Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kauno keliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kauno keliai“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – AB „Problematika“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.5. Apeliantė klaidingai aiškina sutarties nuostatas ir vertina ginčo situaciją. Apeliantei sutartinė atsakomybė pritaikyta, nes ji neatliko darbų per sutarties 6 punkte nustatytą terminą. Pasibaigus šiam terminui, apeliantei vieną mėnesį nebuvo taikytos netesybos, kol buvo surasta vieta ,kur saugoti nufrezuotą asfaltą. Pagal sutarties 34 punktą, sutartinė atsakomybė apeliantei galėjo būti pritaikyta taip pat ir už tinklinio darbų grafiko (tiek pirminio, tiek atnaujinto) pažeidimus, bet tai nebuvo padaryta. Apeliantės teiginiai dėl tinklinio darbų grafiko neturi sąsajų su netesybomis ir ieškovės reikalavimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl delspinigių už vėlavimą atlikti statybos rangos darbus paskaičiavimo ir priešinių reikalavimų (delspinigių užvėlavimą atlikti rangos darbu ir užmokesčio už atliktus darbus) įskaitymo pagrįstumo.

16. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė (užsakovė), vadovaudamasi viešojo konkurso rezultatais, 2017 m. rugsėjo 15 d. sudarė su ieškove (rangove) rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti kelio A8 Panevėžys – Aristava – Sitkūnai ruožų nuo 53,85 km iki 55,05 km, nuo 56 km iki 57 km ir nuo 58,02 km iki 64,23 km asfalto dangos paprastojo remonto darbus, o atsakovė– sudaryti rangovei būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovei už darbus sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Sutarties suma, nustatyta viešojo rangos darbų pirkimo metu – 1 030 524,95 Eur (įskaitant mokesčius).

18. Sutarties 6 punkte šalys susitarė, kad rangovė, įsigaliojus sutarčiai, pradeda ir baigia darbus per 4 mėnesius. Į šį laikotarpį neįskaitomas darbų sustabdymo laikotarpis nuo gruodžio 15 d. iki kitų metų kovo 15 d.

19. Sutartis įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 15 d. Ieškovė sutarties 8 punkte įsipareigojo, sudarydama sutartį, užpildyti darbų grafiką ir pinigų srautų prognozę bei suderinti juos su užsakovės atstovu. Sutarties 9 punkte nurodyta, kad rangovė privalo darbus atlikti laikydamasi darbų grafike nustatytų terminų. Tinkamą patvirtino darbo grafiko vykdymą kontroliuoja statinio statybos techninis prižiūrėtojas ir (ar) užsakovė. Pagal sutarties 10 punktą, pakeisti darbų grafiką galima tik statinio statybos techniniam prižiūrėtojui ir (ar) užsakovei pritarus ir tik dėl darbams atlikti nepalankių gamtinių sąlygų, dėl trečiųjų šalių neveikimo arba netinkamo veikimo, dėl projektuotojų klaidų arba netikslumų, dėl atsiradusių papildomų darbų, būtinybės atlikti gamtosaugos ir (ar) archeologinius tyrinėjimus, taip pat siekiant padidinti darbų spartą. Atnaujintas darbų grafikas yra neatskiriama sutarties dalis.

20. Sutarties 34 punkte rangovė, neužbaigusi darbų sutartyje nustatytu laiku, taip pat nesilaikiusi pagal darbų grafiką darbų atlikimo terminų, įsipareigojo sumokėti užsakovei 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos sutarties sumos ir atlyginti užsakovei dėl to patirtus nuostolius, kurių nekompensuoja netesybos. Delspinigiai gali būti išskaičiuojami iš rangovei pagal šią sutartį mokėtinų sumų (su PVM), kiekvieną kartą rangovei pateikus PVM sąskatą-faktūrą už faktiškai atliktus darbus. Delspinigių suma paskaičiuojama už apmokėti patektą laikotarpį. Apie atliktą įskaitymą užsakovė raštu informuoja rangovę.

22. Apeliantė ir atsakovė sudarė inžinerinio statinio remonto rangos sutartį, atsakovė yra užsakovė, ieškovė – rangovė. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje rangovas įpareigotas vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

23. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

24. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). CK 6.131 straipsnyje nustatyta įskaitymo tvarka, pagal kurią įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys).

25. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad statinio techninio prižiūrėtojo ir rangovės pasirašytas darbų grafiko pakeitimas pakeičia rangovės ir užsakovės pasirašytos pirkimo sutarties nuostatas, susijusias su sutarties vykdymo terminu. Pirkimo sutarties 9 punkte šalys susitarė, kad tinkamą patvirtino darbo grafiko vykdymą kontroliuoja statinio statybos techninis prižiūrėtojas ir (ar) užsakovė (atsakovė).

26. Sutarties 10 punkte nustatyta, kad darbų grafikas gali būti keičiamas tik esant statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir (ar) užsakovo pritarimui. Nėra šalių ginčo, kad ieškovė ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas pasirašė patikslintą darbų grafiką, pagal kurį visi pagrindiniai ir papildomi darbai turėjo būti baigti iki 2018 m. birželio 15 d. Byloje nėra duomenų, kad nurodytą grafiką būtų pasirašiusi užsakovės atstovė. Iš pirkimo sutarties 9, 10 punktų nuostatų matyti, kad šalys susitarė, jog statinio statybos techninis prižiūrėtojas atlieka statybas kontroliuojančio asmens funkcijas, turi teisę pritarti ar nepritarti darbų grafiko pakeitimui, bet ne jį pakeisti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė (užsakovė) suteikė statinio statybos techniniam prižiūrėtojui teisę veikti jos vardu ir keisti šalių pasirašytos sutarties nuostatas. Tokios teisės statinio statybos techniniam prižiūrėtojui nesuteita taip pat ir Statybos įstatyme, kurio 19 straipsnyje reglamentuotos statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės. Apeliantė – juridinis asmuo, savo srities profesionalė, todėl vertintina, kad apeliantė žinojo statinio statybos techninio prižiūrėtojo atliekamas funkcijas. Be to, aptariama sutarties sąlyga (rangos sutarties 10 punktas), jį aiškinant lingvistiniu (sintaksės) metu, suprantama taip, kad darbų grafikas gali būti pakeistas tik kartu techninio prižiūrėtojo ir užsakovo pritarimu. Sakinio konstrukcija, kai jungtukas „ir“ yra ne skliausteliuose, o jungtikas „ar“ yra skliausteliuose, suponuoja tai, kad jungtukas „ar“ yra jungtuko, „ir“ sinonimas. Aiškinant šalių sutartį sistemiškai, taip pat darytina išvada, kad darbų grafikas galėjo būti pakeistas tik užsakovui pritarus. Sutarties šalys yra rangovas ir užsakovas. Tik jos abi gali susitarti ir pakeisti sutartį. Darbų grafiko pakeitimas yra taip pat ir sutarties pakeitimas. Dėl to tik ieškovė ir atsakovė, būdamos sutarties šalimis, galėjo susitarti ir pakeisti darbų grafiką – vieną iš sutarties sąlygų. Tam, kad nurodyta sutarties sąlyga būtų pakeista, sutartyje įrašytas papildomas reikalavimas – būtina gauti taip pat ir statybos techninio prižiūrėtojo pritarimą.

27. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad susitarimą dėl papildomų darbų sudarė abi sutarties šalys – užsakovė ir rangovė, nepaisant to, kad papildomi darbai derinti su statybos techniniu prižiūrėtoju. Susitarimu dėl papildomų darbų buvo pakeista šalių rangos sutartis. Susitarimas dėl papildomų darbų – tai vienos iš rangos sutarties sąlygų, kurioje nustatytas rangos sutarties dalykas, pakeitimas. Nurodytas sutarties pakeitimas atliktas gavus užsakovės pritarimą. Aptartas šalių elgesys pagrindžia, kad šalys sutartį keitė abiejų sutarimu, esant abiejų suderintai valiai, kaip susitarimo dėl atitinkamų sutarties sąlygų ir apskritai esminio sutarties plačiąja prasme elemento. Dėl vieno sutarties pakeitimo – dėl papildomų darbų – ieškovė suderino valią su kita sutarties šalimi, bet dėl kito sutarties pakeitimo – dėl darbų grafiko pakeitimo – nebederino valios. Darytina išvada, kad ieškovės elgesys, keičiant sutarties sąlygas, nenuoseklus ir tam tikra prasme nesąžiningas. Taigi apeliantė neteisi, teigdama, kad darbų grafiką galėjo pakeisti tik gavusi techninio prižiūrėtojo pritarimą ir nebuvo būtina gauti užsakovės pritarimo.

28. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad šalių sudarytos rangos sutarties sąlygos neaiškios, todėl turi būti aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Priešingai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad sutarties sąlygos, taip pat ir sutarties 10 punktas, yra aiškios. Nurodyta išvada daroma dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

29. Tinklinis darbų grafikas ir darbų atlikimo terminas yra skirtingos sąvokos, kurios: 1) aptartos skirtinguose sutarties punktuose (darbų atlikimo terminas – 6, 7 punktuose, tinklinis darbų grafikas – 8–10 punktuose); 2) aptartos skirtinguose sutarties skyriuose (III skyriuje „Darbų atlikimo terminai“ ir IV skyriuje „Darbų atlikimas ir perdavimas“); 3) turi skirtingas prasmes ir skirtingas funkcijas (darbų atlikimo terminas tiesiogiai nustatytas sutartyje ir atitinka CK 6.652 straipsnyje naudojamą sąvoką; tinklinis darbų grafikas – po sutarties pasirašymo paties rangovo pasirinktas (ir su užsakovu suderintas) darbų išdėstymas per tam tikrą laiko tarpą, pagal kurį sutarties šalys ir techninis prižiūrėtojas seka, kaip vykdomi rangovo įsipareigojimai); 4) už jų abiejų nesilaikymą sutartyje nustatyta atsakomybė (rangos sutarties 34 punkte šios sąvokos minimos viena po kitos).

30. Taigi apeliantė, siekdama pakeisti darbų atlikimo terminą, nustatytą rangos sutarties 6 punkte, turėjo jį suderinti raštu su užsakove. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantės ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasirašytas patikslintas darbų grafikas, kurio nepasirašė atsakovė (užsakovė), negali būti vertinamas kaip tolygus sutarties 6 punkte nustatytam darbų atlikimo terminui. Tinkliniu darbų grafiku detalizuojamas bendras darbų terminas, nustatomi darbų, jų grupių etapai, eiliškumas. Pakeitus bendrąjį darbų atlikimo terminą, atitinkamai gali būti keičiamas taip pat tinklinis darbų grafikas. Tačiau negali būti priešingai – tinklinio darbų grafiko pakeitimas neturi įtakos bendrajam darbų atlikimo terminui. Apeliantės nurodytas rangos sutarties pakeitimo vertinimas prieštarauja sąžiningumo principui (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnyje nustatytai sutarčių keitimo tvarkai, nes pagrindinė sutartis būtų pakeista nesant vienos sutarties šalies (užsakovės) valios, pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, suteiktų kitai šaliai (rangovei) nepagrįstą pranašumą prieš užsakovę ir galimybę išvengti sutartinės atsakomybės.

31. Apeliantė nurodo, kad vėlavo pradėti darbus dėl atsakovės kaltės, nes ji delsė nurodyti rangovei vietą, į kurią turėjo būti vežamos asfalto drožlės – rangovė visą mėnesį negalėjo tinkamai vykdyti darbų, o užsakovė už šį mėnesį paskaičiavo delspinigius. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės aiškinimu. Apeliantė vadovaujasi patikslintame darbų grafike, kurio nepasirašė užsakovė, nurodytais terminais. Apeliantė teigia, kad darbus turėjo pradėti vykdyti 2018 m. balandžio 3 d., bet tik 2018 m. balandžio 20 d. gavo atsakovės nurodymą (atsakymą), kur vežti asfalto drožles. Atsakovė vadovavosi rangos sutarties nuostatomis, t. y. taikė ieškovei sutartinę atsakomybę, numatytą sutarties 34 punkte, nes atsakovė neatliko darbų per sutarties 6 punkte nustatytą terminą. Atsakovė paskaičiavo ieškovei delspinigius už 2018 m. gegužės 29 d. – birželio 30 d. laikotarpį, t. y., pasibaigus sutarties 6 punkte nustatytam terminui, apeliantei vieną mėnesį nebuvo taikytos netesybos, nes buvo ieškoma vieta nufrezuotam asfaltui saugoti. Dėl to apeliantė teisi, teidama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šalių, taip pat ir atsakovės elgesio.

32. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė kreipėsi į atsakovę dėl papildomų darbų 2017 m. lapkričio 29 d., t. y. likus 16 dienų iki darbų sustabdymo (2017 m. gruodžio 15 d.). Papildomų darbų derinimo ir tvirtinimo procesas vyko tuo laikotarpiu, kai darbai buvo sustabdyti (t. y. nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. kovo 15 d.). Atsakovė 2018 m. kovo 1 d. pritarė, kad ieškovė atliktų papildomus darbus, bet pastaroji tik 2018 m. balandžio 27 d. pateikė atsakovei darbų pakeitimo aktą. Atsakovė 2018 m. gegužės 3 d. patvirtino darbų pakeitimą ir tą pačią dieną elektroniniu paštu apie tai informavo ieškovę ir techninės priežiūros vadovą. Atsakovė 2018 m. gegužės 11 d. gavo papildomo susitarimo projektą, kurį pasirašė 2018 m. gegužės 14 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės argumentas, jog ji vėlavo atlikti darbus, nes atsakovė delsė pasirašyti susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

33. Pagal šalių sudarytos rangos sutarties 6 punkte nustatytą darbų atlikimo terminą, visi rangos darbai turėjo būti baigti iki 2018 m. balandžio 16 d. (pirmadienį), nes keturi mėnesiai, skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. (sutarties sudarymo dienos), neskaičiuojant laikotarpio 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. kovo 15 d., kai darbai buvo sustabdyti, suėjo 2018 m. balandžio 15 d. (sekmadienį). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad, pagal pirminį tinklinį darbų grafiką, visi darbai turėjo būti atlikti nuo 2017 m. spalio 9 d. iki gruodžio 15 d., faktiškai darbai truko nuo 2017 m. spalio 25 d. iki lapkričio 13 d. ir nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki birželio 28 d. Pagal statybos darbų žurnalą, dangos nelygumo defektai ištaisyti 2018 m. rugpjūčio 27 d. Pagal patikslintą tinklinį darbų grafiką, kurį pasirašė tik ieškovė ir techninis prižiūrėtojas, visi pagrindiniai ir papildomi darbai turėjo būti baigti iki 2018 m. birželio 15 d. Vis dėlto jie baigti 2018 m. rugsėjo 25 d., pasirašius atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė delsė pradėti darbus, nesilaikė jų atlikimo terminų, todėl nepagrįstai nurodo, kad delspinigiai susidarė dėl užsakovės kaltės.

34. Sutartyje nustatyti delspinigiai yra iš anksto numatyta nuostolių suma, kurių dydžio kreditorius neprivalo įrodinėti (CK 6.71 straipsnis). Dėl to apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė prielaidomis apie dėl kelio remonto darbų sutrikusios eismo, yra neesminiai ir neturi reikšmės apskųsto teismo sprendimo teisėtumui pagrįstumo.

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai vadovavosi rangos sutarties 34 punktu ir paskaičiavo ieškovei delspinigius. Apeliantė neginčija delspinigių dydžio ir jų įskaitymo tvarkos, nustatytos CK 6.131 straipsnyje, todėl išsamiau teismas dėl to nepasisako.

36. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisinių padarinių sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2016).

37. Atsakovė nurodė, kad prašė taikyti ieškinio senatį, bet pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte, pagal kurį sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo. Ieškovė kreipėsi į teismą 2018 m. vasario 25 d., t. y. daugiau negu po 7 mėnesių nuo tos dienos, kai sužinojo apie paskaičiuotus ir įskaitytus į mokėjimo sumą delspinigius (2018 m. liepos 6 d.). Pareikštu ieškiniu ieškovė ginčija atsakovės atliktą įskaitymą, pagal kurį delspinigiai įskaityti į atsakovės mokėjimą, ir prašo priteisti jai skolą pagal PVM sąskaitą-faktūrą. Taigi atsakovei nekilo pareiga mokėti ieškovei delspinigius, ieškovė nereikalauja jų mokėti. Nagrinėjamoje byloje reikšminga išaiškinti tai, kad ieškovė prašo priteisti skolą ir ginčija skolininkės atliktą delspinigių įskaitymą į skolą. Ieškinio senaties dėl delspinigių klausimas galėtų būti svarstomas tuo atveju, jeigu kreditorė paskaičiuotų delspinigius ir pareikštų reikalavimą teisme priteisti delspinigius. Nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė ne teisę reikalauti delspinigių turėjusi kreditorė, bet iki vienašalio priešpriešinių prievolių įskaitymo pareigą juos mokėti turėjusi skolininkė. Šalių ginčas kilo dėl atsakovės paskaičiuotų ir įskaitytų į mokėjimo sumą delspinigių, todėl nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimui pripažinti negaliojančiu atsakovės atliktą vienašalį įskaitymą ir priteisti užmokesčio už statybos rangos darbus, į kurį įskaityti delspinigiai už vėlavimą atlikti darbus, netaikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas ieškinio senaties terminas.

38. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

39. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.

41. Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesprendžia jų priteisimo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti ieškovės UAB „Kauno keliai“ apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą.