- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-04
- Bylos Nr.
- eAN2-148-380/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00263-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- I. B.
- Advokatai
- Vilmantas Ančiukaitis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausiosios tyrėjos 2025 m. balandžio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3885-2025 I. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį 60 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2025 m. vasario 20 d., 13.15 val., Klaipėdos miesto sav., Klaipėda, (duomenys neskelbtini) , vairavo transporto priemonę Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatė automobilį ten, kur sustojusi transporto priemonė kitiems vairuotojams trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 150.10 punkto reikalavimus. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. atstovas advokatas Vilmantas Ančiukaitis apskundė.
2. Skundžiama 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. atstovo advokato V. Ančiukaičio skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. balandžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3885-2025 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. B. prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. ir I. B. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) priteisti I. B. patirtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais esminiais argumentais.
3.1. Cituojami skundo Klaipėdos apylinkės teismui motyvai ir argumentai, skundžiamos nutarties esminiai motyvai ir argumentai. Teigiama, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
3.2. Pareiškėjas D. G. 2025 m. gegužės 20 d. pareiškime nurodė, kad automobiliu ketino išvažiuoti, bet to negalėjo padaryti, nes jam išvažiuoti trukdė automobilis Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nei nutarimą priėmusi tyrėja, nei skundą nagrinėjęs teismas nesiaiškino, kuriuo automobiliu D. G. ketino išvažiuoti. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad automobiliai Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kartu gyvenantiems sutuoktiniams G. Iš fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad automobilis Mercedes Benz, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo kritiškai užstatytas. Abiejų sutuoktinių gyvenamoji vieta yra šalia (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo. Kadangi abu sutuoktinių automobiliai stovėjo greta, akivaizdu, kad abiejų automobilių užvedimo rakteliai buvo pas juos namuose. Jei išties būtų kilęs būtinumas kažkur išvažiuoti, pareiškėjas D. G. galėjo išvažiuoti automobiliu Mercedes Benz (iš fotonuotraukų akivaizdu, kad šiam automobilio išvažiavimui kliūčių nebuvo), taip atlaisvindamas daugiau erdvės automobiliui Chrysler. Tokiu būdu būtų padaryta pakankamai erdvės ir automobilio Chrysler išvažiavimui. Taigi, kritinio automobilių užstatymo (tokio, kad D. G. nebūtų išvis galėjęs išvažiuoti) nebuvo, nes jam įdėjus šiek tiek pastangų, netgi nejudinant automobilio Audi Q7, būtų buvę galima išvažiuoti. Skundą nagrinėjęs teismas šios aplinkybės nesiaiškino.
3.3. Kritiškai vertintinos D. G. pareiškime nurodytos aplinkybės, kad jam reikėjo skubiai kažkur išvažiuoti ir dėl užstatyto automobilio teko kviestis taksi automobilį. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo išsiaiškinta ar išties D. G. kažkur važiavo, ar kvietė taksi. Tai, kad jam niekur nereikėjo važiuoti ir nebuvo kažkokios skubos, patvirtina tai, kad jis turėjo laiko skambinti į policiją, fotografuoti automobilius ir pan. Tik išsiaiškinus šią aplinkybę, nebūtų pažeistas bylos išnagrinėjimo išsamumo principas. KET 150.10 p. numatytas draudimas sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdytų įvažiuoti, išvažiuoti kitoms transporto priemonėms į stovėjimo aikštelę, stovėjimo vietą ar iš jų. Taigi, KET šį draudimą sieja su poreikiu kitų transporto priemonių vairuotojams išvažiuoti ar įvažiuoti į stovėjimo vietą. Objektyviai neišsiaiškinus, ar buvo D. G. poreikis kur nors važiuoti, ir ar jis išvis kur nors važiavo, nebuvo imtasi visų priemonių išsamiai ir objektyviai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Šių priemonių nesiėmė nei policijos tyrėja, net skundą nagrinėjęs teismas. Tik objektyviai nustačius, kad D. G. kažkur važiavo, būtų galima daryti prielaidas dėl KET 150.10 p. pažeidimo. Nes, pvz., tiek Klaipėdos mieste, tiek kituose miestuose yra itin daug automobilių su užrašais „Automobilių supirkimas“ – jais nėra naudojamasi metus ar daugiau laiko ir jų užstatymas nesukelia niekam jokių nepatogumų, policija į tai visiškai nereaguoja.
