Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2S-898-730/2016

2016 m. birželio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. G. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės I. G. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei I. G. dėl bendros žemės naudojimo tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-02-10 priėmė sprendimą už akių, juo ieškovės ieškinį patenkino ir nustatė žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo tvarką pagal UAB „Žemaitijos matininkai“ 2015-10-30 parengtą planą, priteisė iš atsakovės I. G. 31,00 Eur žyminio mokesčio ir 300,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą ieškovei A. B..

Kretingos rajono apylinkės teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-02-10 sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo.

Atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė dėl objektyvių priežasčių, kadangi sprendimą dėl suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavo tik 2016-02-02, todėl nespėjo paskirtam advokatui surinkti visų reikalingų dokumentų atsiliepimui parengti.Atsakovė tik gavusi žemės sklypo ribų projektą, tą pačią dieną jį pasirašė, todėl nesuprantami ieškovės veiksmai dėl pateikto ieškinio.Aplinkybė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2016-03-30 Žemės kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 14KAM-23737 atsisakė patvirtinti žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą su pridėtu projektu dėl naudojimosi tvarkos, nesant tiksliems kadastriniams duomenims, yra pagrindas bylos atnaujinimui.Nutarties dalis dėl atsisakymo išdėstyti sprendimu už akių priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, nepagrįsta, kadangi atsakovė yra pensininkė, našlė, viena pati save išsilaiko.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Atsakovė pateikė papildomus įrodymus – ieškinio dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir jos pripažinimo pirkimo- pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo bei praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo kopiją. Atsakovės teigimu, aplinkybė, jog yra nagrinėjama civilinė byla dėl ginčo sklypo dalies, kuri priklauso nuosavybės teise ieškovei, dovanojimo sandorio nuginčijimo, yra turi reikšmės šios bylos nagrinėjimui, todėl šis įrodymas pridėtinas prie bylos.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra bendro sklypo 1,0500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės, t.y. ieškovei iš bendro sklypo (1,0500 ha) priklauso 0,3529 arų, o atsakovei 0,7060 arų. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes parengė bendros žemės naudojimosi projektą, kurį buvo pateikusi ir atsakovei, tačiau atsakovė nesutiko pasirašyti ant siūlomo projekto (projektą parengė UAB „Žemaitijos matininkai", į.k. 303145947; matininkas - D. R.) ir jokių nesutikimo motyvų nei raštu, nei žodžiu nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas 2016-02-10 sprendimu už akių patenkino ieškovės ieškinį visiškai.

Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-02-10 sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo.

Pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatė nė vienos iš įstatyme nurodytų sąlygų sprendimui už akių panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą nėra, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas atsakovės prašymas išdėstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios priežasčių, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, svarbumą, nesudaro pagrindo išvadai, jog šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos įteiktos asmeniškai 2016-01-19, nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui pateikti, sprendimas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos atsakovei suteikimo priimtas 2016-01-26. Kadangi atsakovės interesus atstovavo profesionalus teisininkas, aplinkybė, kad atsakovė nespėjo surinkti visų reikalingų dokumentų atsiliepimui į ieškinį pateikti, nepateisina atsakovės neveikimo, kadangi terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti baigėsi tik 2016-02-09. Nei atsakovė, nei jos atstovas nepasinaudojo CPK 77 straipsnyje numatyta teise prašyti teismo pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės nurodytos aplinkybės negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.

Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė aplinkybes, jog niekada neprieštaravo ir neginčijo atsakovės noro nustatyti naudojimosi tvarką, tik pageidavo, kad tai būtų padaryta teisingai. Teigė, kad tik gavusi žemės sklypų ribų projektą, ant jo pasirašė, tačiau teismui įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės nurodomas aplinkybes apie sutikimą su ieškovės siūlomu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektu, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iš byloje pateikto ginčo žemės sklypo plano matyti, kad UAB „Žemaitijos matininkai“ matininkas D. R. 2015-10-30 aprašė ir paženklino vietovėje žemės sklypo ribas, tačiau planas pasirašytas tik ieškovės A. B., atsakovės parašo nėra, nesutikimo pasirašyti žemės sklypo planą motyvai nenurodyti. Taip pat pateiktas į bylą 2015-10-30 žemės ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuriame atsakovės parašo taip pat nėra. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ant matininko D. R. atsiųstų dokumentų pasirašė tik 2016-02-11, tai yra jau esant priimtam sprendimui už akių. Ta aplinkybė, kad atsakovė Kretingos rajono apylinkės teismui yra pateikusi ieškinį, kuriuo prašo 2014-04-29 dovanojimo sutartį tarp ieškovės ir L. J. K. dėl 3500/1500 dalių ginčo žemės sklypo pripažinti apsimestiniu bei pripažinti šį sandorį pirkimo – pardavimo sutartimi bei perkelti I. G. 3500/10500 dalies ginčo žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas pagal 2014-04-29 pirkimo – pardavimo sutartį, neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi iš 2015-10-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad bylos dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo nagrinėjimo metu A. B. buvo ir šiuo metu yra 3500/10500 dalių ginčo žemės sklypo savininkė, todėl pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Aplinkybė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2016-03-30 Žemės kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 14KAM-23737 atsisakė patvirtinti žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą taip pat nėra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi teismui buvo pateiktas specialistų paruoštas ginčo žemės sklypo planas, kurio pagrindu teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, pagrįstai atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 200,00 Eur arba išdėstyti priteistas sumas 6 mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo netenkino, motyvuodamas iš esmės tuo, jog bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių advokato atlyginimo dydžių, o atsakovei nepateikus įrodymų apie sunkią finansinę padėtį, nėra pagrindo išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi nesutinka.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteista 31,00 Eur žyminio mokesčio bei 300,00 Eur advokato išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatų 8.2. punktu už ieškinio parengimą galimą priteisti advokato atlyginimo sumą sudaro 1837,75 Eur, todėl ieškovės prašoma priteisti 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta. Dėl šios priežasties pagrindo sumažinti bylinėjimosi išlaidų sumą iki 200,00 Eur nėra pagrindo.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį, ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi nurodytos nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.).

Atsakovė prašymą išdėstyti sprendimu už akių priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą motyvavo tuo, kad atsakovė yra pensininkė, gauna 197,00 Eur dydžio senatvės pensiją, yra našlė, todėl iš gaunamos pensijos tenka išlaikyti būstą, pirkti maistą, vaistus. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė teismui įrodymus apie gauną senatvės pensijos dydį, iš kurių nustatyta, kad 2015 m. atsakovė vidutiniškai gavo 190,22 Eur dydžio senatvės pensiją, 2016 m. – 198,60 Eur. Nuosavybės teise atsakovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 7000/10500 dalys (ginčo sklypas). Įrodymų apie kitokį atsakovei priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, kitokias gaunamas pajamas nėra pateikta.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera, priteista 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma beveik du kartus viršija atsakovės gaunamas pajamas. Atsakovės sunkią finansinę padėtį taip pat pagrindžia aplinkybė, jog atsakovei suteikta valstybės 100 procentų garantuojama teisinė pagalba, todėl yra pagrindas 331,00 Eur sumą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, penkis mėnesius mokant po 55,00 Eur, paskutinį mėnesį – 56,00 Eur.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patenkinus atsakovės prašymą, nebus nepagrįstai suteiktas pranašumas skolininkei, o išieškotoja nepatirs nepagrįstų nuostolių, kadangi išdėstoma tik sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus atsakovės prašymą iš dalies, keistina pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų - iš atsakovės priteistina 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą (CPK 288 straipsnis), tačiau netinkamai taikė ir aiškino proceso normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo išdėstymą (CPK 284 straipsnis), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti – išdėstyti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimu už akių priteistą 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą 6 mėnesių laikotarpiui, mokant 5 mėnesius po 55,00 Eur, paskutinį mėnesį 56,00 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį.

Išdėstyti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimu už akių iš atsakovės I. G. priteistą 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą 6 mėnesių laikotarpiui, mokant 5 mėnesius po 55,00 Eur, paskutinį mėnesį 56,00 Eur, ieškovei A. B..

Priteisti iš atsakovės I. G. 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ieškovei A. B..

Kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.