbus, kas iš atsakovo, atitinkamai, pareikalavo papildomų 16 940 Eur išlaidų. Kadangi prie namo pardavimo kaštų prisidėjo papildomi statybos darbai, atitinkamai koregavosi ir namo pardavimo kaina, t. y. namo pardavimo savikaina nuo 65 000 Eur sumos padidėjo iki 81 940 Eur. Atsakovas sumokėjo ieškovei 12 000 Eur atlygį, o tai netgi viršija tarpininkavimo sutartimi nustatytą tarpininko honorarą. Nors tarpininkavimo sutartyje nebuvo konkrečiai įtvirtina, jog ieškovė įsipareigoja surasti pirkėją būtent nebaigtam statyti dvibučiam gyvenamajam namui parduoti, tačiau būtent tokia buvo tikroji tarpininkavimo sutarties šalių valia. Iš Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ir žemės sklypo naudojimosi sutarties turinio matyti, kad nekilnojamojo daikto – buto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas yra 2020 m. gruodžio 2 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kai tuo tarpu tarpininkavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta dar 2019 m. spalio 18 d. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo netesybas, nes atsakovas apskritai neprivalo su ieškove papildomai atsiskaityti, be to, ieškinyje nepateikta jokia konkreti palūkanų kaip netesybų skaičiavimo tvarka.
4. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė papildomai nurodė, kad tarp šalių susiklosčiusiems santykiams netaikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, nes atsakovas ginčo atveju neveikė kaip vartotojas, neketino statyti namo savo asmeniniams poreikiams. Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), buvo ketinama statyti dvibutį gyvenamąjį namą ir jį parduoti tretiesiems asmenims, kas ir buvo padaryta. Viena šio namo dalis su žemės sklypo dalimi parduota S. ir N. G., kita dalis – D. ir O. P. Priešingai, nei teigia atsakovas, tarpininkavimo sutarties dalykas buvo ne tik butas, bet ir 1/2 žemės sklypo, nes tarpininkavimo sutarties 1.1. p. nurodytas žemės sklypo unikalus numeris; pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnį parduodant pastatą, pirkėjui pereina ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos tiesės į tą žemės sklypo dalį, kurią jis užima ir kuri būtina jam naudoti; 2020 m, vasario 26 d. Preliminariąja sutartimi (toliau – preliminarioji sutartis) buvo susitarta parduoti ne tik namą, bet ir 1/2 žemės sklypo. Tarpininkavimo sutarties sudarymo dienai dvibučio gyvenamojo namo baigtumo lygis buvo lygus 0 (dvibučio gyvenamojo namo statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas 2018 m. balandžio 13 d.), todėl tarpininkavimo sutartimi dvibučio gyvenamojo namo būklė (baigtumo lygis) nebuvo siejama ir negalėjo būti susieta su tuo faktiniu lygiu, koks buvo tarpininkavimo sutarties sudarymo dienai. Atsakovas, sudarydamas tarpininkavimo sutartį, aiškiai išreiškė savo valią gauti tam tikrą ne mažesnę nei tarpininkavimo sutartyje nurodytą 1/2 dalies žemės sklypo ir 1/2 dalies dvibučio gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo kainą. Ši pageidaujama kaina buvo galutinė. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. sausio 29 d., tačiau atsakovas ieškovei neteikė jokių duomenų apie tai, kad tokia sutartis buvo sudaryta, ar tai, jog S. G. sumokėjo visą turto pirkimo–pardavimo kainą. Kita vertus, PVM sąskaita–faktūra yra mokesčiams apskaičiuoti taikomas ir išrašomas dokumentas, tačiau ji nesukuria jokių teisinių santykių. Tarpininkavimo sutarties priedo Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punkte yra numatyta, kad atlyginimas tarpininkui sumokamas per 3 darbo dienas nuo visos turto pirkimo–pardavimo kainos sumokėjimo dienos, kas reiškia, jog atlygis ieškovei turėjo būti sumokėtas per terminą, skaičiuojamą ne nuo PVM sąskaitos–faktūros išrašymo ar gavimo dienos, o nuo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos kainos sumokėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1420-964/2022 ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alani“ atsakovui V. G. 592,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui tarpininkavimo paslaugas, o pastarasis už jas sumokėti. Atsižvelgiant į tai, tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini paslaugų teisiniais santykiais.