3.4. Nesutiktina su teismo išvada, kad automobilis Audi Q7 galėjo sukelti dideles problemas nelaimės atveju privažiuoti specialiųjų tarnybų automobiliams. Visų pirma, tokios aplinkybės nekilo, antra – specialiosios tarnybos būtinojo reikalingumo atvejais turi teisę važiuoti ir per žaliąsias zonas ir pan. Todėl nelaimės atveju specialiosios tarnybos galėtų privažiuoti ir kitu keliu. Tai tik skundą nagrinėjusio teismo hipotetinė prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.
3.5. Teismo išvada, kad I. B. veiksmai automobilyje paliekant savo telefono numerį, kuriuo neva galima susisiekti su juo, patvirtina, kad jis žinojo ir suprato, kad pastatydamas automobilį toje konkrečioje vietoje trukdys kitų automobilių eismui, tačiau vis tiek nusprendė elgtis neteisėtai, yra visiškai nepagrįsta. Kieme, kur buvo paliktas automobilis Audi Q7, leidimus stovėti turi kitų šalia esančių įmonių darbuotojai. Bendru žodiniu jau nusistovėjusiu geranorišku sutarimu asmenys, turintys leidimus stovėti minėtame kieme, už priekinio automobilio stiklo, automobilio viduje, aiškiai matomose vietose palieka informacinius lapelius su užrašytais savo telefonų numeriais. Tai daroma nuolat, siekiant kuo sklandesnio automobilių stovėjimo, eismo kieme. Paskutinį dešimtmetį dėl to jokių problemų nėra kilę, automobilių valdytojai, pasinaudodami automobiliuose paliktais užrašais su telefonų numeriais, visas situacijas išspręsdavo taikiai ir be konfliktų. Todėl ir šiuo atveju teismo išvada, kad I. B. palikdamas lapelį su užrašytu savo telefono numeriu, suvokė, kad daro automobilių statymo tvarkos pažeidimą – nepagrįsta – kaip minėta, tai yra daroma nuolat, įvairiems galimiems atvejams, o ne kažkuriam išskirtiniam, individualiam atvejui.
3.6. I. B., būdamas apdairus ir rūpestingas, įvairiems galimiems stovėjimo aikštelėje atvejams paliko aiškiai matomoje vietoje už priekinio automobilio Audi Q7 stiklo informacinį lapelį su savo telefono numeriu. Jo darbo vieta yra keliolika metrų nuo palikto stovėti automobilio, todėl pareiškėjui D. G. paskambinus šiuo telefonu, nebūtų kilusi jokia nepageidautina situacija. Kodėl jis nepaskambino I. B. telefonu, liko neišsiaiškinta ir taip buvo „pažeistas administracinės bylos išsamumo principas“. Cituojama su ANK 563, 566, 567, 569, 635, 636 straipsnių taikymu susijusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Šiuo konkrečiu atveju nei policijos tyrėja, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, nei teismas, nagrinėjęs skundą, nesiėmė jokių priemonių visų reikšmingų aplinkybių nustatymui. Iš esmės sprendimas priimtas vien tik peržiūrėjus fotonuotraukas.
3.7. Pareiškėjas teigia skambinęs bendrosios pagalbos telefonu „112“. Ši informacija netikrinta. Nėra aišku ar išvis jis skambino, o jei skambino, neaišku, koks buvo pranešimo turinys. Be to, nėra išsiaiškinta ir kodėl policijos pareigūnai, kurių viena iš pareigų užtikrinti saugų eismą, kelių eismo taisyklių laikymąsi, neatvyko į įvykio vietą. Todėl labai tikėtina, kad D. G. pareiškime nurodė melagingus duomenis. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo imtasi jokių priemonių techniniam įvykio aplinkybių išsiaiškinimui. Iš Institucijos 2025 m. balandžio 7 d. nutarimo galima susidaryti nuomonę, kad I. B., palikdamas stovėti savo automobilį Audi Q7, trukdė kitiems automobiliams – Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės. Iš fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad automobiliui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavimas iš aikštelės nebuvo apsunkintas. Jį patraukus būtų galima išvažiuoti ir automobiliu Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau įvykio vieta niekaip neapžiūrėta, nefiksuoti jokie atstumai, neatlikti jokie matavimai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą techniniu požiūriu, jog automobiliai Mercedes Benz ir Chrysler neturėjo galimybės manevruojant išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės.
3.8. Cituojama su in dubio pro reo principo taikymu susijusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra, nematuoti jokie atstumai tarp transporto priemonių, nevertinta objektyvi techninė galimybė automobiliams Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuoti iš stovėjimo vietos, o pasiremta tik subjektyviais pareiškėjo D. G. parodymais. Be to, neišsiaiškinta ar išties pareiškėjui buvo reikalinga kur nors važiuoti, ar jis kur nors taksi automobiliu išvis važiavo, kodėl negalėjo važiuoti automobiliu Mercedes Benz arba šį automobilį patraukus išvažiuoti ir automobiliu Chrysler, kodėl negalėjo paskambinti I. B. telefonu. Vien fotonuotraukos šiuo atveju yra tik „vada administracinei teisenai inicijuoti“, tačiau nėra pakankamos išvadai apie padarytą administracinį nusižengimą. Nurodytų aplinkybių visuma, vertinant jas sistemiškai ir logiškai, nesudaro pagrindo išvadai, kad I. B. padarė KET 150.10 p. pažeidimą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. B. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. B. neigia, jog padarė jam inkriminuotą ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir kartodamas iš esmės tuos pačius argumentus bei nurodydamas tas pačias aplinkybes, kuriuos jau buvo nurodęs apylinkės teismui ir dėl kurių šis teismas išsamiai pasisakė, siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena jam nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2025 m. balandžio 7 d. nutarimu ir bylos medžiaga, iš naujo peržiūrėjęs visas byloje esančias su aptariamu įvykiu susijusias fotonuotraukas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas fotonuotraukose užfiksuotas aplinkybes aprašė teisingai, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog I. B. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl I. B. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl I. B. kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kurie yra paremti iš esmės vien tik subjektyviu apelianto susiklosčiusios situacijos vertinimu ir neatitinka bylos įrodymų visumos, niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
9. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Ši norma yra blanketinė ir nukreipia į KET nuostatas. KET 150.10 punkte nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Pažymėtina, jog ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formalioji – administracinė atsakomybė kyla nuo nusižengimo padarymo momento, nėra būtina konstatuoti, kad dėl nusižengimo kilo kokie nors padariniai.
10. Šioje byloje I. B. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad 2025 m. vasario 20 d., 13.15 val., Klaipėdos miesto sav., Klaipėda, (duomenys neskelbtini) , vairavo transporto priemonę Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatė automobilį ten, kur sustojusi transporto priemonė kitiems vairuotojams trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, taip pažeisdamas KET 150.10 punkto reikalavimus.
11. Iš apeliacinio skundo matyti, jog I. B. neginčija, kad jam suformuluotame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pastatė automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kartoja, kad tai netrukdė kitų transporto priemonių eismui, užstatymas nebuvo kritiškas, pateikia įvairius samprotavimus, jog tinkamai manevruodami kiti automobiliai galėjo išvažiuoti iš savo stovėjimo vietų, pareiškėjas D. G. galėjo vykti kitu automobiliu, paskambinti apeliantui mobiliuoju telefonu ir paprašyti jį perstatyti automobilį, ir pan. Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima, jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusižengimą yra patikimai įrodyta.
12. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra objektyvūs įrodymai – fotonuotraukos, kuriose yra kokybiškai ir įvairiais rakursais užfiksuotos 2025 m. vasario 20 d., 13.15 val. įvykio aplinkybės. Iš fotonuotraukų matyti, kad I. B. automobilis Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 20 d. buvo nufotografuotas stovintis Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) namo kieme, priešais kitus automobilius Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtose fotonuotraukose užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog automobilis Audi Q7 nuo automobilių Chrysler ir Mercedes Benz stovi nedideliu atstumu, kritiškai apribodamas šiems automobiliams galimybes judėti, taigi akivaizdžiai užstatęs išvažiavimą kitoms transporto priemonėms. Kaip jau minėta, byloje esančios fotonuotraukos yra geros kokybės ir informatyvios, iš jų galima nustatyti automobilių modelį, valstybinius numerius, spręsti dėl atstumų tarp transporto priemonių dydžio, taip pat daryti išvadas, ar transporto priemonė buvo pastatyta tinkamai, ar pažeidžiant KET 150.10 punkto reikalavimus. Todėl apelianto nurodomos aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra, nematuoti atstumai tarp transporto priemonių, nevertinta techninė galimybė automobiliams išvažiuoti, nereiškia, kad teisiškai reikšmingos administracinio nusižengimo aplinkybės nebuvo ištirtos pakankamai išsamiai.
13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog paminėtos fotonuotraukos patvirtina, kad I. B. pastatė savo transporto priemonę taip, kad buvo apribotas kitų asmenų transporto priemonių judėjimas. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjas D. G. turėjo galimybę išvažiuoti vienu iš užstatytų automobilių, nes yra akivaizdu, kad tokia galimybė, jeigu apskritai egzistavo, aptariamu atveju buvo ypač apsunkinta, buvo didelė tikimybė kliudyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilį, o norint išvažiuoti iš minėtos stovėjimo vietos vairuotojas turėtų važiuoti per šaligatvio bortelį, žalią veją, tokiu būdu pažeisti KET 124 punkto reikalavimus. Šios išvados nepaneigia ir apelianto teiginiai, jog automobiliai Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė tai pačiai kartu gyvenančiai šeimai, todėl pareiškėjui siekiant išvažiuoti iš stovėjimo vietos iš pradžių galėjo būti perstatytas vienas automobilis, kad atsirastų teorinė galimybė išvažiuoti kitam automobiliui.
14. Apeliantas kartoja, jog šioje byloje liko nepatikrintos pareiškėjo D. G. nurodytos aplinkybės, kad jis realiai turėjo kažkur važiuoti tuo metu, kai I. B. automobilis buvo pastatytas šioje byloje nustatytu būdu, nebuvo aiškintasi, ar kitu automobiliu, kurio išvažiavimą taip pat trukdė stovintis I. B. automobilis, išvis buvo ketinama kur nors važiuoti, ar nebuvo galima perstatyti vieno iš užstatytų automobilių ir tada išvažiuoti kitu automobiliu. Šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
15. Kaip jau minėta, ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl šioje byloje objektyviai nustačius, kad kol I. B. netinkamai pastatytas automobilis nebuvo patrauktas, automobiliai Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo galimybės išvažiuoti iš savo stovėjimo vietų, to pakanka apelianto administracinei atsakomybei kilti. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta vairuotojų atsakomybė apima visus atvejus, kai dėl atsakomybėn traukiamo vairuotojo kaltės yra trukdoma kitiems eismo dalyviams galimybė judėti (įvažiuoti į tam tikrą vietą, išvažiuoti iš jos, įlipti / išlipti į / iš transporto priemonę ir t. t.). Šis draudimas apima ne tik konkretaus asmens (šiuo atveju D. G.) interesų netrukdomam bet kada išvažiuoti iš stovėjimo vietos pažeidimą, bet ir bendro eismo ir visuomenės saugumo šiuo aspektu užtikrinimą, siekiant, kad nebūtų ribojamos nei pavienių asmenų, nei valstybės ar savivaldybės institucijų, nei specialiųjų tarnybų galimybės esant reikalui be trukdymų patekti į pastatytas transporto priemones, jas patraukti, atlikti su jomis reikiamus veiksmus ir pan. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį aptariamu atveju galėtų kilti net ir tada, jeigu užstatytoms transporto priemonėms egzistuotų teorinė techninė galimybė manevruojant išvažiuoti iš stovėjimo vietos, nors šioje byloje tokia galimybė nėra nustatyta.
16. Apeliantas deklaratyviai kritikuoja pareiškėjo D. G. nurodytas aplinkybes apie aptariamą įvykį. Iš bylos medžiagos matyti, jog D. G. nuosekliai nurodė, kad dėl I. B. netinkamai pastatyto automobilio 2025 m. vasario 20 d., 13.15 val. jis negalėjo vykti su reikalais į kitą miestą, nes jo ir sutuoktinės automobiliai buvo užstatyti, todėl jis panešė policijai nelaukdamas, kol jam bus atlaisvintas kelias ir išvažiavo su taksi. Apygardos teismas nenustatė pagrindo netikėti tokiomis pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, nes, kaip jau minėta, automobilio Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), netinkamo pastatymo faktas yra tinkamai užfiksuotas, o administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų kokią nors priežastį (tikslą) apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes, to nenurodo ir apeliantas. Be to, kadangi ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas konstatuojamas nuo jo padarymo momento, sprendžiant apelianto kaltės klausimą esminės reikšmės neturi aplinkybės, ar D. G. įvykio metu turėjo kur nors vykti, ar jis kur nors vyko su taksi, ar dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto nusižengimo skambino pagalbos numeriu „112“, ir kodėl jis pirmiausia nepaskambino I. B., nes esminę reikšmę šiuo atveju turi nustatyta aplinkybė, kad apeliantui priklausantis automobilis jam suformuluotame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo pastatytas pažeidžiant KET 150.10 punkto reikalavimus.
17. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas netenkinamas.
18. Nors apeliaciniame skunde yra abstrakčiai prašoma priteisti I. B. patirtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas nėra tenkinamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, I. B. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą nėra nutraukiama, todėl vadovaujantis ANK 666 straipsnio nuostatomis šis prašymas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.