- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- e2S-1320-638/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01043-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio esmė
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – pareiškėjas) ieškinyje prašė: 1) atnaujinti pareiškėjui terminą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. liepos 30 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180730-00072, nustatant 6 mėnesių terminą šio Privalomojo nurodymo įvykdymui, terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; 2) atnaujinti terminą kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 30 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP- 30-180730-00072, nustatant 3 mėnesių terminą pateikti prašymą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos.
2. Pareiškėjas nurodė, kad terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti baigėsi 2024 m. spalio 16 d., o pareiškėjas dėl jo pratęsimo į Inspekciją kreipėsi 2024 m. sausio 23 d., t. y. pareiškėjas praleido Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nežymiai – ne daugiau nei 7 dienas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis yra patyręs sunkią traumą dėl kritimo iš didelio aukščio, dėl kurios nuolat lankosi pas gydytojus, jaučia nuolatinį diskomfortą, skausmą krūtinės srityje, dėl ko pareiškėjas negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, pilnavertiškai dirbti. Be kita ko, pareiškėjas augina 2 mažamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus, jam nustatyti specialieji poreikiai, dėl ko yra reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 14 d. iki 2024 m. spalio 18 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl iki termino pabaigos negalėjo kreiptis į Inspekciją dėl termino pratęsimo Privalomajam nurodymui įvykdyti. Pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų statybos įteisinimui, terminas įvykdyti Privalomąjį nurodymą ir parengti naują teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 10 d. statybos leidimą pastatytam statiniui įteisinti baigėsi 2024 m. spalio 16 d. Tačiau dar nesibaigė terminas nugriauti statinį, kuriam buvo išduotas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 10 d. statybos leidimas. Kadangi dėl to paties statinio statybos buvo nustatyti skirtingi statybos padarinių šalinimo terminai, pareiškėjas sąžiningai suklydo skaičiuodamas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiškimu dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo bei prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Privalomajame nurodyme pareiškėjui nustatytas įpareigojimas turėjo būti įvykdytas iki 2019 m. sausio 30 d. Pareiškėjo inicijuota teisminė byla dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo tik apribojo Inspekcijos teisę kreiptis priverstinio vykdymo, iki šioje byloje bus išspręstas ginčas ir įsiteisės procesinis sprendimas (Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 7 punktas). Pareiškėjas galėjo pasinaudoti teise kreiptis į Inspekciją dėl Privalomojo termino pratęsimo nesibaigus jo įvykdymo terminui, t. y. iki 2019 m. sausio 30 d., ir šis terminas, įvertinus atliekamus aktyvius statybos įteisinimo veiksmus, galėjo būti maksimaliai pratęstas net iki 9 mėnesių, o taip pat dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti pasinaudoti Priežiūros įstatyme numatyta teise kreiptis į teismą. Pareiškėjas, neteikdamas prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo per jame nustatytą įvykdyti terminą ir tuo pačiu nesiimdamas jokių veiksmų jam įvykdyti, elgėsi nepateisinamai, pasyviai, nesąžiningai, o jo minimos priežastys apie auginamus mažamečius vaikus bei duomenys apie jų priežiūrai suteiktas kelias nedarbingumo dienas apskritai net negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, sudarančios pagrindą terminui atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl įstatymų nustatytų terminų atnaujinimo.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido priežiūros įstatyme numatytą terminą dėl termino pratęsimo, todėl pareiškėjo 2024 m. spalio 23 d. prašymas inspekcijai pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą buvo netenkintas. Pareiškėjas, su tuo nesutikdamas kreipęsis į teismą tik 2024 m. gruodžio 3 d. nurodė, kad jis skaičiavo terminą nuo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-345-730/2024 priėmimo ir laikė, jog terminas praleistas neženkliai. Teismas nurodė, kad pareiškėjas rodė savo iniciatyvą skundžiant priimamus institucijų sprendimus, tačiau prašymo dėl termino pratęsimo laiku nepateikė nurodydamas asmenines priežastis. Viena iš priežasčių – suklydimas skaičiuojant terminą. Teismas vertino, kad šią priežastį suponuoja asmens neapdairumas, aplaidumas ar nepateisinamai pasyvus elgesys. Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl ženklaus termino praleidimo šiuo nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą praleido dėl neapdairumo ar nepateisinamai pasyvaus savo elgesio. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas nenumato ne tik termino atnaujinimo instituto kreipiantis į inspekciją dėl termino pratęsimo Privalomajam nurodymui įvykdyti, bet ir nenumato termino atnaujinimo instituto pačiam Privalomajam nurodymui įvykdyti, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo prašymus atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo pareiškimą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo ieškinys dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, įsiteisėjo 2024 m. balandžio 16 d. V. P. nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2024 m. spalio 16 d.
6.2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis turėjo sveikatos problemų, augina 2 mažamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus, jam nustatyti specialieji poreikiai, dėl ko yra reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 14 d. iki 2024 m. spalio 18 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl iki termino pabaigos (2024-10-16) objektyviai negalėjo pasikreipti į Inspekciją dėl termino pratęsimo Privalomajam nurodymui įvykdyti. Teismas nepagrįstai šių aplinkybių nevertino ir jų neišnagrinėjo, o pažodžiui perrašė Inspekcijos poziciją, neatlikęs jokio savarankiško pareiškėjo pareiškimo vertinimo.
6.3. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis dėl žmogiškos klaidos suklydo skaičiuodamas terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti, laikydamas, kad terminas sueis po 6 mėnesių nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. priimto galutinio sprendimo byloje, kurioje buvo sprendžiamas ir Privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas. Kadangi dėl to paties statinio statybos buvo nustatyti skirtingi statybos padarinių šalinimo terminai, pareiškėjas sąžiningai suklydo skaičiuodamas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, laikydamas, kad terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti baigsis 2025 m. vasario 19 d.
6.4. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje bylos Nr. e2S-745-856/2021 analogiškomis aplinkybėmis atnaujino pareiškėjui terminus tiek Privalomajam nurodymui įvykdyti, tiek ir kreiptis į Inspekciją dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Privalomojo nurodymo galiojimas nebuvo sustabdytas taikant laikinąsias apsaugos priemones, ir nors savanoriško vykdymo terminas pasibaigė įsiteisėjus Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-15-588/2023, t. y. Klaipėdos apygardos teismui 2024 m. balandžio 16 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-345-730/2024, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjo pareikštas ieškinys ginčijant Privalomąjį nurodymą sustabdė ir jame nurodyto įvykdymo termino skaičiavimą. Šiuo atveju termino pratęsimo galimybė yra susijusi su Privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaiga, nepaisant procesinio sprendimo, inicijuotoje byloje dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, įsiteisėjimo. Privalomajame nurodyme pareiškėjui nustatytas įpareigojimas turėjo būti įvykdytas iki 2019 m. sausio 30 d.
7.2. Pareiškėjas galėjo pasinaudoti teise kreiptis į Inspekciją dėl Privalomojo termino pratęsimo dar nepasibaigus jo įvykdymo terminui, t. y. iki 2019 m. sausio 30 d., ir šis terminas, įvertinus atliekamus aktyvius statybos įteisinimo veiksmus, galėjo būti maksimaliai pratęstas net iki 9 mėnesių, o taip pat dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti buvo galima pasinaudoti Priežiūros įstatyme numatyta teise kreipiantis į teismą. Būtent toks aiškinimas yra pateiktas naujesnėje, nei savo pareiškime mini pareiškėjas, teismų formuojamoje praktikoje.
Šalies argumentai
7.3. Pareiškėjo nurodytos priežastys, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas nutartyje, net nėra teisiškai reikšmingos prašymui dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo išspręsti. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad bet kokie pareiškėjo argumentai, kad, neva, jis suklydo skaičiuodamas terminą kreiptis dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, vertintini kaip asmens neapdairumas, aplaidumas ar nepateisinamai pasyvus elgesys.
7.4. Teismas, priimdamas nutartį, pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą, kadangi šiuo atveju negalėjo būti taikytos vien CPK normos, reglamentuojančios įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimo tvarką (CPK XXXVIII skyrius), o privaloma taikyti Priežiūros įstatymą, reglamentuojantį privalomųjų nurodymų pratęsimo galimybes, kuriame įtvirtinta aiški įstatymo leidėjo valia, numatanti tik Privalomųjų nurodymų pratęsimą, bet ne jų atnaujinimo galimybę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl termino privalomajam nurodymui įvykdyti atnaujinimo ir naujo tokio termino nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui 2018 m. liepos 27 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180727-00066 ir 2018-07-30 Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180730-00072 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo skolininkas įpareigotas iki 2019 m. sausio 30 d. nugriauti formuojamoje valstybinio žemės sklypo teritorijoje (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą nesudėtingąjį II gr. inžinerinį statinį - privažiavimą, dėl kurio statybos 2018 m. liepos 27 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180727-00066 ir sutvarkyti statybvietę.
11. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuriuo buvo išspręstas reikalavimas dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, įsiteisėjo 2024 m. balandžio 16 d., todėl, jo vertinimu, terminas įvykdyti Privalomąjį nurodymą baigėsi 2024 m. spalio 16 d.
12. Liteko duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15-588/2023 atmetė pareiškėjo ieškinį dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, o Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-345-730/2024 pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo ieškinys, paliko nepakeistą.
13. Inspekcijoje 2024 m. spalio 25 d. gautas pareiškėjo 2024 m. spalio 23 d. prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą netenkintas, 2024 m. lapkričio 4 d. pateikiant atsakymą Nr. 2D-25793, jog pasibaigęs Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęstas.
14. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022 nurodė, kad „Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos taip, jog privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo apskundus teismui jo galiojimas ir taikymas savaime nėra sustabdomas; bylą nagrinėjantis teismas turi teisę sustabdyti apskųsto privalomojo nurodymo galiojimą, taikydamas CPK laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Jeigu teismas sustabdo privalomojo nurodymo galiojimą, sustabdomas ir jame nurodyto įvykdymo termino skaičiavimas; įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo, jo įvykdymo termino skaičiavimas tęsiamas toliau. Jeigu privalomojo nurodymo galiojimas nesustabdomas taikant laikinąsias apsaugos priemones, jo savanoriško vykdymo terminas laikomas pasibaigusiu po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo termino“.
15. Be to, išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022 atkreipė dėmesį į tai, kad „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio taikymo yra nusistovėjusi ir nuosekli, joje išaiškinta, jog pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme įtvirtintą reglamentavimą nenustatyta, kad apskundus privalomąjį nurodymą jo įvykdymo terminai sustabdomi ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-765-556/2020). Teisės aktai nenustato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl asmuo turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-349-492/2020, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2103-602/2021, 2022 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-181-822/2022).
16. Nagrinėjamu atveju Privalomojo nurodymo galiojimas nebuvo sustabdytas taikant laikinąsias apsaugos priemones, ir nors įvykdymo terminas pasibaigė įsiteisėjus Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-15-588/2023, t. y. Klaipėdos apygardos teismui 2024 m. balandžio 16 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-345-730/2024, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjo pareikštas ieškinys ginčijant Privalomąjį nurodymą sustabdė ir jame nurodyto įvykdymo termino skaičiavimą. Privalomajame nurodyme pareiškėjui nustatytas įpareigojimas turėjo būti įvykdytas iki 2019 m. sausio 30 d.
17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 143 punkte taip pat nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI), gavusi asmens, kuriam surašytas nurodymas, prašymą pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – TPSŽNVPĮ) 14 straipsnio 4 dalimi, gali vieną kartą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priimti administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Jeigu nustatoma, kad nurodymo įvykdymo terminą pratęsti svarbių priežasčių nėra, VTPSI Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priima administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, nurodydama priežastis. Jeigu nustatoma, kad yra svarbių priežasčių pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, jis vieną kartą pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos, jeigu prašymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo.
18. Privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas, su kuriuo susijusias procedūras reguliuoja specialūs teisės aktai – TPSŽNVPĮ bei Reglamentas, kuriuose aiškiai nurodoma, kad prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą turi būti pateiktas iki nurodymo termino pabaigos tiek VTPSI, tiek ir teismui, jeigu asmuo siekia privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Minėtuose teisės aktuose yra numatyta galimybė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ilgesniam laikotarpiui, tačiau tik tokiu atveju, kai toks prašymas yra pateikiamas dar iki nustatyto termino pabaigos (šiuo atveju toks prašymas įstatymo nustatyta tvarka turėjo būti pateiktas iki 2019 m. sausio 30 d.). Nurodytas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui kreiptis dėl termino pratęsimo ar jo atnaujinimo. Tokios pačios išvados skundžiamoje nutartyje priėjo ir pirmosios instancijos teismas.
19. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje bylos Nr. e2S-745-856/2021, nurodydamas, kad analogiškomis aplinkybėmis teismas atnaujino pareiškėjui terminus tiek Privalomajam nurodymui įvykdyti, tiek ir kreiptis į Inspekciją dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo.
20. Pažymėtina, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas; į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, tai, jog teisės aktai nenumato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, yra pasisakyta ir kitose civiline tvarka išnagrinėtose bylose, pvz., Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1034-459/2023, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S‑1577-864/2023 ir kt. Vėlesnė teismų praktika klausimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo yra pasikeitusi, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, o taip pat aptartą teisinį reglamentavimą, šiuo konkrečiu atveju neturi pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodyta nutartimi.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pritarti ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti pareiškėjo nurodytas termino įvykdyti privalomąjį nurodymą praleidimo priežastis. Pareiškėjas, neteikdamas prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo per jame nustatytą įvykdyti terminą ir nesiimdamas jokių veiksmų jam įvykdyti, elgėsi pasyviai, o jo minimos priežastys apie auginamus mažamečius vaikus bei duomenys apie jų priežiūrai suteiktas kelias nedarbingumo dienas, ar suklydimas dėl terminų skaičiavimo apskritai net negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, sudarančios pagrindą terminui atnaujinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teisės įstatymo nustatyta tvarka nerealizavo, o CPK nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl praleisto privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo. Taigi, sutinkamai ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, pareiškėjo nurodytos privalomojo nurodymo įvykdymo termino praleidimo priežastys šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, ir pagristai skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Remiantis tuo pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.