Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-528-894/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2023-06-19
Bylos Nr.: e2A-528-894/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00565-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas: E. B.
Ieškovas: R. S.

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2A-528-894/2023Proceso Nr. 2-69-3-00565-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismassprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei E. B. (buvusi S.) dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. S. (toliau – ieškovas) ieškiniu atsakovei E. B. (toliau – atsakovė) prašė pakeisti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1520-285/2018 ir vaiko M. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu (tėvu); pakeisti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1520-285/2018 priteisiant iš atsakovės vaiko M. S. išlaikymui periodines išmokas po 142 Eur kas mėnesį, išlaikymą indeksuojant nustatyta tvarka iki jo pilnametystės.

2. Ieškinyje nurodė, kad šalys nutraukė santuoką 2018 m. sausio 22 d. Civilinėje byloje Nr. 2YT-1520-285/2018, vaiko M. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Pastaruoju metu atsakovė netinkamai rūpinasi vaiku, smurtauja prieš jį. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaikas gyvena nesaugioje aplinkoje ir yra išreiškęs norą gyventi su tėvu. Ieškovas dirba, gauna pastovias pajamas, gyvena savo motinai priklausančiame name ir gali tinkamai pasirūpinti vaiku. Ieškovo materialinė padėtis, gaunant tik minimalias pajamas neleis jam pilnai tenkinti vaiko poreikių, todėl atsakovė turi taip pat prisidėti prie jo išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiai per mėnesį sudaro vidutiniškai 284 Eur, iš atsakovės priteistinas išlaikymas 142 Eur kas mėnesį.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad nuo 2020 m. lapkričio 9 d. faktinė situacija tarp šalių nėra pasikeitusi, atsakovės gyvenamojoje vietoje esančios sąlygos atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, todėl nėra pagrindo pakeisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovė deda maksimalias pastangas tinkamai pasirūpinti savo vaiku, bendradarbiaudama su vaiko teisių apsaugos institucijos specialistais. Ieškovas netinkamai rūpinasi kitu šalių nepilnamečiu vaiku L. S., gim. 2006 m., galimai daro jam neigiamą įtaką, neužtikrina vaiko dalyvavimo ugdymo procese, neauklėja jo, neužtikrina vaiko dienos režimo, neriboja vaiko laiko praleidžiamo prie kompiuterio, nekontroliuoja vaiko mokymosi proceso, nesiima jokių veiksmų, kurie pagerintų vaikų tarpusavio santykius. Dėl šių aplinkybių M. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu būtų priešingas vaiko interesams ir galimai sukeltų vaikui negrįžtamą žalą. Nurodė, kad teismui nusprendus, jog yra pagrindas pakeisti M. S. gyvenamąją vietą, priteistinas išlaikymo dydis turi būti sumažintas, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį ir realius vaiko poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, nepilnamečio vaiko M. S., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą, nustatytą Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1520-285/2018, pakeitė ir M. S. gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu; Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-1520-285/2018, ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-23430-752/2020, nustatytą ieškovo mokamą vaikui M. S. išlaikymą pakeitė ir priteisė iš atsakovės išlaikymą M. S. po 142 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. sausio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovą.

5. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1520-285/2018 nutraukta 2006 m. balandžio 1 d. sudaryta šalių santuoka bendru sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria vaikų L. S., gim. (duomenys neskelbtini) , ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamosios vietos nustatytos su atsakove, o ieškovas įsipareigojo mokėti po 130 Eur/mėn. išlaikymą kiekvienam vaikui. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23430-752/2020 pakeista M. S. bendravimo tvarka su tėvu ir išlaikymo dydis padidintas iki 140 Eur/mėn.

6. Teismas nurodė, kad ieškovas turi pareigą įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų. Teismas, išklausęs vaiko M. S. nuomonę, liudytojų parodymus, L. S. nuomonę, ir šalių paaiškinimus, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktas išvadas, konstatavo, kad ieškovas įrodė egzistuojant esminį aplinkybių pasikeitimą, dėl kurio turėtų būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta.

7. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. S. gyvenant su nedirbančia motina, auginančia dukrą K. B., gimusią (duomenys neskelbtini) , ir jos nedirbančiu sugyventiniu, mažame bute, geriau tapo gyventi su tėvu, kuris gyvena jo motinai priklausančiame name, pas kurį Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-23430-752/2020 pagrindu gyvena šiuo metu jau pilnametis brolis L. S., ir tokią nuomonę išreiškė pats vaikas M. S., kuris nurodė, kad gal norėtų su motina gyventi, bet daugiau nori praleisti laiko su tėvu, kad vienodai gerai jaustųsi gyvendamas tiek su motina, tiek su tėvu. Vaikui nustatyta negalia dėl nežymaus intelekto sutrikimo, dideli specialieji ugdymo poreikiai, dėl savo sveikatos būklės vaikas yra linkęs fantazuoti ir meluoti. Teismas nurodė, kad nors dešimtmečio vaiko nuomonė nėra pastovi, yra kintanti, tačiau esant tokioms aplinkybėms vienam iš tėvų – ieškovui turint nuolatinį darbą, tikslinga keisti M. S. gyvenamą vietą, nustatant ją su ieškovu.

8. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo, nustatė, kad ieškovas gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas motiną, todėl nuomos mokesčio nemoka. Atsakovė gauna išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, niekur nedirba, mokosi per Užimtumo tarnybą slaugytojo padėjėjo profesijos, nekilnojamojo turto neturi, nuomojasi būstą su nedirbančiu sugyventiniu, atsakovė nepateikė įrodymų, kad turi sveikatos problemų, todėl gali dirbti, ieškovas neteikė išsamios vaiko poreikių ataskaitos, įrodymų, patvirtinančių išlaidas vaiko poreikiams, tačiau byloje ginčo šiuo klausimu nebuvo, ieškovas nurodė, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 284 Eur. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašomas priteisti 142 Eur išlaikymas yra protingas, adekvatus ir atitinkantis vaiko poreikius.

9. Teismas bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisė, nes šalims buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, šalys buvo visiškai atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilna apimtimi, priteisti atsakovei visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neįvykdė pareigos būti aktyviu ir išsiaiškinti reikalavimo pagrįstumui reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai ignoravo ir (ar) netinkamai vertino ypač svarbias nagrinėjamai situacijai aplinkybes;

1.2. Byloje surinkti bei šalių pateikti įrodymai, liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, jog ieškovas neįvykdė įrodinėjimo pareigos ir neįrodė savo ieškinio pagrįstumo;

1.3. Priešingai nei nurodė ieškovas, 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ne pagrindžia, tačiau paneigia ieškovo argumentus dėl neva atsakovės netinkamo elgesio sūnaus M. S. atžvilgiu, jo netinkamo auklėjimo ar pan. Ieškovas neįrodė, kad atsakovės elgesys sūnaus auklėjimo, priežiūros atžvilgiu yra pasikeitęs į blogesnį, kad atsakovė vaikui daro žalą, juo netinkamai rūpinasi, prieš jį smurtauja ar pan.;

1.4. Ieškovas nepagrindė, kad suprastėjo vaiko gyvenimo sąlygos, kad vaiko gyvenamoji aplinka tapo jam nesaugi ar neatitinkanti reikalavimų. Išvadą duodančios institucijos atstovo nuomone, geresnės gyvenimo sąlygos yra atsakovės gyvenamojoje vietoje, kadangi čia vaikas turi savo lovą, stalą pamokoms ruošti. Tuo tarpu name, kuriame gyvena ieškovas yra įsiveisęs pelėsis, kas akivaizdžiai daro neigiamą įtaką vaiko sveikatai, vaikas pas tėvą neturi atskiros lovos, miega su tėvu vienoje lovoje. Abi šalys savo nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto neturi, todėl šalių padėtys šiuo atveju yra lygiavertės;

1.5. Atsakovės draugas visiškai nekelia jokios grėsmės šalių sūnui, o priešingai – rūpinasi juo, prisideda prie šeimos gerovės, skirdamas pinigų;

1.6. Ieškovo teiginiai, neva atsakovė neskiria dėmesio sūnaus mokslams, yra nepagrįsti bei paneigti kitais byloje esančiais duomenimis. Ieškovas 2022 m. gegužės 12 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad nestebi M. S. mokymosi rezultatų elektroniniame dienyne, nes neturi namie kompiuterio. Tėvas nesidomi vaiko mokslais, ieškovui neturint kompiuterio mokymasis vaikui būtų neįmanomas;

