Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės šilumos tinklų ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Enerstena“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-2448-524/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NEST Baltija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Tauragės šilumos tinklams dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimo panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia. Tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Enerstena“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Kalvis‘‘, uždaroji akcinė bendrovė ,,Regedma“.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą

Pagal VPĮ 93–95 straipsnių nuostatas teisę kreiptis į teismą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų turi tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė įstatymo reikalavimų ir pažeidė arba pažeis jo teisėtus interesus, jeigu jo reikalavimai nebuvo patenkinti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. VPĮ 2 straipsnio 29 punkte nustatyta, kad tiekėjas – kiekvienas ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo, kitos organizacijos ir jų padaliniai ar tokių asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. Ieškovas su trečiaisiais asmenimis UAB „Kalvis“ ir UAB „Regedma“ sudarė jungtinės veiklos sutartį turėdami tikslą bendrai įgyvendinti projektą, susijusį su atsakovo vykdytu viešuoju pirkimu (t. 2, b. l. 32-34). Pagal jungtinės veiklos sutarties 7.6 punkto nuostatas ieškovui buvo duoti atitinkami pavedimai, įskaitant suteikimą atstovavimo teisės veikti visose institucijoje, pateikiant ir pasirašant prašymus, pareiškimus, skundus, pretenzijas ir bet kuriuos kitus dokumentus. Jungtinės veiklos sutarties sąlygos atitinka CK 6.972 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl pavedimo ieškovui tvarkyti bendrus reikalus įgyvendinant sutartyje apibrėžtą veiklos projektą. Jungtinės veiklos turinys taip pat atitiko atsakovo paskelbtų pirkimo dokumentų 4.1 punkte numatytas ūkio subjektų grupės dalyvavimo pirkimo procedūrose sąlygas, įskaitant ir sąlygą jungtinės veiklos sutartyje numatyti, kuris asmuo (grupės narys) atstovaus ūkio subjektų grupei (su kuo perkančioji organizacija turėtų bendrauti pasiūlymo vertinimo metu kylančiais klausimais ir teikti su pasiūlymo įvertinimu susijusią informaciją). Ūkio subjektų grupės teiktų viešajame pirkime dokumentų turinys, taip pat 2010 m. rugpjūčio 9 d. derybų protokolo Nr. 41/5 turinys (t. 1, b. l. 37-39) akivaizdžiai patvirtina ieškovo veikimą pagal sutarties partnerių suteiktus įgalinimus įgyvendinant bendrą projektą, susijusį su dalyvavimu atsakovo vykdytame pirkime. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo privalu visiems jungtinės veiklos sutarties dalyviams būti bendraieškiais šioje byloje Kadangi pagal jungtinės veiklos sutarties 7.6 punktą kiti jungtinės veiklos dalyviai ieškovui buvo pavedę partnerių vardu tvarkyti bendrus reikalus, atstovauti santykiuose su trečiaisiais asmenimis, ką praktiškai ir vykdė vienas ieškovas (aplinkybę patvirtina dalyvavimo viešajame pirkime dokumentų turinys), todėl ieškovas, kaip vienas iš partnerių, turėjo teisę savarankiškai atlikti teisiškai reikšmingus veiksmus dalyvaujant viešajame pirkime, įskaitant teisę savarankiškai ginčyti paduodant ieškinį teisme perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad vėlesniu jungtinės veiklos sutarties papildymu (t. 2, b. l. 63) kiti sutarties partneriai konkretizavo ieškovo teisę atstovauti parnerius teismuose, o tai reiškia, dar kartą patvirtino ieškovo teisę veikti partnerių vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Visiems jungtinės veiklos sutarties dalyviams buvo sudarytos sąlygos aktyviai veikti bylos procese, įtraukus juos į bylą trečiaisiais asmenimis ieškovo pusėje.

Pasisakant ieškovo teisės paduoti ieškinį aspektu pažymėtina ir tai, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog viešųjų pirkimų atveju perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, kad su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. birželio 24 d. Sprendimas Komisija prieš Austriją, C-212/02, nepaskelbtas rinkinyje), nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškia savo valią, galinčią sukelti teisines pasekmes (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. Sprendimas Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, Rink. 2005, p. I-1). Tuo, visų pirma, siekiama efektyvaus teisinės apsaugos principo ir teisės naudotis veiksmingomis viešojo pirkimo peržiūros procedūromis įgyvendinimo. Be to, tam, kad galima būtų pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, užtenka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir net nebūtina turėti formalųjį dalyvio ar kandidato statusą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. Sprendimas Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, Rink. 2005, p. I-1, žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

Remiantis išdėstytais argumentais atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų motyvai dėl išnagrinėjimo bylos pagal ieškinį asmens, neturėjusio teisės jį paduoti, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl ginčo ikiteisminės pretenzinės tvarkos ir VPĮ nustatyto ieškinio padavimo termino

Aktualios ginčui VPĮ redakcijos 94 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pretenzijai perkančiajai organizacijai pateikti savo teisine prigimtimi atitinka procedūrinių terminų požymius, o su šių terminų praleidimu įstatyme nesiejamas tiekėjo teisės pateikti pretenziją ir perkančiosios organizacijos teisės nagrinėti pretenziją pasibaigimas. Perkančioji organizacija įstatymo įgaliota nagrinėti tiekėjo pateiktas pretenzijas, iš to išplaukia jos teisės spręsti, ar tiekėjo pateikta pretenzija atitinka reikalavimus, ar ji priimtina ir ar nagrinėtina iš esmės, taip pat teisė spręsti dėl pretenzijos pateikimo termino atnaujinimo. Tai, kad perkančioji organizacija priėmė ir išnagrinėjo tiekėjo pretenziją, kuri, šiuo konkrečiu atveju, jai buvo pateikta praleidus penkių darbo dienų pretenzijos pateikimo terminą, reiškia ir tai, kad pretenzijos pateikimo terminą perkančioji organizacija atnaujino. Perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimas ir šiuo atveju reiškia įstatyminę kreipimosi į teismą prielaidą (93 str. 2 d.). Vien ta aplinkybė, jog perkančioji organizacija priėmė ir išnagrinėjo tiekėjo skundą, pateiktą pažeidžiant procedūrinį skundo pateikimo terminą, tačiau iki pirkimo sutarties sudarymo, nėra pakankama pripažinti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija yra neteisėta ir nesuteikė tiekėjui teisės kreiptis gynybos į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario mėn. 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009).

Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir ieškovas, ir atsakovas laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl egzistavo VPĮ numatytos teisinės prielaidos ieškovui pareikšti ieškinį teisme dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, susijusių su pirkime dalyvavusių tiekėjų (konkrečiai - trečiojo asmens UAB „Enerstena“) kvalifikacijos įvertinimu.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas nežymiai praleido VPĮ nustatytus sutrumpintus ieškinio padavimo teismui terminus. Šiuo atveju teismas vadovavosi VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu supaprastintų pirkimų atveju taikomu 5 darbo dienų terminu ieškiniui pareikšti, skaičiuotinu nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos. Teismo sprendime nurodoma, kad į ieškovo antrąją pretenziją atsakovas atsakė 2010 m. rugpjūčio 24 d., todėl penkių darbo dienų terminas pareikšti ieškinį baigėsi 2010 m. rugpjūčio 31 d., tačiau ieškovas ieškinį pašto įstaigai įteikė 2010 m. rugsėjo 1 d., t. y. praleidęs terminą viena diena. Teismas, atsižvelgęs į ginčo pobūdį, į teismų praktikoje suformuluotas taisykles, jog esant imperatyvių įstatymo normų pažeidimui termino praleidimas viena diena nelaikytinas esminiu pažeidimu, senaties terminą atnaujino. Atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino atnaujinimas nesietinas nei su ginčo esme, nei su teisės pažeidimo pobūdžiu. Pasak apeliantų, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, tačiau neįrodė svarbių priežasčių, kurios lėmė termino praleidimą, todėl teismas turėjo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliantų argumentai, kurie siejami su praleisto senaties termino atnaujinimo pagrindais, yra nereikšmingi, nes byloje nepagrįstai pripažinta, jog ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs ieškinio padavimo senaties terminą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė VPĮ 94 straipsnyje numatytų terminų trukmės ir jų skaičiavimo pagrindus. Kaip jau minėta, VPĮ numatyta pretenzijos pateikimo ar ieškinio pareiškimo termino trukmė (15 dienų, 10 dienų arba 5 darbo dienos) yra taikytina priklausomai nuo informacijos tiekėjams apie perkančiosios organizacijos sprendimus pateikimo būdo (pranešimo raštu ar paskelbimo) bei pirkimo būdo. Pagal bendrą taisyklę, vykdant supaprastintus pirkimus tiekėjas turi pareikšti ieškinį teisme per penkias darbo dienas nuo perkančiosios organizacijos priimto ginčytino sprendimo dienos. Būtent šia taisykle rėmėsi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo ieškinio padavimo termino trukmės, ją pradedant skaičiuoti nuo atsakovo 2010 m. rugpjūčio 24 d. atsakymo į ieškovo pretenziją priėmimo dienos. Su tokia nuostata negalima sutikti, nes ja teismas rėmėsi netinkamai pritaikęs VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos turinį. Šioje normoje nurodoma, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia) per 10 dienų, o supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus. Sisteminio VPĮ normų taikymo pagrindu darytina išvada, kad apie perkančiosios organizacijos motyvuotus sprendimus dėl tiekėjų pretenzijų visų pirkimų atvejais turi būti raštu pranešama pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams. Vadinasi, pačiame įstatyme nustatytas reikalavimas raštu informuoti pretenziją pateikusį tiekėją apie perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pretenzijos išnagrinėjimo rezultatų, todėl šiuo atveju taikytinas ne VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o to paties straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas 15 dienų terminas pareikšti ieškinį teismui, skaičiuojamas nuo perkančiosios organizacijos raštiško pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjui (tiekėjams) dienos. 2010 m. rugsėjo 1 d. įteikdamas pašto įstaigai ieškinį dėl atsakovo 2010 m. rugpjūčio 24 d. atsakymo į pretenziją ieškovas senaties termino nepraleido.

Dėl trečiojo asmens nepagrįsto pripažinimo atitinkančiu kvalifikacijos reikalavimus ir tokio perkančiosios organizacijos sprendimo teisinių padarinių

Viešieji pirkimai inter alia, kuriuos vykdo organizacijos, veikiančios energetikos srityje, turi būti vykdomi griežtai laikantis VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų pirkimų principų, įstatyme bei konkretaus pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjų kompetentingumo, patikimumo ir pajėgumo įvykdyti pirkimo sąlygas vertinimo kriterijų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje deklaruojamus esminius viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, kurie įtvirtinti ir atsakovo skelbto pirkimo dokumentų 1.6 punkte, atsakovas UAB Tauragės šilumos tinklai, vykdydamas pirkimą skelbiamų supaprastintų derybų būdu, privalėjo pirkimo dalyviams sudaryti lygiateises sąlygas dalyvauti konkurse, netaikyti dvigubų standartų, užtikrinti visų pirkimo procedūrų skaidrumą.

