Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2014-07-25 · Civilinė byla Nr. 2-18-577/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-25
Bylos Nr.
2-18-577/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“
Atsakovas
UAB „Bioetan LT“
Kategorijos
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-18-577/14Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02770-2009-2Procesinio sprendimo kategorija: 99.5.;99.9.;114.11.;116.4.; (S) 44.;44.2.; 44.5.1.; 110.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2014 m. liepos 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei,dalyvaujant ieškovo BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ atstovui advokatui L. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ieškinį atsakovui UAB „Bioetan LT“ dėl nuostolių už sutartinės prievolės pažeidimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 3 178 043 Lt nuostolių atlyginimo; šią sumą sudaro: 1) išlaidos dėl projekto valdymo ir darbams, kurie privalėjo būti atlikti tam, kad objektas ir jame jau atlikti statybos bei montavimo darbai būtų išsaugoti, o būtent: a) 2009 m. gegužės mėn. ieškovas patyrė 110 000 Lt nuostolių už projekto valdymą, 127 304 Lt nuostolių už talpų gamybą ir montavimą, skystas žlaugtų talpas, projektavimo darbus bei transportavimą; b) 2009 m. birželio mėn. ieškovas patyrė 110 000 Lt nuostolių už projekto valdymą; c) 2009 m. liepos mėn. ieškovo nuostolius sudarė 62 211 Lt projekto valdymas; d) 2009 m. rugpjūčio mėn. ieškovas patyrė 62 211 Lt nuostolių už projekto valdymą; e) 2009 m. rugsėjo mėn. ieškovas patyrė 63 256 Lt nuostolių už projekto valdymą; 2) 38 200 Lt nuostolių už buitinių patalpų nuomą iš AB „Montuotojas MFP“, už bokštinio krano nuomą, buitinių patalpų nuomą iš UAB „Ežerūna“, buitinių vagonėlių išvežimą; 3) išlaidos, susijusios su darbo santykių nutraukimu su atsakovo objektui statyti nusamdytais darbuotojais, o būtent: a) 88 164 Lt nuostolių išeitinėms kompensacijoms bei kitoms priklausančioms atleidžiant darbuotoją išmokoms ir b) 67 416 Lt nuostolių dėl darbuotojų teisminių reikalavimų; 4) netesybos (delspinigiai), kurios laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. sudaro 504 529 Lt; 5) netiesioginiai nuostoliai, kurie pasireiškia iš atsakovo objekto per 2009 m. negautu pelnu, t. y. 2 proc. nuo per 2009 m. atsakovo objekte atliktinų darbų sąmatinės vertės, kas sudaro 1 944 752 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Bioetan LT“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas tvirtino, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaidų, susijusių su projekto valdymu bei už darbus, kurie privalėjo būti atlikti tam, kad objekte atlikti statybos ir montavimo darbai būtų išsaugoti, yra nepagrįstas, nes ieškovas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat, atsakovo nuomone, nurodyta žala yra išskirtinai paties ieškovo neatsakingų veiksmų rezultatas. Atsakovo teigimu, ieškovas atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 4 d. susirinkimo metu priimtus sprendimus, turėjo stabdyti statybos darbus ir juos atnaujinti tik po to, kai atsakovas sumokės skolas ir užtikrins finansavimą. Be to, atsakovas pažymėjo, kad ieškovas, prašydamas priteisti nuostolius, turi ne tik išsamiai pagrįsti prašomą priteisti nuostolių sumą, bet ir pateikti dokumentus, patvirtinančius tokių išlaidų būtinumą. Atsakovo nuomone, visa ieškovo prašoma priteisti suma yra grindžiama tik paties ieškovo išrašytomis ir atsakovo nepatvirtintomis objektinėmis pažymomis apie atliktų darbų vertę. Pasak atsakovo, tokios pažymos negali patvirtinti, kad jose nurodyti darbai buvo faktiškai atlikti už nurodytą kainą ir tuo labiau nepatvirtina to, kad neatlikus tokių darbų, statybų objektas nebūtų išsaugotas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad gegužės-rugsėjo mėnesių darbų sumos už „projekto valdymą“ yra iš esmės lygios ar panašios toms sumoms, kurios buvo nurodytos ir 2008 m. pažymose, kada darbai buvo plėtojami visa apimtimi. Todėl daro išvadą, kad arba ieškovas savavališkai savo rizika ir toliau tęsė darbus, arba buvo surašytos nepagrįstai didelės sumos, prilygstančios projekto vystymo darbų kainai. Taip pat atsakovas teigia, kad ieškovo tiesioginiai nuostoliai (statybinės įrangos ir patalpų nuomos kaina, darbuotojų išeitinių išmokų kompensacijų sumos,) yra neįrodyti bei nesusiję priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais, nes atsakovas negalėjo tokių pernelyg nutolusių nuostolių protingai numatyti. Atsakovo teigimu, nepagrįstas yra ir ieškovo reikalavimas priteisti netiesioginius nuostolius – ieškovo planuotą ir tikėtą gauti pelną, įvykdžius sutartį, kuris sudaro 1 944 752 Lt. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Sutartis yra iki šiol galiojanti, todėl ieškovas tebeturi visas galimybes įvykdyti sutartį, kai bus gautas finansavimas. Be to, ieškovo nurodoma suma yra ir nepagrįsta, nes ieškovas nepateikė jokių ekonominių analizių, verslo planų ar kitų patikimų dokumentų, patvirtinančių, kad iš atsakovo projekto ieškovas būtų gavęs būtent 1 944 752 Lt. Taip pat atsakovas nesutiko ir su reikalavimu priteisti delspinigius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 10 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Generalinė investicinio projekto įgyvendinimo sutartis Nr. BE-2006 (toliau - Sutartis) pagal kurią ieškovas, veikdamas kaip Generalinis projekto valdytojas - generalinis rangovas, įsipareigojo per Sutartyje ir jos prieduose — sąmatose nustatytus terminus pastatyti ir paleisti gamyklą „iki rakto“ bei vykdyti visus su tuo susijusius savo įsipareigojimus. Sutarties antroje dalyje šalys susitarė dėl pagrindinių darbų etapų (1 T., b.l. 9-31, 33-110). M. S. 2.2 punktu atsakovas, veikdamas kaip užsakovas, įsipareigojo priimti iš ieškovo kokybiškų darbų rezultatą ir sumokėti Finansavimo grafike atskirai kiekvienam projekto įgyvendinimo etapui nustatytą kainą, pagal Sutarties 12 dalyje aptartas atsiskaitymo už darbus sąlygas. Tokiu būdu ieškovas ir atsakovas, pasirašydami Sutarties priedus — sąmatas, suderindavo darbus, jų apimtis ir darbų finansavimo grafikus. Sutinkamai su Sutarties 12 dalies 12.7 punktu, ieškovas kartą per mėnesį paruošdavo tarpinius atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir išrašydavo nustatytos formos PVM sąskaitas faktūras už per atitinkamą mėnesį atliktų darbų kiekius, kuriuos pagal Sutarties sąlygas atsakovas turėjo patvirtinti arba pareikšti prieštaravimus. Atsakovas, pasirašydamas Objektines pažymas apie atliktų darbų vertes bei priimdamas ieškovo išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, patvirtindavo atliktų darbų priėmimą, o kalendoriniam mėnesiui pasibaigus šalys pasirašydavo suvestines pažymas apie atliktų darbų vertes. Projektas buvo finansuojamas iš atsakovo akcininkų suteiktų lėšų, o didžioji dalis finansavimo buvo iš banko kredito. Nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio projekto finansavimas sustojo. Dėl susiklosčiusios padėties 2009 m. vasario 4 d. buvo sušauktas susirinkimas, kuriame dalyvavo ieškovas, atsakovas bei subrangovai (2 T., b.l. 50). Šio susirinkimo metu ieškovo generalinis direktorius informavo, jog atsakovas (užsakovas) 2009 m. sausio 31 d. yra skolingas 8 657 544 Lt, o atsakovas susirinkimo metu paaiškino, jog normalus objekto finansavimas turi atsistatyti trijų mėnesių laikotarpyje bei įsipareigojo visą minėtą skolą apmokėti iki 2009 m. balandžio 30 d., skolą grąžinant dalimis pagal suderintą grafiką. Atsakovui vengiant apmokėti ieškovui susidariusią skolą už atliktus darbus, ieškovas savo teisių gynimui, t. y. skolos išieškojimui, buvo priverstas kreiptis į teismą. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013 galutinai buvo išspręstas ginčas tarp ieškovo ir atsakovo dėl skolos už Sutarties pagrindu atliktus darbus priteisimo. Ieškovo naudai iš atsakovo buvo priteista 9 970 070 Lt skolos. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 3 178 043 Lt nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo.

CK 6.256 str. 1d. įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vyukdyti savo sutartines prievoles; asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str.2d.).CK 6.249 str. 1 d. žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.246 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį, dėl to ji grindžiama visiško nuostolių (žalos) atlyginimo principu (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.). Tam, jog būtų galima taikyti atsakovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos dydį. Pažymėtina, kad būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sudėties sąlygų egzistavimą. Atsakovo neteisėti veiksmai (netinkamas sutarties vykdymas) buvo konstatuoti c. b. Nr. 2-1-577/2011 Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu ( CPK 182 str.) o žalos atsiradimo faktas, jos dydis ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl išlaidų projekto valdymui ir kitiems darbams atlikti.

Ieškovas tvirtina, kad vykdydamas Sutartį, atsakovui tinkamai nefinansuojant projekto, jis patyrė išlaidas dėl projekto valdymo ir darbams, kurie privalėjo būti atlikti tam, kad objektas ir jame jau atlikti statybos bei montavimo darbai būtų išsaugoti, atlikti. Pasak ieškovo, 2009 m. gegužės mėn. jis patyrė 110 000 Lt nuostolių už projekto valdymą, 127 304 Lt nuostolių už talpų gamybą ir montavimą, skystas žlaugtų talpas, projektavimo darbus bei transportavimą; 2009 m. birželio mėn. patyrė 110 000 Lt nuostolių už projekto valdymą; 2009 m. liepos mėn. nuostolius sudarė 62 211 Lt už projekto valdymą; 2009 m. rugpjūčio mėn. ieškovas patyrė 62 211 Lt nuostolių už projekto valdymą; 2009 m. rugsėjo mėn. ieškovas patyrė 63 256 Lt nuostolių už projekto valdymą. Šį savo reikalavimą ieškovas grindžia objektinėmis pažymomis apie atliktų darbų vertę (1 T., b.l. 128-138).Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad ieškovo į bylą pateiktos gegužės-rugsėjo mėnesio objektinės pažymos apie atliktų darbų vertę negali patvirtinti, kad jose nurodyti darbai ir būtent už tokią kainą buvo faktiškai atlikti ir kad, tokių darbų neatlikus, statybų objektas nebūtų išsaugotas. Atsakovui nesuprantama, kokie projekto valdymo darbai gali būti atliekami, kai nebėra vystomi jokie projekto vystymo darbai. Be to, gegužės – rugsėjo mėnesių darbų sumos už projekto valdymą yra iš esmės lygios ir panašios su tomis sumomis, kurios buvo nurodytos 2008 m. pažymose, kada darbai dar buvo plėtojami visa apimtimi. Taip pat, atsakovo nuomone, jo neatsiskaitymas faktiniu priežastiniu ryšiu negali būti susijęs su tariamai ieškovo patirta žala.

Iš ieškovo į bylą pateiktos Objektinės pažymos apie atliktų darbų vertę Nr. 24 per 2009 m. gegužės mėnesį matyti, kad iš viso projekto valdymo darbai gegužės mėnesį sudarė 110 000 Lt (1 T., b.l. 128), iš Objektinės pažymos apie atliktų darbų vertę Nr. 23 per 2009 m. gegužės mėnesį matyti, kad apsaugos darbų vertė buvo 20 000 Lt (1 T., b.l. 129), iš Objektinės pažymos apie atliktų darbų vertę Nr. 13 per 2009 m. gegužės mėnesį matyti, kad talpų gamybos ir montavimo, skystų žliaugtų talpų gamybos ir montavimo darbai, projektavimo darbai ir transportavimo išlaidos sudarė 127 304 Lt (1 T., b.l. 130). Pažymėtina, kad šios pažymos yra pasirašytos tiek ieškovo, tiek atsakovo atstovų, todėl, teismo vertinimu, minėtos pažymos patvirtina, jog atsakovas pripažino, kad minėti darbai gegužės mėnesį buvo reikalingi ir kad jie buvo tinkamai atlikti, todėl už juos ir buvo pasirašyta. Tuo tarpu objektinės pažymos apie atliktų darbų vertę už 2009 m. birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius nėra pasirašytos atsakovo, taigi spręstina, kad minėti darbai iš ieškovo ir nebuvo priimti, nes, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, pagal susiklosčiusią praktiką atsakovas, pasirašydamas objektines pažymas apie atliktų darbų vertes bei priimdamas PVM sąskaitas – faktūras, patvirtindavo atliktų darbų priėmimą. Iš 2009-12-21 atsakovo pasirašytos sąmatos matyti, kad vieno mėnesio objekto valdymo ir priežiūros išlaidos nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. sustabdžius bioetanolio objektą turėjo sudaryti 13 269 Lt. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad būtent tokią sumą, kuri nurodyta 2009-12-21 Sąmatoje, atsakovas ir pervedė ieškovui už gruodžio mėnesį (2 T., b.l. 55). Išdėstytų aplinkybių kontekste spręstina, kad atsakovas pripažino, jog sustabdyto objekto valdymui ir priežiūrai būtinos, kurios per mėnesį turėtų sudaryti 13 269 Lt. Ieškovui nedetalizavus ir nepagrindus jo nurodytų prašomų priteisti sumų pagrįstumo ir realumo, spręstina, jog už minėtų darbų atlikimą birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais nėra pagrindo priteisti didesnes sumas nei atsakovas buvo patvirtinęs, todėl, teismo vertinimu, šioje dalyje ieškovo reikalavimas yra pagrįstas tik dėl prašomų priteisti sumų už 2009 m. gegužės mėnesį (110 000 Lt + 127 307 Lt) ir už kitus mėnesius, tačiau tik dalyje dėl 13 269 Lt už kiekvieną mėnesį ( 4 mėn.). Pažymėtina, kad ieškovo į bylą pateiktos objektinės pažymos pačios savaime negali patvirtinti, kad nurodyti darbai ir būtent už tose pažymose nurodytą kainą buvo faktiškai atlikti. Taigi, teismo vertinimu, bendra ieškovo naudai priteistina suma už projekto valdymą ir darbų, būtinų tam, kad būtų išsaugoti jau objekte atlikti darbai, suma turėtų sudaryti 290 383 Lt.

Dėl nuostolių už buitinių patalpų, bokštinio krano nuomą ir buitinių vagonėlių išvežimą.

Ieškovas tvirtina, kad vykdydamas Sutartį, atsakovui tinkamai nefinansuojant projekto, jis patyrė ir kitas išlaidas, kurios yra atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasekmė, o būtent: 38 200 Lt nuostolių už buitinių patalpų nuomą iš AB „Montuotojas MFP“, už bokštinio krano nuomą, buitinių patalpų nuomą iš UAB „Ežerūna“, buitinių vagonėlių išvežimą. Šis reikalavimas grindžiamas ieškovo pažyma (1 T., b.l. 139), iš kurios matyti minėta ieškovo reikalavimo suma, ir 2009-07-08 posėdžio, kurio metu buvo aptariama gamyklos statybų finansinė padėtis, protokolu (2 T., b.l. 50). Pastebėtina, kad minėtame protokole yra užfiksuota, kad UAB „Bioetan LT“ vadovas tikino susirinkimo dalyvius, kad skola už darbus bus apmokėta iki 2009 m. spalio mėnesio. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad Sutartis toliau bus vykdoma, kad veikla bus tęsiama, todėl yra pagrindas priteisti ieškovo prašomas, patirtas išlaidas, susijusias su buitinių patalpų, bokštelio krano nuoma, buitinių vagonėlių išvežimu.

Dėl išlaidų, susijusių su darbuotojų atleidimu.