7. Teismas pažymėjo, kad šalys nei vienoje tarpininkavimo sutarties ir jos priedo nuostatoje nenurodė susitariančios dėl žemės sklypo pardavimo, kainą numatė taip pat tik butui, todėl sprendė, kad tarpininkavimo sutartimi ieškovė įsipareigojo surasti klientą būtent kiekvieno buto pardavimui už ne mažesnę nei 65 000 Eur kainą. Aplinkybė, kad tarpininkavimo sutarties 1.1. p. nurodytas žemės sklypo unikalus numeris, savaime nepatvirtina, kad buvo tartasi dėl sklypo pardavimo ir ši paslauga įkainota. Labiau tikėtina, kad žemės sklypo unikalus numeris, kuris nurodytas greta objekto adreso, skirtas objekto vietai nusakyti ir jį individualizuoti, o ne tokiu būdu nurodyti atskirą parduotiną nekilnojamąjį turtą.
8. Teismas darė išvadą, kad žemės sklypas yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, registruotas viešame registre, be to, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas jis nurodytas ir pirkimo–pardavimo sutartyje – jis atskirai įkainotas. Tarpininkavimo sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nurodė, kokią kainą norėtų gauti būtent už vienos dvibučio namo dalies pardavimą, tuo tarpu sklypo dalis (teisės į jį) pereina pirkėjui savaime (pagal įstatymą) be atskiros paieškos, todėl šalims nenumačius žemės sklypo (jo dalies) tarpininkavimo sutartyje kaip sutarties dalyko ir nesutarus dėl tarpininkavimo paslaugos mokesčio už jį, nėra pagrindo jo reikalauti ir iš atsakovo.
9. Teismas vertino, kad nei tarpininkavimo sutarties nuostatose dėl dalyko, nei dėl paslaugos kainos nebuvo įvardinta namo būklė ir jo baigtumas. Tarpininkavimo paslaugos buvo suteiktos nebaigtam statyti namui, kurio pilnam užbaigimui atsakovas įsipareigojo atlikti papildomus darbus.
10. Teismas konstatavo, kad šalys tarpininkavimo sutartimi susitarė dėl nebaigto statyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjų paieškos, o namo baigtumas atitiko baigtumą, kuriam esant sudaryta 2020 m. vasario 26 d. preliminarioji individualaus namo pirkimo–pardavimo sutartis. Pastarąja sutartimi sutarti darbai nebuvo aptarti, numatyti ir neįėjo į tarpininkavimo sutarties sudarymą, todėl nelaikytini užmokesčio už tarpininkavimo paslaugas objektu. Tai yra papildomos atsakovo išlaidos (16 940 Eur), siekiant parduoti namą, kurios neįskaitomos į tarpininkavimo sutartyje nurodytą 65 000 Eur vienos dvibučio namo dalies kainą. Kadangi atėmus papildomų darbų kainą gaunama 64 060 Eur suma, kuri yra mažesnė nei sutarta dvibučio vienos dalies pageidaujama gauti suma, be to, atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovei 12 000 Eur mokestį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, nėra pagrindo priteisti ieškovės reikalaujamą 9 000 Eur dalį jos nurodyto tarpininkavimo mokesčio. Nesant pagrindo priteisti aukščiau nurodytą tarpininkavimo mokesčio dalį, nėra pagrindo nuo jos skaičiuoti ir delspinigius bei procesines palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Alani“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1420-964/2022, ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovei iš atsakovo V. G. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmos instancijos teismo priimtame sprendime išvada padaryta netinkamai taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą.
11.2. Atsakovas niekada neturėjo tikslo dvibutį gyvenamąjį namą statyti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atsakovas nėra laikytinas vartotoju, nepriklausomai nuo to, jog yra fizinis asmuo, o šis faktas ir šios išvados (tai pripažino ir pats teismas) yra ypatingai reikšmingos šiai civilinei bylai, kadangi nuo to priklauso ir tinkamas tarpininkavimo sutarties bei jos sudarymo aplinkybių aiškinimas.
11.3. Atsakovas, būdamas verslininku ir savo srities (statybos rangos darbai) profesionalu, turėdamas pakankamai žinių, ne tik galėjo, tačiau ir įvertino dvibučio gyvenamojo namo statybos būsimas išlaidas dar iki tarpininkavimo sutarties pasirašymo dienos, dėl to nėra jokio pagrindo teigti, jog sudarant tarpininkavimo sutartį su atsakovu, buvo nenumatytos papildomos išlaidos ginčo buto statybai (įrengimui). Sudarant tarpininkavimo sutartį, jos šalys aiškiai suvokė, suprato ir susitarė dėl to, jog atsakovo tikslas yra parduoti ginčo butą ir 1/2 dalį žemės sklypo už ne mažesnę nei 65 000 Eur kainą, ši atsakovo pageidaujama kaina buvo nustatyta ne ieškovės, o atsakovo, todėl akivaizdu, kad atsakovas, o ne ieškovė, nustatant pageidaujamą kainą, privalėjo įvertinti ir įvertino visas dvibučio gyvenamojo namo statybos išlaidas (sąnaudas) ir net jeigu tai ir nebuvo padaryta, tokios atsakovo aplaidumo pasekmės negali būti perkeltos ieškovei.
11.4. Preliminariosios sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatytos ne papildomos išlaidos, kurių atsakovas negalėjo numatyti tarpininkavimo sutarties ar preliminariosios sutarties pasirašymo metu, o ginčo buto vidaus pilnos apdailos darbų sąrašas ir šių darbų kainos ribos.
11.5. Atsakovas niekada nepranešė ieškovei apie tai, kad galimai didėjo dvibučio namo statybos išlaidos (savikaina) ir dėl to atsakovo nurodyta pageidaujama kaina neatitiks atsakovo interesų, be to, atsakovas niekada neinicijavo tarpininkavimo sutarties pakeitimo, to atsakovas nedarė net ir pasirašius preliminariąją sutartį (kas akivaizdžiai patvirtina, kad tai nebuvo nenumatytos ir netikėtos išlaidos, o preliminariosios sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodytos tik orientacinės medžiagų/įrangos kainos turto pirkėjui).
11.6. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas iki ieškinio padavimo teismui dienos sumokėjo ieškovei 12 000 Eur, t. y. pripažino, jog atsakovui yra kilusis prievolė sumokėti ieškovei atlyginimą. Atsakovas nereiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės teikiamų pretenzijų (reikalavimų), todėl teismui nebuvo jokio pagrindo atsakovo teiktus paaiškinimus, jo gynybinę poziciją civilinėje byloje pripažinti faktu, paneigiančiu kitus civilinėje byloje esančius įrodymus bei tarpininkavimo sutarties šalių elgesį jos vykdymo metu.
11.7. Tarpininkavimo sutartyje yra nurodyta konkreti pageidaujama kaina, ši sutarties sąlygas CK nustatyta tvarka nebuvo pakeista, nėra teismo sprendimo pripažinti tokią sąlygą negaliojančia, todėl atlyginimas ieškovei privalėjo būti skaičiuojamas pagal pageidaujamos kainos ir turto pardavimo turto pirkėjui kainos skirtumą.
11.8. Aplinkybę, jog tarpininkavimo sutarties dalykas buvo ne tik ginčo butas, bet ir 1/2 žemės sklypo dalis patvirtina tai, jog sutarties 1.1. punkte yra nurodytas žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagal CK 6.394 straipsnį – „pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį“; pagal CK 6.394 straipsnio 2 dalį – „jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė“.
11.9. Žemės sklypas, ant kurio buvo statomas daugiabutis gyvenamasis namas, negalėjo būti atskiru nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio objektu, daiktinės teisės į žemės sklypą galėjo būti perleistos tik kartu su dvibučiu gyvenamuoju namu, todėl toks tarpininkavimo sutarties aiškinimas, kaip jį aiškino teismas, neatitinka nei pačios tarpininkavimo sutarties sąlygų, nei jos tikslų, nei CK įtvirtintų teisės normų.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1420-964/2022 nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Sutinkamai su CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, apeliaciniame skunde turėtų būti nurodomos bylos aplinkybės, kurios patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, nurodomi konkretūs įrodymai ir teisiniais argumentai, kuriais grindžiamos šios aplinkybės. Šiuo atveju, apeliantė nenurodė konkrečių bylos aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie galimai patvirtintų ginčijamo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą.
12.2. Apeliantės vertinimu, aplinkybė, jog parduodant pastatą pirkėjui pereina ir teisės į atitinkamą žemės sklypo dalį, sudaro pagrindą automatiškai priskaičiuoti tarpininkavimo sutartyje nenumatytą užmokestį tarpininkui, tačiau apeliantė nepateikė jokių argumentų savo teiginiams pagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra jokio teisinio pagrindo keisti pirmos instancijos teismo išvadų šioje dalyje.
12.3. Byloje nebuvo ginčo dėl to, jog tarpininkavimo sutartimi šalys susitarė dėl nebaigto statyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjų paieškos, o namo baigtumas atitiko baigtumą, kuriam esant sudaryta 2020 m. vasario 26 d., preliminari individualaus namo pirkimo–pardavimo sutartis.
12.4. Pirmos instancijos teismas vertino, jog tarpininkavimo sutartimi papildomi darbai nebuvo aptarti, numatyti ir neįėjo į tarpininkavimo sutarties dalyką, todėl nelaikytini užmokesčio už tarpininkavimo paslaugas objektu. Pažymėjo, kad papildomi darbai buvo numatyti 2020 m. vasario 26 d. sudarytoje preliminariojoje sutartyje, o preliminari šių darbų vertė – 14 000 Eur be PVM. Tik atlikus šiuos darbus, turtą buvo galima parduoti už 86 000 Eur kainą.
