Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir V. N. nustatyta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) meta ir 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai ir 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2021 m. kovo 12 d.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityta V. N. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. kovo 12 d.

Nuosprendžiu priteista iš V. N. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos105,53 Eur žalos atlyginimo, nukentėjusiajam A. B. – 1 030 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. N. nuteistas už tai, kad mušdamas žmogui sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra 2020-09-22 apie 21 val. (duomenys neskelbtini), A. V. priklausančio namo koridoriuje, konflikto su nukentėjusiuoju R. P. metu tyčia sudavė kumščiu pastarajam ne mažiau kaip keturis kartus į veidą, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant fotelio, iš karto po to V. N. gulinčiam ant fotelio R. P. kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą, tuo jam padarydamas galvos ir veido sumušimą, plačias abiejų skruostų kraujosruvas ir galvos smegenų sukrėtimą, tai R. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, V. N. nuteistas už tai, kad pasikėsino sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tai yra 2020-11-22 apie 1.30 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą, tyčia užpylė benzino ant skuduro ir uždegtą skudurą padėjęs prie nukentėjusiojo A. B. automobilio „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės, tokiu visuotinai pavojingu būdu pasikėsino sunaikinti – sudeginti A. B. priklausantį 4 000 Eur vertės automobilį „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos neužbaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pradėjusį degti automobilį užgesino atsitiktinai pro šalį važiavę žmonės.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, jog V. N. neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

8. BK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 187 straipsnio 2 dalis, inter alia (be kita ko), numato, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Apylinkės teismas už šių nusikalstamų veikų padarymą skyrė griežčiausias savo rūšimi bausmes – laisvės atėmimą, jų dydį už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų nustatant mažesnį nei šių bausmių sankcijų vidurkiai. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas V. N. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir pasikėsinimą padaryti BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą mažesnes nei šių nusikaltimų sankcijų vidurkis laisvės atėmimo bausmes, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir pasikėsinta padaryti vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą V. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus labai trumpam laikotarpiui nuo jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Visa tai rodo, kad jis tinkamų išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, toliau elgiasi nusikalstamai, įstatymų nesilaiko, nenori dorai ir sąžiningai gyventi. Be to, jis baustas administracine tvarka už tyčinius nusižengimus, įvykdytus tiek iki nusikaltimų padarymo, tiek po nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir pagal ankstesnį nuosprendį atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose (už vagystę, tyčinį turto sugadinimą, narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimą, neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje), turi sveikatos problemų, nedirba. Įvertinęs šias nuteistąjį V. N. apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, kartu atsižvelgdamas į tai, kad V. N. atsiprašė nukentėjusiojo R. P., tačiau neatsiprašė nukentėjusiojo A. B., neatlygino jam nė dalies padarytos turtinės žalos, apylinkės teismas padarė išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytus tyčinius nusikaltimus turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį už padarytus atskirus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, nustatant mažesnį nei jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijos vidurkis.

9. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam V. N. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų V. N. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

10. Pažymėtina, kad nuteistojo V. N. padarytos veikos yra tyčinės, nukreiptos į vienus labiausiai saugomų teisinių gėrių – žmogaus sveikatą ir nuosavybę. Inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas ne kartą teistas, iš jų ne kartą už smurtinius nusikaltimus ir kitas nusikalstamas veikas, turėdamas neišnykusį teistumą, taigi yra recidyvistas. BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad V. N. nusikalto, būdamas anksčiau ne kartą teistas, esant neišnykusiam teistumui. Nuteistojo V. N. nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią. Jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes, kaip minėta, jis nusikalto būdamas praeityje ne kartą teistas, taigi akivaizdu, kad jo nusikalstamas elgesys buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Anksčiau V. N. paskirtos bausmės, iš jų ir griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, jo nepataisė, nes, kaip matyti, smurtinį nusikaltimą, už kurį, be kita ko, V. N. nuteistas šioje byloje, jis padarė praėjus vos daugiau nei dviem mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos (2020-07-10), kur atliko laisvės atėmimo bausmę už analogiško pobūdžio smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Šioje byloje V. N. buvo teisiamas jau devintą kartą (t. 1, b. l. 148–158), paskutinis Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-03-04 nuosprendis priimtas po veikų, už kurias V. N. nuteistas šioje byloje, padarymo (Teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenys). Taigi akivaizdu, kad ankstesni teistumai nesulaikė V. N. nuo naujų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo. Be to, V. N. ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, iš jų ir pažeidimus, susijusius su tyčiniu turto sunaikinimu ar sugadinimu (ANK 115 straipsnio 1 dalis), kuriuos padarė šios bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu (t. 1, b. l. 136, 137–138), taip pat už tai, kad 2020-06-24, atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, be gydytojo paskyrimo vartojo psichiką veikiančią medžiagą (t. 2, b. l. 49) ir kitus administracinius nusižengimus, be kita ko, susijusius su nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu, neblaivaus asmens pasirodymu viešosiose vietose ir kt. (t. 1, b. l. 135–147). Šie duomenys rodo, kad V. N. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, todėl švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis) įgyvendinti švelnesnės bausmės rūšies paskyrimo V. N. šiuo atveju nebepakanka.

11. Nors nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad jis savo kaltę visiškai pripažino ir labai gailisi nusikaltęs, ir ši aplinkybė, jo nuomone, turėtų lemti švelnesnės bausmės skyrimą, tačiau į šią aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijų vidurkis, skyrimą. Pažymėtina ir tai, jog V. N. pripažįstant savo nusikalstamas veikas, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo subendrinta pasirinkus palankausią įstatymo numatytą dalinio sudėjimo būdą, sumažino vienu trečdaliu ir galutinę bausmę nustatė 1 metus ir 2 mėnesius laisvės atėmimo.

12. Apelianto skunde akcentuojamos aplinkybės, kad jis suvokia padaręs didelę klaidą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, visiškai sutinka su priteistais civiliniais ieškiniais ir žada per 6 mėnesius juos visiškai atlyginti, yra deklaratyvus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Kaip minėta, V. N. nusikalto būdamas praeityje ne kartą teistas, vieną iš jam inkriminuotų nusikaltimų (BK 140 straipsnio 1 dalis), už kurį nuteistas šioje byloje, padarė praėjus vos daugiau nei dviem mėnesiams iš paleidimo iš pataisos įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę už analogiško pobūdžio smurtinio nusikaltimo padarymą. Šie duomenys rodo, kad V. N. jokių išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro ir nesistengia gyventi nenusikalsdamas. Nors, patikrinus „Sodros“ registro duomenimis LITEKO, nustatyta, kad V. N. su pertraukomis dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, tačiau byloje nėra duomenų, kad V. N. būtų bent iš dalies atlyginęs savo nusikalstamais veiksmais šioje byloje padarytą žalą. Todėl apelianto skunde akcentuojama aplinkybė, neva jis pasižada per pusmetį visiškai atlyginti priteistus civilinius ieškinius, laikytina tik apelianto siekiu deklaruoti savo gerus ketinimus, siekiant švelnesnės bausmės paskyrimo. Todėl skirti apeliantui jo pageidaujamą mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę arba, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teisėjų kolegija nemato pagrindo, nes akivaizdu, kad padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, V. N., priešingai nei deklaruojama jo skunde, nesistengia pakeisti, pasekmė. Kartu teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas yra būtina ir privaloma sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui.

13. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam V. N. už padarytas tyčines nusikalstamas veikas bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. N. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, tad švelninti ją nėra pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Taigi keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo V. N. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.