- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-07
- Bylos Nr.
- 1S-992-478/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00494-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. spalio 2 d. priimtą nutarimą Nr. 93-742 taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. G. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2012 m. spalio 15 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 15 d.2017 m. spalio 2 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-742 nutarta taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau neteistas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, per nustatytą laikotarpį jis įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas, nuteistojo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas. A. G. taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad A. G. atitinka tik formalius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, kas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, bet ne lygtinio paleidimo pagrindas. Nuteistajam išlieka aktualūs nustatyti kriminogeniniai veiksniai, be to, jo padarytu labai sunkiu nusikaltimu yra sukeltos negrįžtamos pasekmės. Šiuo metu taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.Skunde nuteistasis A. G. prašo pakeisti (iš skundo turinio galima suprasti, jog kalbama apie nutarties panaikinimą) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį ir palikti galioti Komisijos 2017 m. spalio 2 nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nes pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus. Teismas vadovavosi iš esmės vien padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu bei sunkumu, ignoravo Komisijos nutarimo teiginius, kurie jam palankūs, nebuvo įvertintas jo progresas bausmės atlikimo metu. Nuteistasis pažymi, kad bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nėra baustas, skatintas tris kartus, pataisos įstaigoje dirba, dengia priteistą civilinį ieškinį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, po galimo lygtinio paleidimo turės gyvenamąją vietą ir galimybę įsidarbinti. Be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 17 iki 11 balų ir yra vertinama kaip žema. Teismo argumentas dėl likusios ilgos neatliktos bausmės dalies negali lemti lygtinio paleidimo netaikymo, toks argumentas prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Reikia vadovautis nustatytų aplinkybių visuma, o ne viena ar keliomis aplinkybėmis. Šiuo atveju apylinkės teismas visų aplinkybių nevertino kompleksiškai ir prioritetą suteikė vien jį neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms. Nuteistasis pažymi, kad pataisos įstaigos tikslas nėra asmens perauklėjimas, teigiamų vertybių skiepijimas, parodymas nuteistajam jo klystkelių, tačiau dvasiškas, psichologinis bei fizinis luošinimas. Nuteistojo teigimu, demokratinėje valstybėje – Lietuvoje įstatymai nedera su Konstitucija, o teismų sprendimai – su galiojančiais įstatymais, teismų praktika. A. G. nurodo, jog nebesupranta, kas yra teisingumo principas, jei teismas skundžiamoje nutartyje šį principą sieja su jo laisvės suvaržymu, sunkumais, kuriuos jis privalo patirti. Nuteistasis nesutinka su jam nustatytais kriminogeniniais veiksniais: turimi finansiniai įsipareigojimai ir alkoholio vartojimas. A. G. teigia, jog civilinį ieškinį dengia ir planuoja toliau tai daryti net ir atlikęs bausmę. Dėl alkoholio vartojimo, nuteistasis sutinka, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs, tačiau bausmės atlikimo metu jis lankė Anoniminių alkoholikų seminarus, dalyvavo psichologų rengtuose individualiuose pokalbiuose, kituose renginiuose, kurie keitė jo požiūrį į alkoholinių gėrimų žalą. Bausmės atlikimo metu nė karto nebuvo nustatytas toks atvejis, kad jis būtų vartojęs alkoholinius gėrimus. Skunde pažymima, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo bausmės vykdymo, tai alternatyva realiai laisvės atėmimo bausmei. Lygtiniu paleidimu siekiama pozityvių tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tikslų – skatinamas teigiamas nuteistųjų elgesys bausmės vykdymo metu, asmens integracija į visuomenę, tuo pačiu sudaroma galimybė stebėti nuteistojo elgesį laisvėje, mažinamos įkalinimo įstaigų perpildymo problemos. Nuteistojo vertinimu, jis atitinka visas sąlygas, būtinas lygtinio paleidimo taikymui, t. y. tiek formalųjį, tiek materialųjį kriterijus.Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės.Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija įvertina nuteistojo skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis skunde nesutinka, jog teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgtų į tokias aplinkybes kaip padaryto nusikaltimo sunkumas, pobūdis bei likusi neatlikta bausmės dalis, tačiau šie duomenys yra reikšmingi identifikuojant sritis, kuriose turi būti keičiamas A. G. elgesys bei mąstymas. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus, smurtinio, tyčinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, būnant apsvaigus nuo alkoholio. Todėl aukštesnysis teismas ypatingą dėmesį skiria A. G. požiūriui į smurtinį elgesį bei svaigiųjų gėrimų vartojimą.Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, alkoholį vartodavo neatsakingai, turėjo priklausomybę stipriems svaigiesiems gėrimams, netgi buvo gydęsis nuo šios priklausomybės. Tačiau gydymas nebuvo sėkmingas, nes alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors A. G. teigia, jog šiuo metu yra visiškai atsisakęs alkoholio, nes supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams, tačiau vien problemos pripažinimas nelemia jos išsprendimo, tai tik pirmas žingsnis priklausomybės gydymo procese. Pateiktos medžiagos duomenimis A. G. aktyviai dalyvavo Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro programoje, tačiau kaip ši programa pakeitė nuteistojo elgesį bei mąstyseną ydingų įpročių aspektu, pateiktoje medžiagoje neatsispindi. Be to, nuteistasis lankė tik įžanginės grupės užsiėmimus, kas nelaikytina pakankama reabilitacija. Tai, kad pataisos namuose A. G. nebuvo baustas už alkoholio vartojimą, nepatvirtina nuteistojo problemų dėl alkoholio vartojimo nebuvimo, kadangi tokių veiksmų atlikimas pataisos namuose yra griežtai draudžiamas, legaliai įsigyti alkoholio nėra galima, o nustatyto apsvaigimo faktas lemia drausminės nuobaudos skyrimą. Alkoholio vartojimas, kaip nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti kriminogeninis veiksnys, nurodomas ir Socialinio tyrimo išvadoje. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši problema vis dar išlieka aktuali, nes labai sunkų, smurtinį nusikaltimą, jau minėta, nuteistasis padarė būdamas neblaivus, o apsisprendimą nevartoti alkoholio gali patvirtinti tik pakankamai ilgas laikotarpis, kuomet nėra vartojami jokie svaigieji gėrimai. Psichologinės tarnybos specialistas, vertindamas A. G. asmenybę, yra pastebėjęs, kad teisės pažeidėjas save pristato labiau iš socialesnės pusės, teigia, kad trūkumų savyje nepastebi, nes praėjo reabilitaciją, todėl jokių trūkumų nebeliko. Tokia nuteistojo mąstysena neleidžia teigti, kad jis sugeba identifikuoti turimas problemas ir jas efektyviai spręsti. Žmogaus mirtimi pasibaigęs smurto proveržis A. G. nėra analizuojamas, jokių su smurtinio elgesio prevencija susijusių programų nuteistasis nelankė. Taigi, esminiai jo nusikalstamą veiką nulėmę veiksniai nėra keičiami pozityvia linkme, kas rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo dar negali tęsti neizoliuotas nuo visuomenės. Tai, jog A. G. pataisos įstaigoje dirba patalpų valytoju, yra pristatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kad bus įdarbintas šioje įmonėje darbininko pareigose, vertinama teigiamai, tačiau šios aplinkybės nelemia lygtinio paleidimo taikymo. Nusikaltimo padarymą nelėmė finansinis motyvas, nusikalstama veika nėra turtinio pobūdžio, todėl A. G. gebėjimas tvarkyti lėšas ir pajamas nėra esminis kriterijus sėkmingai probacijai. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam yra priteistas didelis civilinis ieškinys. Jo vardu pataisos įstaigoje gauti du vykdomieji patvarkymai dėl skolos išieškojimo 12 499,91 Eur sumai. Iš nuteistojo išieškota 624 Eur. Vienas patvarkymas 130,44 Eur sumai pilnai padengtas (b. l. 12). Taigi, per penkerius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metus padengta tik nedidelė turimų finansinių įsipareigojimų dalis, kas nelaikytina realiu ieškinio dengimu. Atlygintoji dalis yra daugiau simbolinė, todėl toks formalus ieškinio dengimas teisėjų kolegijai neleidžia pasitikėti nuteistuoju bei jo skunde nurodytais teiginiais, kad, būdamas laisvėje, jis ir toliau sąžiningai dengs turimas skolas.Sėkmingos probacijos galimybę, teisėjų kolegijos vertinimu, apsunkintų ir gyvenimo sąlygos. A. G. planuoja grįžti į tuos pačius namus, kuriuose gyveno su žmona ir dukra iki suėmimo. Tačiau bausmę nuteistasis atlieka už dukros sugyventinio nužudymą, todėl, nors bylos duomenimis dukra bendrauja su tėvu, lanko jį pasimatymų metu, tačiau grįžimas į tą pačią aplinką gali kelti konfliktus, kurie lemtų ir teisės pažeidimų darymą.Tai, kad A. G. anksčiau neteistas, taip pat nėra prioritetinė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui, kaip ir nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 11 balų pagal OASys metodiką. Pažymėtina, jog iš minėtų balų statiniai, t. y. nekintantys balai yra penki, vadinasi, daugiau nei pusę nustatytų balų nuteistasis dar gali aktyviai mažinti, kas šiuo atveju nėra nustatyta. Vadovaujantis bendra taisykle, nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. G. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kaip ir Komisijos narių balsų pasiskirstymas. Asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis A. G. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos. Nuteistasis nėra aktyvus jo elgesiui bei mąstymui tikslingų pataisos programų dalyvis, iš jo skundo bei pateiktos medžiagos turinio matyti, kad nuteistasis daugiau planuoja, nei realiai stengiasi įgyvendinti siekiamus tikslus. Todėl A. G. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.