1.7. Ieškovas neužtikrina nuo 2020 m. lapkričio 9 d. su juo gyvenančio L. S. mokymosi, kurio mokymosi rezultatai suprastėjo gyvenimo su tėvu metu. Ieškovas negeba pasirūpinti vaikais, rodyti jiems teigiamą pavyzdį, pozityviai auklėti, o priešingai, į vaikų auklėjimą žiūri atmestinai. Iš esmės visu namų ūkiu rūpinasi ne ieškovas, o jo motina. Ieškovas neturi reikiamų minimalių įgūdžių rūpintis mažamečiu sūnumi. Gyvenant su ieškovu, nebūtų užtikrintas vaiko saugumas, sveikatos priežiūra ir kitos pagrindinės vaiko teisės;

1.8. M. S. negali gyventi pas tėvą dėl jo ir kito vaiko L. S. itin konfliktiškų santykių. 2022 m. vasario 21d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatytas konfliktas tarp brolių. Dėl prastų santykių su vyresniu broliu M. S. nenori gyventi su jais, nurodė, kad nori gyventi pas motiną;

1.9. Iš 2022 m. vasario 21 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytų aplinkybių kyla abejonių dėl M. S. saugumo tėvo namuose. Nors ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, tačiau tyrime nepaneigta, kad galimai vyresnis brolis M. S. skriaudžia, ir nors brolio veiksmai negali būti vertinami kaip seksualinio pobūdžio, tačiau brolio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 153 str. ar 140 str. požymius nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo metu brolis nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. M. S. gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, su kuriuo gyvena ir L. S., vaikas būtų priverstas gyventi nesaugioje ir vaiko psichologinę būklę žalojančioje aplinkoje, kas būtų visiškai netoleruotina ir nepateisinama;

1.10. Nėra pagrindo keisti M. S. gyvenamąją vietą ir dėl to, kad neva atsakovės materialinė padėtis yra prasta. Priešingai, atsakovės materialinė padėtis gerėja. Atsakovės šeimos turtinė padėtis nėra labai prasta, atsakovė deda pastangas, kad ji gerėtų, šiuo metu jau radusi darbo vietą;

1.11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad būtent atsakovė rūpinasi vaiko sveikata, medicinine priežiūra;

1.12. Pakeitus vaiko gyvenamą vietą, vaikui tektų keisti mokyklą. Atsižvelgiant į vaikui diagnozuotus sveikatos sutrikimus, reikėtų vengti ugdymo įstaigos keitimo, kadangi mokymosi procesas vaikui ir taip yra sudėtingesnis, o bet kokie pasikeitimai gali iššaukti neigiamas pasekmes, sukelti vaikui stresą ir neigiamas emocijas;

1.13. Nėra pagrindo nesivadovauti paties vaiko išreikšta valia ir pozicija dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo. M. S., šiuo metu yra dešimt metų. Tokio amžiaus vaikas jau yra pajėgus savarankiškai ir nieko neįtakojamas suformuoti bei išreikšti savo nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Bylos nagrinėjimo metu vaiką apklausiant per teismo psichologę, M. S. aiškiai nurodė, kad gyventi norėtų su motina, o su tėvu daugiau bendrauti. Teismas klaidingai interpretavo paties vaiko teismo psichologei išsakytą poziciją, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi;

1.14. Teismas selektyviai vertino ir pasisakė tik apie ieškovo poziciją byloje pagrindžiančius įrodymus, neįvertindamas visų įrodymų visumos, nepasisakydamas apie kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas bylą išnagrinėjo atmestinai, neobjektyviai, todėl priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą byloje. Ieškovas neįrodė, kad vaikui gyventi motinos namuose yra nesaugu, kai gyvenamoji aplinka mamos namuose neatitinka vaiko vystymuisi reikalingų sąlygų užtikrinimo, o saugi ir tinkama gyvenamoji vieta bus neva užtikrinta ją nustatant su ieškovu. Nuo 2020 m. lapkričio mėnesio, kai tarp šalių buvo patvirtina taikos sutartis, faktinė situacija tarp šalių visiškai nepasikeitė. Motinos gyvenamojoje vietoje esančios sąlygos atitinka vaiko poreikius, ką patvirtino ir išvadą teikianti institucija ir todėl nėra pagrindo pakeisti dabartinę vaiko gyvenamąją vietą;

1.15. Teismas neišsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, neįvertino, kad ieškovas visiškai neįvykdė įrodinėjimo pareigos ir nepagrindė savo ieškinio. Ieškovas ieškinį pateikė siekdamas išvengti prievolės mokėti išlaikymą M. S.. Teismas nevertino 2020 m. lapkričio 18 d. papildomo šalių susitarimo, kuriuo šalys susitarė, kad nuo 2020 m. lapkričio 18 d. ieškovas išlaikymo (140 Eur) neteiks M. S., o atsakovė neteiks išlaikymo L. S.. Tačiau M. S. iki pilnametystės dar yra likę daugiau metų, nei L. S., todėl jam gyvenant su motina, ieškovas turės teikti iš jo priteistą materialinį išlaikymą;

