Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-174-366/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-08-18Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-10-19Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-19
Bylos Nr.
1A-174-366/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01543-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-174-366/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01543-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.1; 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. S. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir 68 straipsniu, M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos t. y. nuo 2020-01-21.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš M. S. valstybei transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą - 4000 eurų.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. S. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 26 d., (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – A. V. priklausantį automobilį „BMW 530 XD“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, kol 2019 m. gruodžio 26 d., apie 00.17 val., (duomenys neskelbtini), atsitrenkus į elektros stulpą, po eismo įvykio policijos pareigūnams patikrinus jo blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB 0385, patikros Nr. 1171829, buvo nustatytas 2,07 promilių girtumas.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

2. M. S. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-08-18 nuosprendį, trumpinant paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą iki 1 metų bei netaikyti jo atžvilgiu BK 72 straipsnio 5 dalies, kurio pagrindu buvo išieškoti 4000 eurų valstybei. Jei teismas vis tik nuspręstų taikyti turto konfiskavimą reglamentuojantį įstatymą, prašo konfiskuotiną sumą mažinti iki 2000 eurų arba išdėstyti jos mokėjimą dalimis per 24 mėnesius. Nurodo, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra per griežtos ir neatitinka formuojamos teismų praktikos, pagal kurią dvejiems metams atimama specialioji teisė tik tuomet, kai kaltininkui nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. b. Nr. 1-896-804/2019) arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo (b. b. Nr. 1-1973-865/2019). Nustačius vidutinį girtumo laipsnį, turtas nekonfiskuojamas (b. b. Nr. 1A-481-1020/2017, 1A-90-185/2018). Kadangi nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, mano, kad būtų teisinga ir teismų praktiką atitinkanti specialiosios teisės atėmimo trukmė, neviršijanti 1 (vienerių) metų. Alkoholio nebevartoja, teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tam kad galėtų važinėti dirbti pas ūkininkę Velžyje bei vežioti sergančią močiutę į gydymo įstaigas.

3. Skunde nurodoma, kad teismas, konfiskuodamas automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą - 4000 eurų, nepakankamai įvertino nusikaltimo pavojingumo, jo (M. S.) asmenybę bei jo turtinę padėtį. Neteistas, prisipažino padaręs nusikaltimą, gailisi, alkoholio nebevartoja. Registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau uždarbiauja ūkyje. Šiuo atveju dėl jo neteisėtų veiksmų sunkių pasekmių nekilo, asmenys sužaloti nebuvo, padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neigiamai charakterizuojančių duomenų bylos medžiagoje taip pat nėra. Mano, kad specialiosios teisės atėmimo pilnai pakanka baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra perteklinė baudžiamojo poveikio priemonė. Toks sprendimas atitiktų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją, pagal kurią konfiskavimas visų pirma turi užkirsti kelią savanaudiškiems sunkiems nusikaltimams. Be to, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (BK 67 straipsnio 2 dalis), todėl teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

4. Skunde taip pat nurodoma, kad teismo nuspręsta konfiskuoti pinigų suma yra labai didelė, jos sumokėti iš karto negali, nes 2000 eurų turėtų santaupų jau yra sumokėjęs A. V. už sugadintą automobilį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 4000 eurų konfiskavimas prasilenkia su teisingumo principu, nes konfiskuotos pinigų sumos dydis priklauso ne nuo veikos pavojingumo, o nuo vairuoto automobilio vertės. Įvertinus minėtas aplinkybes, teigia, kad automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra perteklinė baudžiamojo poveikio priemonė.

5. Teismo posėdyje atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliantas M. S. nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kuria paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Mano, kad specialiosios teisės atėmimo dvejiems metams trukmė individualizuota netinkamai, o vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra perteklinis. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo M. S. nustatytu 2 metų teisės vairuoti transporto priemonės terminu ir jį trumpinti nėra pagrindo.

9. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

10. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apibūdinančius nusikaltimo pavojingumą bei M. S. asmenybę, daro išvadą, kad specialiosios teisės atėmimo terminas nustatytas tinkamai. M. S. padarytas nusikaltimas tyčinis, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas susijęs su vienu iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimu – transporto priemonės vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 2,07 promilių girtumas. Teismas įvertino tai, kad M. S. prisipažino padaręs nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, padarė teigiamas išvadas dėl savo poelgio. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas nustatė specialiosios teisės atėmimo trukmę, trumpesnę nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės vidurkis. Dar labiau švelninti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę nėra pagrindo, juolab kad bylos duomenimis M. S. įvykio vietoje neigė vairavęs automobilį ir prisipažino ne iš karto. Iš policijos pareigūno L. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal iškvietimą 2019-12-26 atvykus į įvykio vietą, M. S. nurodė, kad vairuotojas iš įvykio vietos pabėgo. Apeliantas prisipažino kaltu tik 2020-01-06, pats atvykęs į policijos komisariatą (1 t., b. l. 9, 10). Skunde nurodoma, kad alkoholio nevartoja, tačiau bylos duomenys rodo priešingai – iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad yra padaręs ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą (nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą) būdamas neblaivus, be to du kartus baustas ir už KET pažeidimus (1 t., b. l. 180-181). Remiantis minėtomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad specialiosios teisės atėmimo trukmė individualizuota tinkamai, trumpinti ją apeliacinio skundo argumentais, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga važinėti į darbą ūkyje bei vežioti močiutę į gydymo įstaigas, nėra teisinio pagrindo.

11. Atmestinas skundo argumentas, kad M. S. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 4000 eurų konfiskavimas neatitinka proporcingumo principo bei formuojamos teismų praktikos.

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisės normą, kai negalima konfiskuotino turto paimti dėl įvairių priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą ir tai analogiškose bylose suponuoja teismo sprendimą konfiskuoti iki autoįvykio, t. y. neapgadinto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-164-222/2019). Tačiau, jei konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma prasilenkia su proporcingumo principu, teismas, svarstydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Kaip pažymėjo kasacinės instancijos teismas, tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-315-303/2018).

12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes.

13. Iš byloje esančios pažymos matyti, kad automobilio kaltininko vairuoto automobilio kaina yra 6500 eurų (1 t., b. l. 97) ir tai yra konfiskuotino turto vertė BK 72 straipsnio 5 dalies kontekste. Tačiau teismas, pasinaudodamas savo diskrecija spręsti ar iš kaltininko konfiskuoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį, nusprendė švelninti jo teisinę padėtį ir konfiskuoti tik dalį konfiskuotino turto vertės - 4000 eurų (pardavimo suma po įvykio). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ši teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra per didelė našta M. S., nes jis neturi nuolatinio darbo, registruotas Užimtumo tarnyboje, uždarbiauja ūkyje, tačiau šiais argumentais mažinti konfiskuotiną pinigų sumą nėra pagrindo, nes bylos duomenimis apeliantas yra jaunas (gim. 1994 m.), duomenų kad turi sveikatos negalią nėra, taigi lėšų stygius yra laikino pobūdžio, skatinantis aktyviau ieškoti pajamų šaltinio.

14. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes ir į M. S. apibūdinančius duomenis, vien tik teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas trumpesniam nei vidurkis įstatymo nustatytam terminui, nebūtų pakankama priemonė ir neužtikrintų baudžiamuoju procesu siekiamų prevencinių tikslų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnis).

15. Skundo prašymas išdėstyti konfiskuotinos pinigų sumos mokėjimą dalimis per 24 mėnesius taip pat negali būti tenkinamas, nes to nenumato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK). Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas, 357 straipsnio 6 dalis).

16. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad M. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra visiškai adekvačios jo padarytai nusikalstamai veikai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusAlgirdas GaputisEvaldas Vanagas