Be to, ieškovo teigimu, jis patyrė išlaidas darbo santykių nutraukimui su atsakovo objektui statyti nusamdytais darbuotojais, kurios laikytinos kaip atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasekmė. Ieškovas teigia, kad jis patyrė 88 164 Lt nuostolių išeitinėms kompensacijoms bei kitoms priklausančioms atleidžiant darbuotoją išmokoms išmokėti ir 67 416 Lt nuostolių dėl darbuotojų teisminių reikalavimų. Kaip jau ir buvo pažymėta, tiesioginiais nuostoliais gali būti pripažintos tik realiai patirtos, o ne hipotetinės išlaidos. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas yra grindžiamas tik paties ieškovo sudaryta darbuotojams, kurie buvo atleisti dėl UAB „Bioetan LT“ nemokumo pagal DK 128 str., priskaitytų sumų pažyma (1 T., b.l. 140) bei ieškovo raštu, kuriame nurodyta, kad dėl darbuotojų teisminių reikalavimų buvo patirta 67 415,54 Lt išlaidų (1 T., b.l. 141). Atkreiptinas dėmesys, kad ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, pasikeitusiam ieškovo atstovui, buvo išaiškinta pareiga teikti įrodymus, pagrindžiančius ieškovo keliamus reikalavimus, tačiau į bylą buvo pateikta tik Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria buvo patvirtinti BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai. Iš minėtos nutarties matyti, kad B. A., D. G., Ž. K., R. L., V. R., A. S. ir M. Š. buvo patvirtinti BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ pirmos eilės kreditoriais. Viena iš ieškovo nurodytų darbuotojų, t.y. R. Ž., apskritai nėra įtraukta į kreditorių sąrašą, o kitų darbuotojų patvirtinti finansiniai reikalavimai yra ženkliai mažesni nei yra nurodyta ieškovo į bylą pateiktoje pažymoje (1 T., b.l. 140). Pastebėtina, kad ir paties ieškovo pozicija šiuo klausimu nėra visiškai aiški. Ieškinyje ieškovas nurodė 8 darbuotojus, kuriems buvo išmokėtos išeitinės kompensacijos, iš viso sudarančios 88 164 Lt, tačiau su dubliku buvo pateiktos tik penkios darbo sutartys (2 T., b.l. 57-72). Taigi nors dublike tebuvo nurodyta ir mažiau darbuotojų, tačiau ieškovo prašoma priteisti nuostolių suma dėl tariamai išmokėtų išeitinių kompensacijų minėtiems darbuotojams nesumažėjo, t.y. liko tokia pati kaip ir buvo nurodyta ieškinyje, kai buvo kalbama apie 8 darbuotojus. Pažymėtina, kad nors teismui ir buvo pateikta Kauno apygardos teismo nutartis, kuria buvo patvirtinti UAB „Investicinių projektų valdymo grupė“ darbuotojų finansiniai reikalavimai, tačiau su nutartimi nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kokiu pagrindu buvo patvirtinti minėtų darbuotojų finansiniai reikalavimai. Teismo vertinimu, vien tam tikro darbuotojo finansinio reikalavimo patvirtinimas negali vienareikšmiškai reikšti, jog ši kreditorinio reikalavimo suma susidarė būtent dėl išeitinės išmokos išmokėjimo dėl to, jog atsakovas nebevykdė sutartinių įsipareigojimų. Taigi, nesant jokių įrodymų, kurie bent preliminariai galėtų pagrįsti ieškovo deklaratyvius teiginius dėl to, jog būtent dėl atsakovo neatsiskaitymo su juo jis buvo priverstas atleisti savo darbuotojus, kurie dirbo būtent atsakovo užsakytame pastatyti objekte, ir išmokėti jiems išeitines kompensacijas, bei nesant jokių įrodymų, kad ieškovo nurodyti darbuotojai iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui dienos nedirbo ir kituose objektuose, spręstina, kad šioje dalyje ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Be to, ieškovas prašo jo nuostoliais pripažinti ir 67 416 Lt, kurie, pasak ieškovo, buvo skirti darbuotojo D. C. teisminiams reikalavimams patenkinti, tačiau atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad jis į bylą nėra pateikęs jokių dokumentų, patvirtinančių, jog ieškovo nurodytam darbuotojui buvo išmokėta minėta suma taip pat nėra pateikta ir jokių dokumentų, patvirtinančių ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios tariamai buvo patirtos bylinėjantis su minėtu darbuotoju. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi buvo patvirtintas tik 43 249,33 Lt pirmos eilės D. C. finansinis reikalavimas. Nesant jokių duomenų, kokiu pagrindu buvo patvirtintas minėtas kreditorinis reikalavimas UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto byloje, nesant jokių ieškovo paaiškinimų, kokie konkrečiai atsakovo veiksmai sąlygojo ieškovo ir minėto darbuotojo teisminį ginčą, bei nepateikus į bylą jokio teismo procesinio sprendimo, kuriuo būtų priteista minėta suma, teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad ieškovo ir jo darbuotojo ginčas buvo sąlygotas atsakovo veiksmų, ir kad iš ieškovo D. C. naudai buvo priteista 65 415,54 Lt, kaip yra nurodyta ieškovo pateiktoje pažymoje (1 T., b.l. 141). Esant nurodytoms aplinkybėms, ir šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas, nes tiesioginiais nuostoliais gali būti pripažintos tik realiai patirtos išlaidos, pagrįstos objektyviais įrodymais.

Dėl negautų pajamų.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK 6.249 str. 1 d. asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas dėl minėto teisinio reglamentavimo taikymo savo išaiškinimuose yra pasisakęs, jog įstatyme nustatyta visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui atlyginus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui jo patirtą nuostolių dydį. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 str. 1 d., turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007 ir kt.). Taip pat kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, jog apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo 2006-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2013-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013). Nagrinėjamoje byloje įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovas įrodė visas tris aukščiau nurodytas sąlygas, būtinas negautoms pajamoms pagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Nuostoliais laikytinos negautos pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu nebūtų toliau vykdoma tarp šalių pasirašyta Sutartis. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas negautų pajamų forma reikalauja priteisti iš atsakovo 1 944 752 Lt, kas neva sudaro ieškovo planuotą ir tikėtą pelną įvykdžius Sutartį. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyta negautų pajamų suma ir jos apskaičiavimo kriterijai neatitinka negautų pajamų atžvilgiu keliamo realumo reikalavimo. Ieškovas tvirtina, kad per 2008 m. iš viso gavo 3,42 proc. pelno nuo bendros atliktų statybos darbų kainos. Remdamasis nurodytu pelningumo rodikliu ir atsižvelgęs į 2009 m. ekonominę krizę, ieškovas padarė išvadą, kad 2009 m. vykdydamas sutartį iš atsakovo būtų gavęs pelną, lygų 2 procentams nuo likusios įvykdyti Sutarties sumos, t.y. 1 944 752 Lt. Pritartina atsakovo pozicijai, kad toks ieškovo pasirinktas negautų pajamų apskaičiavimo metodas negali būti laikomas tinkamu konkretaus projekto negautoms pajamoms apskaičiuoti ir negali būti vertinamas kaip patikimas apskaičiavimas, kurio pagrindu būtų apskaičiuojamas realus pelnas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad, išskyrus savo negautų pajamų skaičiavimus, ieškovas teismui nepateikė jokių ekonominių analizių, verslo planų ar kitų patikimų dokumentų, objektyviai galinčių patvirtinti pajamų, kurias galimai jis būtų gavęs iš atsakovo dėl likusios Sutarties dalies įvykdymo, dydį. Be to, teismui nebuvo pateikti ir jokie įrodymai, patvirtinantys ieškovo galimybes ir pasiruošimą atlikti konkrečius darbus, kad būtų gautas 1 944 752 Lt pelnas, taip pat nebuvo įvertinta ir ta aplinkybė, kad apskaičiuojant grynąjį pelną reikėjo įvertinti ir mokėtinų mokesčių dydį, kuris turėjo būti minusuotas iš bendro tikėtino gauti grynojo pelno sumos. Nors ir tikėtina, kad ieškovas prarado galimybę gauti pelną iš Sutarties su atsakovu vykdymo, tačiau visiškai akivaizdu, jog nesant galimybės nustatyti, konkretaus negautų pajamų dydžio, ieškovo argumentai ir paskaičiavimai dėl negautų pajamų laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

Pakartotinai pažymėtina, kad patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Nagrinėjamu atveju, ieškovui neįrodžius realaus negautų pajamų dydžio, spręstina, kad ieškovo reikalavimas priteisti negautas pajamas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl netesybų.