Motyvuojamoji dalis

1.16. Kadangi nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl atmestinas ir jo reikalavimas dėl išlaikymo M. S. priteisimo iš atsakovės;

Žemesnės instancijos teismas

1.17. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą neva M. S. gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su tėvu geriau atitiks jo interesus. Sprendimas yra nepagrįstas dėl padarytų materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo, taip pat dėl to, kad kai kurie įrodymai visai nevertinti, nukrypimo nuo teismų praktikos.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Atsakovė nepateikė objektyvių, neginčijamų įrodymų savo teiginiams pagrįsti, kokias atsakovė dėjo pastangas dėl vaiko priežiūros ir tinkamų gyvenimo ir mokymosi sąlygų užtikrinimo;

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Teismas priimdamas sprendimą teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus;

2.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė neužtikrino saugios ir tinkamos aplinkos abejiems vaikams;

2.4. Teismas priėmė teisingą sprendimą, nepažeidė materialinės teisės normų, reguliuojančių vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinti.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinus ieškinį buvo pakeista nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, nustatant ją su ieškovu, bei iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

14. Atsakovė apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus: profesinio mokymo baigimo diplomo kopiją, R. T. darbo sutarties kopiją (dokumento numeris DOK-10075 priedai).

15. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

16. Iš apeliantės pateiktos R. T. darbo sutarties turinio teisėjų kolegija nustatė, kad ši sutartis buvo sudaryta 2023 m. vasario 21 d. Darbo sutarties 2 punkte nurodoma, kad sutartis yra terminuota, sudaroma trims mėnesiams. Sutarties 7 punkte nurodoma, kad darbo sutartis įsigalioja 2023 m. vasario 22 d. Vadinasi, sutarties galiojimo terminas pasibaigė 2023 m. gegužės 22 d. Į bylą nepateikus duomenų apie tai, kad aptariamos sutarties terminas yra pratęstas, šis įrodymas laikytinas neaktualiu, todėl nėra priimamas.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiami klausimai yra susiję su nepilnamečio vaiko interesais, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamo naujo įrodymo – atsakovės profesinio mokymo baigimo diplomo sąsajumą su nagrinėjama byla, šį dokumentą priima ir vertina jį visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl apeliacinio skundo

18. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

19. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

20. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

21. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

23. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

24. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2018 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-1520-285/2018, buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Minėta sutartimi šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų L. S., gim. (duomenys neskelbtini) , ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini) , nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su motina E. S.. 2020 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-23430-752/2020, buvo patenkintas pareiškėjų prašymas ir pakeista Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1520-285/2018 nustatyta nepilnamečio L. S. gyvenamoji vieta, išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. S. ir M. S. dydis, bei 2018 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje 2-15510-1052/2018 nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, patvirtinant pareiškėjų R. S. ir E. B. 2020 m. rugsėjo 10 d. sudarytą susitarimą (taikos sutartį) dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Minėtu teismo sprendimu 2018 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2YT-1520-285/2018, dalyje dėl M. S. gyvenamosios vietos nustatymo su motina nebuvo pakeistas.

25. Apeliantė pabrėžia, kad nuo 2020 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-23430-752/2020, kuriuo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią šalių nepilnamečio sūnaus M. S. nuolatinė gyvenamoji vieta nebuvo pakeista, t. y. vaikas liko gyventi su motina (atsakove E. B.), priėmimo, iš esmės nėra pasikeitusios jokios faktinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą spręsti dėl šalių nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamosios vietos pakeitimo būtinumo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija tokius atsakovės argumentus pripažįsta pagrįstais.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamo ginčo atveju būtent ieškovui R. S., pareiškusiam ieškinį dėl nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamosios vietos pakeitimo, teko pareiga įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta šio vaiko gyvenamoji vieta su motina E. B..

