- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-20
- Bylos Nr.
- 1S-220-493/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00494-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- A. G.
- Kategorijos
- 2.5.14.2Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str.)
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 93-282 taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. G. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nuteistas galutine subendrinta 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. spalio 15 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 15 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. lapkričio 29 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-282 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. G.. Komisija sprendė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką atitinka 17 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Bausmės atlikimo metu A. G. buvo paskatintas 7 kartus, dengia civilinį ieškinį, dalyvavo 18 mėnesių Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro programoje, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, turi suformavęs ateities tikslus.
4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuteistasis bausmę atlieka už nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų įvykdymą, pataisos įstaigoje buvo baustas drausmine tvarka, be to, išlieka dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką lemiančių balų.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis A. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, patvirtinant Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis pataisos namuose elgiasi nepriekaištingai, o jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema. Nuteistasis neneigia, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, buvo baustas drausmine tvarka, tačiau nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, be to, jos paskirtos už mažareikšmius pažeidimus. Taip pat, nuteistasis skunde pažymi, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas taipogi turėtų būti vertinama teigiamai. Anot apelianto, jo atžvilgiu priteistas civilinis ieškinys yra labai didelis, tačiau būdamas laisvėje ir dirbdamas jis galėtų greičiau atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Skunde taip pat akcentuojami tvirti nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais. Nuteistasis skunde teigia, kad nori toliau gyventi dorą ir pilnavertį gyvenimą, todėl prašo jo atžvilgiu taikyti jam lygtinį paleidimą.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Atlikus nuteistojo A. G. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 17 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Visgi, pažymėtina, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo stabili, t. y. pirmojo OASys įvertinimo metu (2015 m. gruodžio 15 d.) A. G. buvo nustatyta 17 balų atitinkanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2017 m. šis įvertinimas sumažėjo iki 11 balų, tačiau 2019 m. liepos 16 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pakilo iki 18 balų. Nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis net ir struktūruotoje aplinkoje nesugeba elgtis išimtinai teigiamai, o jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iš esmės nesikeitė nuo pirminio įvertinimo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Svarbu tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir nuteistojo elgesio, galimai paskatinusio jį nusikalsti praeityje, svarstant būtent tokio nuteisto asmens elgesio pokyčius, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia.
9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas A. G. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – mąstymas ir elgesys, neabejotinai galintis turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumu jo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
10. Nors šis teistumas A. G. yra pirmasis, tačiau analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už kelių nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymą. Nuteistasis A. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį smurtinį nusikaltimą - nužudymą, kuris sukėlė ypatingą žalą visuomenei ir negrįžtamas pasekmes - žmogaus mirtį. Be to, nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas taip pat didinga nusikalstamo veikos pavojingumą. Pats nuteistasis psichologui nurodė, kad jis gyvenime ne visada sugeba apgalvoti visas elgesio pasekmes. Nors šiuo metu savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis pripažįsta visiškai ir jos nemenkina, tačiau jo veiksmai bausmės atlikimo metu teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog savo neteisėto elgesio nuteistasis visą bausmės atlikimo laiką kritiškai nevertino, o jo pastangos pasitaisyti buvo menkos. Sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, per visą A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką drausminėmis nuobaudomis už pataisos namuose egzistuojančių taisyklių pažeidimus jis buvo baustas 3 kartus. Paskutinį kartą drausmine tvarka už įstaigoje numatytos tvarkos nesilaikymą A. G. buvo baustas 2018 m. gegužės 4 d. (nuobauda panaikinta tik 2019 m. gegužės 31 d.), kas betarpiškai patvirtina, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme pastebima tik nuo 2019 m. gegužės 31 d. Šios aplinkybės įvertinimas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino kontekste (bausmę atlieka nuo 2012 m. spalio 15 d.) teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog A. G. elgesio korekcija šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
11. Manyti priešingai skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia ir tai, kad visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu nebegalioja, kadangi vien tik jų paskyrimas neabejotinai patvirtina, jog net ir atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, todėl abejotina, jog jų A. G. laikysis ir lygtinio paleidimo atveju. Nors pataisos namuose įvykdytus pažeidimus nuteistasis pripažįsta, tačiau yra linkęs juos vertinti kaip mažareikšmius. Nors nuteistasis skunde teigia, kad išėjęs į laisvę žada laikytis visų nustatytų elgesio taisyklių ir gyventi pilnavertį gyvenimą, tačiau aptartos nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės neabejotinai kelia pagrįstų abejonių jo gebėjimu daugiau nenusikalsti. Juo labiau, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar gali būti mažinama A. G. koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme (pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 17 balų, iš jų tik 5 balai yra statiniai).
12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – pataisos namuose už gerą elgesį jis buvo skatinamas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pataisos namuose dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. G. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.