Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 30 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, tretieji asmenys E. C., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, ir pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį atsakovams A. K., V. R. ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 10 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė, Inspekcija) 2018 m. liepos 30 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčijamas privalomasis nurodymas). Nurodė, kad vieno mėnesio terminas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, ieškiniui paduoti nėra praleistas, nes apie ginčijamą privalomojo nurodymo surašymą sužinojo iš atsakovės Inspekcijos rašto, kurį gavo 2019 m. vasario 19 d., o privalomasis nurodymas jam buvo įteiktas tik 2019 m. kovo 20 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d. siunta ieškovui neįteikta. Taip pat nurodė, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su 2019 m. kovo 19 d. ieškiniu dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, kartu prašydamas teismo išreikalauti iš atsakovės Inspekcijos skundžiamą privalomąjį nurodymą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti dėl to, kad jis teismingas Klaipėdos apylinkės teismui. Jei teismas manytų, kad ieškinio padavimo terminas praleistas, ieškovas prašė jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių, nuo ieškovo valios nepriklausančių priežasčių. Taip pat prašė priteisti ieškovui iš atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė Inspekcija pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas praleido vieno mėnesio procesinį terminą pareikšti reikalavimui dėl privalomojo nurodymo panaikinimo ir nėra jokio pagrindo šio termino atnaujinti. Teigia, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad Inspekcijos Klaipėdos departamentas tinkamai vykdė savo funkcijas ir pareigas, informuodamas ieškovą apie priimtus administracinius aktus, pateikdamas juos tiek elektroniniu paštu (kuriuo naudojasi ieškovas), tiek ir registruotu paštu ieškovo gyvenamosios vietos adresu. Ieškovas jam siunčiamų dokumentų per siuntos saugojimo terminą neatsiėmė, todėl jie buvo grąžinti Inspekcijai. Atsakovė taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) laikraštyje (duomenys neskelbtini) ir interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas pranešimas apie tai, jog ieškovui surašytas Privalomasis nurodymas, ir informacija apie numatomą Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą. Pažymėjo, kad ieškovui visi dokumentai buvo siunčiami gyvenamosios vietos adresu bei elektroniniu paštu, kuriuo jis naudojasi ir iš kurio ieškovas 2018 m. lapkričio 28 d. Inspekcijos departamentui teikė paaiškinimą, nurodydamas aplinkybes apie konstatuotą savavališką statybą, dėl savavališkai pastatyto privažiavimo.

3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad palaiko atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Bylą prašė nagrinėti šios tarnybos įgaliotam atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomininkui A. K. suteikta teisė atlikti veiksmus, susijusius su naujų statinių ar įrenginių statymu ir esamų rekonstravimu valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), jei šie veiksmai neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

4. Ieškovas pateikė dubliką, jame prašė ieškinį tenkinti, grąžinti bylą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui, taip pat atnaujinti terminą dublikui pateikti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad, priešingai, nei atsiliepime nurodo atsakovė, ieškovas nepraleido vieno mėnesio termino apskųsti individualų administracinį aktą – privalomąjį nurodymą, nes apie nurodymo esminius elementus sužinojo tik 2019 m. vasario 19 d., gavęs Inspekcijos 2019 m. vasario 8 d. raštą „Dėl 2018 m. liepos 30 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymo“ (toliau – Raštas), o ieškinį teismui pateikė 2019 m. kovo 19 d., tai yra per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie Privalomojo nurodymo priėmimą ir jo esminius elementus. Mano, kad jis buvo atidus, rūpestingas ir sąžiningas, efektyviai gynė savo pažeistas teises ir teisėtus interesus ir operatyviai ginčijo jo teises pažeidžiantį atsakovės nurodymą. Ieškovo nuomone, atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad ieškovui anksčiau nei 2019 m. vasario 19 d. buvo žinoma apie priimtą nurodymą neva dėl to, kad jis 2018 m. lapkričio 28 d. pateikė Inspekcijai paaiškinimą administracinio nusižengimo teisenoje dėl savavališkai įrengto kelio. Ieškovas į atsakovės atsiliepime nurodytus teiginius apie tai, kad „Inspekcijos Klaipėdos departamentas 2018 m. spalio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį komisariatą „Dėl A. K. paieškos paskelbimo“, nurodant, jog du kartus buvo siųsti kvietimai ieškovui dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo, abu kartus siuntos atsiimtos nebuvo, todėl vadovaujantis ANK 596 straipsnio 2 dalimi, buvo prašoma paskelbti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens - A. K. paiešką“, pažymėjo, kad ieškovas internetu gavo Klaipėdos apskrities policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2018 m. lapkričio 15 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą ieškovui dėl savavališkai įrengto kelio. Ieškovas 2018 m. lapkričio 28 d. teikė Inspekcijai paaiškinimą, kad jis kelio neįrengė, todėl, priešingai, nei nurodo Inspekcija, tiek 2018 m. lapkričio 28 d., tiek ir vėliau ieškovui buvo žinoma tik apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną dėl savavališkai įrengto kelio, tačiau jam nebuvo žinoma apie priimtą nurodymą ir jo esminius elementus. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš Inspekcijos kartu su atsiliepimu pateiktos šaukimo ieškovui šaknelės matyti, kad ieškovas buvo informuotas, jog jis 2019 m. vasario 5 d. turi atvykti pas Inspekcijos darbuotoją, nagrinėjantį administracinio nusižengimo teiseną, tačiau ši šaukimo šaknelė jokiu būdu nereiškia, kad šaukimu ieškovas buvo informuotas apie priimtą nurodymą ir jo esminius elementus.

5. Atsakovė Inspekcija pateikė teismui tripliką, jame nurodė, kad civilinė byla turėtų būti nutraukta, nes ieškovas praleido teisės aktais nustatytą terminą administraciniam aktui ginčyti. Tuo atveju, jei teismas netenkintų prašymo dėl bylos nutraukimo, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Vertina, kad ieškovas, tikėtina, sąmoningai vengė atsiimti jam siunčiamus dokumentus, dėl to Inspekcijos Klaipėdos departamentas apie administracinių aktų surašymo faktą informavo viešo paskelbimo būdu respublikiniame dienraštyje ir interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), todėl faktine ginčijamo Privalomojo nurodymo įteikimo data laikytina 2018 m. spalio 10 d. Be to, paties ieškovo 2018 m. lapkričio 28 d. pateiktas paaiškinimas bei jo pasirašymas ant policijos šaukimo šaknelės patvirtina, kad ieškovas apie surašytus aktus faktiškai jau žinojo 2018 m. lapkričio 28 d.

6. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomųjų nurodymų vykdymas nėra susijęs su Departamento kompetencija, todėl prašė teismo bylą nagrinėti ir sprendimą priimti atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus. Nurodė, kad ginčo sklypas ar jame esantys statiniai nėra registruoti Kultūros vertybių registre ir nėra tokių vertybių teritorijoje. Šie sklypai patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – Š. E. senovės gyvenvietės vizualinės apsaugos pozonį. Š. E. senovės gyvenvietės teritorija bei apsaugos zonos nustatytos ir įregistruotos Kultūros vertybių registre Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001 m. vasario 9 d. įsakymu. Apskaitos duomenys patikslinti 2016 m. gegužės 17 d. ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu. Nurodo, kad departamento Klaipėdos skyriaus, kuris vykdo teisės aktuose nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo valstybinio administravimo funkcijas Klaipėdos apskrityje, 2014 m. balandžio 18 d. specialistė pritarė (2014 m. balandžio 9 d. paraiškai) poilsio pastatų (9 vnt.) ginčo adresu kapitalinio remonto projektui, tačiau departamento Klaipėdos skyrius nėra derinęs nagrinėjamoje byloje minimų II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių – privažiavimo statybos IS „Infostatyba“ ginčo adresu. Bylą prašė nagrinėti šios tarnybos įgaliotam atstovui nedalyvaujant.

7. Trečiasis asmuo E. C. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį, jame nurodė, kad sutinka su pareikštais ieškinio reikalavimais, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 10 d. su ieškovu sudarė poilsio paskirties pastatų nuomos sutartį, kurios pagrindu naudojo pastatus, esančius ginčo sklype, apgyvendinimo veiklai vykdyti. Paaiškino, kad toje vietoje, kur yra servitutinis kelias, lietui palijus būdavo purvas ir telkšodavo didžiulės balos, todėl jis nusprendė pakeisti seną žvyro dangos ir betono plytelių kelią tam, kad vaizdas prie jo nuomojamų pastatų būtų estetiškesnis. Nesutinka su atsakovės pozicija, kad buvo pastatytas naujas statinys – kelias, nes jis pakeitė seną kelio dangą į naują, nekeisdamas, nešalindamas, neįrengdamas, nestiprindamas ir nesilpnindamas statinio laikančiųjų konstrukcijų, taip pat nekeisdamas statinio išorės matmenų, todėl jo atlikti veiksmai yra laikomi paprastuoju remontu, o ne nauja statyba.

8. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu (jį vėliau pridėjus prie nagrinėjamos civilinės bylos – su priešieškiniu) atsakovams A. K., V. R. ir Palangos miesto savivaldybės administracijai. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos statytojui A. K. 2021 m. vasario 10 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą A. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti naują teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 10 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytam statiniui – keliui, esančiam žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) per teismo nustatytą terminą atsakovui A. K. neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti jį per 3 mėnesius kaltų asmenų – savo, Palangos miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo V. R. – lėšomis pašalinti statybos, kuriai 2021 m. vasario 10 d. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 4) teismo sprendime nustatyti, kad, atsakovui A. K. per 3 mėnesius neįvykdžius 3 punkte numatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos A. K. lėšomis; 5) priėmus ieškinį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti apie iškeltą bylą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), viešo registro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centrui; 6) tuo atveju, jeigu ieškinys bus patenkintas, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), viešo registro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centrui. Nurodė, kad Inspekcija 2018 m. gegužės 24 d. gavo skundą „Dėl savavališkų statybų“ apie vykdomus galimai savavališkos statybos darbus valstybinėje žemėje prie A. K. priklausančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini). Atlikusi patikrinimą, Inspekcija 2018 m. liepos 27 d. surašė statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktą, kuriame buvo nurodyta, jog formuojamo ginčo valstybinės žemės sklype naudotojas A. K. kultūros paveldo teritorijoje 2018 m. gegužės mėn. pastatė apie 202 kv. m ploto nesudėtingąjį II grupės inžinerinį statinį – privažiavimą, skirtą privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto privalomojo statybą leidžiančio dokumento. A. K. 2021 m. sausio 28 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti statybos leidimą. Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. vasario 10 d. išdavė statybos leidimą, suteikiantį teisę statyti naują statinį – vidaus kelią (toliau – Statybos leidimas). Statybos leidimas išduotas pagal projekto rengėjo V. R. parengtą statinio projektą ,,Esamo kelio kapitalinio remonto, kelio dalies naujos statybos, (duomenys neskelbtini) projektas“ (toliau – Statinio projektas). Statinio projekte Inspekcijos savavališkai pastatytu pripažintas kelias nurodytas kaip esamas kelias, kuris šiuo projektu kapitaliai remontuojamas – klojamas betoninėmis trinkelėmis. Tuo tarpu kita kelio dalis, kurios atžvilgiu Inspekcija savavališkos statybos nebuvo nustačiusi, suprojektuota kaip naujai statomas kelias – naujai įrengiama betoninių trinkelių danga.

9. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės Inspekcijos priešieškinį, jame nurodė, kad su atsakovės Inspekcijos pareikštais priešieškinio reikalavimais nesutinka. Prašo atnaujinti terminą atsiliepimui į priešieškinį pateikti ir taikyti senaties terminą administraciniam aktui apskųsti. Taip pat atsiliepimu į priešieškinį prašo priteisti ieškovui A. K. iš atsakovės Inspekcijos visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas A. K. varžytynių aktu kartu su pastatais įsigijo ir priklausinį – inžinerinį statinį – grindinį, kuris nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (statinys buvo inventorizuotas). Vertina, kad formalūs aiškinamojo rašto trūkumai, kai visi būtini reikalavimai rengiant projektą yra įvykdyti, taip pat ir projekto grafinė dalis, negali būti pagrindas panaikinti administracinį aktą. Kadangi atsakovės Inspekcijos reikalavimai yra grindžiami formaliais teisės aktų pažeidimais, tai yra statybos darbų rūšies, savavališkos statybos, aiškinamojo rašto trūkumais, be to, atsakovė Inspekcija nepagrįstai delsė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, mano, kad atsakovė, tai yra Inspekcija, praleido terminą administraciniam aktui apskųsti ir šiuo pagrindu atsakovės priešieškinio reikalavimai turėtų būti atmesti.

10. Atsakovas V. R. pateikė atsiliepimą į atsakovės Inspekcijos priešieškinį, jame nurodė, kad su atsakovės pareikšto priešieškinio reikalavimais nesutinka, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad ta aplinkybė, jog ginčo kelias nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nesuponuoja išvados, kad kelio nebuvo arba kad kelias buvo neteisėtai įrengtas (pastatytas), kas parodo, jog, priešingai, nei mano Inspekcija, yra galimas esamo žvyro dangos kelio (nors ir neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre, nes įregistravimas nebuvo privalomas) remontas. Mano, kad dėl šių priežasčių atsakovė Inspekcija nepagrįstai teigia, kad Statinio projekte yra neteisingai nurodyta viena statybos rūšis – kapitalinis remontas. Vertina, kad Statinio projektas atitinka visus esminius statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. spalio 29 d.) reikalavimus, o tai jokiu būdu neleidžia panaikinti išduoto Statybos leidimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Plungės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir tenkino atsakovės priešieškinį, pripažino negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos statytojui – ieškovui 2021 m. vasario 10 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo ieškovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti naują teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 10 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytam statiniui – keliui, esančiam žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), per teismo nustatytą terminą ieškovui neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigojo jį per 3 mėnesius kaltų asmenų – savo, Palangos miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo V. R. – lėšomis pašalinti statybos, kuriai 2021 m. vasario 10 d. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, nustatė, kad, ieškovui per 3 mėnesius neįvykdžius 3 punkte numatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškovo lėšomis, priteisė iš ieškovo 109 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) valstybės naudai. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

11.1. Dėl termino ginčyti Privalomąjį nurodytą teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas kelia reikalavimą – panaikinti ginčijamą privalomąjį nurodymą. Toks reikalavimas pripažintinas esantis administracinio teisinio pobūdžio. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ 29) straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas surašytas 2018 m. liepos 30 d., nurodant nevykdyti jokių statybos darbų ir pašalinti savavališkos statybos padarinius.

11.2. Dėl privalomojo nurodymo įteikimo teismas nurodė, kad 2018 m. liepos 30 d. privalomasis nurodymas 2018 m. rugpjūčio 1 d. išsiųstas ieškovui registruotu paštu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, elektroniniu paštu. Minėtame nurodyme buvo nurodyta, kad jį galima ginčyti per vieną mėnesį nuo gavimo dienos, tačiau ieškovas siuntos neatsiėmė. Informacija apie privalomąjį nurodymą viešai buvo paskelbta (duomenys neskelbtini) dienraštyje (duomenys neskelbtini) ir interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, jog ieškovas jau 2018 m. spalio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, tačiau, atsisakius ieškinį priimti, ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą 2019 m. kovo 26 d., kas, teismo vertinimu, leido daryti išvadą, jog ieškovas praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą privalomajam nurodymui ginčyti. Teismas įvertinęs dokumentų įteikimo eigą nusprendė, jog Inspekcija tinkamai vykdė savo funkcijas, siuntė dokumentus ieškovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, elektroniniu paštu ir paskelbė informaciją viešai, pats ieškovas buvo nepakankamai atidus, o ir neabejotinai žinojo apie atsakovės, nustačiusios savavališkos statybos faktą, veiksmus.

11.3. Dėl termino atnaujinimo privalomajam nurodymui ginčyti teismas nurodė, kad ieškovas byloje nėra įrodęs, jog egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių jis praleido ieškinio pateikimo terminą, yra faktinis ir teisinis pagrindas daryti išvadą, jog ieškovas terminą ieškiniui paduoti praleido ne dėl svarbių, o dėl subjektyvių aplinkybių. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad ieškovui nebuvo jokių kliūčių su ieškiniu kreiptis į teismą, tai yra veikti operatyviai, laikantis rūpestingumo ir atidumo imperatyvų. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad šiuo atveju yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį praleidus ieškinio senaties terminą.

11.4. Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti privalomąjį nurodymą teismas nurodė, kad, ieškovo teigimu, atsakovė neinformavo ieškovo apie patikrinimą, nepareikalavo pateikti dokumentų, susijusių su statyba. Teigia, kad ginčo sklype kelias jau buvo ir jį suremontavo nuomininkas. Atsakovė su šiais argumentais nesutinka, teigia, jog sklype yra nustatytas servitutas, kurio danga yra žvyras, tačiau šiuo atveju buvo įrengtas betono trinkelių įvažiavimas. Teismas nustatė, kad ginčo statinys yra valstybinės žemės sklype, kurį žemės nuomos sutarties pagrindu valdo ir naudoja ieškovas. Nurodė, kad nuomininkas E. C. neturėjo teisės vykdyti statybų šiame sklype, o ir be to, visa statyba buvo atlikta ieškovo naudai. Pažymėjo, kad nenustačiusi statytojo Inspekcija dėl patikrinimo siuntė registruotus laiškus, tačiau ieškovas jų neatsiimdavo, taip pat teikė informaciją ir elektroniniu paštu, tačiau visų dokumentų ieškovas neatsiėmė. Pažymėjo, jog Inspekcija taip pat kreipėsi ir į Kauno apskrities vyriausiąjį komisariatą dėl ieškovo paieškos paskelbimo, nurodė, jog du kartus buvo siųsti kvietimai ieškovui dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo, abu kartus siuntos atsiimtos nebuvo, todėl vadovaujantis ANK 596 straipsnio 2 dalimi buvo prašoma paskelbti atsakomybėn traukiamo asmens paiešką. Šiuo atveju šaukimą ieškovui įteikė Kauno miesto centro policijos komisariatas.

11.5. Dėl ginčo statinio teisėtumo teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus sutiko su atsakovės argumentu, kad vien žvyruotos teritorijos dalies naudojimas privažiavimo prie nuosavybės teise priklausančių poilsio namelių tikslu nėra pakankama priežastis šią teritorijos ar žemės sklypo dalį laikyti statiniu. Tam, kad tam tikras objektas būtų pripažintas statiniu, jis visų pirma turi atitikti statinio požymius, kurie nurodyti Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje. Ginčo atveju vietoje buvusios neįregistruotos žvyro dangos buvo pastatytas visiškai naujas statinys – betono trinkelių įvažiavimas, kas labiau ir atitinka kelio sąvoką, ir šis naujas statinys yra nekilnojamasis turtas, turintis laikančiąsias konstrukcijas. Vien tai, kad prie namelių buvo privažiuojama žvyro danga, neleidžia šios dangos savaime laikyti statiniu. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad statyba nebuvo teisėta, o privalomasis nurodymas surašytas pagrįstai.

11.6. Dėl termino ginčyti Statybos leidimą teismas nurodė, kad, ieškovo ir jo atstovės teigimu, šiuo atveju atsakovė nepagrįstai delsė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, dėl to Inspekcija praleido terminą administraciniam aktui apskųsti. Teismas atsižvelgęs į tai, kad Patikrinimo aktas, kuriame konstatuoti nustatyti pažeidimai ir nustatyta, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai, surašytas 2021 m. birželio 14 d., o Inspekcijos ieškinys teisme gautas 2021 m. rugpjūčio 17 d., nusprendė, kad nagrinėjamu atveju terminas dėl administracinio sprendimo panaikinimo nebuvo praleistas. Teismas nurodė, kad Inspekcija aktyviai rinko, tyrė ir tikrino dokumentus, susijusius su savavališka statyba ginčo adresu, ir atsakovės Inspekcijos veiksmuose kaupiant, analizuojant ir sisteminant su bylos ginčo dalyku susijusius duomenis nepagrįsto delsimo nenustatė.

