- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2-1420-964/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23172-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- UAB „Alani“
- Atsakovas
- V. G.
- Advokatai
- Kornelijus Pivoriūnas, Gediminas Lukoševičius
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
dalyvaujant ieškovės UAB „Alani“ atstovams vadovei Kornelijai Lukoševičei ir advokato padėjėjui Gediminui Lukoševičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alani“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė UAB „Alani“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 9 000 Eur skolos, 225 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019-10-18 šalys sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui sutartyje numatytas tarpininkavimo paslaugas dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo tretiesiems asmenims, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei sutartyje nurodytą atlygį – turto pirkimo – pardavimo kainos ir turto kainos skirtumą. Šalys susitarė, kad atsakovo pageidaujama gauti dvibučio vienos dalies pardavimo kaina yra 65 000,00 Eur. Faktiškai turtas parduotas už 86 000 Eur, todėl atsakovas privalėjo sumokėti ieškovei 21 000 Eur atlygimą. Faktiškai jis sumokėjo 12 000 Eur, todėl liko skolingas 9 000 Eur. Atlyginimą atsakovas turėjo sumokėti per 3 darbo dienas nuo visos turto pirkimo – pardavimo kainos sumokėjimo dienos. Kaina pirkėjui sumokėta iki 2021-01-29 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, todėl atsakovas pagal sutartį visą ieškovei priklausantį atlyginimą privalėjo sumokėti iki 2021-02-03. Kadangi atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, turi sumokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už 183 dienas, kas sudaro 225 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021-01-29 buvo parduoti 2 nekilnojamojo turto objektai – namas už 81 000 Eur ir žemės sklypas už 5 000 Eur, kuris nebuvo tarpininkavimo sutarties objektu. Nors namas buvo parduotas ieškovės surastam bei pasiūlytam pirkėjui, tačiau namas parduotas ne pagal šalių sulygtas namo pardavimo sąlygas. 2019-10-18 tarpininkavimo paslaugų sutartimi buvo susitarta, jog ieškovė suras pirkėją dar nepabaigtam statyti namui, tačiau toks pirkėjas niekada nebuvo surastas, todėl nepabaigtą statyti namą buvo nuspręsta parduoti ieškovės surastam pirkėjui S. G., atsakovui papildomai įsipareigojant atlikti papildomus statybos darbus, kas iš atsakovo, atitinkamai, pareikalavo papildomų 16 940 Eur išlaidų. Kadangi prie namo pardavimo kaštų prisidėjo papildomi statybos darbai, atitinkamai koregavosi ir namo pardavimo kaina, t.y. namo pardavimo savikaina nuo 65 000 Eur sumos padidėjo iki 81 940 Eur. Atsakovas sumokėjo ieškovei net 12 000,00 Eur atlygį, o tai netgi viršija tarpininkavimo sutartimi nustatytą tarpininko honorarą. Nors Tarpininkavimo paslaugų sutartyje nebuvo konkrečiai įtvirtina, jog ieškovė įsipareigoja surasti pirkėją būtent nebaigtam statyti dvibučiam gyvenamajam namui parduoti, tačiau būtent tokia buvo tikroji sutarties šalių valia. Iš nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir žemės sklypo naudojimosi sutarties turinio matyti, kad nekilnojamojo daikto – buto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas yra 2020-12-02 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kai tuo tarpu tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta dar 2019-10-18. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo netesybas, nes atsakovas apskritai neprivalo su ieškove papildomai atsiskaityti, be to, ieškinyje nepateikta jokia konkreti palūkanų kaip netesybų skaičiavimo tvarka.
3. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė papildomai nurodė, kad tarp šalių susiklosčiusiems santykiams netaikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, nes atsakovas ginčo atveju neveikė kaip vartotojas, neketino statyti namo savo asmeniniams poreikiams. Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) buvo ketinama statyti dvibutį gyvenamąjį namą ir jį parduoti tretiesiems asmenims, kas ir buvo padaryta. Viena šio namo dalis su žemės sklypo dalimi parduota S. ir N. G., kita dalis – D. ir O. P. Priešingai, nei teigia atsakovas, tarpininkavimo sutarties dalykas buvo ne tik butas, bet ir ½ žemės sklypo, nes tarpininkavimo sutarties 1.1. p. nurodytas žemės sklypo unikalus numeris; pagal CK 6.394 str. parduodant pastatą, pirkėjui pereina ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos tiesės į tą žemės sklypo dalį, kurią jis užima ir kuri būtina jam naudoti; preliminaria sutartimi buvo susitarta parduoti ne tik namą, bet ir ½ žemės sklypo. Tarpininkavimo sutarties sudarymo dienai dvibučio gyvenamojo namo baigtumo lygis buvo lygus 0 (Dvibučio gyvenamojo namo statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas 2018-04-13), todėl tarpininkavimo sutartimi dvibučio gyvenamojo namo būklė (baigtumo lygis) nebuvo siejama ir negalėjo būti susieta su tuo faktiniu lygiu, koks buvo tarpininkavimo sutarties sudarymo dienai. Atsakovas, sudarydamas tarpininkavimo sutartį, aiškiai išreiškė savo valią gauti tam tikrą ne mažesnę nei tarpininkavimo sutartyje nurodytą 1/2 dalies žemės sklypo ir 1/2 dalies dvibučio gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo kainą. Ši pageidaujama kaina buvo galutinė. Pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2021-01-29, tačiau atsakovas ieškovei neteikė jokių duomenų apie tai, kad tokia sutartis buvo sudaryta ir jog S. G. sumokėjo visą turto pirkimo – pardavimo kainą. Kita vertus, PVM sąskaita – faktūra tėra mokesčiams apskaičiuoti taikomas ir išrašomas dokumentas, tačiau ji nesukuria jokių teisinių santykių. Tarpininkavimo sutarties priedo Nr. 1 4 punkte yra numatyta, kad atlyginimas tarpininkui sumokamas per 3 darbo dienas nuo visos turto pirkimo – pardavimo kainos sumokėjimo dienos, kas reiškia, jog atlygis ieškovei turėjo būti sumokėtas per terminą, skaičiuojamą ne nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo ar gavimo dienos, o nuo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos kainos sumokėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Alani“ atstovė vadovė Kornelija Lukoševičė ieškinį palaikė. Nurodė, kad atsakovas neįvykdė prievolės pagal sandorį, todėl ieškinys tekintinas.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Alani“ atstovas advokato padėjėjas Gediminas Lukoševičius ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad pavedimas ieškovei buvo parduoti statinį ir užmokestis taikomas statiniui. Dėl mokesčio už žemę šalys nesitarė ir jo nereikalauja. Faktiškai buvo pardavinėjamas tiek namas, tiek žemės sklypas, nes jie perleidžiami kartu, tačiau ieškovė atlygį ėmė už namo, ne už sklypo pardavimą. Atsakovas atsiskaitinėjo tik pavedimais, jokie grynieji pinigai perduoti nebuvo. Šalys dėl apdailos darbų nesitarė. Atsakovas į ieškovę dėl namo pagerinimų nesikreipė, apie papildomus darbus ir išlaidas nenurodė. Sudarant tarpininkavimo sutartį vyko statybos. Šalys susitarė pardavinėti dalinai įrengtą namą. Dėl pagerinimo darbų ir kainos mažinimo nesitarė. Nors šalys konkretaus namo baigtumo neįvardijo, tačiau papildomi darbai turėjo įeiti į sutartą kainą. Pardavinėdama ieškovė klientams teikė informaciją apie nebaigtą statyti namą. Jei atsakovas nukrypo nuo sutartos kainos, jis apie tai turėjo informuoti ieškovę, tačiau tai paaiškėjo tik iškėlus bylą. Kokie konkretūs klientų paieškos veiksmai ieškovės buvo atlikti, pasakyti negali.
6. Teismo posėdžio metu atsakovo V. G. atstovas advokatas Kornelijus Pivoriūnas su ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad atsakovas yra samdomas darbuotojas, teikia statybos paslaugas. Jis turėjo žemės sklypą, kuriame statė dvibutį gyvenamąjį namą, bet tai nebuvo sėkminga. Jis tepardavė šį objektą. Sutarties dalykas buvo nebaigtas statyti namas. Tarpininkavimo mokestis apėmė viską, kas viršijo 65 000 Eur. Pirkėjas tokiam nebaigtam namui neatsirado. Dėl to atsakovas sudarė sutartį dėl papildomų darbų, kas jam sukėlė papildomas išlaidas. Būtent jas ieškovė prašo priteisti kaip jos darbo užmokestį. Namo pardavimą nulėmė ne ieškovės veiksmai, apie kuriuos atsakovui nežinoma, o paties atsakovo papildomi darbai. Tarpininkavimo sutarties 3.1. p. atskleidžia susitarimo esmę – ieškovė turėjo surasti klientą nebaigtam statyti namui. Šalys dėl jokio papildomo honoraro nesitarė, nesitarė ir dėl tarpininkavimo kainos už sklypą. Ieškovė jau yra gavusi nepagrįstą kainą už namo pardavimą. Nors pirkėjas atsirado jos iniciatyva, tačiau sudarant preliminarią sutartį, šalys suvokė, kad kaina keisis. Ieškovė niekada nedalyvavo pokalbyje su pirkėju, pardavimo sąlygas derino pats atsakovas, dialogo tarp šalių nebuvo. Atsakovas tarpininką (ieškovę) net užmiršo. Atsakovas buvo linkęs sumokėti kažkokį honorarą, kad ieškovė naudą gautų, ir gera valia sumokėjo daigiau nei turėjo mokėti. Atsakovas 65 000 Eur norėjo už tokį namą, koks jis nurodytas sutartyje (nebaigtas statyti). Apie žemę derybų metu net nebuvo užsiminta. Jei būtų tartasi, būtų nurodyta sutartyje. Pinigai buvo mokami pavedimais (būta tik kalbų dėl mokėjimo grynais). Susitarta buvo dėl nebaigto statyti namo, nenurodžius baigtumo lygio. Kiek atsakovas padarė daugiau, matyti iš papildomų darbų sutarties. Nors tarpininkavimo paslaugų sutarties 1.1. p. nurodytas sklypo numeris, tačiau jį nurodė ieškovė, kuri ir rengė sutartį. Jei žiūrėti tik į unikalų numerį, būtų galima daryti prielaidą, kad tartasi dėl sklypo pardavimo, tačiau faktiškai buvo kitaip. Šalys susitarė dėl namo tarpininkavimo sutarties 1.1. p. nurodytame sklype pardavimo. Sąskaitą faktūrą atsakovas išrašė lapkričio mėnesį, kad statytojui nereikėtų mokėti PVM kol su juo neatsiskaitė V. G.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. spalio 18 d. šalys sudarė tarpininkavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto (dvibučio, adresas (duomenys neskelbtini)), pirkėjų paieškos, kurią turėjo vykdyti ieškovė (el.b.l. 4-5). Paslaugų kainą už kiekvieną namo dalį šalys aptarė sutarties priede Nr. 1. Tai turto pirkėjo mokamos turto pirkimo – pardavimo kainos ir turto kainos (65 000 Eur) skirtumas (el.b.l. 6). 2021 m. sausio 29 d. atsakovas pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 417/864 dalis tuo pačiu adresu esančio žemės sklypo už bendrą 86 000 Eur kainą, kurią sudarė 81 000 Eur už butą ir 5 000 Eur už sklypo dalį (el.b.l. 7-15). Atsakovas laikotarpiu nuo 2020-02-22 iki 2020-03-17) keturiais atskirais pavedimais sumokėjo ieškovui bendrą 12 000 Eur atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas (el.b.l. 16). Ieškovė 2021-05-10 pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl 9 000 Eur už tarpininkavimo paslaugas sumokėjimo (el.b.l. 17), tačiau atsakovas su ja nesutiko.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje įtvirtina paslaugų sutarties samprata. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
9. Nagrinėjamu atveju ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui tarpininkavimo paslaugas, o pastarasis už jas sumokėti. Atsižvelgiant į tai, tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini paslaugų teisiniais santykiais.
10. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Vartotoju laikomas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis (CK 6.228¹ straipsnio 2 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju paslaugas teikė privati įmonė (ieškovė). Jos teiktos atsakovui – fiziniam asmeniui, kuris, kaip matyti iš bylos duomenų, įsigytame žemės sklype pastatė dvibutį gyvenamąjį namą. Duomenų, kad jis ketino šiame name gyventi, kad ketino jį parduoti vartojimo tikslais, byloje nėra. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad buvo statomas dviejų butų namas, kuris ir buvo pardavinėjamas kaip du atskiri butai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vykdė kelių butų pardavimus, tarpininkavimo paslaugas užsakė abiems šiems butams parduoti, butus statė ir pardavinėjo ne savo asmeniniams poreikiams, o siekdamas užsidirbti, tarp šalių susiklostę santykiai nelaikyti vartojimo teisiniais santykiais.
12. Tarp šalių kilo ginčas dėl tarpininkavimo paslaugų objekto ir atlyginimo už paslaugas.
13. Kaip matyti iš tarpininkavimo paslaugų sutarties 1.1. p., atsakovas pavedė ieškovei, o pastaroji sutiko ir įsipareigojo šioje sutartyje numatytomis sąlygomis vykdyti nekilnojamojo turto – dvibučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pirkėjų paiešką bei teikti kitas šioje sutartyje nurodytas paslaugas.
14. CK 6.193 str. 2 d. nustato, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Pagal šio straipsnio 4 d., kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.
15. Atsižvelgiant į tai, aiškindamas sutarties dalyką, teismas įvertina ir sutarties priedą Nr. 1, kuriame nurodyta pageidaujama dvibučio vienos dalies pardavimo kaina – 65 000 Eur, ir šalių paaiškinimus dėl tarpininkavimo paslaugų dalyko.
16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys nei vienoje sutarties ir jos priedo nuostatoje nenurodė susitariančios dėl žemės sklypo pardavimo, kainą numatė taip pat tik butui, sprendžia, kad tarpininkavimo sutartimi ieškovė įsipareigojo surasti klientą būtent kiekvieno buto pardavimui už ne mažesnę nei 65 000 Eur kainą. Aplinkybė, kad sutarties 1.1. p. nurodytas žemės sklypo unikalus numeris, savaime nepatvirtina, kad buvo tartasi dėl sklypo pardavimo ir ši paslauga įkainota. Labiau tikėtina, kad žemės sklypo unikalus numeris, kuris nurodytas greta objekto adreso, skirtas objekto vietai nusakyti ir jį individualizuoti, o ne tokiu būdu nurodyti atskirą parduotiną nekilnojamąjį turtą.
17. Sutiktina su ieškove, kad pagal CK 6.394 str. 1 d., parduodant pastatą, pirkėjui pereina ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos teisės į tą žemės sklypo dalį, kurią jis užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Šios straipsnio 2 d. numato, kad jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Taigi pirkėjas, pirkdamas pastatą, įgyja ir teisę į žemę, kurią pastatas užima ar kuri skirta jam naudoti, dėl ko ieškant kliento pastatui, tuo pačiu turėtų būti teikiama ir informacija apie to pastato užimamą ar skirtą naudoti žemės sklypo dalį. Tačiau žemės sklypas yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, registruotas viešame registre (el.b.l. 53-55). Kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas jis nurodytas ir pirkimo – pardavimo sutartyje (el.b.l. 7-15). Jis atskirai įkainotas. Tarpininkavimo paslaugų sutarties priede Nr. 1 atsakovas nurodė, kokią kainą norėtų gauti būtent už vienos dvibučio namo dalies pardavimą. Sklypo dalis (teisės į jį) pereina pirkėjui savaime (pagal įstatymą) be atskiros paieškos. Todėl šalims nenumačius žemės sklypo (jo dalies) tarpininkavimo sutartyje kaip sutarties dalyko ir nesutarus dėl tarpininkavimo paslaugos mokesčio už jį, nėra pagrindo jo reikalauti ir iš atsakovo. Ši išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad sutartį ruošė ieškovė, o atsakovas ją tik pasirašė (prie sutarties prisijungė), todėl dar ir dėl šios aplinkybės sutarties nuostata dėl sutarties dalyko ir tarpininkavimo mokesčio už jį aiškintina atsakovo (prisijungusios prie sutarties šalies) naudai.
18. Sudarydamos tarpininkavimo paslaugų sutartį, šalys sutarties dalyku įvardijo dvibutį, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vienos dalies pageidaujama gauti kaina – 65 000 Eur. Nei sutarties nuostatose dėl dalyko, nei dėl paslaugos kainos nebuvo įvardinta namo būklė ir jo baigtumas. Visgi atsakovas viso proceso metu, taip pat ieškovės atstovas teismo posėdyje laikėsi pozicijos, kad buvo sutarta parduoti nebaigtą statyti namą, tik neįvardijus jo baigtumo. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad 2020-02-26 preliminarios individualaus namo pirkimo – pardavimo sutarties 2.2. p. atsakovas įsipareigojo pirkėjui atlikti nebaigto statyti namo statybos darbus (būtinuosius vidaus ir išorės apdailos darbus ir vidaus pilnos apdailos darbus) pagal sutarties priedą Nr. 1 nurodytas sąlygas bei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nebaigto statyti namo 100 proc. baigtumą. Kadangi ieškovės atstovas patvirtino, kad pardavinėdama (teikdama tarpininkavimo paslaugas), ieškovė klientams teikė informaciją apie nebaigtą statyti namą, taip pat ginčo nėra, kad klientą ginčo objektui surado ieškovė, tik jis nesutiko pirkti nebaigto statyti namo, darytina išvada, kad tarpininkavimo paslaugos buvo suteiktos nebaigtam statyti namui, kurio pilnam užbaigimui atsakovas įsipareigojo atlikti papildomus aukščiau nurodytus darbus. Nors ieškovė, siekdama įrodyti, kad namo baigtumas neturėjo reikšmės susitarimui ir namo faktiškai net nebuvo tarpininkavimo sutarties sudarymo metu, t.y. jo baigtumas buvo 0 proc., rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas vėliau nei sudaryta tarpininkavimo sutartis, teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.
19. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas 2018-04-13. Tarpininkavimo sutartis sudaryta 2019-10-18, t.y. ne statybą leidžiantis dokumentas išduotas vėliau nei sudaryta tarpininkavimo sutartis kaip teigė ieškovė, o atvirkščiai, tarpininkavimo sutartis sudaryta praėjus pusantrų metų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kas sudaro pagrindą manyti, jog tokio laiko užteko pastatyti namą, tik jo pilnai nebaigti. Aplinkybė, kad kadastriniai matavimai pirmą kartą atlikti 2020-09-09, niekaip nekeičia šios išvados ir jokios įtakos jai nedaro, nes namo kadastrinių matavimų atlikimas nesiejamas su tarpininkavimo sutarties objekto individualizavimu.
20. Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad šalys 2019-10-18 tarpininkavimo paslaugų sutartimi susitarė dėl nebaigto statyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjų paieškos, o namo baigtumas atitiko baigtumą, kuriam esant sudaryta 2020-02-26 preliminari individualaus namo pirkimo – pardavimo sutartis. Pastarąja sutartimi sutarti darbai nebuvo aptarti, numatyti ir neįėjo į tarpininkavimo sutarties dalymą, todėl nelaikytini užmokesčio už tarpininkavimo paslaugas objektu. Tai yra papildomos atsakovo išlaidos, siekiant parduoti namą, kurios neįskaitomos į tarpininkavimo sutartyje nurodytą 65 000 Eur vienos dvibučio namo dalies kainą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl papildomų preliminarioje sutartyje numatytų darbų, sudariusių pagrindą įregistruoti 100 proc. namo baigtumą, atsakovas patyrė 16 940 Eur išlaidų (e.b.l. 77, 91-92). Todėl šia suma mažintina parduoto namo dalies kaina, apskaičiuojant ieškovei tenkantį tarpininkavimo mokestį (81 000 Eur – 16 940 Eur). Kadangi atėmus papildomų darbų kainą gaunama 64 060 Eur suma, kuri yra mažesnė nei sutarta dvibučio vienos dalies pageidaujama gauti suma, be to, atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovei 12 000 Eur mokestį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, nėra pagrindo priteisti ieškovės reikalaujamą 9 000 Eur dalį jos nurodyto tarpininkavimo mokesčio. Nesant pagrindo priteisti aukščiau nurodytą tarpininkavimo mokesčio dalį, nėra pagrindo nuo jos skaičiuoti ir delspinigius bei procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai atmetami pilna apimtimi.
21. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
22. Ieškovės ieškinys atmestas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas naudojosi teisine pagalba ir patyrė 592,90 Eur atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais (el.b.l. 115-118). Be to, jos atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius, dėl ko jų mažinti nėra pagrindo. Atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos priteisiamos jam iš ieškovės.
23. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 1,86 Eur. Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, todėl nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės UAB „Alani“ ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Alani“, į.k. 302983851, 592,90 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt du eurus, 90 ct) atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.