27. Kartu su ieškiniu pateiktame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus 2021 m. lapkričio 8 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuota, kad mažamečio M. S. atžvilgiu nebuvo naudotas tyčinis, sistemingas bauginimas ar gąsdinimas, patyčios taip pat negauta duomenų, jog jo atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas (dokumento numeris CBP-689 priedas). Teisėjų kolegija vertina, kad minėtas įrodymas nepagrindžia ieškovo įrodinėtos aplinkybės, jog motina E. B. sūnaus M. S. atžvilgiu naudoja fizinį smurtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui į bylą nepateikus objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog M. S. motinos gyvenamojoje vietoje patiria fizinį smurtą, nėra pagrindo aptariamą aplinkybę laikyti įrodyta (CPK 12, 178 straipsniai).

28. Ieškovas ieškinio pagrindą įrodinėjo ta aplinkybe, kad jo materialinė padėtis yra pagerėjusi, kadangi jis įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Viroska“, gauna pastovias pajamas, turi gyvenamą plotą.

29. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ieškovo gaunamos pajamos yra minimalios, ieškovas gyvena jo motinai priklausančiame turte. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija sutinka.

30. Visų pirma, pažymėtina, kad į bylą pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) duomenys patvirtina, jog atsakovas UAB „Viroska“ įsidarbino tik nuo 2021 m. gruodžio 8 d., t. y. maždaug prieš mėnesį laiko iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo (2022 m. sausio 13 d.). Be to, į bylą pateiktais VSDFV duomenimis ieškovo draudžiamosios pajamos sudaro tik 525,27 Eur. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad iki šalių santuokos nutraukimo (2018 m. sausio 22 d.) atsakovė taip pat nedirbo nuolatinio darbo, o ieškovo gaunamos darbo pajamos buvo naudojamos šeimai išlaikyti.

31. Atsakovė įrodinėjo aplinkybę, kad ji siekia įsidarbinti, gauti didesnes pajamas. Pažymėtina, kad ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą pripažįsta aplinkybę, kad 2022 m. atsakovė įsidarbino. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės į bylą pateiktas Profesinio mokymo diplomas, patvirtinantis, kad ji 2023 m. įgijo slaugytojo padėjėjo kvalifikaciją, gali būti vertinamas, kaip patvirtinantis atsakovės dedamas pastangas įsitvirtinti darbo rinkoje.

32. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė gaunanti 350 Eur stipendiją, 314 Eur socialinę pašalpą, 160 Eur išmoką vaikams. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovės gaunamos pajamos nėra pakankamos vaikų išlaikymui. Kita vertus, ieškovas į bylą nėra pateikęs objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, jog atsakovė nevykdo savo, kaip motinos, pareigos teikti sūnui M. S. reikalingą išlaikymą. Apibendrinant nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei atliekant aktyvius veiksmus siekiant užtikrinti stabilią šeimos finansinę padėtį, nėra pagrindo išvadai, kad motinos gyvenamoji aplinka tapo netinkama M. S. normaliam vystymuisi.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 30-32 punktuose aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju šalių materialinė padėtis nėra tiek pakitusi, kad galėtų būti pripažįstama esmine pasikeitusia aplinkybe, sudarančia pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

34. Pasisakydama dėl šalių turimo būsto, teisėjų kolegija pritaria apeliantės vertinimui, jog šalių padėtys šiuo klausimu iš esmės yra lygiavertės. Bylos duomenys patvirtina, kad nė viena iš šalių nuosavybės teise nėra įgijusi būsto (dokumentas numeris DOK-123959). Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas gyveno savo motinai priklausančiame būste, nepripažintina aplinkybe, sudarančia pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas, teikdamas išvadą byloje, nurodė, kad motinos nuomojamame būste yra palankesnės sąlygos gyventi šalių vaikui M. S.. Atstovas taip pat pažymėjo, kad tėvo gyvenamojoje vietoje juntamas pelėsio kvapas.

35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad „nors dešimtmečio vaiko nuomonė nėra pastovi, yra kintanti, tačiau esant tokioms aplinkybėms vienam iš tėvų – ieškovui turint nuolatinį darbą, tikslinga keisti pačių šalių 2020-11-09 susitarimą civilinėje byloje Nr. 2YT-23430-752/20202 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo, atsižvelgiant į vaiko norą – gyventi su tėvu“.

36. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs prie bylos pridėtą 2022 m. spalio 6 d. teismo posėdyje vykusio šalių sūnaus M. S. nuomonės išklausymo dalyvaujant teismo psichologui vaizdo įrašą, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu.

37. Teisėjų kolegija, išklausiusi vaiko išsakytą nuomonę, sprendžia, kad M. S., būdamas 10 m. amžiaus, pagal savo brandą geba išsakyti argumentuotą nuomonę, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Nepilnametis M. S. pokalbio su teismo psichologe metu, aiškiai suformulavo savo norą gyventi pas mamą ir dažniau susitikti su tėčiu (taip pat ir per atostogas) (vaiko apklausos vaizdo įrašas nuo 33 min. 00 s.). Išvadą, kad vaiko emocinis ryšys yra stipresnis su motina, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir tai, kad atsakydamas į psichologo klausimus, pas ką kreiptųsi, jei vaikui nesisektų, būtų liūdna, jei žaibuotų, M. S. nurodė mamą.

38. Ieškovas rodinėjo, kad atsakovė netinkamai rūpinasi vaiko ugdymu, teigė, kad būdamas pas tėvą, skirtingai, nei pas motiną, vaikas sistemingai lanko ugdymo įstaigą. Teisėjų kolegija pažymi, kad M. S. atsakydamas į psichologo klausimą, nurodė, kad pamokas jam padeda ruošti mama. Šalių sūnus paaiškino, kad namų darbų užduočių pas tėvą nenusiveža, todėl tėtis pamokų ruošti nepadeda. Vaikas paaiškino, kad tėvui būnant darbe, jį prižiūri senelė (I. C.). 2022 m. spalio 6 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja I. C. paaiškino, kad ji yra ieškovo motina, pas sūnų, kuris gyvena jai priklausančioje namo dalyje, atvažiuoja beveik kiekvieną dieną, rūpinasi buitimi, gamina maistą, padeda M. mokytis skaityti. Nurodė, kad jai padedant, M. rezultatai mokykloje būna geresni.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog ieškovas, kaip tėvas asmeniškai, be vaiko senelės I. C. pagalbos, prisideda prie M. S. ugdymo. Pagal 2020 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-23430-752/2020, nustatytą bendravimo tvarką, M. S. su tėvu bendrauja kas antrą savaitgalį bei švenčių metu, t. y. nevykstant ugdymo procesui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylą nėra pateikta pakankamai objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą vienareikšmei išvadai, jog nustačius M. S. gyvenamąją vietą su tėvu, ilguoju periodu būtų užtikrinama, kad šio vaiko ugdymas vyktų sistemingai. Aptartų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jis labiau rūpinasi vaiko ugdymu, nei vaiko motina (CPK 12, 178 straipsniai).

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje esančioje 2022 m. rugsėjo 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 2 VSV-1916 nurodoma, kad M. S. ugdymo įstaigos lankymas yra užtikrinamas. Prie minėtos anketos pateiktas 2022 m. rugsėjo 22 d. Kauno Kovo-11-osios gimnazijos raštas Nr. 2GD-8785 Dėl M. S., kuriame nurodoma, jog M. į mokyklą atveda ir pasiima mama ir palaiko ryšį su mokytoja. Mokinys pamokų nepraleidžia, namų darbus atlieka. Berniukas lanko šokių ir muzikos būrelius mokykloje. Mama prisijungusi prie e-dienyno, su pateikiama informacija susipažįsta, su mokyklos specialistais bendradarbiauja (dokumento numeris DOK-125608 priedai). Aptarto rašto turinys leidžia teigti, kad atsakovė E. B., pasinaudodama valstybės institucijų teikiama parama, deda pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, susijusių su vaiko ugdymu bei lavinimu, įgyvendinimą.

41. Apeliantė nurodo, kad M. S. lankoma mokykla yra šalia dabartinės vaiko gyvenamosios vietos. Pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustačius ieškovo gyvenamojoje vietoje, kuri yra kitame miesto mikrorajone, vaikui tektų keisti ir mokyklą. Tokie pasikeitimai, vertinant vaikui diagnozuotus sveikatos sutrikimus, galėtų turėti neigiamų pasekmių tiek vaiko emocinei sveikatai, tiek ir ugdymo procesui. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės argumentus laiko pagrįstais.

42. Teisėjų kolegija iš viešai skelbiamų duomenų (https://www.google.lt/maps) nustatė, kad ieškovo gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini) ) nuo M. S. lankomos Kauno Kovo-11-osios gimnazijos ((duomenys neskelbtini) ) yra nutolusi apie 7,5 km, kelionė autobusu iš namų iki mokyklos vaikui užtruktų apie 50 min. Atsižvelgiant į tai, pritartina atsakovės argumentams, kad tikėtina, jog vaiko gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, atsirastų poreikis vaiką perkelti į arčiau namų esančią mokyklą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad net tuo atveju, jei pavyktų mokyklos nepakeisti, mokyklai nutolus nuo namų, jos lankymas vaikui būtų apsunkintas.