11.7. Dėl priešieškinio reikalavimo (statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu) teismas nurodė, kad atsakovės 2018 m. liepos 27 d. aktu buvo nustatyta savavališko privažiuojamojo kelio statyba. Ginčo atveju statybą leidžiantis dokumentas galėjo būti išduotas, tik jeigu jis apėmė savavališką statybą suteikiant teisę statyti naują statinį, tačiau ginčo projekte savavališkai pastatytas kelias nurodomas kaip esamas kelias nustatant jo kapitalinio remonto sprendinius. Šiuo atveju ginčo statinio projekte nepagrįstai nurodyta, jog atliekamas remontas, kadangi savavališkai pastatytas kelias niekada nebuvo įteisintas, o ir be to, nebuvo sumokėta Statybos įstatymo 1 priede nustatyta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą ir nebuvo pateiktas dokumentas, pagrindžiantis įmokos apskaičiavimo dydį. Šiuo atveju atlikta statyba turėjo būti suformuota kaip naujo statinio – kelio statyba, o ne esamo kelio kapitalinis remontas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, jog statybos leidimas išduotas nepagrįstai ir jis yra neteisėtas, o šiuo atveju ieškovas savo veiksmais siekė įteisinti savavališką statybą, gaudamas statybą leidžiantį dokumentą.

11.8. Dėl priešieškinio reikalavimo (padarinių šalinimo bei įpareigojimų nustatymo) teismas nurodė, kad atsakovė įpareigojo ieškovą per 6 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti naują teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Prieštaravimų dėl termino nebuvo pareikšta. Atsižvelgdamas į tai, teismas šią priešieškinio dalį tenkino. Teismas taip pat nurodė, kad statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimas turi būti atliekamas kaltų asmenų lėšomis. Šiuo atveju ieškovas (užsakovas) neinformavo projektuotojo V. R. apie savavališką statybą, siekdamas išvengti savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarkos, projektą parengęs projektuotojas taip pat nesurinko visų įrodymų, nepagrįstai nustatė kapitalinio remonto statybos rūšį. Be to, prieš išduodant statybos leidimą Palangos miesto savivaldybės vyriausioji specialistė nepatikrino visų duomenų, priėmė prašymą, nors nebuvo pateikti visi dokumentai. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, jog kyla šių asmenų solidarioji atsakomybė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pripažinus absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus arba priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Dėl termino ginčyti privalomąjį nurodymą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės perrašė atsakovės procesinius dokumentus, neatsižvelgė į tai, jog atsakovė neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos įteikti ieškovui privalomąjį nurodymą. Nurodo, kad privalomasis nurodymas turėjo būti įteiktas pagal Reglamento 123 ir 132 punkto taisykles. Šiuo atveju elektroninio laiško išsiuntimas nelaikytinas tinkamu įteikimu, ieškovas nėra davęs sutikimo gauti dokumentus elektroniniu būdu. Pažymi, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog kreipėsi į atsakovo darbovietę. Kadangi dokumentų nepavyko įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, dokumentai turėjo būti siunčiami į darbovietę. Pažymi, jog viešai spaudoje nurodyto pranešimo nematė ir apie jį nežinojo, o atsakovė nesikreipė dėl ieškovo paieškos per policiją siekdama įteikti privalomąjį nurodymą.

12.2. Dėl termino ginčyti privalomąjį nurodymą teigia, kad ieškovas 2019 m. vasario 5 d. buvo informuotas, kad turi atvykti pas Inspekcijos darbuotoją, nagrinėjantį administracinio nusižengimo teiseną, tačiau ši šaukimo šaknelė jokiu būdu nereiškia, kad šaukimu ieškovas buvo informuotas ir apie priimtą privalomąjį nurodymą ir jo esminius elementus. Nurodo, kad, sužinojęs apie privalomąjį nurodymą, informavo atsakovę, kad ieškovas įvažiavimo nestatė, o tokius darbus atliko E. C., kuris teisme ir patvirtino, kad darbus atliko pats. Mano, kad atsakovė galėjo privalomąjį nurodymą įteikti ir vykusių teismo posėdžio metu, jeigu manė, kad kitų galimybių įteikti dokumentus nėra. Pažymi, kad dar negavęs privalomojo nurodymo pats kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ginčydamas privalomąjį nurodymą, tačiau teismas jį atsisakė priimti, kadangi ginčas buvo teismingas Klaipėdos apylinkės teismui. Mano, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

12.3. Dėl privalomojo nurodymo teisėtumo (dėl statytojo) nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog statytojas yra ieškovas, o ne E. C., nes statinys pastatytas valstybinės žemės sklype, kurį nuomos pagrindu valdo ir naudoja ieškovas. Teigia, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog statybą atliko nuomininkas E. C., o Inspekcija pažeidė savavališkos statybos įforminimo ir privalomojo nurodymo surašymo procedūrą, dėl to ieškovas neturėjo galimybės duomenų apie statytoją pateikti Inspekcijai, Inspekcija tinkamai duomenų neįteikė, o ir be to, pažeidė ir minėtų dokumentų, kurie surašomi savavališkos statybos konstatavimo proceso metu, eiliškumą ir tvarką, tai yra vienu metu išsiuntė nurodymą nevykdyti statybos darbų ir privalomąjį nurodymą šalinti savavališkos statybos padarinius. Teismo išvados, jog E. C. darbus atliko ieškovo naudai ir labai trumpą laiką nuomojosi statinius, neatitinka Statybos įstatymo, faktinių aplinkybių, kadangi nuomos sutartimi nuomininkas įsipareigojo atlikti pagerinimo darbus.

12.4. Dėl procedūros pažeidimų nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovo paieška buvo paskelbta ANK byloje, nesusijusioje su viešojo administravimo procedūra, nagrinėjama šioje byloje. Nurodo, kad šiuo atveju buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, Inspekcija pažeisdamas reglamento nuostatas neįteikė ieškovui privalomojo nurodymo, kas ir sukliudė pačiai Inspekcijai priimti pagrįstą sprendimą ir identifikuoti statytoją.

12.5. Dėl statybos ir statinio rūšies nurodo, kad teismas nepagrįstai sutiko su atsakovės pozicija, kad ginčo sklype buvęs kelias nelaikytinas statiniu, o ginčo statinys yra naujas objektas. Nurodo, kad įvažiavimas į sklypą buvo iki ieškovui įsigyjant nuosavybės teise sklypą, jis ir buvo remontuojamas pakeičiant dangą iš žvyro į betono trinkelių. Teigia, jog teismas netinkamai aiškinio kelio sąvoką, neatsižvelgė į tai, kad keliais yra laikomi ne tik inžineriniai statiniai su žvyro danga, tačiau ir statiniai be dangos konstrukcijos, kurie priskiriami prie vietinės reikšmės vidaus kelių. Mano, jog šiuo atveju ginčo sklype ir buvo žvyruotos dangos vidaus kelias, o ir be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog buvo nustatytas kelio servitutas.

12.6. Dėl kelio egzistavimo fakto nurodo, kad kelio buvimą patvirtina ir V. R. parengtas projektas, tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą atlikti darbus. Teigia, kad šiuo atveju Palangos miesto savivaldybės administracija, tvirtindama planą, o Nacionalinės žemės tarnyba sudarydama nuomos sutartį ir nustatydama servitutą, laikė, kad jos sklype yra inžinerinis statinys – kelias, tačiau šiuo atveju teismas rėmėsi tik Inspekcijos subjektyvia pozicija, kad ginčo statinys nėra kelias. Be to, teismas neįvertino liudytojų parodymų, jog ginčo sklype kelias visada buvo ir jis buvo įrengtas tarybiniais laikais. Pažymi, kad atsakovė atlikusi patikrinimą nenustatė, kad trinkelių dangos buvo uždėta daugiau ploto, nei buvo žvyro dangos, ir ar šiuo atveju buvo pakeistos konstrukcijos, dėl ko šiuo atveju buvo atlikta seno kelio rekonstrukcija.

12.7. Dėl priešieškinio (dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų) nurodo, kad teismas tenkindamas priešieškinį iš esmės vietoje savo motyvų perrašė priešieškinio argumentus, pažodžiui nurašė priešieškinį ir nepateikė jokio teisinio įvertinimo, įrodymų analizės. Mano, kad šalies procesinio dokumento nurašymas (atskirų jų fragmentų perrašymas) laikomas netinkamu sprendimo motyvavimu, konstatuojant motyvų nebuvimą. Teigia, jog šiuo atveju iš esmės buvo išklausyta tik viena šalis, įvertinti jos argumentai, dėl to šiuo atveju perrašytas teismo sprendimas turi absoliutų jo negaliojimo pagrindą, tai yra teismo sprendimo motyvų nebuvimą.

12.8. Dėl priešieškinio (statybos leidimo panaikinimo) nurodo, kad administracinis aktas negali būti panaikinamas dėl formalių procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo, šiuo atveju teismas priimdamas sprendimą perrašė Inspekcijos argumentus. Pažymi, jog projekto autorius V. R. buvo apklaustas, jam buvo užduodami klausimai, tačiau teismas nevertino jo parodymų, pateiktų argumentų dėl projekto atitikties teisės aktų reikalavimams. Teigia, kad formalūs aiškinamojo rašto trūkumai, kai visi būtini reikalavimai yra įvykdyti rengiant projektą, taip pat ir projekto grafinę dalį, negali būti pagrindu panaikinti administracinio akto. Šiuo aspektu nesutinka ir su teismo išvada, jog Inspekcija nepraleido senaties termino ginčyti statybos leidimą, kadangi ji delsė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir šiuo atveju senaties termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau.

13. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

13.1. Dėl informavimo pareigos nurodo, kad nesutinka su ieškovo argumentais, jog Inspekcija tinkamai neinformavo ieškovo apie privalomąjį nurodymą. Teigia, kad Inspekcija informavo ieškovą elektroniniu paštu, kuriuo ieškovas naudojosi, registruotais laiškais, siųstais ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat pranešė apie tai viešai dienraštyje (duomenys neskelbtini) ir interneto tinklalapyje. Teigia, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas apie privalomąjį nurodymą žinojo, taigi jis praleido senaties terminą. Mano, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nutraukti bylą pagal ieškovo ieškinį.

13.2. Dėl statytojo nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog statytojas yra ne ieškovas, o E. C., kadangi statybos vyko valstybinėje žemėje prie ieškovo nuosavybės, inspekcija taip pat siuntė ir kvietimus ieškovui dalyvauti planuojamame patikrinime, tačiau ieškovas jame nedalyvavo. Pažymi, jog įrašas apie nuomininką E. C. registre atsirado tik 2018 m. birželio 14 d., kai ginčo statinys jau buvo baigtas statyti, be to, ginčo statinys pastatytas valstybinėje žemėje, kurį nuomos sutarties pagrindu valdo ieškovas, dėl to E. C. neturi jokių teisių vykdyti statybos darbus šiame sklype ar kitaip juo naudotis, o ir be to, privažiavimas iš esmės buvo pastatytas ieškovo naudai ir jo interesais.

13.3. Dėl kelio egzistavimo fakto nurodo, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą, jog jis yra žvyro, betono plytų inžinerinio statinio savininkas, tačiau teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-222-1146/2023 atsisakė tenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo byloje neįrodžius, jog kelias buvo pastatytas / įrengtas pagal statybą ir kaip daiktas priklausė odos ir avalynės gamyklai „Elnias“ ir 2003 m. sausio 15 d. aktu perleistas ieškovui. Pažymi, kad nors teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau juo nustatytos aplinkybės yra aktualios ir ginčo atvejui. Pažymi, kad neginčija, jog minėtame sklype buvo nustatytas 4 m pločio kelio servitutas, kurio danga žvyras, tačiau tai nepaneigia išvados dėl betonų trinkelių dangos įrengimo, kuris buvo pradėtas 2018 metais, savavališkumo.

13.4. Dėl priešieškinio reikalavimų nurodo, kad pritaria teismo išvadai, jog statybos leidimas yra išduotas neteisėtai. Teigia, kad leidimas negalėjo būti išduotas, nes jis neapėmė savavališkai pastatyto kelio ir juo nėra pašalinami savavališkai pastatytu pripažinto privažiuojamojo kelio savavališkos statybos padariniai. Statinio projekte nepagrįstai nurodyta kita savavališkai pastatyto kelio statybos rūšis, vietoje naujos statybos nurodant kapitalinį remontą, kuriam statybą leidžiantis dokumentas neišduotas (nors šis pastatytas kelias kaip naujas statinys nebuvo įteisintas, todėl negalėjo būti ir kapitaliai remontuojamas). Be to, nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo sumokėta Statybos įstatymo 1 priede nustatyta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą ir nebuvo pateiktas dokumentas, pagrindžiantis įmokos apskaičiavimo dydį. Nurodo, kad privažiavimas buvo suprojektuotas kaip kapitalinis remontas, nors tai faktiškai yra naujas statinys. Mano, kad kelias turėjo būti suprojektuotas kaip nauja statyba ir atitinkamai turėjo būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, apskaičiuota ir sumokėta savavališkos statybos įteisinimo įmoka, kurios, Inspekcijos teigimu, ieškovas nepagrįstai šiuo atveju siekė išvengti.

13.5. Dėl projekto nurodo, kad su juo nebuvo pateikta aiškinamojo rašto dalis, kurioje būtų nurodytas projektuojamų statinių sąrašas, statybos rūšis, statinio naudojimo paskirtis, nepateiktas sklypo planas su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, projektuojamų statinių planas su pagrindiniais matmenimis. Pažymi, kad nesutinka su apeliantu, jog teismas iš esmės perrašė Inspekcijos argumentus, nes teismas sprendime motyvuojamojoje dalyje pats lygina, aprašo, vertina proceso dalyvių argumentus, pateiktus įrodymus, pateikia savo išvadas, kodėl vienus priima, o kitus atmeta, taip pat sprendime nurodoma, kokiais įrodymais bei teisiniu reglamentavimu teismas rėmėsi padarydamas savo išvadas. Tai, kad šios išvados netenkina ieškovo arba parinktas sprendimo motyvavimas neatitinka ieškovo supratimo apie tai, nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą dėl menamo absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

13.6. Nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentais, kad Inspekcija nepagrįstai delsė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, dėl to yra praleistas terminas administraciniam aktui apskųsti, teigiama, kad Inspekcijos ieškinys dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo šiuo pagrindu turėjo būti atmestas. Teigia, kad patikrinimo aktas, kuriame konstatuoti nustatyti pažeidimai ir nustatyta, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai, surašytas 2021 m. birželio 14 d., ieškinys teismui išsiųstas ir užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 16 d. Kaip teisingai pažymėjo teismas, Inspekcija nepraleido termino kreiptis į teismą dėl administracinio sprendimo panaikinimo.

14. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

14.1. Nurodo, kad statinio projektą pasirašęs projektuotojas V. R. prisiėmė atsakomybę, kad suprojektuoti statiniai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Atsakovė prieš išduodama statybos leidimą nevažiuoja į vietą ir netikrina projekte nurodytų faktinių aplinkybių. Atestuotas specialistas, pasirašęs projektą, atsako, kad projekte nurodyti duomenys yra tikri. Savivaldybės administracija pagal teisės aktus neturi pareigos važiuoti ir tikrinti, ar projekte nurodyti duomenys apie statomą ar remontuojamą objektą yra teisingi.

14.2. Nurodo, kad faktinės padėties Palangos miesto savivaldybės administracija vietoje neprivalėjo tikrinti, todėl ir netikrino. Projektuotojai neturi teisės į projektą įrašyti melagingų duomenų, todėl Palangos miesto savivaldybės administracija vertino situaciją pagal pateiktus duomenis. Nurodo, kad šiuo atveju ginčas yra dėl projekte projektuotojo nurodytų duomenų tikrumo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15-588/2023 negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių šiuo atveju byloje turėtų būti peržengtos ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta. Pažymėtina, jog dėl tų ieškovo apeliacinio skundo argumentų, kuriais keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų – pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų (ne) buvimo, pasisakyta šios nutarties 70–73 punktuose.

40. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis ).

Dėl termino ginčyti privalomąjį nurodymą ir jo įteikimo statytojui pažeidimų

41. Ieškovas apeliaciniame skunde pirmiausia nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis, jog ieškovas yra praleidęs senaties terminą ginčyti privalomąjį nurodymą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog Inspekcija nesilaikė dokumentų įteikimo tvarkos, siuntė dokumentus registruotu gyvenamosios vietos adresu ir elektroniniu paštu, tačiau, nesant duomenų apie dokumentų gavimo patvirtinimą, Inspekcija turėjo įteikti dokumentus per darbovietę. Teigia, kad apie 2018 m. liepos 30 d. priimtą privalomąjį nurodymą sužinojo tik 2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. kovo 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, taigi senaties terminas nėra praleistas. Mano, jog pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai neįvertino ir aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti atnaujintas terminas privalomajam nurodymui apskųsti.

42. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 30 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Minėtas privalomasis nurodymas surašytas 2018 m. gegužės 24 d. Inspekcijai gavus skundą „Dėl savavališkų statybų“ apie vykdomus galimai savavališkos statybos darbus valstybinėje žemėje prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini). Inspekcija, vykdydama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme įtvirtintas funkcijas, 2018 m. gegužės 29 d. ieškovui (gyv. vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir el. paštu ((duomenys neskelbtini)) išsiuntė kvietimą, kuriuo kvietė ieškovą ar jo įgaliotą asmenį dalyvauti planuojamame patikrinime. Po atlikto patikrinimo (2018 m. birželio 5 d.) minėtais ieškovo gyvenamosios vietos adresu ir elektroniniu paštu ne kartą ir pakartotinai buvo siunčiami dokumentai, tarp jų ir ginčijamas privalomasis nurodymas. Dokumentai, kurie buvo siunčiami registruotu paštu, grįžo neįteikti (neatsiimta per siuntos saugojimo terminą), o patvirtinimai dėl laiškų, kurie buvo siunčiami elektroniniu būdu, taip pat nebuvo gauti.

43. Inspekcija 2018 m. spalio 4 d. raštu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį komisariatą dėl ieškovo paieškos paskelbimo, nurodė, jog du kartus buvo siųsti kvietimai ieškovui dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo, abu kartus siuntos atsiimtos nebuvo, todėl, vadovaujantis ANK 596 straipsnio 2 dalimi, buvo prašoma paskelbti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – ieškovo paiešką. Komisariatas 2019 m. sausio 24 d. raštu informavo Inspekciją apie ieškovui įteiktą šaukimą, be to, (duomenys neskelbtini) respublikinėje spaudoje – dienraštyje (duomenys neskelbtini) Inspekcijos iniciatyva buvo išspausdintas pranešimas apie ieškovui surašytą privalomąjį nurodymą, informuojant, kad privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimas bus atliekamas 2019 m. sausio 31 d., 10 val., adresu (duomenys neskelbtini), jame kviečiamas dalyvauti ieškovas. Tokio paties turinio pranešimas Inspekcijos iniciatyva buvo paskelbtas ir interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Svarbu pažymėti ir tai, jog pats ieškovas jau 2018 m. lapkričio 28 d. elektroniniu paštu siuntė Inspekcijai laišką, jog minėtas administracinio nusižengimo protokolas nepagrįstas, jokio inžinerinio įrenginio ginčo sklype ((duomenys neskelbtini) mieste) ieškovas neįrengė, nurodė, kad jokio statybą leidžiančio gauti dokumento neprivalėjo.

44. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį ir per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS56-395/2010). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo (ar turėjimo sužinoti) apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, tai yra apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

46. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.05:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas) (suvestinė redakcija (2018 m. vasario 6 d.–2018 m. spalio 31 d.)), privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius turi būti įteiktas Reglamento 135 punkte nurodyta tvarka, kuris nukreipia į Reglamento 123 ir 132 punktus. 135 punktas nustato, kada Reglamento 123 ar 132 punkte nustatyta tvarka įteiktas savavališkos statybos aktas, privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų ir kvietimas laikomi įteiktais tinkamai. Šie dokumentai taip pat laikomi įteiktais tinkamai, jei praėjo 5 darbo dienos po to, kai Reglamento 134 punkte nustatyta tvarka vietinėje ar respublikinėje spaudoje, interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas pranešimas apie savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų surašymą ir apie numatomą statybos patikrinimą.

47. Pagal Reglamento 123.1.1 punktą dokumentai, kai statytojas yra fizinis asmuo, įteikiami jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje statytojui arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o jeigu ir jo šeimos narių nėra, – namo (bendrijos) administracijai arba butų eksploatavimo organizacijai, arba seniūnijos seniūnui, arba darbo vietoje darbovietės administracijai. Reglamento 124 punktas taip pat nustato, kai privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų įteikti nepavyksta (siuntėjui grįžta registruotas laiškas) ar duomenų apie statytojo (fizinio asmens) gyvenamąją vietą ar buveinę (juridinio asmens, kitos užsienio organizacijos ar jų padalinių) Reglamento 123.2.1 papunktyje nustatyta tvarka gauti nepavyksta, vietinėje ar respublikinėje spaudoje ir interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) paskelbiamas pranešimas apie privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų surašymą ir apie numatomą statybos patikrinimą, nurodant šio patikrinimo datą, laiką, atsižvelgiant į galimą pranešimo paskelbimo spaudoje datą, ir apie tai, kad šiame statybos patikrinime kviečiamas dalyvauti statytojas ar jo įgaliotas atstovas, taip pat nurodant pareigūno, kuris atliks statybos patikrinimą, kontaktinius duomenis.

48. Įvertinus Reglamento nuostatas (nutarties 46 ir 47 punktai), sutiktina su Inspekcijos argumentais, jog turėdama duomenis apie ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą, o ieškovui deklaruotu gyvenamosios vietos adresu dokumentų periodiškai nepavykus įteikti (jų neatsiimant pašte per saugojimo terminą), nesant (nežinant) kitos gyvenamosios vietos adreso, nepatvirtinant ir dokumentų gavimo elektroniniu būdu, Inspekcija turėjo teisę Reglamento 123.2.1 punkte nustatytu būdu viešai paskelbti pranešimą apie ginčijamo privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų surašymą. Pažymėtina, kad ieškovas neginčija aplinkybės, jog dokumentai buvo siunčiami tos pačios faktinės jo gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta. Nors ieškovas teigia, kad Inspekcija turėjo dokumentus įteikti per darbovietę, galėjo skelbti jo paiešką per policiją ar įteikti dokumentus teismo posėdžiuose, tačiau su šiais argumentais nesutiktina, kadangi, pirmiausia, Reglamento 123.2.1 punktas tokios pareigos Inspekcijai nenustato, kita vertus, nors ieškovo apeliaciniame skunde išsamiai akcentuojama įteikimo per darbovietę būtinybė, kas šiuo atveju, ieškovo vertinimu, yra vienas iš esminių procedūrinių dokumentų įteikimo pažeidimų, tačiau, teismo vertinimu, šiuo aspektu negali būti ignoruojama faktinė aplinkybė, kad Inspekcija laiškus siuntė periodiškai ne tik registruotais laiškais ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau ir periodiškai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris, viešai skelbiamais duomenimis, yra (duomenys neskelbtini) elektroninis paštas korespondencijai, kurios vadovas pats ieškovas ir yra (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

49. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini), kurios veikla yra nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas, tarpininkavimo paslaugos, registracijos adresas, viešais skelbiamais duomenimis, yra tame pačiame pastate kaip ir ieškovo deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresas ((duomenys neskelbtini)), kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas negalėjo nematyti nei jam periodiškai siunčiamų registruotų laiškų, nei (duomenys neskelbtini) siunčiamų elektroninių laiškų turinio, o šiuo atveju, teismo vertinimu, ieškovas pasirinko poziciją nereaguoti nei jam asmeniškai, nei (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra pats ieškovas (nutarties 48 punktas), siunčiamus laiškus dėl Inspekcijos priimto privalomojo nurodymo tuo vilkindamas privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, siekdamas šiuo laikotarpiu įteisinti neteisėtą statybą ir neabejotinai žinodamas apie Inspekcijos atliekamus patikrinimus, be kita ko, pažymėtina ir tai, kad, Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovas yra inicijavęs daug civilinių bylų dėl Inspekcijos atliekamų veiksmų (priimamų aktų), ieškovas taip pat yra bendrovės vadovas, kurios veikla yra nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas, tarpininkavimo paslaugos, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovas turėjo pakankamai žinių, profesinių įgūdžių sužinoti apie priimtą privalomąjį nurodymą, taip pat negalėjo nematyti ir nežinoti siunčiamų registruotų ir elektroninių laiškų, dėl to šiuo atveju Inspekcija, neturėdama kitos galimybės Reglamente nustatyta tvarka įteikti ieškovui siunčiamų dokumentų, paskelbė juos viešai spaudos priemonėse.

50. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju ieškovas tendencingai ir sąmoningai nebendradarbiavo su Inspekcija, nors visą laiką neabejotinai žinojo, kad Inspekcija atlieka veiksmus dėl neteisėtos statybos įrengiant įvažiavimą (duomenys neskelbtini) mieste, tai patvirtina ir 2018 m. lapkričio 28 d. ieškovo atsiųstas laiškas Inspekcijai, kuriame ieškovas nurodo, kad ieškovas jokio inžinerinio įrenginio ginčo sklype (Palangos mieste) neįrengė, nurodė, kad jokio statybą leidžiančio gauti dokumento neprivalėjo, tačiau žinodamas apie Inspekcijos atliekamus veiksmus jos siunčiamus dokumentus toliau ignoravo, pats su Inspekcija nesikooperavo, o šaukimą priėmė tik paskelbus ieškovo paiešką policijoje. Šiuo atveju ieškovas siekdamas nuginčyti 2018 m. liepos 30 d. privalomąjį nurodymą remiasi formaliais dokumentų įteikimo pažeidimais, nors Inspekcija, byloje esančiais duomenimis, veikė aktyviai – periodiškai siuntė laiškus asmeniškai ieškovui, elektroninius laiškus siuntė (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra ieškovas, taip pat apie atliekamus veiksmus teikė informaciją ir viešai, tai yra paskelbdama pranešimą respublikinėje spaudoje – dienraštyje (duomenys neskelbtini) ir interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Tai leidžia spręsti, jog Inspekcija išnaudojo visas galimybes įteikti dokumentus ieškovui, veikė aktyviai ir atliko Reglamente nurodytus veiksmus.

51. Reglamento 124 punktas nustato, kad kai Reglamento 123 punkte nustatyta tvarka privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų įteikti nepavyksta (siuntėjui grįžta registruotas laiškas) ar duomenų apie statytojo (fizinio asmens) gyvenamąją vietą ar buveinę (juridinio asmens, kitos užsienio organizacijos ar jų padalinių) Reglamento 123.2.1 papunktyje nustatyta tvarka gauti nepavyksta, vietinėje ar respublikinėje spaudoje ir interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) paskelbiamas pranešimas apie privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų surašymą ir apie numatomą statybos patikrinimą, nurodant šio patikrinimo datą, laiką, atsižvelgiant į galimą pranešimo paskelbimo spaudoje datą, ir apie tai, kad šiame statybos patikrinime kviečiamas dalyvauti statytojas ar jo įgaliotas atstovas, taip pat nurodant pareigūno, kuris atliks statybos patikrinimą, kontaktinius duomenis. Reglamento 122 punkte ar 123 punkte nustatyta tvarka įteiktas privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų ir kvietimas laikomi įteiktais tinkamai. Šie dokumentai taip pat laikomi įteiktais tinkamai, jei praėjo 5 darbo dienos po to, kai Reglamento 124 punkte nustatyta tvarka vietinėje ar respublikinėje spaudoje ir interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas pranešimas apie privalomojo nurodymo surašymą ir apie numatomą statybos patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija pranešimą paskelbė 2018 m. spalio 2 d., laikytina, kad ieškovui informacija buvo žinoma jau 2018 m. spalio 8 d., taigi apeliantas praleido terminą ginčyti 2018 m. liepos 30 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra jo apskundimo terminas baigėsi 2018 m. lapkričio 6 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl termino privalomajam nurodymui ginčyti praleidimo (ieškinio senaties) yra pagrįstos ir teisėtos.

52. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai neįvertino aplinkybių dėl termino ginčyti privalomąjį nurodymą atnaujinimo, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti.

53. Administracinių aktų apskundimo terminas yra nustatytas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu specialiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui yra paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pažymėtina, kad nurodytas 1 mėnesio terminas administraciniam aktui ginčyti nėra naikinamasis ir gali būti teismo atnaujintas. Tokia galimybė yra nustatyta ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tai yra nėra kitų ABTĮ nustatytų priežasčių atsisakyti priimti skundą. Todėl asmuo, manantis, kad jis praleido šį terminą dėl reikšmingų aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jam įgyvendinti teisę ginčyti administracinius aktus per visą įstatyme nustatytą terminą, gali pateikti teismui duomenis apie šias aplinkybes ir prašyti teismo šį terminą atnaujinti.

54. Teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, ekstraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-590-556/2021). Paminėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į individualią situaciją byloje, svarbia ir objektyvia priežastimi terminui atnaujinti paprastai nepripažįstamas asmens teisinis neraštingumas, neišmanymas, įstatymų nežinojimas, dėl kurio pasirinktos netinkamos teisinės gynybos priemonės <...>, taip pat teisinė klaida dėl termino, kai asmuo yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-126/2007, 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-436/2007).

55. Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti privalomąjį nurodymą, motyvuodamas, be kita ko, ir tuo, kad Inspekcija atliko procedūrinius pažeidimus, tai yra nepakvietė ieškovo į patikrinimą, neįteikė dokumentų ir neteisingai konstatavo, jog ginčo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ginčo statinys yra kelias, nepagrįstai nustatė naują statybą. Vertinant šiuos ieškovo argumentus pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas vėliausiai nuo 2018 m. lapkričio 18 d. žinojo apie Inspekcijos atliekamus veiksmus, žinojo ir suprato, kad Inspekcija atlieka veiksmus dėl ginčo statinio (įrengto įvažiavimo) įrengimo teisėtumo sklype (duomenys neskelbtini), nurodydamas Inspekcijai, jog nieko neįrengė, sklypas išnuomotas kitam asmeniui, o ir statybos leidimo gauti neprivalėjo (2018 m. lapkričio 18 d. laiškas), tačiau vėliau su Inspekcija dėl atliekamo patikrinimo nesikooperavo, nepriėmė Inspekcijos periodiškai siunčiamų registruotų laiškų, ignoravo (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra, siunčiamus elektroninius laiškus, be to, remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškovas dėl priimto 2018 m. liepos 30 d. privalomojo nurodymo panaikinimo tik 2019 m. kovo 20 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, taigi ieškovas pareiškė ieškinį praleidęs nustatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą (nutarties 54 punktas). Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, įvertinus tai, kad ieškovas nepriimdavo periodiškai siunčiamų Inspekcijos dokumentų, nereagavo į siunčiamus elektroninius laiškus, į tai, kad atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovas visiškai nenurodo jokių priežasčių (liga, kita faktinė gyvenamoji vieta, atostogos ir pan.), dėl kurių jis ilgą laiko tarpą nereagavo periodiškai į siunčiamus registruotus ir į elektroninius laiškus, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbių aplinkybių praleistam senaties terminui atnaujinti, o tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovo ieškinį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl privalomojo nurodymo teisėtumo (statytojo ir statinio rūšies)

56. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ginčo įvažiavimo (kelio) statytojas yra ieškovas, o ne E. C., nepagrįstai padarė išvadą, jog statybos darbai buvo atlikti tik ieškovo naudai ir jo interesais, dėl to netinkamai įvertino ginčijamo privalomojo nurodymo teisėtumą. Teigia, kad teisės aktai reikalauja nustatyti statytoją ir tik neidentifikavus statytojo reikalavimai gali būti pareikšti sklypo valdytojui. Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog statytojas yra E. C., taip pat duomenys apie jį, kaip nuomininką, buvo išviešinti 2018 m. birželio 14 d., tai yra iki ginčijamo privalomojo nurodymo priėmimo. Mano, kad Inspekcija turėjo išnaudoti visas galimybes nustatyti statytoją, o ir be to, Inspekcijos siunčiami dokumentai ieškovui taip ir nebuvo įteikti, taigi šiuo atveju ieškovas neturėjo galimybės informuoti Inspekcijos apie faktinį statytoją, be to, Inspekcijos dokumentai surašyti ieškovui ne kaip statytojui, o kaip statinio naudotojui.

57. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2003 m. sausio 15 d. ieškovas įsigijo stovyklą (statinius), esančią (duomenys neskelbtini). Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Šiame detaliajame plane yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, kurio danga pažymėta sutartiniu ženklu ,,žv“, tai yra žvyro danga. Inspekcija 2018 m. liepos 27 d. ieškovui surašė savavališkos statybos aktą, kuriame konstatuota, jog formuojamoje valstybinio žemės sklypo teritorijoje (duomenys neskelbtini), naudotojas (ieškovas) kultūros paveldo teritorijoje pastatė naują 202 kv. m ploto betoninių trinkelių nesudėtingąjį II grupės inžinerinį statinį – privažiavimą, skirtą privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento, o 2018 m. liepos 30 d. Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo iki 2019 m. sausio 30 d. įpareigojo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Ginčo įvažiavimas pastatytas valstybiniame žemės sklype, kuris nuomos sutarties pagrindu buvo perduotas naudotis ieškovui, kuris atitinkamai vėliau šiame esančius statinius išnuomojo E. C..

58. Pažymėtina, kad 2018 m. liepos 27 d. Inspekcija surašė statybos patikrinimo aktą apie 2018 m. birželio 5 d. atlikto patikrinimo rezultatus, kuriuo ir buvo nustatyta, kad įvažiavimas ginčo sklype, kur yra ieškovui priklausantys objektai, yra įrengtas ir statyba užbaigta. Kadangi faktinis statytojas patikrinimo metu nebuvo nustatytas, Inspekcija nurodė, kad įvažiavimas buvo įrengtas naudotojo (ieškovo) kultūros paveldo teritorijoje be Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto privalomojo statybą leidžiančio dokumento. Pažymėtina, kad patikrinimo akto priede – 2018 m. birželio 5 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, kuriame nurodyta, jog ginčo sklype (Palangos mieste) esantys statiniai priklauso ieškovui, Registre nebuvo jokių duomenų apie statinių nuomininką E. C.. Ieškovas neginčija, kad įrašas apie statinių nuomininką E. C. atsirado vėliau, tai yra jau esant nustatytam savavališkos statybos faktui.

59. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 14 straipsnio 1 dalimi, Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Inspekcija atlikdama patikrinimą nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, jog statybos darbus – įvažiavimo įrengimą atliko E. C., dėl to Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsniu, privalomąjį nurodymą parengė statinio naudotojui, tai yra ieškovui, kuris ir yra faktinis valstybinės žemės sklypo naudotojas. Nors, ieškovo teigimu, Inspekcija tinkamai neatliko veiksmų siekdama nustatyti faktinį statytoją, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti, kadangi Inspekcijai surašant patikrinimo aktą nebuvo pateikta informacija apie įvažiavimo statytoją, o ir be to, kaip minėta, Inspekcija taip pat periodiškai siuntė ieškovui dokumentus apie atliekamus patikrinimus ir šiuo atveju Inspekcija neturėdama duomenų apie statytoją pagrįstai vadovaudamasi Priežiūros įstatymo nuostatomis privalomąjį nurodymą surašė sklypo naudotojui – ieškovui A. K..

60. Ta ieškovo nurodoma aplinkybė, jog E. C. nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir E. C., pagrindu tapo statinių naudotojas, teismo vertinimu, šiuo atveju nesudaro pagrindo išvadai, jog privalomasis nurodymas yra surašytas netinkamai. Pažymėtina, jog, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, E. C. neturėjo teisės atlikti jokių statybos darbų valstybinės žemės sklype, kuris buvo suteiktas naudotis tik ieškovui, o ir be to, fiksuojant faktinę padėtį sklype nebuvo žinomos aplinkybės dėl tarp ieškovo ir E. C. sudarytos nuomos sutarties. Nors ieškovas apeliaciniame skunde išsamiai akcentuoja tai, kad E. C. pats pirmosios instancijos teisme pripažino, jog statybos darbus jis atliko pats, dėl ko jis, ieškovo teigimu, ir turi būti pripažintas statytoju, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad pats ieškovas sudarydamas nuomos sutartį sudarė E. C. galimybę tokius darbus atlikti (apeliacinio skundo 44 punktas), nors neabejotinai žinojo, kad ginčo sklypas yra valstybinė žemė, taip pat negalima neatsižvelgti ir į tai, kam ir kieno naudai tokie darbai buvo atlikti, tai yra į tai, kad šiuo atveju buvo iš esmės atliktas akivaizdus turto pagerinimas išimtinai sklypo naudotojo – ieškovo naudai, ir į tai, kad nurodyta nuomos sutartis buvo išviešinta tik tada, kai jau faktiškai visa ginčo statyba buvo užbaigta, taigi Inspekcija privalomąjį nurodymą pagrįstai surašė statinių naudotojui, kurio naudai ir buvo atlikti darbai, – ieškovui A. K. (nutarties 59 punktas). Kita vertus, bylos aplinkybių visuma, tai yra ieškovo siekis gauti statybos leidimą konstatavus savavališką statybą, Inspekcijos privalomojo nurodymo ginčijimas, patvirtina minėtas aplinkybes, jog šiuo atveju ne nuomotojas, o pats statinių naudotojas ir turi tiesioginį interesą išsaugoti sklype pastatytą ginčo statinį, atliktą turto pagerinimą ir įteisinti savavališką statybą.

61. Ieškovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo statinį ir jo rūšį. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ginčo įvažiavimas (aikštelė) yra kelias, įrengtas tarybiniais laikais, neįvertino, kad įvažiavimas jau buvo iki ieškovui įsigyjant ginčo sklype esančius statinius. Mano, kad teismas formaliai taikė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) nuostatas, neįvertino, jog ginčo kelias yra žvyro dangos kiemo kelias. Inspekcija nesutikdama su nurodytais argumentais teigia, jog ginčo statinys nėra kelias, o yra įvažiavimas ir šiuo atveju atlikti darbai negali būti laikomi rekonstrukcija ar paprastuoju remontu, kadangi šiuo atveju buvo atlikta nauja statyba.

62. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1967 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl sklypo paskyrimo Odų ir avalynės kombinatui „Elnias“ poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje“ suteikė valstybiniam odų ir avalynės kombinatui „Elnias“ poilsio stovyklos statybai žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu buvo pastatyta poilsio stovykla, esanti (duomenys neskelbtini). Stovyklos statinius ieškovas įsigijo 2003 m. sausio 15 d. Ginčo sklype 2018 m. gegužės 25 d. buvo nustatytas ir įregistruotas servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, kurio danga pažymėta ženklu „žv.“, tai yra žvyro danga.

63. Inspekcija 2018 m. liepos 30 d. surašydama privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodė, kad formuojamoje valstybinio žemės sklypo teritorijoje (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo teritorijoje, buvo savavališkai pastatytas nesudėtingas II grupės inžinerinis statinys – įvažiavimas. 2021 m. sausio 28 d. ieškovas Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti statybos leidimą. Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. vasario 10 d. išdavė statybos leidimą, suteikiantį teisę statyti naują statinį – vidaus kelią. Statybos leidimas išduotas pagal projekto rengėjo V. R. parengtą statinio projektą ,,Esamo kelio kapitalinio remonto, kelio dalies naujos statybos, (duomenys neskelbtini), projektas“. Statinio projekte Inspekcijos savavališkai pastatytu pripažintas kelias nurodytas kaip esamas kelias, kuris šiuo projektu kapitaliai remontuojamas – klojamas betoninėmis trinkelėmis.

64. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu kartu su pagrindiniais statiniais (pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), kaip pagrindinių statinių priklausinį įsigijo ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantį žvyro, betono plytų dangos inžinerinį statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris mažosios bendrijos „Kasiukai“ 2023 m. gegužės 30 d. kadastrinių matavimų byloje, suderintoje su valstybės įmone Registrų centru, 2023 m. rugsėjo 11 d. nurodytas su indeksu (duomenys neskelbtini) kaip kelias, kurio statybos metai yra 1968, remonto metai 2018, kurio ilgis yra 0,046 km. Marijampolės apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-222-1146/2023 nusprendė ieškovo pareiškimo netenkinti. Sprendimas yra įsiteisėjęs, Kauno apygardos teismui 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi palikus šį sprendimą nepakeistą.

65. Minėtu Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu (nutarties 64 punktas) nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, jog šiuo atveju ieškovui A. K. įsigijus statinius ginčo teritorijoje buvo išvažinėtas kiemas be jokių aiškių pareiškėjo įrodinėjamo kelio kontūrų, o tik vėliau sklype pradėjo ryškėti kelio kontūrai (sprendimo 18 puslapis). Nurodyta ir tai, kad aplinkybė, jog žemės sklype yra išvažinėta (galimai dėl naudojimosi susidarius duobėms ir pažvyruota) jo dalis, per se (pati savaime) nereiškia, kad kelias / jo dalis, kaip nekilnojamojo turto objektas, buvo įrengtas / pastatytas (sprendimo 19 puslapis). Taip pat nustatyta, jog ieškovas neįrodė, kad kelias (jo dalis – (duomenys neskelbtini)) buvo pastatytas / įrengtas pagal statybą ir kaip nekilnojamasis daiktas priklausė odos ir avalynės gamyklai „Elnias“ (Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. e2YT-222-1146/2023 20 punktas).

66. Ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad ginčo sklype iki jo įrengimo trinkelių danga faktiškai statinys (kelias) jau buvo įrengtas žvyro ir tarybinių trinkelių danga ir šiuo atveju jau buvo atliktas paprastasis jo remontas, tačiau pirmiausia pažymėtina, kad kelio sąvoką atskleidžia Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, kuri numato, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelių įstatymo 3 straipsnis numato, kad vietinės reikšmės keliai yra skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius. Vidaus keliai – tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams), tai leidžia sutikti su ieškovu, kad kiemų keliai yra priskiriami keliams.

67. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentais, jog transporto priemonėmis išvažinėtas žemės ruožas yra laikytinas inžineriniu statiniu. Kaip pagrįstai nurodo Inspekcija, tam, kad tam tikras objektas būtų pripažintas statiniu, jis turi atitikti statinio požymius, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 84 dalyje. Joje numatyta, kad statiniu laikomas nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalys) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Aplinkybę, jog iki ieškovui įsigyjant statinius (2003 metais) sklype ginčo ruožas (įvažiavimas) nebuvo įrengtas trinkelėmis, patvirtina Marijampolės apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-222-1146/2023 nustatytos aplinkybės, kad toks kelias nebuvo inventorizuotas, o ir tai, kad žemės sklypo dalis yra išvažinėta ir pažvyruota, nesudaro pagrindo spręsti, kad kelias (jo dalis) yra nekilnojamojo turto vienetas, nepaisant to, jog sklype buvo nustatytas servitutas susisiekimui.

68. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pateiktas nuotraukas, matyti, jog šiuo atveju buvo atlikti kapitaliniai įvažiavimo ir susisiekimo su sklype esančiais statiniais statybos darbai, tai yra naujai įrengti borteliai, trinkelių danga. Pažymėtina, kad 2018 m. gegužės 25 d. nustačius servitutą buvo nustatytas ir įregistruotas servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, kurio danga pažymėta ženklu ,,žv“, tai yra žvyro danga. Nors ieškovas teigia, kad šiuo atveju įvažiavimas turėjo būti laikomas statiniu dėl to, kad jis buvo žvyruotas, o ir be to, sklype buvo tarybinių trinkelių, tačiau šiuo aspektu svarbu atsižvelgti į tai, kad Marijampolės apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-222-1146/2023 nustatė, kad tik po to, kai pareiškėjas 2003 m. sausio 15 d. įgijo pastatus poilsiavietėje, žemės sklype esantis įvažiavimas įgavo aiškius kontūrus, kurie išliko iki 2015–2017 metų, o 2015–2017 metais aerografinėje nuotraukoje kelio / įvažiavimo kontūrai išsiplėtė / susiliejo su žemės sklypu, einančiu iki medžių, o 2018–2020 metais jau buvo matomi aiškūs kelio / įvažiavimo kontūrai, kas leidžia daryti išvadą, jog paties ieškovo iniciatyva žemės sklypo dalis, kuri buvo naudojama įvažiuoti, ieškovo buvo žvyruojama, o šiuo atveju įrengiant bortelius, montuojant trinkeles iš esmės buvo ne suremontuotas / atkurtas esamas statinys, o sukurtas naujas statinys (daiktas), pažėtina ir tai, kad ieškovas apeliaciniame skunde vadovaujasi tik tomis aerografinėmis nuotraukomis (apeliacinio skundo 11 psl.), kurios buvo atliktos jau ieškovui įsigijus statinius sklype, o ir be to, byloje nėra duomenų, jog sklype kelias buvo įrengtas, ieškovo teigimu, „tarybinėmis trinkelėmis“.

69. Nors ieškovas teigia, kad šiuo atveju liudytojų parodymai buvo įvertinti netinkamai, nurodant, jog liudytojai patvirtino kelio egzistavimo faktą, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti, kadangi pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas (2020 m. vasario 24 d.) A. K. parodė, jog (duomenys neskelbtini) dirbo nuo (duomenys neskelbtini) m., patvirtino, jog ginčo įvažiavimas buvo vienintelis įvažiavimas, kuris buvo žvyruotas, duobėtas, betono nebuvo, bet gal ir buvo kokia trinkelė, o žvyras buvo naudojamas papildant įvažiavimą dėl duobių po lietaus. Liudytojas, kuris dalyvavo patikrinime, A. D. taip pat 2020 m. vasario 24 d. nurodė, kad atlikus patikrinimą valstybinėje žemėje jau buvo pastatytas ginčo statinys, o iš geoportalo nuotraukų ginčo sklypo dalyje buvo tik išvažinėtas smėlis, tai, teismo vertinimu, ne paneigia, o patvirtina anksčiau aptartas aplinkybes, jog ginčo sklype inžinerinio statinio nebuvo, o vien tai, kad sklypo naudotojai ant žemės papildavo žvyro duobėms pašalinti, nesudaro pagrindo išvadai, jog ginčo sklype buvo inžinerinis statinys (nutarties 67 punktas) ir 2018 metais įrengus trinkeles buvo sukurtas ne naujas statinys, o atliktas paprastasis esamo inžinerinio statinio remontas. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir į prejudicinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo statytojo, statinio rūšies atmetami kaip nepagrįsti, nesudarantys pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

70. Ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas tenkindamas priešieškinį iš esmės perrašė priešieškinio argumentus pažodžiui, perrašė teismų praktiką, teisės aktus, nepateikdamas įrodymų vertinimo, tinkamai nenurodė teismo sprendimo motyvų, o tai kelia klausimą, ar teismo sprendimas, kuriame teismas pažodžiui perrašo šalies procesinį dokumentą, gali būti laikomas teismo sprendimu su motyvais. Mano, kad ieškovas teisme nebuvo tinkamai išklausytas, teisingumas jo atžvilgiu nebuvo įvykdytas atidžiai, dėl to pažeista jo teisė į teisingą teismą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys, ieškovo vertinimu, patvirtina, kad atidžiai buvo išklausyta tik viena šalis, o ieškovo interesai buvo pažeisti.

71. CPK 263 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, tai yra jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais konkrečių įrodymų ir jais nesiremia, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems. Kita vertus, aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. d. H. prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018).

72. Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimamą sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Todėl, kai teismo sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai lemia absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo egzistavimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

73. Nagrinėjamu atveju, priešingai, nei įrodinėja ieškovas, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus priimdamas teismo sprendimą, darydamas išvadas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių (ne) buvimo. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą padarė išvadą, jog šiuo atveju atsakovės argumentai yra teisiškai pagrįsti, tai yra sutikdamas su jos pozicija byloje, sprendimo motyvuose nurodydamas Inspekcijos argumentus teisiniam ginčo situacijos vertinimui, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl skundžiamo sprendimo nemotyvavimo – absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą sudarytų tik visiškas motyvų nebuvimas. Vien ta aplinkybė, jog teismas pritarė Inspekcijos pozicijai, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nutaria, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, šioje byloje nenustatyta.

Dėl statybos leidimo panaikinimo

74. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nustatydamas, jog savavališkai pastatyta kelio dalis Statinio projekte buvo nurodyta kaip kapitaliai remontuojamas statinys, tačiau pagal statybos rūšį minėta kelio dalis turėjo būti traktuojama kaip nauja statyba, o ją įteisinant sumokėta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą, iš esmės perrašė ieškovės ieškinio argumentus. Teigia, kad šiuo atveju projektuotojas projektą parengė tinkamai, o formalūs trūkumai, kai visi būtini reikalavimai yra įvykdyti rengiant projektą, taip pat ir projekto grafinę dalį, negali būti pagrindu naikinti administracinį aktą. Mano, kad Inspekcija taip pat praleido ieškinio senaties terminą ginčyti statybos leidimą ir jį delsė ginčyti, kadangi šiuo atveju ieškinio reikalavimas yra išimtinai administracinio pobūdžio, jam taikytinas vieno mėnesio ABTĮ nustatytas terminas, o ir be to, Inspekcija dokumentus (statybos leidimą, projektinę dokumentaciją) turėjo jau 2021 m. balandžio 12 d.

75. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad statybą leidžiantis dokumentas yra administracinis aktas, išduotas viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą. Dėl šios priežasties terminą šiam aktui ginčyti reglamentuoja specialieji teisės aktai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra specialusis subjektas, be kita ko, vykdantis statybos valstybinę priežiūrą, apimančią ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimą, o šio subjekto veikla vykdant minėtą priežiūrą yra reglamentuojama specialaus teisės akto – Priežiūros įstatymo (Priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnis, 23 straipsnis).

76. Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte (suvestinė redakcija (2021 m. liepos 1 d.–2021 m. spalio 31 d.)) įtvirtinta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą; prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai; praleistas kreipimosi į teismą terminas gali būti atnaujinamas ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia ieškovas, šiuo atveju taikytinas Priežiūros įstatyme nustatytas 2 mėnesių terminas administraciniam aktui ginčyti.

77. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad Priežiūros įstatymas ir jo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas reglamentuoja ne tik terminą (jo trukmę – 2 mėnesiai), per kurį Inspekcija turi teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo, bet nustato ir šio termino pradžią – per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2018). Nagrinėjamu atveju Inspekcija 2021 m. birželio 14 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ir konstatavo, kad ginčijamas statybos leidimas yra išduotas neteisėtai, todėl šis momentas (2021 m. birželio 14 d.) ir laikytinas termino skaičiavimo pradžia ir atitinkamai jo pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 14 d., o ne, kaip teigia ieškovas, 2021 m. balandžio 12 d., kai Inspekcija gavo dokumentus apie ginčo statinį.

78. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija ieškinį dėl ginčijamo statybos leidimo panaikinimo elektroniniu būdu Plungės apylinkės teismui pateikė 2021 m. rugpjūčio 16 d. 16.34 val. (pirmadienis), jis Plungės apylinkės teisme buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 17 d. 7.58 val. (antradienis). Atsižvelgiant į tai, kad terminas (2021 m. rugpjūčio 14 d.) baigėsi ne darbo dieną (šeštadienį), į tai, kad tai atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (CPK 74 straipsnis), į tai, kad jeigu procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu (CPK 175¹ straipsnio 8 dalis), nutariama, kad šiuo atveju Inspekcija pateikusi ieškinį 2021 m. birželio 16 d., priešingai, nei teigia ieškovas, nepraleido termino kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo.

79. Ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat nurodo, kad šiuo atveju formalūs aiškinamojo rašto trūkumai, įmokos už savavališkos statybos įteisinimą dokumentų nepateikimas, tai, kad, ieškovo teigimu, pagrįstai statinio projekte buvo nurodyta, jog šiuo atveju yra kapitaliai remontuojamas statinys, o ne nauja statyba, nesudaro pagrindo panaikinti išduoto statybos leidimo. Su šiais argumentais nesutiktina.

80. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 3 dalyje įtvirtinta, kad statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą teismas išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

81. Pirmiausia, ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl išduoto statybos leidimo neteisėtumo nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir dėl ginčijamo privalomojo nurodymo teisėtumo, tai yra, kad šiuo atveju buvo atlikta ne nauja statyba ir sukuriamas naujas statinys, o kad šiuo atveju buvo atliktas remontas. Kaip minėta nutarties 60– 69 punktuose, šiuo atveju tiek byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tiek ir minėtos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-222-1146/2023, liudytojų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju buvo atliktas ne statinio remontas, o sukurtas visiškai naujas daiktas – trinkelių dangos įvažiavimas valstybinėje žemėje. Šiuo atveju ginčo statinio projekte savavališkai pastatytas įvažiavimas suprojektuotas kaip kapitaliai remontuojamas kelias, nors jo kaip naujo statinio (pagal statybos rūšį) statyba iki tol nebuvo įteisinta, tai leidžia sutikti su Inspekcijos atsiliepimo argumentais, jog šiuo atveju statybos leidimas yra išduotas nepagrįstai ir neteisėtai.

82. Nors ieškovas teigia, kad Inspekcijos nustatyti trūkumai yra formalūs, nesudarantys pagrindo panaikinti statybos leidimo, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Šiuo atveju statybos leidimo patikrinimo metu buvo nustatyta, jog prie projekto buvo nepateikta aiškinamojo rašto dalis, kurioje būtų nurodyta: projektuojamų statinių sąrašas; statybos rūšis, statinio naudojimo paskirtis, statybos vieta bei susisiekimo komunikacijų aprašymas (kai šie statiniai projektuojami kaip savarankiški statiniai), projektuojamą (-us) statinį (ius) apibūdinantys bendrieji statinių rodikliai, atsižvelgiant į kelio kategoriją ir paskirtį bei eismo intensyvumą: kategorija; juostų skaičius ir jų plotis; kelio (-ių) ilgis ir plotis; privažiuojamojo kelio (-ių) aprašymas su bendraisiais rodikliais, pagal STR 1.04.04:2017 29.3 punktą nepateiktas sklypo planas su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane – sklypo plane nepažymėti naujo statinio ir kapitaliai remontuojamo statinio pagrindiniai matmenys ilgis ir plotis, juostų skaičius ir jų plotis; statinio kategorija, statinio paskirtis pagal STR 1.04.04:2017 29.4 punktą, be to, projektuotojo parengtas projektas yra iš esmės ydingas, nurodant, kad pagal projektą yra atliekamas kapitalinis remontas, o ne projektuojamas naujas statinys, o ir be to, teikiant dokumentus savivaldybės administracijai taip pat nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys apskaičiuotą šios įmokos dydį, tai leidžia daryti išvadą, jog statybos leidimas išduotas neteisėtai, esant esminiams projekto trūkumams, nurodant savivaldybės administracijai, jog yra atliekamas remontas, nors faktiškai buvo atlikta nauja statyba, be kita ko, prašant išduoti statybos leidimą ir nepateikiant visų būtinų ir aptartų dokumentų įvertinti.

83. Vadovaudamasis anksčiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir įvertinęs faktines aplinkybes, teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino statybos leidimo teisėtumo klausimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimo dalį, kuria nusprendė tenkinti Inspekcijos reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl statybos padarinių šalinimo kaltų asmenų lėšomis

84. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas, panaikinęs statybos leidimą ir taikantis statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą teisinius padarinius (šalinimo tvarką), turi nustatyti dėl neteisėto statybos išdavimo kaltus asmenis, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą ir sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius, tai yra statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, tai yra tų konkrečių asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis. Byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą ir sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, nutarties 33 ir 34 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, nutarties 86 ir 87 punktai).

85. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra pastatytas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą (nutarties 41–83 punktai). Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą atveju, skirtingai nuo savavališkos statybos, padariniai šalinami kaltų asmenų, tai yra tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Vadinasi, gali susiklostyti situacija, kad ir statytojas tokiais atvejais nebūtinai yra tas asmuo (ar vienintelis asmuo), kurio lėšomis šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakyta, kad tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

86. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog dėl statybos padarinių yra kalti ieškovas (sklypo naudotojas), projektuotojas ir institucija, išdavusi statybos leidimą, neįvertino šių asmenų atsakomybės laipsnio dėl atsiradusių padarinių ir proporcingai nepaskirstė statybos padarinių šalinimo naštos, nurodydamas, kad statybos padariniai šalinami bendrai visų minėtų asmenų lėšomis. Nors kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma (nutarties 84 ir 85 punktai), kad tokio pobūdžio bylose kaip nagrinėjamoji nustačius, jog ne vienas asmuo yra kaltas dėl statybos padarinių, teismas turi analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir nuspręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas minėtų veiksmų neatliko ir kaltų asmenų atsakomybės laipsnio neanalizavo, nurodydamas, jog asmenų atsakomybė dėl atsiradusių padarinių yra solidari.

87. Atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, siekiant išvengti neproporcingos naštos asmenims, teisėjų kolegijos nuomone, kiekvieno kalto asmens kaltė turi būti individualizuojama, nustatant, kokia konkrečia dalimi jie turi dengti padarinių šalinimo išlaidas. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neištyrė, o jų tyrimas apeliacinės instancijos teisme, užkirstų kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims teisę į apeliaciją. Priešingu atveju ieškovui, projektuotojui ir statybos leidimą išdavusiai institucijai, kaip solidariesiems skolininkams dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų dengimo, galėtų tekti neproporcinga našta dengti savo lėšomis visas padarinių šalinimo išlaidas, o po to tektų CK 6.279 straipsnyje nustatyta tvarka reikšti regresinį reikalavimą kitiems dėl neteisėtos statybos kaltiems asmenims. O ir be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė aiškių sprendimo motyvų, dėl ko pripažindamas ieškovo, projektuotojo ir statybos leidimą išdavusios institucijos atsakomybę solidariąja, taip pat tenkindamas priešieškinio reikalavimus nustatė, kad, ieškovui A. K. per 3 mėnesius neįvykdžius numatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos jau ne visų minėtų asmenų (solidariai), o tik ieškovo A. K. lėšomis.

88. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta (nutarties 84–87 punktai) teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje liko neištirtos ir nenustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo kaltų asmenų lėšomis, tai reiškia, kad šioje byloje egzistuoja pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkinta Inspekcijos patikslinto ieškinio dalis, kuria nuspręsta nustatyti solidarią šalių atsakomybę dėl statybos padarinių šalinimo, ir dalį, kuria nustatyta, kad, ieškovui A. K. per 3 mėnesius neįvykdžius 3 punkte numatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškovo A. K. lėšomis, ir grąžinti šią bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

89. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino privalomojo nurodymo, statybos leidimo teisėtumo klausimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad, šiuo atveju taikant savavališkos statybos padarinius turi būti nustatomi ne tik dėl neteisėtų statybų kalti asmenys, bet ir jų atsakomybės laipsnis, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkinta patikslinto ieškinio dalis dėl kaltų asmenų solidarios atsakomybės, panaikintina ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

90. Kadangi bylos dalis dėl dalies šalių pareikštų reikalavimų grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo A. K. ieškinio ir tenkinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinio reikalavimai: 1) pripažinti negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos statytojui ieškovui A. K. 2021 m. vasario 10 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2) įpareigoti ieškovą A. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti naują teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 10 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini)pastatytam statiniui – keliui, esančiam žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria, per teismo nustatytą terminą ieškovui A. K. neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, A. K. įpareigotas per 3 mėnesius kaltų asmenų – savo, Palangos miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo V. R. – lėšomis pašalinti statybos, kuriai 2021 m. vasario 10 d. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, nustatyta, kad, ieškovo A. K. per 3 mėnesius neįvykdžius 3 punkte numatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškovo A. K. lėšomis, paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.