Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) ., neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., 140 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

N USTATĖ:

A. G. 2012 m. spalio 14 d., apie 22 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, konflikto su R. V. metu, J. G., bandžiusiai atimti iš jo, t.y. A. G. peilį ir suėmusiai ranka už peilio geležtės, traukdamas iš jos rankos peilį, padarė nukentėjusiajai pjautinę žaizdą dešinės plaštakos 3-io piršto viduriniame paviršiuje, taip tyčia nežymiai sutrikdė J. G. sveikatą, po to du kartus smogdamas peiliu R. V. į krūtinės kairę pusę, padarė krūtinės kairėje pusėje pjautinę žaizdą ir durtinę – pjautinę žaizdą su kiauryminiu širdies kairio skilvelio sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, širdies tamponada krauju bei šoku, dėl ko nuo kiauryminio krūtinės sužalojimo su širdies pažeidimu nukentėjusysis 2012 m. spalio 15 d. 01.00 val. ligoninėje mirė, taip tyčia nužudė R. V..

Kaltinamasis A. G. prisipažino nužudęs R. V., tačiau neprisimena antro dūrio R. V. į krūtinę, taip pat neprisimena, kad dukra būtų paėmusi jo laikytą peilį, nes tuo metu buvo labai susijaudinęs. Kaltinamasis parodė, kad 2012 m. spalio 14 d. jis, dukra J. G. ir nukentėjusysis R. V. nuėjo balsuoti. Po balsavimo užėjo į parduotuvę ir nusipirko dvi 8 laipsnių stiprumo „pūsles“ po 2 litrus alaus. Gėrė savo namuose. Namo viename gale gyvena jis su žmona, o namo kitame gale gyveno dukra su R. V.. R. V. jam nepatiko, nuolat su juo konfliktuodavo, nes jis tingėjo dirbti, gyveno iš dukters invalidumo pašalpos ir mėgdavo visiems vadovauti. Begeriant alų, vėl susikivirčijo su R. V., todėl R. V. ir duktė nuėjo į savo namo galą. Nuėjęs į parduotuvę, nusipirko butelį alaus, kurį gėrė prie parduotuvės. Begeriant atėjo Š. K., kuris sudavė jam smūgį į žandą, spyrė koja į šoną. Parsinešęs namo du litrus alaus, atsigulė ir žiūrėjo televizorių. Tuo metu R. V. su pas juos namuose besisvečiuojančiu M. R. garsiai klausė muziką. Kadangi anūkei kitą dieną reikėjo eiti į mokyklą, nuėjo jų raminti. R. V. nepakluso ir dar labiau pagarsino muziką. Kilusį pyktį sustiprino pastebėta kraujosruva ant žmonos veido, kuri buvo nuėjusi raminti R. V.. Suprato, kad kraujosruva atsirado nuo R. V. smūgio. Tuomet paėmė virtuvėje nuo stalo peilį ir dar kartą nuėjo raminti R. V., grasindamas „paštyrinti“. R. V., iškėlęs kumščius, pradėjo eiti link jo, sakydamas: „bandyk, štyrink“. Daugiau nieko neprisimena, akyse pasidarė balta. Prisimena vieną dūrį į kairę krūtinės pusę, antro dūrio neprisimena. Nužudyti nenorėjo, norėjo tik pagąsdinti. Nematė kaip peiliu įpjovė dukrai – jei būtų matęs, kad ji nori peilį atimti, būtų atidavęs jai. Neprisimena kaip paslėpė peilį. Gailisi padaręs nusikaltimą. Pripažįsta, kad, būdamas suėmime, rašė laišką J. G. prašydamas palankesnių parodymų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad gyveno su sugyventiniu R. V. jos tėvų namuose. Tėvai su R. V. nesutarė, nes jis mėgdavo vadovauti. 2012 m. spalio 14 d., nuo 8 val. ryto namuose G. G., R. V., A. G. ir pas juos besisvečiuojantis M. R. gėrė alų. Apie pietus visi išėjo balsuoti, grįžę vėl gėrė alų. Vakare su R. V. grįžo į savo kambarį, tačiau po kiek laiko R. V. nuėjo pas tėvą, jiedu susiginčijo. Sudrausminusi R. V., parvedė jį į kambarį. Tuomet R. V. susiginčijo su M. R.. M. R. R. V. tildė, tačiau R. V. jo neklausė. R. V. neleido išjungti per televizorių garsiai grojančios muzikos. Atėjusi motina, liepė netriukšmauti, nes miega dukra Luka. R. V. ir motina susistumdė. Pirma motina sudavė ranka R. V. per veidą, po to R. V. sudavė jai ranka per veidą. Nuo R. V. smūgio motina atsirėmė į skalbimo mašiną ir nugriuvo, bet vėliau atsistojo. Matė, kad jai po akimi atsirado kraujosruva. Į kambarį įėjo tėvas, laikydamas peilį, ir liepė R. V. nusiraminti. Tai pamačiusi, suėmė ranka tėvo laikytą peilį, tikėdamasi jį atimti, tačiau tėvas, traukdamas šį peilį, perpjovė jai ranką, po to dūrė R. V. į krūtinės ląstą. Išėjęs iš kambario, tėvas nusiplovė rankas, nuplovė peilį. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tėvas, būdamas suėmime, jai parašė laišką, kuriuo prašė tyrėjui sakyti, kad pirštą jai perpjovė netyčia, pjaustydamas užkandą. Taikytis su tėvu nenori, nori, kad jis už sužalojimą būtų nubaustas.

Nukentėjusioji M. V., žuvusiojo R. V. motina, parodė, kad R. V. įsisūnijo ir užaugino nuo penkerių metų. Sūnus mėgdavo išgerti, o išgėręs triukšmaudavo, yra „pakėlęs ranką“ prieš tėvą. Su R. V. lankėsi pas gydytojus, ėmėsi įvairių priemonių, tačiau niekas nepadėjo - jis gėrė vis daugiau ir daugiau. R. V. yra sakęs, kad uošviai tarpusavyje pešasi, triukšmauja, nori ir jį ir J. G. išvaryti iš namų. Prašo tenkinti byloje pareikštą ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis S. V. parodė, kad R. V. buvo jam kaip sūnus, nes užaugino nuo penkerių metų. Pas G. jis gyveno nuo birželio mėnesio. Sūnus ir J. G. planavo pirkti butą ar namą. Apie įvykį sužinojo iš policijos. Prašo tenkinti byloje pareikštą ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja G. G., kaltinamojo žmona, parodė, kad gyveno dviejų galų name kartu su vyru A. G., dukra J. G. ir anūke. Ji su vyru gyveno viename namo gale, o dukra - kitame namo gale. R. V. su dukra pradėjo gyventi pavasarį. Su R. V. nesutarė, dažnai konfliktuodavo. 2012 m. spalio 14 d. namuose nuo ryto R. V., A. G., ji ir M. R. gėrė alų. Po to nuėjo balsuoti, grįžę vėl gėrė. Negėrė tik J. G.. Kiek išgėrė, nepamena, baigė gerti pavakary. A. G. nemėgo R. V., jiedu susipyko, konflikto metu R. V. sudavė A. G. į veidą. Baigę gerti alų, visi išsiskirstė miegoti. M. R. pasiliko pernakvoti, jis nuėjo į J. G. kambarį. Po kiek laiko į A. G. kambarį atėjo R. V., jiedu vėl kivirčijosi ir barėsi. A. G. šaukė ant R. V. ir liepė jam važiuoti namo jei kas nors nepatinka. Šio konflikto metu A. G. taip susijaudino, kad paėmęs iš stalčiaus peilį, nuėjo pas R. V. į J. G. kambarį ir smogė R. V. peiliu. Smūgio nematė, tačiau, nuėjusi į dukros kambarį, matė R. V., susiėmusį už krūtinės. Po to A. G. nuėjo į virtuvę, nusiplovė kriauklėje rankas, kojas, nuplovė peilį ir padėjo jį po lova. J. G. iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Liudytojas M. R. parodė, kad rinkimų dieną G. G. kambaryje jis, R. V., A. G. ir G. G. gėrė alų. Išgėrę alų, išėjo balsuoti. Grįžę vėl gėrė. Begeriant A. G. ir R. V. barėsi. Nematė kaip A. G. dūrė peiliu R. V. į krūtinę, nes tuo metu miegojo. Pabudęs pamatė gausiai kraujuojantį R. V.. J. G. iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Kaltinamasis A. G. parodymų patikrinimo vietoje metu paaiškino įvykio aplinkybes ir parodė virtuvinę spintele, nuo kurios paėmė peilį, manekeno pagalba pademonstravo kaip peiliu dūrė R. V. į kairę pilvo pusę, nuvedė pareigūnus prie kriauklės, kurioje nusiplovė kruvinas rankas, kojas ir peilį, parodė vietą po sofa, kur paslėpė peilį. Parodymų patikrinimo vietoje metu paimta paklodė, juodos spalvos marškinėliai ir rudos spalvos marškinėliai (t.2, b.l. 16-17,18-24).

Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas namas, (duomenys neskelbtini) . Apžiūros metu nuo krosnies virtuvėje paimti peiliai (t.1, b.l. 7-9, 10-14). Įvykio vietos papildomos apžiūros metu aprašytos namo patalpos, jų išsidėstymas, baldų išsidėstymas kambariuose. Virtuvėje ant taburetės rastas ir paimtas žalsvos spalvos suvyniotas užtiesalas. Kambaryje ant grindų rastos kelios rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Didžiajame kambaryje ant grindų rasta rusvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Apžiūrėjus sofą – lovą, ją atvertus, dugno kampe rastas ir paimtas peilis su rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Pagalbinėse patalpose rastos sulaužytos durys, ant kurių matomos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują (t.1, b.l. 18-22, 23-36).

Iš specialisto 2012-10-16 išvados Nr. M 501/12 (05) matyti, kad R. V. kūne rastos dvi žaizdos: kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje su kiauryminiu širdies kairio skilvelio sužalojimu, ir pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje. R. V. mirė nuo durtinio-pjautinio kiauryminio krūtinės sužalojimo su širdies pažeidimu. Tai patvirtina 2 cm kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda krūtinės kairėje su kiauryminiu širdies kairio skilvelio sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, širdies tamponada krauju bei šoku. Sužalojimai padaryti vienas po kito, neužilgo iki R. V. pristatymo į Biržų ligoninę. R. V. lavono kraujyje rasta 2,00 promilės, šlapime – 3,24 promilės etilo alkoholio, kas gyvam asmeniui atitiktų vidutinį girtumo laipsnį ( t.1, b.l.47-49).

Specialisto 2012-10-16 išvadoje Nr. G1429/12(05) nurodyta, kad J. G. nustatyta pjautinė žaizda dešinės plaštakos 3-io piršto vidiniame paviršiuje. Dėl nustatyto sužalojimo sveikata sutrikdyta nežymiai (t.1, b.l. 70).

Specialisto 2012-10-16 išvadoje Nr. G1428/12(05) nurodyta, kad G. G. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu kieto, buko daikto poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012 m. spalio 14 d. vakare, smūgiuojant kumščiu ar panašiai. Dėl nustatyto sužalojimo sveikata sutrikdyta nežymiai (t.1, b.l. 72).

Asmens blaivumo testu A. G. 2012-10-15, 00.32 val. nustatytas 1,76 prom. girtumas (2 t., b.l. 3).

Pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą A. G. nesilankė (2 t., b.l. b.l. 44), psichikos sutrikimų nenustatyta (2 t., b.l. 48).

Iš 2013-03-26 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš J. G. paimtas laiškas ir vokas, gauti iš A. G.. Laiške, adresuotame Justinai, prašoma „skaityti kas rašoma ir per teismą sakyti ką parašė ir jai, ir mamai ir Mantui“. Prašoma „parašyti ką nutarė pasakyti per teismą, liepiama jai ir Mantui susitarti ką sakyti per teismą, kad nepasimestų“. (t.1, b.l. 131,132-137)

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Iš Teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad R. V. kūne rastos dvi žaizdos: kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje su kiauryminiu širdies kairio skilvelio sužalojimu, ir pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje. Nuo vienos iš šių žaizdų - durtinio-pjautinio kiauryminio krūtinės sužalojimo su širdies pažeidimu R. V. mirė, nes ši 2 cm kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda krūtinės kairėje su kiauryminiu širdies kairio skilvelio sužalojimu komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, širdies tamponada krauju bei šoku ( t.1, b.l.47-49). Byloje yra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad minėtas žaizdas R. V. padarė kaltinamasis A. G.. A. G. iš esmės pripažino, kad pasekmės atsirado nuo jo veiksmų, tačiau teigia, kad, būdamas šoko būsenoje, neprisimena antro dūrio R. V. į krūtinę, taip pat neprisimena, kad dukra būtų paėmusi jo laikytą peilį. Kaltinamasis parodė, kad dūrė R. V. į kairę krūtinės pusę, nes šis, nepaisydamas jo grasinimo „paštyrinti“, nepakluso pritildyti muzikos ir, iškėlęs kumščius, ėjo link jo. Nusikalstamiems veiksmams įtakos taip pat turėjo pastebėta kraujosruva ant žmonos G. G. veido, kuri atsirado nuo R. V. jai suduoto smūgio. Prisimena tik vieną dūrį R. V. į kairę krūtinės pusę, kaip peiliu įpjovė dukrai ranką taip pat neprisimena. A. G. kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios J. G., liudytojų G. G. ir M. R. parodymai, duomenys esantys, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros protokoluose, o taip pat duomenys, esantys Teismo medicinos specialisto išvadoje. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis paaiškino įvykio aplinkybes ir parodė virtuvinę spintelę, nuo kurios paėmė peilį, manekeno pagalba pademonstravo kaip peiliu dūrė R. V. į kairę pilvo pusę, nuvedė pareigūnus į virtuvę prie kriauklės, kurioje nusiplovė kruvinas rankas, kojas ir peilį, parodė vietą po sofa, kur paslėpė peilį. Šį peilį su rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, apžiūrėję sofą – lovą ir ją atvertę, rado ikiteisminio tyrimo pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu. Tiesioginė nusikaltimo liudytoja – nukentėjusioji J. G. įvykio dieną alkoholio nevartojo, jos parodymai, kurie buvo išsamūs ir nuoseklūs viso proceso metu, iš esmės sutampa su kaltinamojo parodymais. Iš J. G. parodymų matyti, kad ji numatė galimas tėvo elgesio pasekmes, todėl bandė atimti iš jo peilį, suėmusi ranka už peilio geležtės, tačiau tėvo sustabdyti nepavyko, jis, traukdamas peilį iš dukters rankų, sužalojo ją. Nors J. G., kaip ir kaltinamasis, taip pat teigė mačiusi tik vieną A. G. suduotą smūgį nukentėjusiajam, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad iš visų name buvusių asmenų tik kaltinamasis buvo paėmęs peilį ir tik jis dūrė nukentėjusiajam į krūtinės sritį. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad abu sužalojimai padaryti vienas po kito, neužilgo iki R. V. pristatymo į Biržų ligoninę. Įvertinus minėtus įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad A. G. konflikto su R. V. metu, du kartus smogdamas peiliu R. V. į krūtinės kairę pusę, padarė krūtinės kairėje pusėje pjautinę žaizdą ir mirtį sukėlusią durtinę – pjautinę žaizdą su kiauryminiu širdies kairio skilvelio sužalojimu. Tokiu būdu A. G. tyčia nužudė R. V..

A. G. tvirtina, kad mirtinai sužaloti R. V. nenorėjo – norėjo tik pagąsdinti, tačiau jo veiksmai – dūriai peiliu nukentėjusiajam į kairę krūtinės pusę buvo sąlygoti didelio susijaudinimo. Tačiau šį nusikalstamos veikos tikslą bei didelio susijaudinimo būseną nusikalstamos veikos metu paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Nėra abejonių, kad konfliktuojančios pusės visada daugiau ar mažiau būna susijaudinusios, tačiau A. G. padarytą veiką kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį nėra pagrindo, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis ir nukentėjusysis sistemingai konfliktuodavo ir toks buvo jų įprastas gyvenimo būdas. Įvykio metu irgi įvyko eilinis konfliktas, jis tęsėsi ilgą laiko tarpą, tiek nukentėjusysis tiek kaltinamasis buvo neblaivūs. A. G. psichikos sutrikimų nenustatyta (2 t., b.l. 48), todėl, nėra abejonių, kad jis suvokė, jog jo veiksmai – dūriai peiliu į žmogui gyvybiškai svarbią kūno dalį – kairę krūtinės pusę – yra pavojingi gyvybei. Ištraukęs peilį, A. G. nusiplovė rankas, kojas, nuplovė peilį ir padėjo jį po lova, po to nuėjo miegoti. Kaltinamasis nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų suteikta pagalba nukentėjusiajam. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo kaltė pasireiškė tyčia, jo padaryta veika atitinka BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį.

Be to A. G. sutrikdė J. G. sveikatą, kuri siekė sustabdyti jo veiksmus, ranka paimdama už peilio. Traukdamas peilį iš dukters rankų, padarė jai pjautinę žaizdą dešinės plaštakos 3-io piršto viduriniame paviršiuje, kurią Teismo medicinos specialistas įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis negalėjo nematyti, jog J. G. buvo ranka suėmusi jo laikytą peilį. Traukdamas peilį iš J. G. rankos, psichikos sutrikimų neturintis kaltinamasis, be abejo, suvokė, kad tai pavojinga, numatė galimas pasekmes, ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Tai rodo, kad kaltinamasis netiesiogine tyčia nežymiai sutrikdė J. G. sveikatą. Šie veiksmai atitinka BK 140 str. 1 d.

Įvykio dieną nukentėjusysis R. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, koneveikė savo sugėrovus, kėlė konfliktus, todėl buvo raminamas tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios J. G. bei liudytojų G. G. ir M. R.. Tai rodo, jog nusikaltimų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

A. G. padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už šį nusikaltimą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t.y., skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta Lietuvos Respublikos BK l29 str. 1 d. sankcijoje, negalima.

Nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., A. G. padarė, būdamas neteistas, todėl, vadovaujantis BK 55 str., jam skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Dėl A. G. nusikalstamų veiksmų kilo nepataisomos pasekmės – nužudytas jaunas žmogus. Iš Biržų rajono savivaldybės administracijos Papilio seniūnijos seniūno pateiktos charakteristikos matyti, kad A. G. su sutuoktine G. G. nuolat girtauja, kelia kivirčus, konfliktuoja su gyventojais. Kaltinamasis nesigailėjo padaręs nusikaltimą, nesiėmė jokių priemonių nusikaltimo pasekmėms išvengti, siekė sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, meluodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams apie nukentėjusiojo neva naudotą smurtą jo atžvilgiu bei siekdamas paveikti dukrą, jog ši duotų jam palankius parodymus. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad įtakos šiam įvykiui turėjo abiejų - tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo gyvenimo būdas – girtavimas, pastovūs konfliktai (R. V. motina irgi patvirtino nukentėjusiojo didelį potraukį alkoholiui bei konfliktišką jo būdą) bei į tai, kad A. G. teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b.l. 42), savo veiksmų iš anksto neplanavo, peiliu dūrė R. V. kilus konfliktui, jo kaltė pasireiškė staiga kilusia tyčia. Nusikaltimą numatytą BK 140 str. 1 d., kaltinamasis padarė netiesiogine tyčia. Įvertinus minėtas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes bei vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, A. G. už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., skirtina bausmė artimesnė sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., skirtina arešto bausmė, kuri savo dydžiu artima BK 49 str. 3 d. nustatytam jos trukmės vidurkiui.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., priskiriamos skirtingoms kategorijoms ir labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., už jų padarymą skirtos A. G. bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Byloje pareikštas M. V. ir S. V. civilinis ieškinys, kuriuo prašo priteisti iš A. G. M. V. ir S. V. po 2504,90 Lt turtinei žalai atlyginti ir po 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Bendrą turtinę 5009, 80 Lt (2504,90 Lt + 2504,90 Lt) dydžio nukentėjusiųjų žalą sudaro laidojimo išlaidos. Nors ne visos išlaidos pagrįstos dokumentais, tačiau įvertinus laidojimo papročius ir tradicijas, jos nėra per didelės, prašomos turtinės žalos dydžiui neprieštaravo ir kaltinamasis. Teisiamojo posėdžio metu ieškovai nurodė, kad gavo 1040 Lt dydžio laidojimo pašalpą, kurios ieškinyje neįvertino, todėl šia suma priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas iki 3969,80 Lt. Taigi M. V. ir S. V. iš A. G. priteistina po 1984, 90 Lt dydžio turtinė žala.

Nukentėjusiųjų M. V. ir S. V. prašymas priteisti po 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Be abejo, netekę sūnaus, kurį tyčia nužudė kaltinamasis, nukentėjusieji M. ir S. V., kaip ir nurodyta ieškinyje, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, tai sąlygojo jų abiejų sveikatos pablogėjimą. Garbaus amžiaus žmonės, užauginę sūnų, senatvėje neteko paramos. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Kaip minėta, A. G. veiksmais nužudytas jaunas žmogus. Kaltė pasireiškė staiga kilusia tyčia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. G. nedirba, gyvena iš atsitiktinių darbų, taigi ir realios galimybės atlyginti nukentėjusiesiems po 50 000 Lt dydžio ieškinį neturi. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes bei teismų praktiką analogiškose bylose, M. V. ir S. V. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant po 20 000 Lt.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 2518,23 Lt civilinį ieškinį už R. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 93-96). Ieškinys tenkinamas. CK 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 2518,23 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Byloje įrodyta, kad R. V. mirtį sąlygojusį sveikatos sužalojimą padarė A. G.. Panevėžio teritorinės ligonių kasos prašoma suma yra pagrįsta dokumentais, todėl priteistina iš kalto asmens – A. G..

Nukentėjusiųjų M. V. ir S. V. atstovas advokatas Jonas Pliekaitis pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą (serija LAT, Nr. 630869), kuriame nurodyta, kad S. V. sumokėjo advokatui Jonui Pliekaičiui penkis šimtus litų už atstovavimą ir dokumentų surašymą (b.l. 114). Šias išlaidas nukentėjusiųjų atstovas prašo priteisti iš A. G.. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiųjų atstovo prašymas yra pagrįstas, prašoma išieškoti išlaidų suma atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, jai teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir kaltinamasis, todėl iš kaltinamojo A. G. nukentėjusiajam S. V. išieškotini 500 litų, kuriuos nukentėjusysis apmokėjo už advokato teisines paslaugas.

Daiktiniai įrodymai – peilis, R. V. džemperis, dveji marškinėliai ir džinsai, kaltinamojo A. G. paklodė bei kelnaitės, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Daiktiniai įrodymai - M. R. kelnės ir marškiniai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini M. R.. Daiktinis įrodymas - užtiesalas, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintinas J. G..

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir nubausti:

pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams;

pagal BK 140 str. 1 d. arešto bausme 50 (penkiasdešimčiai) parų;

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę A. G. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013 m. gegužės 31 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., išbūtą sulaikyme ir suėmime.

Kardomąją priemonę – suėmimą A. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. G. M. V. ir S. V. po 1984 (tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis) litus 90 centų kiekvienam turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. G. M. V. ir S. V. po 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. G. 2518 (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniolika) litų 23 centus Valstybinei ligonių kasai (atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333 AB“Swedbank“, banko kodas 73000) už R. V. suteiktas gydymo paslaugas.

Išieškoti iš A. G. S. V. 500 (penkis šimtus) litų jo turėtų išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Civilinių ieškinių užtikrinimui pratęsti laikiną A. G. nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti, į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Biržų r., Papilio sen., Kupreliškio mstl., registro Nr. 35/33009.

Daiktinius įrodymus –– peilį, R. V. džemperį, dvejus marškinėlius ir džinsus, kaltinamojo A. G. paklodę bei kelnaites, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Daiktinius įrodymus - M. R. kelnes ir marškinius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. R.. Daiktinį įrodymą - užtiesalą, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti J. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.