Ieškovas šioje byloje taip pat prašo priteisti netesybas (delspinigius), susidariusius dėl Sutarties nevykdymo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d., kurie sudaro 504 529 Lt.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Pagal ieškovo ir atsakovo sudarytos Sutarties 17.3 punktą, šalys sutarė, jog „Užsakovui laiku neatsiskaičius už atliktus darbus arba suteiktas paslaugas, Generalinio projekto valdytojo — Generalinio rangovo reikalavimu Užsakovas sumoka jam 0,02 procento dydžio delspinigius nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną uždelstą dieną“. Pažymėtina, kad byloje, kurioje įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovo naudai iš atsakovo buvo priteista 9 970 070 Lt skolos už atliktus darbus, ieškovas neprašė iš atsakovo priteisti netesybų, todėl ieškovas šioje byloje turi teisę reikalauti priteisti netesybas (delspinigius) iš atsakovo.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Kaip ir buvo minėta, nagrinėjamu atveju dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus atsiskaityti su ieškovu buvo konstatuota c. b. Nr. 2-1-577/2011 Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendime, todėl akivaizdu, jog ieškovas įgijo teisę į sutartinių netesybų priteisimą. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisti netesybų suma, kuri buvo nustatyta tarp dviejų juridinių asmenų pasirašytoje sutartyje, yra protingo dydžio, todėl nėra jokio pagrindo jos mažinti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, jog ieškovas pagrįstai prašo iš atsakovo priteisti 504 529 Lt delspinigių.

Pažymėtina, kad teismas, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Nors nagrinėjamu atveju ieškovas ir yra bankrutuojanti įmonė, o teismas tokiose bylose, siekdamas apginti viešąjį interesą, turi būti aktyvus, tačiau atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad tai neeliminuoja jo pareigos įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Neįrodžius ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, ieškovo reikalavimai toje dalyje turi būti atmesti. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju daugelis ieškovo reikalavimų buvo tiesiog neįrodyti (CPK 178 str.). Taigi, iš atsakovo ieškovo naudai iš viso priteistina tik 833 112 Lt (išlaidos projekto valdymui ir kitiems darbams atlikti - 290 383 Lt + nuostoliai už buitinių patalpų, bokštinio krano nuomą ir buitinių vagonėlių išvežimą - 38 200 Lt + delspinigiai už Sutarties nevykdymą - 504 529 Lt) nuostolių, kurie buvo įrodyti ir atsirado dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Patikslinus ieškinio reikalavimus, mokėtina žyminio mokesčio suma sudarė 35 780 Lt. Ieškovas buvo sumokėjęs 10 000 Lt žyminio mokesčio, o likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Pasikeitus ieškovo statusui, t.y. įgijus bankrutuojančios įmonės statusą, ieškovas vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 8 p. atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, proporcingai patenkintų ieškovo reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 9 377,94 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio, o iš valstybei sumokėto žyminio mokesčio ieškovui grąžintini 622,06 Lt.

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamu atveju sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, sprendimui įsiteisėjus, sumažinti iki 833 112 Lt (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi 259 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo BUAB „Investicinių projektų valdymo grupė“ ieškinį atsakovui UAB „Bioetan LT“ dėl nuostolių atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo BUAB „Investicinių projektų valdymo grupė“, j.a.k. 135754185, naudai iš atsakovo UAB „Bioetan LT“ , j.a.k. 300584316, 833 112 Lt (aštuonis šimtus trisdešimt tris tūkstančius šimta dvylika litų) nuostolių atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš atsakovo UAB „Bioetan LT“ ieškovo BUAB „Investicinių projektų valdymo grupė“ naudai priteisti 9 377,94 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui BUAB „Investicinių projektų valdymo grupė“ (j.a.k. 135754185) 2009-10-07 mokėjimo nurodymu Nr. 30352 valstybei sumokėto žyminio mokesčio dalį, t.y. 622,06 Lt (šešis šimtus dvidešimt du litus šešis centus).

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, sprendimui įsiteisėjus, sumažinti iki 833 112 Lt (aštuoni šimtai trisdešimt trys tūkstančiai šimtas dvylika litų).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič