Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2.1; 2.3.6.5; 2.4.6.4.1; 2.4.7

2023 m. balandžio 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės,

nuteistajam V. J. (dalyvaujant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių pagalba), jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. D., K. Č. ir V. J. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje (8 nusikalstamos veikos) bei 260 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. lapkričio 5 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) – 8 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. lapkričio 18 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis (laišku adresuotu E. M.) – 8 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. lapkričio 18 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis (laišku adresuotu R. P.) – 3 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. lapkričio 20 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) – 8 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. gruodžio 4 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) – 8 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. gruodžio 7 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) – 8 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. gruodžio 22 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) – 8 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. gruodžio 23 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) – 8 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. sausio 7 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) – 8 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. sausio 12 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) – 3 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po 4 mėnesius nuo visų kitų, ir paskirta subendrina bausmė – 11 metų 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. J. paskirta 7 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su nebaigta atlikti 7 metų 9 mėnesių ir 22 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirta 2022 m. balandžio 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant, ir V. J. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų 4 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Į šią bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2022 m. balandžio 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį.

S. D. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje (9 nusikalstamos veikos) bei 260 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), ir jai paskirtos bausmės:

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) – 8 metai 3 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. lapkričio 5 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) – 8 metai ir 3 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. lapkričio 18 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis (laišku adresuotu E. M.) – 8 metai ir 3 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. lapkričio 18 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis (laišku adresuotu R. P.) – 3 metai terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. lapkričio 20 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) – 8 metai 3 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. gruodžio 4 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) – 8 metai 3 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. gruodžio 7 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) – 8 metai 3 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. gruodžio 22 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) – 8 metai 3 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. gruodžio 23 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) – 8 metai 3 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. sausio 7 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) – 8 metai 3 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. sausio 12 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) – 3 metai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po 3 mėnesius nuo visų kitų, ir S. D. paskirta subendrinta 10 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. D. paskirta 7 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

K. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl 2021 m. sausio 12 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis), ir jam paskirta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. Č. paskirta 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusio disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) taip pat nuteistas S. G., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartimi, be kita ko, nutarta ištaisyti rašymo ir skaičiavimo apsirikimo klaidas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies 169-ojo lapo 4 pastraipoje, bei ją naujai išdėstyti taip: ,,Pastarąją bausmę subendrinti su nebaigta atlikti 5 m. 9 mėn. 22 d. terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirta 2022 m. balandžio 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisykles, bausmes iš dalies sudedant, ir tokiu būdu V. J. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) metus 7 (septynis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo pataisos įstaigoje. Į šią bausmę įskaityti atliktąją dalį bausmės pagal 2022 m. balandžio 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės:

1.1. S. D. (buvusi pavardė – V.) ir S. G., tuo metu atlikęs terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje ((duomenys neskelbtini) sektoriuje), neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, turėdami tikslą ją platinti tarp pataisos įstaigos nuteistųjų, - veikdami iš anksto susitarusių ir pasiskirsčiusių vaidmenimis bendrininkų grupe, 2020 m. rugsėjo 26 d. 19.16 val. telefoninio pokalbio metu susitarė, kad kaltinamoji S. D. neatlygintinai laišku S. G. išsiųs psichotropines medžiagas – sintetinį kanabinoidą MDMB-4en-PINACA, po ko S. D., vykdydama šį susitarimą, ant byloje nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatyto asmens įgyto balto popieriaus lapo, impregnuoto psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, savo ranka užrašė tekstą (laišką) ir kartu su dviem fotografijomis viename voke, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 26 d., laišku iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos pašto“ (duomenys neskelbtini) pašto skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), išsiuntė į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių, adresatu (gavėju) nurodžiusi (užrašiusi) S. G., o siuntėju – S. V., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini) sektorių (save), tačiau 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 14.20 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje patikrinimo metu šį laišką su popieriaus lapu, impregnuotu psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis popieriaus lape yra 0,6441 g, sulaikė ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnai. Tuo S. D. ir S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

1.2. V. J., tuo metu atlikęs terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje ((duomenys neskelbtini) sektoriuje), sumanęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs (toliau – ir kaltinamasis V. J.), ir S. D. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, turėdami tikslą ją platinti tarp pataisos įstaigos nuteistųjų, - veikdami iš anksto susitarusių ir pasiskirsčiusių vaidmenimis bendrininkų grupe, 2020 m. spalio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, telefoninio pokalbio metu susitarė, kad kaltinamoji S. D. laišku V. J. išsiųs psichotropines medžiagas-sintetinį kanabinoidą MDMB-4en-PINACA, ant siunčiamo laiško užrašant kaltinamojo V. J. nurodomus duomenis apie adresatą (gavėją) ir siuntėją, po ko, kaltinamasis V. J., gavęs sutikimą iš tos pačios pataisos įstaigos nuteistojo Ž. M., šiam apie psichotropinę medžiagą nežinant, jo vardu atsiųsti tikrovėje kaltinamajam V. J. skirtą laišką su psichotropine medžiaga, byloje nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatytų asmenų ne vėliau 2020 m. spalio 29 d. įgijo popieriaus lapą, impregnuotą psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurį per kitus asmenis nenustatytu būdu perdavė kaltinamajai S. D., o pastaroji (kaltinamoji S. D.), vykdydama susitarimą, jį perėmė, kurį laiką laikė savo namuose bei ne vėliau kaip 2020 m. spalio 29 d., 11.33 val. šį lapą su psichotropine medžiaga laišku iš AB „Lietuvos pašto“ (duomenys neskelbtini) pašto skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), išsiuntė į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių kaltinamajam V. J., adresatu (gavėju) pagal kaltinamojo V. J. prašymą nurodžiusi (užrašiusi) Ž. M., o siuntėju - A. K., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. lapkričio 5 d. apie 9.50 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje patikrinimo metu šį laišką su popieriaus lapu, impregnuotu psichotropine medžiaga - sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis popieriaus lape yra 0,8876 g., sulaikė ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnai. Tuo S. D. ir V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

1.3. V. J. ir S. D. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, turėdami tikslą ją platinti tarp pataisos įstaigos nuteistųjų, - veikdami iš anksto susitarusių ir pasiskirsčiusių vaidmenimis bendrininkų grupe, 2020 m. lapkričio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, telefoninio pokalbio metu tarpusavyje susitarė, kad kaltinamoji S. D. laišku V. J. išsiųs psichotropines medžiagas-sintetinį kanabinoidą MDMB-4en-PINACA, ant siunčiamo laiško užrašant kaltinamojo V. J. nurodomus duomenis apie adresatą (gavėją) ir siuntėją, po ko, kaltinamasis V. J. byloje nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatytų asmenų ne vėliau 2020 m. lapkričio 13 d. įgijo popieriaus voką, impregnuotą psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurį per kitus asmenis nenustatytu būdu perdavė kaltinamajai S. D., o pastaroji (kaltinamoji S. D.), vykdydama susitarimą, jį perėmė, kurį laiką laikė savo namuose bei ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 13 d., 11.29 val. šį voką su psichotropine medžiaga laišku iš AB „Lietuvos pašto“ (duomenys neskelbtini) pašto skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), išsiuntė į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių kaltinamajam V. J., adresatu (gavėju) pagal kaltinamojo V. J. prašymą nurodžiusi (užrašiusi) nuteistąjį E. M., kuriam apie laišką ir jame esančią psichotropinę medžiagą nebuvo žinoma, o siuntėju – G. S., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. lapkričio 18 d. apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje patikrinimo metu šį laišką su voku, impregnuotu psichotropine medžiaga - sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis popieriaus lape yra 0,5581 g., sulaikė ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnai. Tuo S. D. ir V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

1.4. V. J. ir S. D. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, turėdami tikslą ją platinti tarp pataisos įstaigos nuteistųjų, - veikdami iš anksto susitarusių ir pasiskirsčiusių vaidmenimis bendrininkų grupe, 2020 m. lapkričio mėnesio pirmoje pusėje, tiksliau nenustatytu laiku, telefoninio pokalbio metu tarpusavyje susitarė, kad kaltinamoji S. D. laišku V. J. išsiųs psichotropines medžiagas-sintetinį kanabinoidą MDMB-4en-PINACA, ant siunčiamo laiško užrašant kaltinamojo V. J. nurodomus duomenis apie adresatą (gavėją) ir siuntėją, po ko, kaltinamasis V. J. byloje nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatytų asmenų ne vėliau 2020 m. lapkričio 16 d. įgijo popieriaus lapą su ranka parašytu tekstu, impregnuotą psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurį per kitus asmenis nenustatytu būdu perdavė kaltinamajai S. D., o pastaroji (kaltinamoji S. D.), vykdydama susitarimą, jį perėmė, kurį laiką laikė savo namuose bei ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 16 d., 11.46 val. šį lapą su psichotropine medžiaga laišku iš AB „Lietuvos pašto“ (duomenys neskelbtini) pašto skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), išsiuntė į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių kaltinamajam V. J., adresatu (gavėju) pagal kaltinamojo V. J. prašymą nurodžiusi (užrašiusi) nuteistąjį R. P., kuriam apie laišką ir jame esančią psichotropinę medžiagą nebuvo žinoma, o siuntėju – K. Š., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. lapkričio 18 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje patikrinimo metu šį laišką su popieriaus lapu, impregnuotu psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis popieriaus lape yra 0,3945 g., sulaikė ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnai. Tuo S. D. ir V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

1.5. V. J. ir S. D. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, turėdami tikslą ją platinti tarp pataisos įstaigos nuteistųjų, - veikdami iš anksto susitarusių ir pasiskirsčiusių vaidmenimis bendrininkų grupe, 2020 m. lapkričio mėnesio pirmoje pusėje, tiksliau nenustatytu laiku, telefoninio pokalbio metu tarpusavyje susitarė, kad kaltinamoji S. D. laišku į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ((duomenys neskelbtini)) nenustatytam byloje nuteistajam išsiųs psichotropines medžiagas-sintetinį kanabinoidą MDMB-4en-PINACA, ant siunčiamo laiško užrašant kaltinamojo V. J. nurodomus duomenis apie adresatą (gavėją) ir siuntėją, po ko kaltinamasis V. J. byloje nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatytų asmenų ne vėliau 2020 m. lapkričio 16 d. įgijo popieriaus lapą su ranka parašytu tekstu, impregnuotą psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurį per kitus asmenis nenustatytu būdu perdavė kaltinamajai S. D., o pastaroji (kaltinamoji S. D.), vykdydama susitarimą, jį perėmė, kurį laiką laikė savo namuose bei ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 16 d., 11.46 val. šį lapą su psichotropine medžiaga laišku iš AB „Lietuvos pašto“ (duomenys neskelbtini) pašto skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), išsiuntė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus nenustatytam byloje nuteistajam, adresatu (gavėju) pagal kaltinamojo V. J. prašymą nurodžiusi (užrašiusi) nuteistąjį A. B., kuriam apie laišką ir jame esančią psichotropinę medžiagą nebuvo žinoma, o siuntėju – D. A., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. lapkričio 20 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose patikrinimo metu šį laišką su popieriaus lapu, impregnuotu psichotropine medžiaga - sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis popieriaus lape yra 0,6081 g., sulaikė ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnai. Tuo S. D. ir V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

1.6. V. J. ir S. D. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, turėdami tikslą ją platinti tarp pataisos įstaigos nuteistųjų, - veikdami iš anksto susitarusių ir pasiskirsčiusių vaidmenimis bendrininkų grupe, 2020 m. lapkričio mėnesio antroje pusėje, tiksliau nenustatytu laiku, telefoninio pokalbio metu tarpusavyje susitarė, kad kaltinamoji S. D. siuntiniu V. J. išsiųs psichotropines medžiagas - sintetinį kanabinoidą MDMB-4en-PINACA, paslėpusi šias medžiagas sportinių batų paduose, po ko, kaltinamasis V. J. byloje nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatytų asmenų ne vėliau 2020 m. lapkričio 27 d., 12.33 val. įgijo psichotropinę medžiagą – miltelius su sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kuriuos per kitus asmenis nenustatytu būdu perdavė kaltinamajai S. D., o pastaroji (kaltinamoji S. D.), vykdydama susitarimą, juos perėmė, kurį laiką laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), ne vėliau 2020 m. lapkričio 30 d., 15.30 val. pagal kaltinamojo V. J. instrukcijas supakavo į du plastikinius maišelius ir paslėpė vienos sportinių batų poros abiejuose paduose, tęsdama nusikalstamus veiksmus, batus su paslėpta paduose psichotropine medžiaga kartu su kitais siuntiniui paruoštais daiktais (drabužiais) 2020 gruodžio 1 d., laikydama prie savęs, atgabeno į prekybos ir pramogų centrą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kurio patalpose esančiame AB „Lietuvos pašto“ (duomenys neskelbtini) pašto skyriuje laikotarpyje nuo 10.35 val. iki 10.45 val., padedama apie psichotropines medžiagas nežinojusios D. J., juos kartu su kitais tam paruoštais daiktais supakavo į siuntiniu skirtą kartoninę dėžę ir perdavė apie psichotropines medžiagas nežinusiam K. Č. kartu su 20 eurų banknotu siuntos siuntimo paslaugai apmokėti, kuris su D. J., kaltinamajai S. D. stebint jų atliekamus veiksmus iš šalies, išsiuntė siuntinį su jame esančiomis psichotropinėmis medžiagomis į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių kaltinamajam V. J., tačiau 2020 gruodžio 4 d. 12.30 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje patikrinimo metu sportinius batus su paduose paslėpta psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis milteliuose yra 0,5591 g., kartu su visu siuntiniu turiniu sulaikė ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnai. Tuo S. D. ir V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

1.7. V. J. ir S. D. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, turėdami tikslą ją platinti tarp pataisos įstaigos nuteistųjų, - veikdami iš anksto susitarusių ir pasiskirsčiusių vaidmenimis bendrininkų grupe, 2020 m. gruodžio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, telefoninio pokalbio metu tarpusavyje susitarė, kad kaltinamoji S. D. laišku V. J. išsiųs psichotropines medžiagas - sintetinį kanabinoidą MDMB-4en-PINACA, ant siunčiamo laiško užrašant kaltinamojo V. J. nurodomus duomenis apie adresatą (gavėją) ir siuntėją, po ko, kaltinamasis V. J. byloje nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatytų asmenų ne vėliau 2020 m. gruodžio 4 d. įgijo popieriaus lapą, impregnuotą psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurį per kitus asmenis nenustatytu būdu perdavė kaltinamajai S. D., o pastaroji (kaltinamoji S. D.), vykdydama susitarimą, jį perėmė, kurį laiką laikė savo namuose bei ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 4 d., 16.23 val. šį lapą su psichotropine medžiaga laišku iš AB „Lietuvos pašto“ (duomenys neskelbtini) pašto skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), išsiuntė į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių kaltinamajam V. J., adresatu (gavėju) pagal kaltinamojo V. J. prašymą nurodžiusi (užrašiusi) nuteistąjį G. P., kuriam apie laišką ir jame esančią psichotropinę medžiagą nebuvo žinoma, o siuntėju - advokatę G. M. iš advokatų kontoros (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. gruodžio 7 d., apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje patikrinimo metu šį laišką su popieriaus lapu, impregnuotu psichotropine medžiaga - sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis popieriaus lape yra 1,1732 g., sulaikė ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnai. Tuo V. J. ir S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

1.8. V. J. ir S. D. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, turėdami tikslą ją platinti tarp pataisos įstaigos nuteistųjų, - veikdami iš anksto susitarusių ir pasiskirsčiusių vaidmenimis bendrininkų grupe, 2020 m. gruodžio viduryje, tiksliau nenustatytu laiku, telefoninio pokalbio metu tarpusavyje susitarė, kad kaltinamoji S. D. laišku V. J. išsiųs psichotropines medžiagas - sintetinį kanabinoidą MDMB-4en-PINACA, ant siunčiamo laiško užrašant kaltinamojo V. J. nurodomus duomenis apie adresatą (gavėją) ir siuntėją, po ko, kaltinamasis V. J. byloje nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatytų asmenų ne vėliau 2020 m. gruodžio 18 d. įgijo popieriaus voką, impregnuotą psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurį per kitus asmenis nenustatytu būdu perdavė kaltinamajai S. D., o pastaroji (kaltinamoji S. D.), vykdydama susitarimą, jį perėmė, kurį laiką laikė savo namuose bei ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 18 d. šį voką su psichotropine medžiaga laišku iš AB „Lietuvos pašto“ (duomenys neskelbtini) pašto skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), išsiuntė į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių kaltinamajam V. J., adresatu (gavėju) pagal kaltinamojo V. J. prašymą nurodžiusi (užrašiusi) nuteistąjį M. G., kuriam apie laišką ir jame esančią psichotropinę medžiagą nebuvo žinoma, o siuntėju – E. B., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. gruodžio 22 d. apie 10.15 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje patikrinimo metu šį laišką su popieriaus voku, impregnuotu psichotropine medžiaga - sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis popieriaus voke yra 0,7723 g., sulaikė ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnai. Tuo V. J. ir S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

1.9. V. J. ir S. D. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, turėdami tikslą ją platinti tarp pataisos įstaigos nuteistųjų, - veikdami iš anksto susitarusių ir pasiskirsčiusių vaidmenimis bendrininkų grupe, 2020 m. gruodžio viduryje, tiksliau nenustatytu laiku, telefoninio pokalbio metu tarpusavyje susitarė, kad kaltinamoji S. D. laišku į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ((duomenys neskelbtini)) nenustatytam byloje nuteistajam išsiųs psichotropines medžiagas-sintetinį kanabinoidą MDMB-4en-PINACA, ant siunčiamo laiško užrašant kaltinamojo V. J. nurodomus duomenis apie adresatą (gavėją) ir siuntėją, po ko, kaltinamasis V. J. byloje nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatytų asmenų ne vėliau 2020 m. gruodžio 18 d. įgijo popieriaus voką, impregnuotą psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurį per kitus asmenis nenustatytu būdu perdavė kaltinamajai S. D., o pastaroji (kaltinamoji S. D.), vykdydama susitarimą, jį perėmė, kurį laiką laikė savo namuose bei ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 18 d., šį voką su psichotropine medžiaga laišku iš AB „Lietuvos pašto" (duomenys neskelbtini) pašto skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), išsiuntė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus nenustatytam byloje nuteistajam, adresatu (gavėju) pagal kaltinamojo V. J. prašymą nurodžiusi (užrašiusi) nuteistąjį V. M., kuriam apie laišką ir jame esančią psichotropinę medžiagą nebuvo žinoma, o siuntėju - B. M., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. gruodžio 23 d., apie 9.05 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose patikrinimo metu šį laišką su popieriaus voku, impregnuotu psichotropine medžiaga - sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis popieriaus voke yra 1,1503 g., sulaikė ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnai. Tuo V. J. ir S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

1.10. V. J. ir S. D. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, turėdami tikslą ją platinti tarp pataisos įstaigos nuteistųjų, - veikdami iš anksto susitarusių ir pasiskirsčiusių vaidmenimis bendrininkų grupe, 2021 m. sausio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, telefoninio pokalbio metu tarpusavyje susitarė, kad kaltinamoji S. D. laišku V. J. į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių išsiųs psichotropines medžiagas - sintetinį kanabinoidą MDMB-4en-PINACA, ant siunčiamo laiško užrašant kaltinamojo V. J. nurodomus duomenis apie adresatą (gavėją) ir siuntėją, po ko, kaltinamasis V. J. byloje nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatytų asmenų ne vėliau 2021 m. sausio 6 d. įgijo popieriaus lapą, impregnuotą psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurį per kitus asmenis laišku perdavė kaltinamajai S. D., o pastaroji (kaltinamoji S. D.), vykdydama susitarimą, jį perėmė, nuo 2021 m. sausio 6 d., apie 15.15 val. laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. sausio 7 d. apie 10.40 val., kuomet šis laiškas su popieriaus lapu, impregnuotu psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurios grynasis kiekis popieriaus lape yra 0,9996 g. kratos metu buvo paimtas (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnų. Tuo V. J. ir S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

1.11. V. J., S. D. ir K. Č. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, turėdami tikslą ją platinti tarp pataisos įstaigos nuteistųjų, - veikdami iš anksto susitarusių ir pasiskirsčiusių vaidmenimis bendrininkų grupe, 2021 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, telefoninio pokalbio metu kaltinamieji V. J. ir S. D. susitarė, kad kaltinamoji S. D. laišku V. J. išsiųs psichotropines medžiagas - sintetinį kanabinoidą MDMB-4en-PINACA, ištirpinusį jį ir impregnavusi (supurškusi) į popieriaus lapą su vaiko piešiniu, po ko, kaltinamasis V. J. byloje nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatytų asmenų ne vėliau 2021 m. sausio 3 d., 12.29 val. įgijo psichotropinę medžiagą – miltelius su sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kuriuos per kitus asmenis nenustatytu būdu perdavė kaltinamajai S. D., o pastaroji (kaltinamoji S. D.), vykdydama susitarimą, juos perėmė, iki 2021 m. sausio 8 d. laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), po ko 2021 m. sausio 8 d. apie 12.11 val. – 12.45 val. laiku, laikydama prie savęs, miltelius su psichotropine medžiaga pagal kaltinamojo V. J. nurodymus nugabeno į D. J. ir kaltinamojo K. Č. namus (duomenys neskelbtini), kur iš anksto pasiruoštomis priemonėmis pagal kaltinamojo V. J. telefonu duodamas instrukcijas kaltinamieji S. D. ir K. Č. miltelius su psichotropine medžiaga ištirpino acetone ir gautu tirpalu supurškė kaltinamosios S. D. tam kartu su psichotropine medžiaga atgabentą popieriaus lapą su vaiko piešiniu, jį išdžiovinę įdėjo į laiškui skirtą popieriaus voką, ant kurio kaltinamasis K. Č. pagal kaltinamojo V. J. nurodymus užrašė duomenis apie siuntėją – V. J., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), bei gavėją – kaltinamąjį V. J., po šito kaltinamoji S. D. šį laišką su psichotropine medžiaga, laikydama prie savęs laikotarpiu nuo 16.18 val. iki 18.56 val. nugabeno iki AB „Lietuvos paštas“ (duomenys neskelbtini) pašto skyriaus (duomenys neskelbtini) ir išsiuntė paštu į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių kaltinamajam V. J., tačiau 2021 sausio 12 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje patikrinimo metu šį laišką su popieriaus lapu (vaiko piešiniu), impregnuotu psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis lape yra 0,3766 g., sulaikė ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnai. Tuo V. J., S. D. ir K. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog:

2.1. Visi baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje gauti ir patikrinti bylos faktiniai duomenys, įskaitant byloje liudytojais apklaustų pataisos įstaigų pareigūnų ir objektų (laiškų) su psichotropinėmis medžiagomis gavėjais (adresatais) nurodytų nuteistųjų parodymus, tame tarpe duomenys, gauti teisėtai vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei darant jos įrašus, taip pat atliekant reikšmingų bylai daiktų ir kitų objektų mokslinius tyrimus, bei daiktiniai įrodymai, surinkti pataisos įstaigos pareigūnams po jų sulaikymo laisvanoriškai pateikiant laiškus, siuntinio turinį, taip pat atlikus kratą S. D. namuose, tiek kiekvienas atskirai, tiek gretinant juos tarpusavyje bei vertinant kaip visumą, pripažįstami pakankamais visų keturių, ir kartu kiekvieno, kaltinamųjų dalyvavimo individualiai inkriminuotuose jiems nusikaltimuose įrodymais. S. D. ir S. G. veiksmai, taip pat V. J. ir S. D. veiksmai dėl nusikalstamų veikų įvykdymo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį yra kvalifikuoti teisingai. Taip pat yra teisingai kvalifikuoti ir V. J., S. D. bei K. Č. veiksmai dėl nusikalstamų veikų įvykdymo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

2.2. V. J. ir S. D. nusikalstamus veiksmus (dėl veikų, nurodytų 1.2-1.11 punktuose) nėra pakankamo pagrindo pripažinti ir kvalifikuoti viena tęstine nusikalstama veika, kadangi, sprendžiant iš jų (ypač S. D.) parodymų teismui, V. J. ir S. D. nusikalstamai veikė ne viena išankstine (vieninga) tyčia dėl visų dešimties veikų ir (ar) konkrečiam tikslui pasiekti. Nagrinėjamais byloje atvejais nebuvo suplanuojama daugiau nei viena nusikalstama veika į priekį, apie kitą (sekančią) ir apskritai jos galimybę iš anksto nebuvo žinoma, kiekvieną kartą buvo iš naujo (pabaigus pirmesnę veiką) ir individualiai organizuojamas ir vykdomas psichotropinių medžiagų įgijimas, perdavimas (perėmimas) bei tolimesnis disponavimas jomis (iš skirtingų šaltinių, per skirtingus trečiuosius asmenis ir skirtingiems gavėjams (adresatams), keičiant disponavimo (siuntimo) būdą, pasitelkiant skirtingas maskavimo priemones ir kt.).

2.3. Motyvuodamas bausmės skyrimą S. D., apylinkės teismas nurodė, jog ji nusikalstamai veikė dėl asmeninio pobūdžio bei savanaudiškų paskatų, veikdama tyčia ir būdama recidyviste, neatlikusi jai ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, nusikalto antrą kartą, padarydama net vienuolika tyčinių naujų nusikaltimų, per paskutinius penkerius metus buvo penkis kartus bausta administracine tvarka (daugiausiai už smulkius sukčiavimus). S. D. vaidmuo ir indėlis nusikalstamų veikų, nurodytų 1.2-1.11 punktuose, epizoduose buvo tik antraeilis, o nusikalstamos veikos, nurodytos 1.1 punkte atveju S. D. ir S. G. vaidmenys ir kiekvieno indėlis savo reikšmingumu pripažįstami maždaug lygiaverčiais. Taip pat teismas paminėjo, jog nuteistoji augina du nepilnamečius vaikus, vienas kurių turi vidutinę negalią, vaikų teisių pažeidimų šeimoje nefiksuota, šiuo metu jos elgesys charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs tai, jog S. D. deklaruoja pragyvenanti iš esmės iš socialinių išmokų, nekilnojamo ar kitokio vertingesnio turto, savo būsto neturi, tačiau yra dar darbingo amžiaus ir visiškai darbinga, objektyvių kliūčių dirbti ir iš to gyventi nėra, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog jos asmeninė bei turtinė padėtis yra sudėtinga, tačiau sprendė, jog nėra pagrindo jos pripažinti labai sunkia, ir sunkia tiek, kad vertinti tai nusikalstamos veiklos priežastimi bei pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą aplinkybę. S. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pripažino tai, kad ji prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailėjosi bei savo parodymais padėjo atskleisti visas esmines nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pripažino tai, kad nuteistoji veikė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), veikas padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, jog S. D. už kiekvieną jai inkriminuotą nusikaltimą turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliam pagal įstatymo sankciją.

2.4. Motyvuodamas bausmės skyrimą V. J., pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jo veiksmuose dominavo savanaudiškos paskatos – siekis ne tik kvaišintis pačiam, tačiau ir gauti neteisėtas pajamas iš nusikalstamų veikų, jo asmenybė vertintina neigiamai – jis, veikdamas tyčia, būdamas recidyvistas bei jau atlikdamas bausmę pataisos namuose, nusikalto septynioliktąjį kartą, atlikdamas bausmę drausminėmis nuobaudomis buvo baustas 65 kartus, nei karto neskatintas, kartą baustas administracine tvarka už neteisėtą narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimą. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad V. J. vaidmuo jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme buvo svaresnis ir reikšmingesnis, nei kitų nuteistųjų, nes būtent jis įtraukė kitus nuteistuosius į nusikalstamas veikas, joms vadovavo bei jas kontroliavo. V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi bei savo parodymais padėjo atskleisti visas esmines nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pripažino tai, kad nuteistasis veikė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, jog V. J. už kiekvieną jam inkriminuotą nusikaltimą turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant kiek didesnį nei S. D., tačiau artimesnį pagal įstatymo sankcijas minimaliam.

2.5. Iš nuosprendžio motyvų taip pat matyti, jog nuteistųjų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį visuose nusikaltimų epizoduose apylinkės teismas vertino gerokai mažesniu, nei rūšinių baudžiamojo įstatymo dispozicijų lygmuo (vidurkiai), kadangi disponuota buvo santykinai silpnesnio kvaišinamojo poveikio ir priklausomybei rastis psichiką veikiančia psichotropine medžiaga ir jos kiekiai santykinai dar nedaug viršijo atitinkamai „nedidelio kiekio“ viršutinę ribą ar „didelio kiekio“ žemutinę ribą, o pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuotų veikų atveju dar ir gerokai nesiekė tokio nusikaltimo rūšinės sudėties vidurkio (1,5 gramo). Be to, psichotropinės medžiagos nepateko į tolimesnę apyvartą (nebuvo toliau išplatintos), todėl realių neigiamų materialių padarinių baudžiamuoju įstatymu saugomiems visuomenės gėriams nekilo.

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji S. D. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendį dalyje dėl jai paskirtos bausmės – paskirti jai švelnesnę, negu numatyta sankcijoje, bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistoji nurodo, jog jai paskirta laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties, prieštaraujanti teisingumo, proporcingumo bei humanizmo principams ir neatitinkanti teismų praktikos. Parenkant bausmės rūšį buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 54 straipsnio 3 dalies, 41 straipsnio 2 dalies nuostatos. Nors paskirta bausmė formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo normas, tačiau bausmė buvo parinkta pilnai neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į jos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, priežastis ir pasekmes, motyvus ir tikslus (tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė dėl sunkios materialinės padėties – viena augina du nepilnamečius vaikus, vienas iš jų neįgalus, jam reikalinga ypatinga priežiūra, tuo metu neturėjo pastovaus darbo, tik atsitiktinius uždarbius, dėl to, norėdama išlaikyti vaikus, ryžosi tokiems veiksmams), į nuteistosios asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apeliantės manymu, jai paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausme įgyvendinama tik viena iš bausmės paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Nuteistoji taip pat pažymi, jog dėl savo veiksmų labai gailisi, prisipažino, padėjo atskleisti nusikaltimo įvykdymo aplinkybes. Šiuo metu dirba, yra charakterizuojama teigiamai, pažada daugiau nedaryti nusikalstamų veikų, nori auginti vaikus, dalyvauti jų auklėjime, raidos vystyme. Dėl tokios jai paskirtos bausmės labiausiai nukentės jos neįgalus sūnus, su kuriuo ją sieja ypatingai glaudus ryšys.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. Č. prašo jį išteisinti. Nurodo, jog nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų jis neatliko, savo kaltės nepripažįsta. Gali būti, kad teisme nurodė savo kaltę pripažįstantis, nes nesuprato vykstančio proceso. Byla buvo nagrinėjama nuotoliniu būdu. Tokiame procese dalyvavo pirmą kartą. Nuteistojo teigimu, blogai girdėjosi teisėjo jam užduodami klausimai, sunkiai juos suprato. Taip pat jis blogai girdėjo ir V. J. bei S. D. parodymus. Kiek pamena, jo buvo reikalaujama prisipažinti. Ką konkrečiai turi pripažinti, nesuprato. Prisipažino, kad matė kaip S. D. tirpino miltelius, skystį purškė ant lapo, paskui jį džiovino. Tačiau ji sakė, kad tai proteinas, ir jis tuo tikėjo. Tik iš nuosprendžio sužinojo, kad S. D. tirpino ir ant lapo purškė psichotropinę medžiagą, o ne proteiną. Tik nuosprendį gavęs suprato ir už kokio nusikaltimo padarymą yra pripažintas kaltu. Jis pats nepadėjo S. D. tirpinti miltelių, jų nepurškė ant lapų, nedžiovino. Nors kūreno krosnį, bet ne tikslu išdžiovinti lapą, o todėl, kad jo gyvenamoji vieta yra apšildoma tik kūrenant krosnį. V. J. jam jokių instrukcijų kaip tirpinti miltelius, ar juos purkšti, nedavė. Kodėl S. D. prašė jį ant voko užrašyti voko gavėjo duomenis ir adresą bei siuntėjo duomenis ir adresą, jam nesakė. Anot nuteistojo, jis nežinojo ir kad S. D. su V. J. platina psichotropines medžiagas nuteistiesiems.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendį: 1) visas nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas, kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką; 2) pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis skunde nurodytas aplinkybes; 3) skirti jam mažesnę bausmę. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai skyrė jam bausmę už kiekvieną nusikalstamos veikos epizodą ir šias bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, kadangi visi jo nusikalstamos veikos epizodai yra laikytini tęstiniu nusikaltimu. Tokią jo nuomonę patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. suformuota teismų praktika „Teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalga“ (Teismų praktika Nr. 44). Nuteistojo manymu, tai, kad jis pats iškvietė tyrėjus ir davė parodymus apie savo padarytas nusikalstamas veikas, laikytina papildoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ji neturėtų būti tapatinama su prisipažinimu ir apgailestavimu. Lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad nusikalstamos veikos nebuvo padarytos iki galo, jos buvo užkardytos, tad realiai niekam žalos nepadarė. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad jo elgesys buvo susijęs su bandymu padėti S. D., kuri manipuliavo jo jausmais ir kuriai jis nuoširdžiai norėjo padėti finansiškai, kad ši galėtų gydytis ir išlaikyti vaikus.

6. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. J. palaikė savo apeliacinį skundą, tačiau tik dalyje dėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimo bei bausmės sušvelninimo. Nuteistasis nurodė, jog nepalaiko savo skundo reikalavimo keisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jo veikų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos, supranta, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas jo veikas teisingai kvalifikavo kaip atskiras nusikalstamas veikas. Nuteistojo V. J. gynėja advokatė Elena Gylienė taip pat prašė skirti V. J. švelnesnę bausmę. Nuteistoji S. D. palaikė savo pateiktą apeliacinį skundą, taip pat nurodė, jog K. Č. kartu su ja ant lapo purškė psichotropines medžiagas ir žinojo ką purškia. Jos gynėja advokatė Regina Atkočaitienė prašė K. Č. skundą atmesti, o jos ginamosios – S. D. skundą tenkinti. Nuteistasis K. Č. ir jo gynėja advokatė Angelė Fominienė palaikė K. Č. apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė atmesti visų nuteistųjų apeliacinius skundus.

Nuteistųjų S. D., K. Č. ir V. J. apeliaciniai skundai atmestini.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžio pateikė nuteistieji S. D., K. Č. ir V. J.. Nuteistojo K. Č. skunde teigiama, jog jis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas nepagrįstai, ir prašoma jį dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti. Tuo tarpu nuteistieji S. D. bei V. J. neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Apeliaciniu skundu S. D. nesutinka tik su jai paskirta laisvės atėmimo bausme. O iš nuteistojo V. J. skundo matyti, kad jis prašo visas jo padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką ir paskirti jam švelnesnę bausmę. V. J. taip pat siekia, jog būtų pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis pats iškvietė tyrėjus ir davė parodymus apie savo padarytas nusikalstamas veikas, kad psichotropinės medžiagos taip ir nebuvo išplatintos, o nusikalstamai veikė jis bandydamas finansiškai padėti S. D.. Kadangi pateiktuose apeliaciniuose skunduose keliami reikalavimai tiesiogiai tarpusavyje nesusiję, teisėjų kolegija dėl kiekvieno skundo pasisako atskirai.

Dėl K. Č. apeliacinio skundo

8. Skundžiamu nuosprendžiu K. Č. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su V. J. ir S. D., neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, turėdami tikslą ją platinti tarp pataisos įstaigos nuteistųjų, o būtent: veikdami iš anksto susitarusių ir pasiskirsčiusių vaidmenimis bendrininkų grupe, 2021 m. sausio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, telefoninio pokalbio metu tarpusavyje susitarė, kad S. D. laišku V. J. į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių išsiųs psichotropines medžiagas - sintetinį kanabinoidą MDMB-4en-PINACA, ištirpinusi jį ir impregnavusi (supurškusi) į popieriaus lapą su vaiko piešiniu, po ko, kaltinamasis V. J. byloje nenustatytu laiku, būdu ir iš nenustatytų asmenų ne vėliau 2021 m. sausio 3 d., 12.29 val. įgijo psichotropinę medžiagą – miltelius su sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kuriuos per kitus asmenis nenustatytu būdu perdavė kaltinamajai S. D., o pastaroji (kaltinamoji S. D.), vykdydama susitarimą, juos perėmė, iki 2021 m. sausio 8 d. laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), po ko 2021 m. sausio 8 d. apie 12.11 val. – 12.45 val. laiku, laikydama prie savęs, miltelius su psichotropine medžiaga pagal kaltinamojo V. J. nurodymus nugabeno į D. J. ir kaltinamojo K. Č. namus (duomenys neskelbtini), kur iš anksto pasiruoštomis priemonėmis, pagal kaltinamojo V. J. telefonu duodamas instrukcijas kaltinamieji S. D. ir K. Č. miltelius su psichotropine medžiaga ištirpino acetone ir gautu tirpalu supurškė kaltinamosios S. D. tam kartu su psichotropine medžiaga atgabentą popieriaus lapą su vaiko piešiniu, jį išdžiovinę įdėjo į laiškui skirtą popieriaus voką, ant kurio kaltinamasis K. Č. pagal kaltinamojo V. J. nurodymus užrašė duomenis apie siuntėją – V. J., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), bei gavėją – kaltinamąjį V. J., po šito kaltinamoji S. D. šį laišką su psichotropine medžiaga, laikydama prie savęs laikotarpiu nuo 16.18 val. iki 18.56 val., nugabeno iki AB „Lietuvos paštas“ (duomenys neskelbtini) pašto skyriaus (duomenys neskelbtini) ir išsiuntė paštu į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių kaltinamajam V. J., tačiau 2021 sausio 12 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje patikrinimo metu šį laišką su popieriaus lapu (vaiko piešiniu), impregnuotu psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis lape yra 0,3766 g., sulaikė ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnai.

9. Remiantis V. J. ir S. D. parodymais, taip pat rašytine bylos medžiaga, yra nustatyta, jog, kaip ir nurodyta kaltinime, išsiųsti psichotropines medžiagas – sintetinį kanabinoidą MDMB-4en-PNICA, laišku V. J. į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ((duomenys neskelbtini) sektorių), prieš tai jas ištirpinus ir impregnavus (supurškus) į popieriaus lapą su vaiko piešiniu, telefoninio pokalbio, vykusio 2021 m. sausio mėn. pradžioje, metu susitarė būtent nuteistieji V. J. ir S. D.. Kokiu būdu, kokioje vietoje ir laiku psichotropinės medžiagos bus perduodamos S. D., tarpusavyje telefoninių pokalbių metu vėlgi tarėsi tik S. D. bei V. J.. Būtent S. D., o ne K. Č., vykdydama jos ir V. J. žodinį susitarimą, perėmė miltelius su sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kuriuos S. D. kurį laiką laikė savo namuose, o vėliau – 2021 m. sausio 8 d. apie 12.11 val. – 12.45 val. laiku, vykdydama V. J. nurodymus, nugabeno į pastarojo mamos D. J. ir K. Č. namus, esančius (duomenys neskelbtini) Remiantis byloje surinktais įrodymais, tame tarpe ir paties apelianto K. Č. parodymais, taip pat neginčytinai nustatyta, jog šiuose namuose psichotropinė medžiaga – sintetinis kanabinoidas MDMB-4en-PINACA buvo ištirpinta acetone. Gautu tirpalu buvo supurkštas S. D. kartu su psichotropine medžiaga atgabentas popieriaus lapas su vaiko piešiniu, kuris buvo išdžiovintas ir įdėtas į voką, ant kurio duomenis apie siuntėją bei gavėją surašė ne kas kitas, o K. Č., po ko šis laiškas su psichotropine medžiaga S. D. buvo tą pačią dieną pateiktas AB „Lietuvos paštas“ išsiųsti ir išsiųstas paštu į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių.

10. K. Č. apeliaciniame skunde teigia, jog jis dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga, turint tikslą ją platinti, buvo nuteistas nepagrįstai, kadangi jis pats sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA acetone netirpino ir jo ant popieriaus lapo su piešiniu nepurškė, taip pat jo (popieriaus lapo) nedžiovino. Nors ir matė, kaip tai darė S. D., tačiau nesuprato, kad ji tirpina psichotropinę medžiagą, manė, kad ji tirpina proteiną (kadangi taip jam sakė S. D.) ir būtent ištirpintu proteinu ji impregnuoja popieriaus lapą su vaiko piešiniu. Tokie K. Č. skundo teiginiai paneigti byloje surinktais įrodymais, jie nelogiški ir prieštarauja netgi paties apelianto ankstesnėse baudžiamojo proceso stadijose duotiems parodymams, todėl yra atmetami.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. Č. taip pat neneigė, jog buvo kartu su S. D. patalpoje, kurioje acetone buvo tirpinamas sintetinis kanabinoidas MDMB-4en-PINACA, o vėliau gautu skysčiu purškiamas popieriaus lapas su piešiniu. Kaip ir apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu K. Č. tvirtino, jog nesuprato, kad tirpinama yra psichotropinė medžiaga – teigė, jog V. J. bei S. D. jam buvo nurodę, kad tai yra antivitaminas sportui, bei, kad tirpinimui naudojamas acetonas. Tačiau, priešingai nei skunde, apeliantas nurodė, jog jis ne tik stebėjo visą psichotropinės medžiagos tirpinimo bei jos įpurškimo į popieriaus lapą procesą, bet ir pats padėjo lapą išdžiovinti (12 t., b. l. 118-119). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme K. Č. jau pripažino ir tai, kad pats purškė popieriaus lapą su piešiniu skysčiu, kuris buvo gautas ištirpinus S. D. atsineštus miltelius buteliuke su skysčiu, nors skunde tai daręs neigia (15 t., b. l. 121-131).

12. Svarbu pastebėti ir tai, kad 2022 m. birželio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu, jau po to, kai prokuroras perskaitė kaltinamąjį aktą, K. Č. kaltu prisipažino visiškai (15 t., b. l. 99-104). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo skunde nurodomą argumentą, jog jis kaltu galėjo prisipažinti, nes nesuprato vykstančio proceso, kuomet byla buvo nagrinėjama jam dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu, dėl ko jis sunkiai suprato tiek bylą nagrinėjančio teisėjo klausimus, tiek blogai girdėjo kitų nuteistųjų – S. D. bei V. J. parodymus. Šiam argumentui įvertinti teisėjų kolegija perklausė 2022 m. birželio 3 d. bei 2022 m. birželio 13 d. teisiamojo posėdžio garso įrašus, ir nenustatė, jog bylos teisminio nagrinėjimo metu K. Č. būtų reiškęs pastabas dėl to, kad negirdi ar prastai girdi teisėjo bei kitų proceso dalyvių tiek jam, tiek kitiems nuteistiesiems užduodamus klausimus, kitų nuteistųjų duodamus paaiškinimus. Priešingai, iš K. Č. atsakymų į jam pateiktus klausimus, susijusius su inkriminuota nusikalstama veika, ar klausimus, kuriais buvo sprendžiami teisiamojo posėdžio organizaciniai klausimai, taip pat reakcijos į nuteistosios S. D. parodymus, seka, jog nuteistasis puikiai girdėjo tai, ką kalba teisėjas, prokuroras, kiti nuteistieji ir jų gynėjai. Nuteistasis į jam užduodamus klausimus atsakinėjo iš karto, neprašydamas jų pakartoti, jo atsakymai buvo susiję būtent su tuo, ko jo yra klausiama, o S. D. parodymus K. Č. komentavo aiškiai nurodydamas, su kuriomis jos nurodytomis aplinkybėmis jis nesutinka. Perklausiusi garso įrašą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė, jog K. Č. buvo verčiamas teismo ar (ir) kitų nuteistųjų bei jų gynėjų pripažinti kokias nors jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes, kaip kad teigiama skunde.

13. Absoliučiai nelogiškas yra ir skundo argumentas, kad apeliantas suvokė, jog yra nuteistas už neteisėtą disponavimą būtent psichotropinėmis medžiagos, tik gavęs skundžiamą nuosprendį. Tai, kad yra įtariamas bei kaltinamas būtent neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis (įvardijant jų rūšį ir konkretų pavadinimą), turint tikslą jas platinti, buvo nurodyta ir jam įteiktame pranešime apie įtarimą bei kaltinamajame akte, kuris prokuroro dar buvo perskaitytas teisme bei, kurį skaitęs, patvirtino ir apeliantas. Todėl K. Č., 2022 m. birželio 3 d. teisiamojo posėdžio metu prisipažindamas kaltu visiškai, negalėjo nesuprasti, jog jis yra kaltinamas disponavęs ne kokia nors kita medžiaga, kuri naudojama sportuojančių asmenų, o būtent psichotropine medžiaga.

14. K. Č. skunde nurodomas aplinkybes, jog jis sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA acetone netirpino, gautu skysčiu popieriaus lapo neimpregnavo, kaip ir jo nedžiovino, paneigia ne tik jo paties ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duodi parodymai, bet ir nuteistosios S. D. parodymai. S. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuosekliai ir vienodai parodė, jog K. Č., pagal V. J. telefonu jam duodamus nurodymus, tirpino jos atsineštas psichotropines medžiagas acetone, o vėliau gautą skystį kartu su ja purškė ant lapo. S. D. parodymai taip pat patvirtina, jog K. Č. parodymai, kad jis nesuvokė, jog acetone tirpinama yra būtent psichotropinė medžiaga ir manė, jog tai yra proteinas, nes taip jam sakė S. D., yra tik šio kaltinamojo gynybinė versija, pateikta siekiant išvengti itin griežtos baudžiamosios atsakomybės. S. D. kategoriškai tvirtino, jog K. Č. žinojo, kokius miltelius ji atsinešė, žinojo, kad tai yra psichotropinė medžiaga, kategoriškai neigė sakiusi apeliantui, jog tai yra proteinas. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme S. D. taip pat laikėsi pozicijos, jog K. Č. kartu su ja impregnavo lapą draudžiamomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ir žinojo, kad tai yra psichotropinės medžiagos. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesivadovauti S. D. parodymais, kadangi priešingai nei K. Č. parodymai, jie buvo nuoseklūs viso proceso metu, esminėse detalėse dėl to, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryta ši nusikalstama veika sutapo ir su kito nuteistojo – V. J. parodymais, neprieštaravo ir rašytinei bylos medžiagai. Be to, nenustatyta, jog S. D. turėtų kokį nors motyvą melagingai apkalbėti K. Č., norėti, kad jis būtų nepagrįstai nuteistas griežta laisvės atėmimo bausme. Tiek iš S. D., tiek ir iš K. Č. parodymų matyti, kad 2021 m. sausio 8 d. abu nuteistieji vienas kitą matė pirmą kartą, iki tol vienas kito nepažinojo. Nei vienas jų nenurodė ir to, kad tarp jų dėl kokios nors priežasties kilo konfliktas jau po analizuojamo nusikaltimo įvykdymo.

15. Nors V. J. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis vykusių telefoninių pokalbių metu tiesiogiai K. Č. neįvardijo, jog jam reikės padėti S. D. acetone išmirkyti būtent psichotropines medžiagas (ką patvirtina ir Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys), tačiau V. J., kaip ir S. D., neabejojo, kad K. Č. suvokė, jog tirpina psichotropinę medžiagą, kurią vėliau įsodrino į popieriaus lapą. Susipažinusi su Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotais pokalbiais tarp V. J. bei K. Č., teisėjų kolegija sprendžia, kad jų kontekstas rodo, jog K. Č. suprato, kad jo yra prašoma padėti S. D. ištirpinti, o vėliau impregnuoti į popieriaus lapą būtent psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tą faktą, jog abu nuteistieji, t. y. K. Č. bei V. J., pokalbio metu vengė įvardinti medžiagą apie kurią yra kalbama. V. J. vis kartojo, jog K. Č. turi suprasti apie ką jis kalba, nes yra „sėdėjęs“, t. y. atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, kur būtent psichotropinių bei narkotinių medžiagų vartojimas ir jų platinimas yra paplitęs tarp nuteistų asmenų.

16. K. Č. parodymai, jog jis manė, kad S. D. atsineštos medžiagos yra proteinas, t. y. baltymas, skirtas sportuojantiems asmenims, yra ne tik prieštaraujantys S. D. bei V. J. parodymams, bet ir nelogiški tuo aspektu, jog pats K. Č., duodamas parodymus, teigė, kad tuo metu, kai jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, proteinu disponuoti tarp nuteistųjų nebuvo draudžiama, jo buvo galima įsigyti netgi įkalinimo įstaigoje esančioje parduotuvėje. Tad, jeigu proteino nebuvo draudžiama turėti ir jį vartoti įkalinimo įstaigoje, tai K. Č. ir V. J. nebūtų buvę prasmės telefoninio pokalbio metu neįvardinti medžiagos, apie kurią kalbama, rūšies, kaip ir nebuvo prasmės ją tirpinti acetone, o gautą tirpalą įsodrinti į popieriaus lapą, kadangi proteiną į įkalinimo įstaigą buvo galima siųsti jam įprastu pavidalu. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme K. Č. taip ir nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl proteiną pirmiau reikėjo išmirkyti acetone (t. y. medžiagoje, kuri įprastai naudojama kaip tirpiklis dažams, klijams, nagų lakui skiesti ir valyti, pramonėje, kuri yra toksiška žmogaus organizmui, gali sukelti ne tik apsinuodijimą, bet ir mirtį) bei gautu tirpalu išpurkšti popieriaus lapą, jei ši medžiaga įkalinimo įstaigoje nėra draudžiama. Pirmiau jis teigė, jog nežino kam reikėjo mirkyti tariamą proteiną acetone bei juo purkšti popieriaus lapą. Po kiek laiko, pagal prokuroro bei teisėjo užduodamus klausimus, akivaizdžiai suvokdamas, jog jo versija, kad jis buvo įsitikinęs, kad tirpinamas yra proteinas, nėra įtikinama, jau tvirtino, jog iš seniai žino, kad proteinas gali būti vartojamas ir tokiu būdu (t. y. pridrėkinus juo piešinį). Nors K. Č. tvirtino, kad nesuprato, jog proteinas yra tirpinamas būtent acetone, kadangi jis buvo bekvapis, tačiau šiais jo parodymais teisėjų kolegija netiki ir įvertinusi tą faktą, kad purškiant gautu tirpalu lapą, K. Č. bei S. D. dėvėjo kaukes, ką patvirtina 2022 m. sausio 5 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoto S. D. ir V. J. pokalbio turinys. Kita vertus, jei kaukės buvo naudojamos ne dėl acetono skleidžiamo kvapo, o dėl kokių nors kitokių priežasčių, akivaizdu, jog ta aplinkybė, kad šiame procese buvo naudojamos kaukės, normalaus protinio išsivystymo ir didelės gyvenimiškos patirties turinčiam asmeniui būtų kilę abejonių dėl to, ar iš tiesų disponuojama yra organizmui nekenksmingomis bei apyvartoje nedraudžiamomis medžiagomis.

17. V. J. bei S. D. parodymai, taip pat ir Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti V. J. ir K. Č. pokalbiai taip pat neginčytinai paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog V. J. apeliantui telefonu jokių instrukcijų kaip tirpinti S. D. atsineštą psichotropinę medžiagą nedavė. Ištyrus paminėtus įrodymus, nustatyta, kad V. J. davė K. Č. labai detalius nurodymus, kaip purkšti lapą: kokiomis kryptimis purkšti (liepė purkšti iš dešinės į kairę), kokia apimtimi (liepė purkšti visą lapą, be tarpų), kiek kartų nupurkšti lapą (nurodė, jog purkšti keletą kartų, tačiau po pirmojo karto palaukti, kol lapas pradžius), iš kurios pusės lapas turi būti purškiamas (nurodė, jog purkšti tik baltą lapo pusę, o ne tą, ant kurios buvo piešiama), taip pat koks purškiklis tam turi būti naudojamas.

18. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog K. Č. pateikta įvykių versija yra neginčytinai paneigta. Nuteistasis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. D. ir V. J., realizavo objektyviuosius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius – disponavo medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kuris yra sintetinių kanabinoidų darinių grupės, įrašytos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, I-ąjį sąrašą, I-ajam sintetinių kanabinoidų darinių pogrupiui priskiriama psichotropinė medžiaga, turėdami tikslą jas platinti tarp nuteistųjų – psichotropinės medžiagos buvo išsiųstos į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių, prieš tai jas ištirpinus acetone ir gautu tirpalu supurškus popieriaus lapą su vaiko piešiniu. Jis taip pat neabejotinai žinojo, kad S. D. į jo ir D. J. namus atsinešė uždraustas psichotropines medžiagas, kurias pats ištirpinęs acetone ir gautu tirpalu supurškęs popieriaus lapą su piešiniu, negalėjo nesuprasti, kad popieriaus lapas buvo prisodrintas psichotropinės medžiagos. Be to, teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad K. Č. pats ant voko, į kurį buvo įdėtas minėtas psichotropine medžiaga prisodrintas lapas, užrašė duomenis apie siuntos siuntėją (V. J.) ir gavėją (V. J.), nurodydamas ir pataisos namų, kuriuose tuo metu V. J. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ((duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje) adresą. Taigi, nekyla abejonių ir dėl to, kad jis suvokė, jog ne įprastas popieriaus lapas, o toks, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, bus išsiųstas ne kur kitur, o į įkalinimo įstaigą, ir tokiu būdu psichotropinės medžiagos bus neteisėtai išplatintos. Neabejotina ir tuo, kad K. Č., būdamas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, žinojo ir suprato, kad tai yra uždrausta, pavojinga veika, to norėjo ir siekė. Taigi, jis veikė tiesiogine tyčia. Apelianto veiksmai visiškai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį - nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, todėl tenkinti K. Č. skundą bei išteisinti jį dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo.

19. Taip pat nėra objektyvaus pagrindo keisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendį dėl K. Č. paskirtosios bausmės. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Apylinkės teismas paskyrė K. Č. dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, taigi, nustatė patį trumpiausią pagal straipsnio sankciją galimą skirti laisvės atėmimo bausmės terminą. Be to, ši bausmė dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, pritaikius K. Č. BK 64¹ straipsnio nuostatas. Tuo tarpu aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti apeliantui BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, teisėjų kolegija nenustatė. BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos šiuo atveju taip pat negali būti taikomos, kadangi K. Č. padaryta nusikalstama veika patenka į sąrašą nusikaltimų, už kuriuos nuteistam asmeniui, net ir tais atvejais, kai už sunkų nusikaltimą paskirta bausmė neviršija penkerių metų laisvės atėmimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas negali būti netaikomas.

Dėl S. D. apeliacinio skundo

20. Kaip jau minėta, savo apeliaciniame skunde nuteistoji S. D. nesutinka tik su jai paskirta bausme, prašo jai skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. S. D. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteista viso už vienuolikos nusikalstamų veikų padarymą – ji įvykdė devynis nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 2 dalyje, bei du nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje. Už kiekvieną iš jos padarytų nusikalstamų veikų S. D. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė (pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – 8 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 3 metai laisvės atėmimo), kurias subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta po dalį (po 3 mėnesius) nuo visų kitų paskirtų bausmių, ir S. D. paskirta subendrinta 10 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas. Tiek BK 260 straipsnio 1 dalies, tiek BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijose už šiose normose numatytų nusikaltimų padarymą asmeniui numatyta tik griežta, alternatyvų neturinti, laisvės atėmimo bausmė – BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju – nuo 2 metų iki 8 metų, BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju – nuo 8 metų iki 10 metų. Taigi, tenkintas nuteistosios prašymas skirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, reikštų švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės jai skyrimą.

21. Baudžiamasis įstatymas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmės rūšį ar mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė.

22. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju S. D. savo noru neatvyko ir nepranešė padariusi nusikalstamas veikas. Visais atvejais ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti po to, kai pataisos namų specialistams, tikrinantiems nuteistiesiems adresuotas siuntas, jų turinys sukėlė abejonių. Taigi BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra vienos iš būtinųjų jo taikymo sąlygų. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu egzistuoja bent viena iš sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, be kita ko, turi būti daugiau nei viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu šioje byloje buvo pripažinta tik viena S. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji pripažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi.

23. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo, t. y. teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016). Be to, kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs ir tai, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015; Nr. 2K-449-942/2016; Nr. 2K-268-942/2017).

24. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nereikalauja nustatyti tam tikrų ypatingų, neįprastų aplinkybių, šis bausmės švelninimo pagrindas, kaip minėta, sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-489/2016). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba pasiekia iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui labai svarbi kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, 2K-24-689/2019).

25. Vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgia teismai, taikydami BK 54 straipsnio 3 dalį šios kategorijos bylose, yra ir tai, kiek kartų neteisėtai disponuotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis viršija nustatytą minimalią ribą.

26. Įvertinusi tiek nuteistąją, tiek ir jos padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog S. D. pagal BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalį paskirtos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, proporcingumo ir teisingumo reikalavimams neprieštarauja. Tiek už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajai paskirtos bausmės, tiek paskirta galutinė subendrinta bausmė yra pakankamai individualizuotos ir paskirtos atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai). Apylinkės teismas išsamiai motyvavo bausmės skyrimą S. D., iš jo pateiktų motyvų (žiūrėti 2.3 ir 2.5 šio nuosprendžio punktą) matyti, kad, priešingai nei teigia apeliantė, jis įvertino (ir tinkamai įvertino) tiek jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, tiek paskatas, kurių vedama ji nusikalto, tiek kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – S. D. asmenybę, jos vaidmenį ir indėlį kiekviename iš padarytų nusikaltimų, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų santykį.

27. Vertindama S. D. įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ji, veikdama tiesiogine tyčia bei bendrininkų grupėje, įvykdė nusikaltimus, priskiriamus apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys), susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Tokie nusikaltimai kelia pavojų vienai labiausiai įstatymų saugomų vertybių – žmonių sveikatai ir netgi gyvybei. Be to, jie netiesiogiai susiję ir su kitomis neigiamomis pasekmėmis. Pavyzdžiui, turi įtaką kitų nusikaltimų darymui, neigiamai veikia asmenų, vartojančių narkotines ar psichotropines medžiagas, socialinį gyvenimą ir t. t. Apeliantė ne tik įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, tikslu jas platinti, bet ir ėmėsi realių veiksmų šį tikslą įgyvendinti – psichotropines medžiagas išsiuntė į pataisos namus (tik vienu iš vienuolikos atveju (1.10 punkte nurodytos veikos atveju) psichotropinėmis medžiagomis impregnuotas popieriaus lapas nebuvo išsiųstas, nors buvo planuota tai padaryti, nes jį nuteistosios namuose atliktos kratos metu rado pareigūnai). Nors psichotropinės medžiagos taip ir nepasiekė adresato, kuriam jos buvo skirtos, ką paminėjo ir apylinkės teismas, taigi, jos nepadarė žalos jokio asmens sveikatai, tačiau tik dėl to, kad tai užkardė pataisos namų pareigūnai. Pažymėtina ir tai, kad kai kurių iš S. D. padarytų BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atvejais neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos kiekis – sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA, daugiau nei dvigubai viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytą minimalią didelio šios psichotropinės medžiagos kiekio ribą, kuri yra 0,5 g. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog visiškai sumenkinti S. D. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, lyginant jį su rūšiniu BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų nusikaltimų pavojingumu, nagrinėjamu atveju negalima.

28. Išimtinai teigiamai negali būti vertinama ir nuteistosios asmenybė. Šis teistumas S. D. nėra pirmasis – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu ji buvo pripažinta kalta net už šešių BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą ir už septynių BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų įvykdymą. Šioje byloje jai inkriminuotus apysunkius ir sunkius nusikaltimus S. D. įvykdė dar neatlikusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, dėl ko skundžiamu nuosprendžiu jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Neigiamai apeliantę charakterizuoja ir tai, kad ji per pastaruosius penkis metus buvo šešis kartus bausta administracine tvarka (daugiausiai už smulkius sukčiavimus), nors yra darbingo amžiaus ir neturi negalios, tačiau nedirba. Paminėtina ir tai, kad tiek ankstesnio teistumo bei baustumo administracine tvarka faktas, tiek šioje byloje jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybės, tame tarpe ir tai, kad nusikalstamai veikiama buvo daugiau nei 4 mėnesius (2020 m. rugsėjo – 2021 m. sausio mėnesiais), rodo, kad jos nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis bei spontaniškas. Taigi, nenustatytos ir aplinkybės, kurios leistų konstatuoti mažesnį S. D. pavojingumą visuomenei ir sudarytų pagrindą manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti paskyrus apeliantei su laisvės atėmimu nesusiję bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, ar bent jau už atskiras nusikalstamas veikas skiriant S. D. trumpesnes laisvės atėmimo bausmes, nei kad paskyrė apylinkės teismas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nepaisant neigiamos jos charakteristikos ir to fakto, kad šioje byloje ji buvo nuteista net už 11 nusikalstamų veikų, S. D. buvo paskirtos vos 3 mėnesiais ilgesnės laisvės atėmimo bausmės, nei straipsnio sankcijoje numatytas minimumas, o, bendrinant paskirtąsias bausmes, parinktas nuteistajai palankesnis dalinio (o ne visiško) sudėjimo būdas. Be to, prie griežčiausios 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta tik po 3 mėnesius laisvės atėmimo nuo kitų jai paskirtų bausmių. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės sudedamos iš dalies, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, o pagal BK 50 straipsnio 2 dalį minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmė yra 3 mėnesiai. Taigi, apeliantei prie griežčiausios 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėtos mažiausios galimos pridėti laisvės atėmimo bausmės dalys.

29. Nuteistoji skunde teigia, kad ją platinti psichotropines medžiagas paskatino sunki turtinė padėtis, kurią lėmė tai, kad nusikalstamų veikų darymo metu ji neturėjo pastovaus darbo bei turėjo išlaikyti du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus. Ši skunde akcentuojama aplinkybė jau buvo įvertinta apylinkės teismo ir nesutikti su jo nurodyta motyvacija apygardos teismas neturi pagrindo. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija sutinka, jog S. D. asmeninė bei turtinė padėtis iš tiesų yra sudėtinga, tačiau ne tiek sudėtinga, kad vertinti ją kaip esminę nusikalstamų veikų padarymo priežastį bei pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą aplinkybę. Kaip matyti iš pačios S. D. parodymų, ji per mėnesį gaudavo apie 900 Eur pajamų, taigi, lėšų pragyvenimui, vaikų išlaikymui vis tik turėjo. Be to, ji yra darbingo amžiaus, duomenų, kad būtų visiškai ar bent iš dalies nedarbinga, byloje nėra. Taigi nuteistoji galėjo įsidarbinti ir teisėtu būdu gauti daugiau piniginių lėšų savo ir savo šeimos narių poreikiams tenkinti, tačiau ji sąmoningai, turėdama tikslą greitai ir lengvai pasipelnyti, pasirinko geriau daryti nusikalstamas veikas. Be to, kaip matyti iš pačios S. D. apylinkės teisme duotų parodymų, ji teigė sutikusi su V. J. pasiūlymu disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, tikslu jas platinti, ne dėl sunkios savo finansinės padėties, o dėl jausmų V. J., kuris jai nežadėjo jokio atlygio už jos indėlį vykdant nusikalstamas veikas. Tokie S. D. parodymai leidžia spręsti aukštesnės instancijos teismui, jog apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog visas jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ji padarė tik dėl sunkios materialinės padėties, yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio ir nenuoširdus, juo iš esmės tik siekiama švelnesnės bausmės, manipuliuojant vaikų poreikiais ir gerove, kai iš tiesų apeliantės elgesys išimtinai su vaikų interesų tenkinimu nėra susijęs.

30. Grįsdama prašymą sušvelninti jai paskirtą bausmę, nuteistoji taip pat nurodo, jog ji pilnai pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, labai gailisi, davė išsamius parodymus, kuriais padėjo atskleisti nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, šiuo metu dirba bei pažada daugiau nedaryti nusikalstamų veikų. Vertindama šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog nuteistoji kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, jog šiuo metu ji jau dirba, o, atlikus paiešką Sodros (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) informacinėje sistemoje, nebuvo rasta jokios informacijos apie S. D. darbovietes. Taip pat kolegija pažymi, jog iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas nuteistajai bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas bei gailisi, šią aplinkybę pripažindamas lengvinančia jos atsakomybę. Nenustačius baudžiamojo įstatymo pažeidimų, padarytų skiriant nuteistajai bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek skiriat galutinę subendrintą bausmę, nėra jokio teisinio pagrindo paskirtąją bausmę švelninti remiantis ta pačia aplinkybe, kurią jau įvertino žemesnės instancijos teismas. Tokio pagrindo nesudaro bei negali sudaryti ir deklaratyvaus pobūdžio teiginys apie S. D. ketinimą ateityje nedaryti nusikalstamų veikų.

31. Pagrindo neskirti S. D. laisvės atėmimo bausmės nesudaro ir ta aplinkybė, jog ji turi du vaikus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie S. D. šeimą (15 t., b. l. 114-120), šiuo metu vienas iš apeliantės vaikų – E. Š. – jau yra sulaukęs pilnametystės. Kitas sūnus – D. Š. yra 13 metų amžiaus, jam yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Teisėjų kolegija neabejoja tuo, jog intelekto negalią turinčio S. D. sūnaus interesus labiausiai atitiktų teismo sprendimas, kuriuo nuteistajai nebūtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau tuo pačiu pažymi, jog D. Š., nuteistajai atliekant laisvės atėmimo bausmę, gali pasirūpinti ir jo pilnametis brolis ar vaiko tėvas, seneliai. Nuteistoji skunde nenurodė, jog jos jaunesniuoju sūnumi negalės pasirūpinti E. Š. ar paties D. Š. tėvas, ar kokie nors kiti šeimos nariai bei artimieji giminaičiai. Pastebėtina ir tai, kad vaikų turėjimas, juo labiau ir tokio vaiko, kuriam reikalinga speciali priežiūra ir pagalba, neatgrasė S. D. nuo eilės nusikalstamų veikų padarymo. Ji turėjo sūnus ir kai buvo teisiama anksčiau, tačiau, nepaisydama to, žinodama kokia griežta baudžiamoji atsakomybė (ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės) yra taikoma asmenims už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, vėl darė naujus nusikaltimus, kartu su V. J. toliau nusikalstamai veikė net ir tuomet, kai žinojo, kad pataisos namų pareigūnai yra sulaikę anksčiau siųstus vokus su psichotropine medžiaga prisodrintais popieriaus lapais.

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta šio nuosprendžio 20-31 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo S. D. paskirtos atskiros bausmės ir subendrinta galutinė bausmė atitinka jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei asmenybę apibūdinančias aplinkybes, bausmės yra paskirtos nepažeidžiant BK 54, 61 straipsniuose nustatytų bausmių skyrimo taisyklių, leidžia įgyvendinti teisingumo principą ir yra būtinos norint pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, todėl nuteistosios skundas atmetamas.

Dėl V. J. apeliacinio skundo

33. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde visų pirma prašo jo atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas faktines šios bylos aplinkybes, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nemato pagrindo V. J., o kartu ir S. D., nusikalstamus veiksmus pripažinti ir kvalifikuoti kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vieninga tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, vieningos tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, Nr. 2K-322/2008, Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-84/2011, Nr. 2K-269/2011, Nr. 2K-77/2013, Nr. 2K-90/2013, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-128/2013, Nr. 2K-438/2013, Nr. 2K-535/2013, Nr. 2K-51-648/2019). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K- 258- 677/2016, Nr. 2K-178-699/2018), tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, Nr. 2K-258-677/2016). Antai, tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmos veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-51-648/2019). Taigi, pagrindinis kriterijus, leidžiantis konstatuoti tęstinį nusikalstamos veikos pobūdį, yra bendra tyčia ir jos susiformavimo momentas. Vadinasi, jei tyčia padaryti kitą neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis veiką susiformuoja po pirmos veikos padarymo, šios veikos paprastai laikomos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant apie bendros tyčios buvimą šios kategorijos, kaip nagrinėjamos, bylose, be objektyvių duomenų, tokių kaip laiko tarpai tarp atskirų disponavimo psichotropinėmis medžiagomis epizodų; ar medžiagos platinamos tam pačiam asmeniui; ar platinama ta pati medžiagų rūšis, svarbu yra subjektyvūs požymiai – kaip savo veiksmus suvokia kaltininkas, ar jo tyčia kiekvieną kartą įgyjant (platinant ir pan.) psichotropines medžiagas formuojasi savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 51-648/2019).

35. Nagrinėjamu atveju atskiri S. D. ir V. J. disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, epizodai nebuvo laiko atžvilgiu itin nutolę vienas nuo kito, be to, buvo neteisėtai disponuojama ta pačia psichotropinių medžiagų rūšimi (sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA). Tačiau psichotropines medžiagas buvo ketinama platinti ne vienam asmeniui. Be to, kaip ir nurodė apylinkės teismas, iš pačių nuteistųjų S. D. ir V. J. parodymų matyti, kad nuteistieji veikė ne viena išankstine tyčia dėl visų dešimties nusikalstamų veikų, turėdami vieną konkretų tikslą – išplatinti pataisos namuose kuo daugiau psichotropinių medžiagų, o jų tyčia dėl kiekvieno epizodo susiformuodavo iš naujo. S. D. bei V. J. neplanavo daugiau kaip vienos nusikalstamos veikos į priekį, apie kitą (sekančią) nusikalstamą veiką iš anksto jiems nebuvo žinoma, kiekvieną kartą buvo iš naujo ir individualiai organizuojamas ir vykdomas psichotropinių medžiagų įgijimas, perdavimas (perėmimas) bei tolimesnis disponavimas jomis (iš skirtingų šaltinių, per skirtingus trečiuosius asmenis ir skirtingiems gavėjams (adresatams). V. J. apeliaciniame skunde nėra pateikiama nei vieno konkretaus argumento kodėl jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jo ir S. D. atskirus disponavimo psichotropinėmis medžiagomis epizodus kvalifikuoti kaip atskiras nusikalstamas veikas, nėra neigiama skundžiamo nuosprendžio 161 punkte nurodyta tokio sprendimo motyvacija. Apeliacinės instancijos teisme vykusiame posėdyje V. J. nurodė, jog apeliaciniame skunde išdėstyto reikalavimo keisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendį dalyje dėl jo veikų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos jis nepalaiko, supranta, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas jo veikas teisingai kvalifikavo kaip atskiras nusikalstamas veikas. Atsižvelgdama į tokią aiškiai nuteistojo išdėstytą poziciją bei pritardama apylinkės teismo nurodytiems motyvams, teisėjų kolegija plačiau dėl šio apeliacinio skundo reikalavimo nepasisako.

36. Aukštesnysis teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl papildomų aplinkybių pripažinimo V. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pripažino V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybe tai, kad jis viso proceso metu prisipažino kaltu, išreiškė gailėjimąsi dėl savo nusikalstamo elgesio bei padėjo savo parodymais atskleisti visas esmines nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes, pateikdamas nuorodą į BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taigi, skunde akcentuojama aplinkybė, jog V. J. davė parodymus apie savo padarytas nusikalstamas veikas, teismo jau buvo įvertinta, į ją taip pat buvo atsižvelgta skiriant apeliantui bausmę, dėl ko pakartotinis jos vertinimas bausmės skyrimo kontekste nėra galimas. Į tai, kad psichotropinės medžiagos, kuriomis disponavo V. J. bei S. D., taip ir nebuvo išplatintos jokiems tretiesiems asmenims, apylinkės teismas, vėlgi, atsižvelgė vertindamas šių nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, ir neabejotina, kad ši aplinkybė turėjo įtakos sąlyginai švelnios bausmės V. J. paskyrimui. Tuo tarpu V. J. skundo teiginį, kad jo nusikalstamas elgesys buvo susijęs su bandymu S. D., kuri manipuliavo jo jausmais, padėti finansiškai, kad ši galėtų gydytis ir išlaikyti vaikus, teisėjų kolegija apskritai atmeta kaip nepagrįstą bylos duomenimis, atitinkamai, ir nemato pagrindo teigti, kad ši nuteistojo nurodyta aplinkybė rodo mažesnį jo padarytų nusikalstamų veikų ar jo, kaip kaltininko, pavojingumą ir turėtų būti pripažinta lengvinančia jo aplinkybę vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. S. D. kategoriškai neigė V. J. teigusi, jog serga onkologine liga, ar prašiusi jo pinigų dėl sunkios savo finansinės padėties.

37. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų ne tik kvalifikuodamas V. J. (kartu ir S. D.) nusikalstamus veiksmus kaip atskiras nusikalstamas veikas, bet ir nustatydamas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

38. Aukštesnysis teismas taip pat nemato pagrindo keisti V. J. už atskiras jo įvykdytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje nusikalstamas veikas paskirtų bausmių ar bausmės, kuri apeliantui buvo paskirta subendrinus šias bausmes. Iš apylinkės teismo nuosprendžio 2.4-2.5 punktuose glaustai išdėstytų bausmės V. J. skyrimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, į kurias teismas privalo atsižvelgti skirdamas kaltininkui bausmę. Tai yra, buvo vertintas V. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, stadija, kaltės forma, jų padarymo motyvai ir tikslai, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme bei atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, jų reikšmė ir santykis (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) . Laikantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatų, bausmės taip pat buvo paskirtos BK 260 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 2 dalies sankcijų ribose. Nepažeistos ir kitos bausmės skyrimą reglamentuojančios teisės normos. Įvertinusi tai, kad V. J. šioje byloje buvo nuteistas net už aštuonias sunkias nusikalstamas veikas bei du apysunkius nusikaltimus, veikos baigtos, kad juos jis įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, veikdamas tiesiogine tyčia ir iš savanaudiškų paskatų, kad jo vaidmuo ir indėlis nusikalstamų veikų padaryme buvo pirmaeilis, lyginant su S. D. (būtent V. J. įtraukė S. D. į nusikalstamų veikų darymą, joms vadovavo ir kontroliavo), tai, kad jis praeityje yra teistas net šešiolika kartų, tame tarpe du kartus ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (t. y. analogišką veiką šioje byloje jam inkriminuotiems nusikaltimams), ir netgi už nužudymą, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje byloje yra nustatyta daugiau, nei lengvinančių, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. J. paskirtos bausmės už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą ir bausmė, kuri buvo paskirta jas subendrinus, laikytina ne tik kad ne per griežta, bet ir pakankamai švelnia. Pažymėtina, jog pagal BK 260 straipsnio 2 dalį V. J. buvo paskirtos vos 6 mėnesiais ilgesnės laisvės atėmimo bausmės, nei straipsnio sankcijoje numatytas minimumas, o, bendrinant paskirtąsias bausmes, kaip ir S. D. atveju, parinktas nuteistajam palankesnis dalinio (o ne visiško) sudėjimo būdas. Be to, prie griežčiausios 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta tik po 4 mėnesius laisvės atėmimo nuo visų kitų jam paskirtų bausmių. Taip pat bausmė dar buvo sušvelninta vienu trečdaliu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, ir paskirta 7 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

39. V. J. paskirta 7 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dar buvo bendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje apylinkės teismas nurodė, jog minėtu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu V. J. buvo paskirta 7 metų 9 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmė. Būtent tokio dydžio laisvės atėmimo bausmę (7 metai 9 mėnesiai ir 22 dienos) apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu dalinio sudėjimo būdu subendrino su už šioje byloje padarytas nusikalstamas veikas V. J. paskirta subendrinta 7 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 7 metų 9 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedamas dalį (motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog pridedama maždaug 1/3 dalis) bausmės, paskirtos už veikas, dėl kurių priimtas 2022 m. spalio 17 d. nuosprendis, ir paskyrė V. J. galutinę subendrintą bausmę – 10 metų ir 4 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šią bausmę pirmosios instancijos teismas nusprendė įskaityti atliktą bausmės dalį pagal 2022 m. balandžio 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį.

40. Vėliau, jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, gavęs nuteistojo V. J. prašymą, pirmosios instancijos teismas priėmė 2022 m. spalio 28 d. nutartį, kurioje nutarė: 1) ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą 2022 m. spalio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-317-633/2022 įžanginėje dalyje 2-ojo lapo 5 pastraipoje ir ją naujai išdėstyti taip: ,,16. 2022 m. balandžio 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, 64 straipsnio 1 ir 4 dalis, - laisvės atėmimas 5 m. 9 mėn. 22 d. (šiuo metu atlieka šią bausmę, teistumai neišnykę ir nepanaikinti)”; 2) ištaisyti rašymo ir skaičiavimo apsirikimo klaidas 2022 m. spalio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-317-633/2022 rezoliucinės dalies 169-ojo lapo 4 pastraipoje, bei ją naujai išdėstyti taip: ,,Pastarąją bausmę subendrinti su nebaigta atlikti 5 m. 9 mėn. 22 d. terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirta 2022 m. balandžio 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisykles, bausmes iš dalies sudedant, ir tokiu būdu V. J. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) metus 7 (septynis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo pataisos įstaigoje. Į šią bausmę įskaityti atliktąją dalį bausmės pagal 2022 m. balandžio 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį“; 3) šią nutartį laikyti sudedamąja nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-317-633/2022 dalimi.

41. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, 2022 m. spalio 28 d. nutartimi atliktos 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies korekcijos, apylinkės teismo buvo nepagrįstai traktuotos tik kaip rašymo ir skaičiavimo apsirikimo klaidų ištaisymas. Iš tiesų šia nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, iš naujo subendrino V. J. 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį paskirtą subendrintą bausme su subendrinta bausme, kuri V. J. buvo paskirta Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu. Tokią išvadą neabejotinai patvirtina tas faktas, kad 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu bausmės buvo bendrintos tokiu būdu – prie Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 7 metų 9 mėnesių ir 22 dienų – pridedant dalį bausmės, nustatytos subendrinus V. J. bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį ir sumažinus ją vienu trečdaliu (7 metai 8 mėnesiai), kai tuo tarpu 2022 m. spalio 28 d. nutartimi bausmės buvo bendrinamos jau prie 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nustatytos subendrintos sumažintos bausmės – 7 metų ir 8 mėnesių, pridedant dalį 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu V. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės. Iš naujo atlikus bendrinimą, nuteistajam 2022 m. spalio 28 d. nutartimi taip pat buvo paskirta visai kito dydžio bausmė – šia nutartimi V. J. buvo paskirta subendrinta 9 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kai tuo tarpu 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu buvo paskirta 10 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atkreipiamas dėmesys, kad BPK 308¹ straipsnio, kuriuo vadovavosi apylinkės teismas, priimdamas 2022 m. spalio 28 d. nutartį, 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Taigi BPK 308¹ straipsnis gali būti taikomas tik dėl aiškių techninio pobūdžio klaidų, dėl kurių iš esmės ginčų neturėtų kilti. Šiuo atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas ne ištaisė nuosprendyje padarytus rašymo ir skaičiavimo apsirikimus, tačiau iš naujo subendrino V. J. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes ir iš naujo paskyrė galutinę subendrintą bausmę, tuo pakeisdamas nuosprendžio esmę. Dėl to apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartis naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta.

42. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu (atsižvelgiant į 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi atliktą klaidos taisymą) V. J. iš tiesų buvo paskirta subendrinta 5 metų 9 mėnesių ir 22 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o ne 7 metų 9 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmė, su kuria apylinkės teismas bendrino 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį paskirtą subendrintą ir sumažintą bausmę. Atsižvelgdama į tai, kad 2022 m. spalio 28 d. nutartis yra naikinama, teisėjų kolegija privalo ištaisyti skundžiamame nuosprendyje padarytą skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo klaidą, kuria buvo nepagrįstai pasunkinta nuteistojo V. J. teisinė padėtis. Todėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 328 straipsnio 1 punktas), panaikinant nuosprendžio dalį, kuria 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta 7 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Priėmus tokį sprendimą, 2022 m. balandžio 27 d. bei 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiais V. J. paskirtų bausmių bendrinimo klausimas sprendžiamas iš naujo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmės nuteistajam bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 7 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo, pridedant dalį (23 mėnesius laisvės atėmimo) V. J. 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir V. J. skiriama 9 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pridedamos bausmės dalis, siekiant nepabloginti nuteistojo teisinės padėties, ką šiuo atveju, nesant prokuroro apeliacinio skundo, draudžia BPK 320 straipsnio 4 dalis, nustatoma tokia pati, kokią buvo nuspręsta pridėti ir skundžiamu nuosprendžiu – pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prie griežtesnės bausmės turi būti pridėta maždaug 1/3 bausmės dalis nuo švelnesnės bausmės (skundžiamo nuosprendžio 167 punktas), kas šiuo atveju sudaro apie 23 mėnesius (5 metai 9 mėnesiai ir 22 dienos sudaro beveik 70 mėnesių, 70 padalinus iš 3 gauname 23,33). Įvertinusi itin neigiamą V. J. charakteristiką, jo padarytų nusikalstamų veikų skaičių ir pavojingumą ir kitas jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija nemano, kad tokia apylinkės teismo nuspręsta pridėti bausmės dalis yra per griežta, neteisinga. Atitinkamai, teisėjų kolegija ištaiso ir skundžiamo nuosprendžio įžanginės dalies 2-ojo lapo 5 pastraipoje, aprašant ankstesnius nuteistojo V. J. teistumus, padarytą klaidą – klaidingai nurodytą 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės trukmę – 7 m. 9 mėn. 22 d., ištaiso į 5 m. 9 mėn. ir 22 d.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

43. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2023 m. vasario 22 d. Nr. APD-2023-03239 patikslintoje pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį V. J., sudaro 513,33 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei (17 t., b. l. 164). 2023 m. vasario 27 d. Nr. APD-2023-03501 patikslintoje pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąją S. D., sudaro 345 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistosios valstybei (17 t., b. l. 175).

44. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę.

45. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų skundus, kurie atmetami kaip nepagrįsti, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. jau ilgą laiką atlieka ir dar atlikinės laisvės atėmimo bausmę, ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę privalės atlikti ir nuteistoji S. D., kuri iki šiol niekur nedirba ir nedirbo, daugiausiai pragyvendino iš gaunamų socialinių pašalpų. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistiesiems šioje byloje buvo teikiama ne jų iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už S. D. ir V. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jų nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartį, kuria ištaisyta rašymo apsirikimo klaida 2022 m. spalio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo nuosprendžio.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. J. paskirta bausmė buvo subendrinta su 7 metų 9 mėnesių ir 22 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirta 2022 m. balandžio 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant, ir V. J. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų 4 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, bei į šią bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2022 m. balandžio 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, V. J. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtą 7 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu jam paskirta 5 metų 9 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 7 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (23 mėnesius) švelnesnės bausmės, ir paskirti V. J. galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) metus 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo. Į šią bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendį.

Ištaisyti 2022 m. spalio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo nuosprendžio įžanginės dalies 2-ojo lapo 5 pastraipoje padarytą klaidą, naujai šią pastraipą išdėstant taip:

,,2022 m. balandžio 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, 64 straipsnio 1 ir 4 dalis, - laisvės atėmimas 5 m. 9 mėn. 22 d. (šiuo metu atlieka šią bausmę, teistumai neišnykę ir nepanaikinti)”.

Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš nuteistojo V. J. valstybės naudai 513,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario 22 d. pažymą Nr. APD-2023-03239.

Nepriteisti iš nuteistosios S. D. valstybės naudai 345 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario 27 d. pažymą Nr. APD-2023-03501.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.