- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-27
- Bylos Nr.
- e2YT-3941-329/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01395-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B., J. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Pareiškėja nurodo, jog sutuoktinis K. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio K. B. mirties pareiškėjai liko paveldimas turtas. Paveldimą turtą, įgytą santuokos metu, sudaro: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, jog dėl Lietuvoje esančios Covid -19 pandemijos buvo sudėtinga patekti į valstybines institucijas, siekiant gauti reikiamus dokumentus, dėl ko pareiškėja praleido terminą palikimui priimti. Be to, pareiškėja nurodo, jog santuokos metu įsigytas nekilnojamasis turtas buvo registruotas pareiškėjos vardu, po sutuoktinio mirties pareiškėja su vaikais liko gyventi tuose pačiuose namuose ir net nenumanė, jog dėl palikimo priėmimo turi kreiptis į notarą. 2021 m. balandžio mėnesio pabaigoje pareiškėja telefonu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės notarę R. M., kuri paaiškino, kaip ir kada pareiškėja turėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nurodo, kad neturi teisinio išsilavinimo, dėl ko ir nežinojo, jog turėjo kreiptis į notarą. Pareiškėja faktiškai palikimą priėmė pradėdama turtą valdyti be sąlygų ir išlygų visa apimtimi, o terminas priimti palikimą praleistas nežymiai bei dėl svarbių priežasčių. 2021 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos notarų biuro notarė R. M. išdavė pažymą, kurioje fiksuota, jog paveldėjimo byla po K. B. mirties notarų biure nėra užvesta, testamentas nesudarytas. Be pareiškėjos palikimą pagal įstatymą gali priimti du jos ir sutuoktinio K. B. vaikai: R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir J. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys R. B. ir J. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka visiškai ir prašo jį tenkinti. Tuo tarpu pretenzijų nei dabar, nei ateityje neturi ir neketina pareikšti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos V. B. atstovė advokato padėjėja J. R. nurodė, jog reikalavimą palaiko. Papildomai paaiškino, jog pareiškėja valdė didelę dalį turto, turtas buvo registruotas jos vardu. Paveldėjimo byla nėra užvesta. Termino kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleidimo priežastys – karantino ribojimai, stresas po sutuoktinio mirties.
Byla išnagrinėta pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkinamas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jį priimti, tai yra kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Bylos dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą atnaujinti prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, jog V. B. palikimą sudaro šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro notarės R. M. pažymos matyti, jog mirusiojo K. B. paveldėjimo byla nėra pradėta, testamentų registre nėra įregistruotų testamentų ir palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarą laiku nepasikreipė dėl objektyvių aplinkybių, tokių kaip Lietuvoje esanti Covid -19 pandemija, dėl kurios buvo ribojamas pateikimas į valstybines institucijas, ir dėl subjektyvių priežasčių, tokių kaip pareiškėjos teisinių žinių dėl palikimo priėmimo procedūros neturėjimas, tai yra pareiškėja buvo įsitikinusi, jog esant jos vardu registruotam paveldimam turtui kreiptis į notarą nėra privaloma.
Sprendžiant termino palikimui priimti praleidimo priežastis, teismas pažymi, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, tai yra nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, tai yra per protingus terminus kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
Nagrinėjamu atveju teismas įvertina tai, jog pareiškėjos sutuoktinis mirė tuomet, kai Lietuvos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, kurio metu patekimas į valstybines institucijas buvo apsunkintas, stipriai apribotas, tuo tarpu pareiškėja į notarą kreipėsi iš karto po to, kai apie tokią pareigą buvo informuota. Teismas sprendžia, jog terminas palikimui priimti praleistas nežymiai ir dėl objektyvių priežasčių, o piktavališkų veiksmų ar sąmoningo delsimo pareiškėjos atžvilgiu nenustatyta.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas, yra objektyvios bei svarbios, termino atnaujinimas turi teisinę reikšmę pareiškėjos veiksmams atlikti notaro biure priimant palikimą, todėl palikimo, atsiradusio po palikėjo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 577 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, sudarančios 19,61 Eur sumą, valstybei priteistinos iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui priimti ir nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.