43. Į bylą pateiktas 2022 m. rugsėjo 22 d. Kauno Kovo-11-osios gimnazijos raštas Nr. 2GD-8785 Dėl M. S., patvirtina, jog M. S., kuris turi negalią dėl nežymaus intelekto sutrikimo, yra mokomas pagal individualizuotą programą. M. mokykloje teikiama psichologo, specialiojo pedagogo, logopedo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalba (dokumento numeris DOK-125608 priedai). Minėti duomenys leidžia spręsti, kad šiuo metu lankomoje ugdymo įstaigoje M. S. yra teikiama kompleksinė pagalba, siekiant užtikrinti individualius vaiko poreikius, kuo labiau jį integruojant į bendrą ugdymo procesą, rūpinamasi jo tinkama raida bei vystymusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant geriausių teikiamos pagalbos rezultatų, yra svarbus tokios pagalbos teikimo tęstinumas. Todėl yra pagrindas pritarti apeliantės argumentams, kad šiuo konkrečiu atveju, ugdymo įstaigos pakeitimas galėtų turėti neigiamas pasekmes tiek M. S. emocinei sveikatai, tiek jo normaliam vystymuisi, tiek ir ugdymo procesui.

44. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė netinkamai rūpinasi sūnumi M. S.. Teisėjų kolegija vertina, kad į bylą pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VTAT) Vaiko situacijos vertinimo anketos patvirtina aplinkybes, kad atsakovės būste trūksta švaros, tvarkos. Palyginusi 2022 m. balandžio 6 d. ir 2022 m. rugsėjo 28 d. VTAT Vaiko situacijos vertinimo anketų turinį, teisėjų kolegija vertina, kad įgaliotoms institucijoms teikiant pagalbą šeimai, motina ėmė geriau užtikrinti nepilnamečio vaiko M. S. higieną (pasirūpinta, kad vaiko plaukai būtų tvarkingi).

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip užfiksuota VTAT 2022 m. rugsėjo 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje, socialinio darbo su šeima metu pastebėta viena pagrindinių šeimos problemų – abiejų tėvų, t. y. tiek E. B., tiek ir R. S. tėvystės įgūdžių stoka. Kaip rizikos veiksnys konstatuotas abiejų vaiko atstovų pagal įstatymą nepakankamos žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl to abu vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančios raidos.

46. Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. R. S. po savaitgalį vykusio bendravimo su vaiku, grąžinant M. S. į vaiko gyvenamąją vietą, VTAT specialistai fiksavo, jog „vaikas neatrodė prižiūrėtas, nuo jo automobilyje jautėsi nešvaros kvapas“ (dokumentas numeris DOK-125608).

47. 2022 m. spalio 6 d. teismo posėdyje teismo psichologas apklausė šalių vyresnįjį (16 metų amžiaus) sūnų L. S.. L. S. paaiškino, kad M. S. atvykus bendravimui pas tėvą, jokio valgymo ir miego režimo nėra. L. S. nurodė, kad būnant pas tėvą, M. S. miegoti eina kada nori, o kai reikia eiti į mokyklą, miegoti vaikas eina 23 val. (prie bylos pridėtas 2022 m. spalio 6 d. nepilnamečio apklausos vaizdo įrašas nuo 14 min. 00 s).

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutarties 44-47 punktuose aptartos aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, jog pakeitus stabilią M. S. gyvenamąją vietą ir nustačius ją su tėvu R. S., vaiku būtų pasirūpinama geriau ir (ar) geriau būtų užtikrinami vaiko interesai.

49. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. S. negali gyventi pas tėvą, nes kartu su R. S. gyvena 16 metų amžiaus vyresnysis šalių sūnus L. S.. Nurodoma, kad santykiai tarp brolių yra itin konfliktiški. Atsakovės teigimu, nustačius M. S. gyvenamąją vietą su tėvu, su kuriuo gyvena L. S., jaunesnis šalių vaikas gyventų nesaugioje, jo psichologinę būklę žalojančioje aplinkoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais atsakovės argumentais.

50. Į bylą pateiktas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. vasario 21 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-07203-22. Šis tyrimas pradėtas pagal E. B. pranešimą apie galimą L. S. smurtą prieš brolį M. S.. VTAT atliekant M. S. situacijos vertinimą, gauta informacija apie jo galimai patirtą seksualinę prievartą iš brolio L. S.. Minėtame dokumente pateikta vyriausiojo tyrėjo išvada, kad: „L. S. veiksmai – lyties organo įkišimas į M. S. burną, šlapinimasis ar tuštinimasis negali būti vertinami kaip seksualinio pobūdžio veiksmai – seksualinis prievartavimas ar tvirkinimas, kadangi L. S. tikslas, tikėtina, nebuvo tenkinti savo lytinę aistrą, pasitenkinti ar pan., o galimas fizinio skausmo sukėlimas, smurtas atitinka nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. požymius. Pažymėtina, kad dėl smurto įvykis yra registruotas ir tiriamas. <...> Jei ir nustatytumėm ar įžvelgtumėm L. S. veiksmuose nusikaltimų, numatytų LR BK 153 str. ar 140 str. požymius, tačiau įvykio metu jis buvo tokio amžiaus, kuriam baudžiamasis procesas negalimas (įvykio metu L. S. buvo 15 metų)“.

51. Į bylą pateiktame Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. balandžio 11 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-07203-22 užfiksuota, kad 2022 m. balandžio 8 d. L. S. apklausoje, atliktoje dalyvaujant VTAT specialistui ir psichologei, nurodė, kad jis su M. nelabai mėgsta bendrauti. Taip pat nurodė, kad jis su M. „nuo pat gimimo pešasi“ (1 t., b. l. 51-56; dokumentas numeris DOK-65797).

52. Į bylą pateiktoje 2022 m. rugsėjo 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje esančiame 2022 m. rugsėjo 19 d. Akte Nr. 6.22-01-440 nurodyta, kad: „Bendraujant su sūnumi L. S. pastebima, kad vaiko emocinė/psichologinė būklė yra nestabili, paauglys nuolat vartoja necenzūrinius žodžius, nemandagiai bendrauja su vyresniais asmenimis, pasakoja tuos pačius praeities įvykius bei nuolat kalba apie mamos seksualinį gyvenimą. Tėvas R. S. neskatina sūnaus L. S. lankyti psichologo konsultacijų ir pats atsisako kreiptis pagalbos į psichologus“ (dokumentas numeris DOK-125608).

53. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nutarties 50-52 punktuose aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nustačius M. S. gyvenamąją vietą su tėvu, su kuriuo gyvena vyresnysis šalių sūnus L. S., nebūtų užtikrinamas M. S. poreikis turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką.

54. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamas teismo sprendimas yra ydingas ir tuo, kad pakeitus M. S. gyvenamąją vietą ir ją nustačius su tėvu, nebuvo išspręstas klausimas dėl M. S. bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančia motina (CPK 376 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

55. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

56. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, suformuotą bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Nesant pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatant ją su ieškovu, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą dėl išlaikymo M. S. priteisimo iš atsakovės. Aptarti argumentai sudaro pagrindą tenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Į bylą pateikta 2023 m. sausio 18 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp advokatės G. B. ir E. B. (dokumentas numeris DOK-7553). Atsakovė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 210 Eur žyminį mokestį (dokumento numeris DOK-9533 priedas). Už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškiniu buvo pareikštas neturtinis reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Už šį reikalavimą mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (100 Eur x 0,75) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Antrasis ieškinio reikalavimas dėl 142 Eur išlaikymo vaikui iš atsakovės priteisimo periodinėmis išmokomis yra turtinis. Už šį reikalavimą mokėtina žyminio mokesčio suma yra 38,34 Eur (142 x 12 x 0,03 x 0,75) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bendra už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 113,34 Eur (75 Eur+38,34 Eur). Tenkinus apeliacinį skundą, ši suma atsakovei priteistina iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei numato įstatymas (mokėtina 113,34 Eur suma, o sumokėta 210 Eur), taip pat vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovei grąžintina 96,66 Eur (210 Eur-113,34 Eur) žyminio mokesčio dalis.

58. Atsakovei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje patvirtinančių įrodymų, tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

59. Apeliacinį skundą patenkinus, nėra pagrindo į valstybės biudžetą išieškoti bylinėjimosi išlaidų, patirtų ieškovui apeliacinėje instancijoje teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 113,34 Eur (vieną šimtą trylika eurų 34 centus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Grąžinti iš valstybės biudžeto atsakovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį, t. y. 96,66 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 66 centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. sausio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2548.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Laima KriaučiūnaitėTomas RomeikaRasa Urbanavičiūtė