12.5. Apeliantės vertinimu, teismas neteisingai aiškino tarpininkavimo sutartį – atsakovas turėjo papildomai investuoti savo lėšas atlikdamas papildomus darbus tam, kad ji, kaip tarpininkė, gautų didesnį užmokestį, t. y. remiantis apeliantės išsakyta pozicija, atsakovas turėjo atlikti papildomus darbus ir dar sumokėti tokių darbų kainos dydžio sumą tarpininkei, tačiau tokie apeliantės teiginiai nesiderina su protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis statybą leidžiantis dokumentas, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo išduotas 2018 m. balandžio 13 d. 2019 m. spalio 18 d. šalys sudarė tarpininkavimo sutartį dėl aukščiau minėto nekilnojamojo turto (dvibučio, adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjų paieškos, kurią turėjo vykdyti ieškovė. Paslaugų kainą už kiekvieną namo dalį šalys aptarė tarpininkavimo sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini). Tai turto pirkėjo mokamos turto pirkimo–pardavimo kainos ir turto kainos (65 000 Eur) skirtumas. 2020 m. vasario 26 d. turto pardavėjas (atsakovas) ir turto pirkėjas (S. G.) sudarė preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti 1/2 nebaigtą statyti namo dalį ir žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei atlikti nebaigto statyti namo statybos darbus (būtinuosius vidaus ir išorės apdailos darbus ir vidaus pilnos apdailos darbus) pagal preliminariosios sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas sąlygas, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nebaigto statyti namo 100 procentų baigtumą, į nurodytus darbus neįeina jokie gerbūvio darbai (preliminariosios sutarties 1.2 p., 2.2 p.). Preliminariosios sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų kainų už darbus suma – 14 000 Eur be PVM. 2021 m. sausio 29 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi turto pardavėjas (atsakovas) turto pirkėjui (S. G.) pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 417/864 dalis tuo pačiu adresu esančio žemės sklypo už bendrą 86 000 Eur kainą, kurią sudarė 81 000 Eur už butą, kuriam buvo įregistruotas 100 procentų baigtumas, ir 5 000 Eur už sklypo dalį. Atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 22 d. iki 2020 m. kovo 17 d. keturiais atskirais pavedimais sumokėjo ieškovei bendrą 12 000 Eur atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas. Ieškovė 2021 m. gegužės 10 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl 9 000 Eur už tarpininkavimo paslaugas sumokėjimo, tačiau atsakovas su ja nesutiko.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Ieškovė, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime išvada padaryta netinkamai taikant procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 185 straipsnis), aiškindamas tarpininkavimo sutartį bei vertindamas civilinėje byloje esančius įrodymus, o taip pat ir šalių teiktus paaiškinimus, išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikė suinteresuoto bylos baigtimi – atsakovo – teiktiems paaiškinimams, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą (neteisingą) procesinį sprendimą. Pažymėjo, kad atsakovas niekada neturėjo tikslo dvibutį gyvenamąjį namą statyti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, taigi, atsakovas nėra laikytinas vartotoju. Nurodė, kad atsakovas, būdamas verslininku ir savo srities (statybos rangos darbai) profesionalu, turėdamas pakankamai žinių, ne tik galėjo, tačiau ir įvertino dvibučio gyvenamojo namo statybos būsimas išlaidas dar iki tarpininkavimo sutarties pasirašymo dienos, dėl to nėra jokio pagrindo teigti, jog sudarant tarpininkavimo sutartį su atsakovu, buvo nenumatytos papildomos išlaidos ginčo buto statybai (įrengimui). Be to, atsakovo pageidaujama kaina buvo nustatyta ne ieškovės, o atsakovo, todėl akivaizdu, kad atsakovas, o ne ieškovė, nustatant pageidaujamą kainą, privalėjo įvertinti ir įvertino visas dvibučio gyvenamojo namo statybos išlaidas (sąnaudas) ir net jeigu tai ir nebuvo padaryta, tokios atsakovo aplaidumo pasekmės negali būti perkeltos ieškovei. Tuo labiau, kad preliminariosios sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatytos ne papildomos išlaidos, kurių atsakovas negalėjo numatyti tarpininkavimo sutarties ar preliminariosios sutarties pasirašymo metu, o ginčo buto vidaus pilnos apdailos darbų sąrašas ir šių darbų kainos ribos. Aplinkybę, jog tarpininkavimo sutarties dalykas buvo ne tik ginčo butas, bet ir 1/2 žemės sklypo dalis patvirtina tai, jog tarpininkavimo sutarties 1.1. punkte yra nurodytas žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be to, žemės sklypas, ant kurio buvo statomas daugiabutis gyvenamasis namas, negalėjo būti atskiru nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio objektu, daiktinės teisės į žemės sklypą galėjo būti perleistos tik kartu su dvibučiu gyvenamuoju namu, todėl toks tarpininkavimo sutarties aiškinimas, kaip jį aiškino teismas, neatitinka nei pačios tarpininkavimo sutarties sąlygų, nei jos tikslų, nei CK įtvirtintų teisės normų.
17. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad apeliantė nenurodė konkrečių bylos aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie galimai patvirtintų ginčijamo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Nesutinka, jog parduodant pastatą pirkėjui pereina ir teisės į atitinkamą žemės sklypo dalį, kas sudaro pagrindą automatiškai priskaičiuoti tarpininkavimo sutartyje nenumatytą užmokestį tarpininkui. Paaiškino, kad tarpininkavimo sutartimi šalys susitarė dėl nebaigto statyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjų paieškos, o namo baigtumas atitiko baigtumą, kuriam esant sudaryta 2020 m. vasario 26 d., preliminari individualaus namo pirkimo–pardavimo sutartis, tuo tarpu Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi turto pardavėjas (atsakovas) turto pirkėjui (S. G.) pardavė butą, kuriam buvo įregistruotas 100 procentų baigtumas, o tam, kad turtui būtų įregistruotas 100 procentų baigtumas ir turtą būtų galima parduoti už 86 000 Eur kainą, atsakovas įsipareigojo atlikti papildomus darbus, kurie buvo numatyti 2020 m. vasario 26 d. sudarytoje preliminariojoje sutartyje, šių darbų vertė – 14 000 Eur be PVM.
18. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).
20. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, tarp jų susijusių su įrodinėjimu, įrodymų vertinimu, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, susijusias su atsiskaitymu pagal sudarytą tarpininkavimo sutartį, bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, ir nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neišsamiai ar neobjektyviai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 263 straipsnis).
Dėl skolos pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį priteisimo
21. Byloje kilo ginčas dėl tarpininkavimo paslaugų objekto ir atlyginimo už paslaugas.
22. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui tarpininkavimo paslaugas, o pastarasis už jas sumokėti, atsižvelgiant į tai, tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini paslaugų teisiniais santykiais. Pažymėjo, kad šalys nei vienoje tarpininkavimo sutarties ir jos priedo nuostatoje nenurodė susitariančios dėl žemės sklypo pardavimo kainos, kainą numatė tik butui, o aplinkybė, kad tarpininkavimo sutarties 1.1. p. nurodytas žemės sklypo unikalus numeris, savaime nepatvirtina, kad buvo tartasi dėl sklypo pardavimo ir ši paslauga įkainota, anaiptol, tarpininkavimo sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nurodė, kokią kainą norėtų gauti būtent už vienos dvibučio namo dalies pardavimą, tuo tarpu sklypo dalis (teisės į jį) pereina pirkėjui savaime (pagal įstatymą) be atskiros paieškos, todėl šalims nenumačius žemės sklypo (jo dalies) tarpininkavimo sutartyje kaip tarpininkavimo sutarties dalyko ir nesutarus dėl tarpininkavimo paslaugos mokesčio už jį, nėra pagrindo jo reikalauti iš atsakovo. Konstatavo, kad 2019 m. spalio 18 d. tarpininkavimo sutartimi susitarė dėl nebaigto statyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjų paieškos, o namo baigtumas atitiko baigtumą, kuriam esant sudaryta 2020 m. vasario 26 d. preliminari individualaus namo pirkimo–pardavimo sutartis. Pastarąja sutartimi sutarti darbai nebuvo aptarti, numatyti ir neįėjo į tarpininkavimo sutarties sudarymą, todėl nelaikytini užmokesčio už tarpininkavimo paslaugas objektu. Tai yra papildomos atsakovo išlaidos (16 940 Eur), siekiant parduoti namą, kurios neįskaitomos į tarpininkavimo sutartyje nurodytą 65 000 Eur vienos dvibučio namo dalies kainą. Kadangi atėmus papildomų darbų kainą gaunama 64 060 Eur suma, kuri yra mažesnė nei sutarta dvibučio vienos dalies pageidaujama gauti suma, be to, atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovei 12 000 Eur mokestį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, nėra pagrindo priteisti ieškovės reikalaujamą 9 000 Eur dalį jos nurodyto tarpininkavimo mokesčio.
23. Teisėjų kolegija pažymi, jog paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1. 63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais būtina ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).
24. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pozicija, jog civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2019 m. spalio 18 d. su ieškove sudarė tarpininkavimo sutartį dėl joje nurodytų tarpininkavimo paslaugų teikimo, vykdant turto pardavimo procedūras; 2020 m. vasario 26 d. tarp atsakovo ir ieškovės surasto turto pirkėjo buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis parduoti 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį dvibučio gyvenamojo namo, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad atsakovas niekada neturėjo tikslo dvibutį gyvenamąjį namą statyti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas nėra laikytinas vartotoju, nepriklausomai nuo to, jog jis yra fizinis asmuo, todėl, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad tarp šalių susiklostė paslaugų teisiniai santykiai.
25. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, o sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701; 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir kt.).
26. Apeliantė apeliaciniame skunde teigė, kad atsakovas, būdamas verslininku ir savo srities (statybos rangos darbai) profesionalu, turėdamas pakankamai žinių, ne tik galėjo, tačiau ir įvertino dvibučio gyvenamojo namo statybos būsimas išlaidas dar iki tarpininkavimo sutarties pasirašymo dienos ir dėl to nėra jokio pagrindo teigti, jog sudarant tarpininkavimo sutartį su atsakovu, buvo nenumatytos papildomos išlaidos ginčo buto statybai (įrengimui). Atsakovo pageidaujama kaina (65 000 Eur) buvo nustatyta ne ieškovės, o atsakovo, todėl akivaizdu, kad atsakovui, o ne ieškovei, nustatant pageidaujamą kainą, atsakovas privalėjo įvertinti ir įvertino visas dvibučio gyvenamojo namo statybos išlaidas (sąnaudas) ir net jeigu tai ir nebuvo padaryta, tokio atsakovo aplaidumo pasekmės negali būti perkeltos ieškovei.
27. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija. Visų pirma, pažymėtina, kad sudarydamos tarpininkavimo paslaugų sutartį, šalys sutarties dalyku įvardijo dvibutį, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vienos dalies pageidaujama gauti kaina – 65 000 Eur. Tarpininkavimo sutartyje šalys neįvardijo namo būklės ir jo baigtumo. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, šalys patvirtino, kad buvo sutarta parduoti nebaigtą statyti dvibutį namą, vienos dalies kaina – 65 000 Eur, tik neįvardijus jo baigtumo, t. y. ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarpininkavimo sutartimi šalys susitarė dėl dalinai įrengto buto pardavimo. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad 2020 m. vasario 26 d. preliminarios individualaus namo pirkimo–pardavimo sutarties 2.2. p. atsakovas įsipareigojo pirkėjui atlikti nebaigto statyti namo statybos darbus (būtinuosius vidaus ir išorės apdailos darbus ir vidaus pilnos apdailos darbus) pagal preliminariosios sutarties priedą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas sąlygas bei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nebaigto statyti namo 100 proc. baigtumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius teismo posėdžių garso įrašus, nustatė, kad ieškovė teikdama tarpininkavimo paslaugas, klientams teikė informaciją apie nebaigtą statyti namą – klientui buvo sudarytos galimybės atvykti į objektą, jį apsižiūrėti, jam buvo teikiama bendra informacija, taigi ginčo byloje nėra, kad klientą suradusi ieškovė jam suteikė informaciją apie nebaigtą statyti namą, tik jam nesutikus pirkti nebaigto statyti namo, turto pardavėjas (atsakovas) ir turto pirkėjas (S. G.) 2020 m. vasario 26 d. sudarė preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti 1/2 nebaigtą statyti namą ir žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei atlikti nebaigto statyti namo statybos darbus (būtinuosius vidaus ir išorės apdailos darbus ir vidaus pilnos apdailos darbus) pagal preliminariosios sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas sąlygas, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nebaigto statyti namo 100 procentų baigtumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, ir pažymi, kad tarpininkavimo paslaugos buvo suteiktos nebaigtam statyti namui, kurio pilnam užbaigimui atsakovas įsipareigojo atlikti papildomus aukščiau nurodytus darbus ir sprendžia, kad rezultate atsakovas pardavė butą su 100 procentų baigtumu, tuo tarpu tarpininkavimo sutartyje šalys sutarė dėl nebaigto statyti namo pardavimo, o šiuo konkrečiu atveju laikytina, kad tai turėjo įtakos nustatant nekilnojamojo turto kainą.
28. Be to, apeliantės teigimu, tą faktą, jog atsakovas numatė visas dvibučio gyvenamojo namo statybos išlaidas (sąnaudas) patvirtina preliminariosios sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) buto vidaus pilnos apdailos darbų sąrašas ir šių darbų kainos ribos. Šių medžiagų/darbų kainos (išlaidos) tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo žinomos tiek sudarant tarpininkavimo sutartį, tiek ir preliminariąją sutartį, tuo tarpu turto pirkėjas vėliau turėjo teisę pasirinkti konkretų medžiagų (įrangos) gamintoją, tačiau neviršijant priede Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų kainų. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas niekada nepranešė ieškovei apie tai, kad galimai didėjo dvibučio namo statybos išlaidos (savikaina) ir dėl to atsakovo nurodyta pageidaujama kaina neatitiks atsakovo interesų. Dar daugiau, atsakovas teismui neteikė jokių duomenų apie tai, kokios buvo realios dvibučio gyvenamojo namo statybos rangos darbų išlaidos (sąnaudos), kokia buvo dvibučio gyvenamojo namo savikaina, ar ji viršijo pageidaujamą kainą, nurodytą tarpininkavimo sutartyje, todėl atsakovo teiginius, kad dvibučio gyvenamojo namo statybos rangos darbų išlaidos sutarties vykdymo eigoje padidėjo, laikė neįrodytais. Pabrėžė, kad tarpininkavimo sutartyje buvo nurodyta konkreti pageidauja kaina, ši tarpininkavimo sutarties sąlygas CK nustatyta tvarka nebuvo pakeista, nėra teismo sprendimo pripažinti tokią sąlygą negaliojančia, todėl atlyginimas ieškovei privalėjo būti skaičiuojamas pagal pageidaujamos kainos ir turto pardavimo turto pirkėjui kainos skirtumą.
29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės išsakyta pozicija, nurodant, kad pati apeliantė apeliaciniame skunde paaiškino, jog tarpininkavimo sutartimi susitarė dėl ginčo buto kainos, t. y. dėl pageidautinos 65 000 Eur kainos už vieną dvibučio namo dalį, todėl teisėjų kolegija vertina, kad ginčui reikšmės gyvenamojo namo savikaina neturi, turint omenyje, ar ji viršijo pageidautiną kainą, ar ne. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas į bylą pateikė mažosios bendrijos „Statybos tau“ 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą– faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. lapkričio 5 d. mokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal šią PVM sąskaitą– faktūrą, kurios buvo išrašytos 2020 m. vasario 27 d. statybos rangos sutarties pagrindu, pagal kurią rangovas mažoji bendrija „Statybos tau“ įsipareigojo atlikti papildomus statybos darbus, o tai patvirtina, kad dvibučio gyvenamojo namo statybos rangos darbų išlaidos sutarties vykdymo eigoje padidėjo.
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2019 m. spalio 18 d. tarpininkavimo paslaugų sutartimi susitarė dėl nebaigto statyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjų paieškos, o viskas, kas viršija pageidautiną kainą, atitenka ieškovei. Pabrėžtina, kad ieškovė pirkėją turėjo surasti nebaigtam statyti namui, tuo tarpu tokiam pirkėjui neatsiradus, buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis dėl namo, kuriam bus registruotas 100 procentų baigtumas prieš tai sutarus atlikti papildomus darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl papildomų preliminariojoje sutartyje numatytų darbų, sudariusių pagrindą įregistruoti 100 procentų namo baigtumą, atsakovas patyrė 16 940 Eur išlaidų. Tokiu būdu, susiklostė situacija, kai pirkėjas sutiko sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį tik tuo atveju, kai namas bus baigtas, o atsakovas, kad šis sandoris įvyktų, sutiko papildomiems darbams skirti 16 940 Eur sumą. Tuo tarpu tikroji tarpininkavimo sutarties šalių valia sudarant 2019 m. spalio 18 d. tarpininkavimo sutartį, kaip jau buvo nustatyta ankščiau, buvo dėl nebaigto statyti namo, todėl atsakovui priklausanti ieškovei išmokėti dalis, turėtų būti vertintina kaip skirtumas tarp parduoto nebaigto statyti buto ir pageidautinos kainos (65 000 Eur).
31. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos vertinimu, jog 2020 m. vasario 26 d. preliminariąja individualaus namo pirkimo–pardavimo sutartimi sutarti darbai nebuvo aptarti, numatyti ir neįėjo į tarpininkavimo sutarties dalyką, todėl nelaikytini užmokesčio už tarpininkavimo paslaugas objektu, tai yra papildomos atsakovo išlaidos, siekiant parduoti namą, kurios neįskaitomos į tarpininkavimo sutartyje nurodytą 65 000 Eur vienos dvibučio namo dalies kainą, todėl šia 16 940 Eur suma mažintina parduoto namo dalies kaina, apskaičiuojant ieškovei tenkantį tarpininkavimo mokestį (81 000 Eur – 16 940 Eur). Taip pat sprendė, kad atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovei 12 000 Eur mokestį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, todėl pagrindo priteisti ieškovės reikalaujamą 9 000 Eur dalį jos nurodyto tarpininkavimo mokesčio, nėra.
32. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl 1/2 žemės sklypo dalies pardavimo. Apeliantė teigia, kad nors tarpininkavimo sutarties 1.1. p. nėra pažodinio teksto, jog ieškovė įsipareigojo ieškoti ne tik ginčo buto, bet ir 1/2 žemės sklypo dalies pirkėjo bei atlikti kitus tarpininkavimo sutartyje nurodytus veiksmus, tačiau aplinkybę, jog sutarties dalykas buvo ne tik ginčo butas, bet ir 1/2 žemės sklypo dalis patvirtina tai, jog tarpininkavimo sutarties 1.1. punkte yra nurodytas žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat rėmėsi CK nustatytais pagrindais, todėl mano, kad žemės sklypas, ant kurio buvo statomas daugiabutis gyvenamasis namas, negali būti atskiru nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio objektu, daiktinės teisės į žemės sklypą gali būti perleistos tik kartu su dvibučiu gyvenamuoju namu, todėl toks tarpininkavimo sutarties aiškinimas, kaip jį aiškino pirmosios instancijos teismas, neatitinka nei pačios tarpininkavimo sutarties sąlygų, nei jos tikslų, nei CK įtvirtintų teisės normų.
33. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės išsakyta pozicija, jog pagal CK 6.394 straipsnio 1 dalį, parduodant pastatą, pirkėjui pereina ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos teisės į tą žemės sklypo dalį, kurią jis užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. CK 6.394 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Nurodė, kad pirkėjas, pirkdamas pastatą, įgyja ir teisę į žemę, kurią pastatas užima ar kuri skirta jam naudoti, dėl ko ieškant kliento pastatui, tuo pačiu turėtų būti teikiama ir informacija apie to pastato užimamą ar skirtą naudoti žemės sklypo dalį. Vis dėl to, sprendė, kad žemės sklypas yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, registruotas viešame registre, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas jis nurodytas ir pirkimo–pardavimo sutartyje – jis atskirai įkainotas. Tokiu būdu, šalims nenumačius žemės sklypo (jo dalies) tarpininkavimo sutartyje kaip sutarties dalyko ir nesutarus dėl tarpininkavimo paslaugos mokesčio už jį, nėra pagrindo jo reikalauti ir iš atsakovo.
34. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, patikslindama, kad tarpininkavimo paslaugų sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nurodė, kokią kainą norėtų gauti būtent už vienos dvibučio namo dalies pardavimą. Nors sklypo dalis (teisės į jį) pereina pirkėjui savaime (pagal įstatymą) be atskiros paieškos, tačiau tarpininkavimo sutartyje šalių valia nebuvo išskirta žemės sklypo kaina ir šalys dėl jos nesitarė, tai, kad žemės sklypo kaina nebuvo įskaičiuota į buto kainą ir dėl to šalys nesitarė, patvirtino ir ieškovės atstovas posėdžio metu, tuo tarpu turto pirkimo–pardavimo sutartyje buvo išskirti du objektai – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 81 000 Eur ir žemės sklypas, kurio vertė 5 000 Eur, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šalims nenumačius žemės sklypo (jo dalies) tarpininkavimo paslaugos mokesčio už jį, nėra pagrindo jo reikalauti ir iš atsakovo.
35. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad tarpininkavimo sutartį ruošė ieškovė, o atsakovas ją tik pasirašė (prie sutarties prisijungė), dėl šios aplinkybės sutarties nuostata dėl sutarties dalyko ir tarpininkavimo mokesčio už jį taip pat aiškintina atsakovo (prisijungusios prie sutarties šalies) naudai, o tai, kad tarpininkavimo sutarties 1.1. p. nurodytas žemės sklypo unikalus numeris, savaime nepatvirtina, kad žemės sklypo pardavimo paslauga buvo įkainota. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, labiau tikėtina, kad žemės sklypo unikalus numeris, kuris nurodytas greta objekto adreso, buvo skirtas objekto vietai nusakyti ir jį individualizuoti.
36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nesant pagrindo priteisti prašomą tarpininkavimo mokesčio dalį (9 000 Eur), nėra pagrindo nuo jos skaičiuoti palūkanų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimus atmetė pilna apimtimi.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
38. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
39. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą sprendimą, kurio naikinti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
40. Kadangi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alani“ apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovo turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Atsakovas V. G. prašo priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alani“ 254 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdamas patirtas išlaidas 2022 m. kovo 28 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymu „Swedbank“ banke 254 Eur sumai. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Rekomendacijos. Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato Kornelijaus Pivoriūno suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alani“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
42. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alani“ apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1420-964/2022.
Priteisti atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alani“, juridinio asmens kodas 302983851, 254 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.