VPĮ 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą atviro, riboto konkurso ar derybų būdu, patikrina tiekėjų kvalifikaciją pagal jos nustatytus reikalavimus. Kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis VPĮ 32, 33, 34, 35, 36, 37 straipsnių nuostatomis. Perkančioji organizacija, atrinkdama riboto konkurso ar derybų dalyvius, visiems tiekėjams privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus ir taisykles (VPĮ 76 str. 4 d.). Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, kad tiekėjų kvalifikacinė atranka turėjo būti atliekama tik iš tų kandidatų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Trečiajam asmeniui UAB „Enerstena“ buvo iškirtinai nustatyti kitokie kvalifikaciniai reikalavimai, nei likusiems tiekėjams. Atsakovas pirkimą vykdė pagal parengtas pirkimo dokumentų sąlygas, kurių 3.1.2.1 punkte pats nustatė kvalifikacinį reikalavimą tiekėjams, nurodydamas, jog jie turi būti pagaminę bent 3 horizontalius, dūmų vamzdžių, ne mažesnės nei 2 MW galios vandens šildymo biokuru kūrenamus katilus. Pasiūlymo pateikimo metu trečiasis asmuo UAB ,,Enerstena“ neatitiko pirkimo sąlygų 3.1.2.1 punkto reikalavimo, nes nebuvo pagaminęs nurodytos rūšies katilų (nurodė, jog buvo pagaminęs du vertikalius 5 MW galios biokuru kūrenamus katilus). Visi kiti pirkime dalyvavę tiekėjai buvo vertinami pagal sąlygų 3.1.2.1 punkto reikalavimą, gi trečiajam asmeniui UAB ,,Enerstena“ buvo nustatyta papildoma palengvinanti kvalifikacinė sąlyga. Kvalifikacijos reikalavimų neatitiktis sudaro pagrindą atmesti tiekėjo paraišką ar pasiūlymą, o nevienodų atrankos kriterijų taikymas tiekėjams yra pagrindas pripažinti, jog vykdant viešojo pirkimo procedūrą buvo pažeistos imperatyviosios įstatymo nuostatos.

Su šiomis esminės pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl trečiojo asmens kvalifikacinių duomenų vertinimo teisėjų kolegija sutinka.

Atsakovo paskelbtų pirkimo dokumentų 3 skyriuje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ viena iš tiekėjų ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimų kvalifikacinių reikšmių buvo tokia: „Tiekėjas turi būti pagaminęs bent 3 (tris) horizontalius, dūmų vamzdžių, ne mažesnės nei 2MW galios, vandens šildymo biokuru kūrenamus katilus, ir veikia ne mažiau kaip vienus metus (3.1.2.1 p.). Ši kvalifikacinė reikšmė buvo nurodyta ir atsakovo viešo skelbimo apie vykdomą pirkimą III.2 skyriaus „Tiekėjų kvalifikacija“ III.2.1 dalies „Informacija ir dokumentai, patvirtinantys ir apibūdinantys tiekėjų kvalifikaciją“ 7 punkte (b. l. 8-15). Tokios kvalifikacinės reikšmės nustatymą sąlygojo perkančiosios organizacijos poreikis įsigyti horizontalios konstrukcijos vandens šildymo agregatą. Tai matyti iš pirkimo dokumentų priede Nr. 1 išdėstytoje techninėje specifikacijoje nurodytų darbų apimčių ir įrengimų sudėties. VPĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Atsakovo pirkimo dokumentų sudėtinės dalies - techninės specifikacijos 4 dalyje „Darbų apimtys“, pozicijoje eilės Nr. K1 nurodyta: „Vandens šildymo katilo agregatas – 2,0MW hor, dūmų vamzdžių“. Ši techninėje specifikacijoje nurodyta sąlyga reiškia perkančiosios organizacijos poreikį pirkti statybos rangos darbus, kurių objekto vieną iš sudėtinių įrangos dalių sudaro horizontalios konstrukcijos vandens šildymo katilas, kūrenamas biokuru. Esant taip techniškai apibūdintam pirkimo dalykui, darytina išvada, kad pirkimo dokumentuose tiekėjo kvalifikacijai (pagal profesinio pajėgumo ir patirties kriterijų) keliamas reikalavimas būti pagaminus bent tris horizontalius, dūmų vamzdžių, vandens šildymo biokuru kūrenamus katilus, yra aiškus, tikslus, visiškai atitinkantis pirkimo objektui keliamas sąlygas ir charakteristikas. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad trečiasis asmuo UAB „Enerstena“ neatitiko šio kvalifikacinio reikalavimo, todėl neatsitiktinai kreipėsi į perkančiąją organizaciją su paklausimu, ar bus priimtina paraiška tokio tiekėjo, kuris yra pagaminęs du vertikalius 5 MW galios biokuru kūrenamus katilus (t. 1, b. l. 86). Itin lakoniškame atsakyme į šį paklausimą perkančioji organizacija tik nurodė, jog paklausėjo pateiktas pasiūlymas tenkina pirkimo sąlygų 3.1.2.1 punkto reikalavimą, plačiau nepaaiškindama tokio atsakymo motyvų (t. 1, b. l. 87). Pagal VPĮ 27 straipsnio nuostatas, nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva arba suinteresuotų tiekėjų prašymu gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis. Pažymėtina, kad patikslinimais negali būti laikomi tokie perkančiosios organizacijos paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Kiekvienu atveju reikia tirti pirkimo eigos pakeitimo pobūdį (pvz., švelninamos ar griežtinamos pirkimo sąlygos, ar tik padaromi nereikšmingi pakeitimai) bei padarinius, t. y. ar po šių pakeitimų iš esmės keičiasi tiek dalyvių, tiek potencialių tiekėjų padėtis (pakeitimu iškreipiami vertinimo rezultatai, dėl sušvelnėjusių sąlygų būtų galėję dalyvauti daugiau teikėjų ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Enerstena“ derybų protokole (t. 1, b. l. 88-90) nurodyta, kad šis tiekėjas pats gamins horizontalų katilą, nors nepaneigti ieškovo teiginiai apie tai, kad UAB „Enerstena“ nėra pagaminusi nė vieno tokios konstrukcijos katilo, taigi visai neturi horizontalių katilų gamybos patirties, nors tokių katilų gamybos patirties turėjimas buvo viena iš pirkimo sąlygose nustatytų profesinio pajėgumo kvalifikacinių reikšmių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, VPĮ nuostatų bei pirkimo sąlygų (šiuo atveju – reguliuojančių tiekėjų kvalifikacijos vertinimą) ir viešųjų pirkimų principų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste atsižvelgtina į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010, 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas atsakovo paaiškinimas dėl trečiojo asmens UAB „Enerstena“ pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentų 3.1.2.1 punkte nurodytam reikalavimui kvalifikuotinas kaip iš esmės pakeičiantis pirkimų sąlygų turinį, dėl ko buvo pakeista kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų teisinė padėtis varžantis šiame pirkime. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokiu pirkimo sąlygų 3.1.2.1 punkte išdėstyto kvalifikacinio reikalavimo reikšmės paaiškinimu vienam iš paraišką pateikusių tiekėjų - trečiajam asmeniui UAB „Enerstena“ buvo sudarytos išskirtinai kitokios, galimybę konkuruoti su likusiais suinteresuotais šiuo pirkimu tiekėjais palengvinančios kvalifikacinės sąlygos. Toks perkančiosios organizacijos sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikė galimybę trečiajam asmeniui konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo. Teisminėje praktikoje laikomasi nuoseklios teisinės pozicijos dėl perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo, kai ji tiekėjams, teikdama pirkimo dokumentų paaiškinimus, de facto pakeičia pirkimo sąlygų turinį, taip pažeisdama skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-323/2009, 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atsakymo į ieškovo pretenziją dėl trečiojo asmens neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams turinys (t. 1, b. l. 46) įgalina daryti išvadą, kad perkančioji organizacija iškreipė pirkimo dokumentų 3.1.2.1 punkte nurodytos kvalifikacinės reikšmės turinį ir prasmę, šio aiškaus ir tikslaus reikalavimo turinį ėmėsi interpretuoti iš esmės pakeisdama jo esmę, nevykdė VPĮ nustatytos pareigos pirkimo procedūras vykdyti griežtai pagal viešai paskelbtų pirkimo dokumentų reikalavimus, taip pažeisdama viešųjų pirkimų principus – lygiateisiškumo, skaidrumo ir proporcingumo, nukrypdama nuo viešųjų pirkimų tikslo įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ne tik racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, bet ir griežtai laikantis VPĮ reikalavimų, kurių paskirtis – sąžiningos konkurencijos užtikrinimas. Aukščiau aptarti atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, veiksmai pažeidė skaidrumo principą būtent tuo, kad jis nesilaikė pareigos laikytis paties nustatytų ir paskelbtų pirkimo sąlygų, taip iškreipdamas tiekėjų tarpusavio konkurenciją, nors šie turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo sprendimai, kurių pagrindu jis pripažino trečiojo asmens kvalifikaciją atitinkančia pirkimo dokumentų reikalavimus, negali būti vertinami tik kaip formalus nukrypimas nuo VPĮ bei šio konkretaus pirkimo dokumentuose nustatytų pirkimo procedūrų, neturėjęs esminės įtakos kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų teisių apimčiai ir negalintis lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Akcentuotina perkančiosios organizacijos pareiga tiksliai laikytis paskelbtų pirkimo dokumentų – plečiamas jų sąlygų aiškinimas pažeidžia tiekėjų teisėtų lūkesčių principą, suteikia galimybę pirkimo sąlygas interpretuoti perkančiajai organizacijai naudinga (palankia) linkme. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepagrįstai plečiamai aiškino pirkimo dokumentų sąlygas, o tai paveikė kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų teisinį statusą jų nenaudai, suvaržė jų teises ir turėjo tiesioginę įtaką pirkimo procedūrų eigos rezultatams. Šios teismo išvados apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nepaneigtos, todėl apeliantų teiginiai apie tai, kad vykdant pirkimą nebuvo padaryta esminių, neformalaus pobūdžio pažeidimų, galinčių turėti įtaką pirkimo rezultatų teisėtumui, atmestinos.

Viešųjų pirkimų principų pažeidimai galimi tiek nustatant konkurso sąlygas, tiek vykdant pirkimo procedūras (pvz., aiškinant sąlygų turinį), tiek vertinant tiekėjų pasiūlymus, tiek sudarant viešojo pirkimo sutartį bei ją vykdant. Šiuo konkrečiu atveju perkančioji organizacija pažeidė imperatyviąsias VPĮ nuostatas nepagrįstai plečiamai aiškindama pirkimo dokumentuose nustatytas tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų reikšmes ir vykdydama tiekėjų kvalifikacijos vertinimo procedūras. Tokiais jos sprendimais buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, taigi ir tų nuostatų, kurios reglamentuoja tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo sąlygas bei tvarką. Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir tokio pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie principai, kaip ir kitos VPĮ nuostatos šios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009, 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009, ir kt). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, t. y. šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, kitus VPĮ įsakmius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-323/2009). Tiekėjų, neatitinkančių minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pasiūlymai turi būti atmetami (VPĮ 32 straipsnio 6 dalis), jie neturi būti vertinami ar kitaip į juos atsižvelgiama, netgi jei paaiškėtų, kad tokių tiekėjų siūloma kaina yra mažiausia.

Griežtai laikantis paskelbto pirkimo sąlygų reikalavimų, trečiojo asmens UAB „Enerstena“ pasiūlymas turėjo būti atmestas dėl šio tiekėjo neatitikimo pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams (VPĮ 36 str. 6 d., 76 str. 1 d., atsakovo skelbto pirkimo dokumentų 9.1.1 p.). Priimdamas kvalifikacijos neatitinkančio asmens UAB „Enerstena“ pasiūlymą, vesdamas su juo derybas ir paskelbdamas pirkimo laimėtoju atsakovas pažeidė imperatyviąsias VPĮ nuostatas, todėl jo veiksmai ir sprendimai šio tiekėjo atžvilgiu pagrįstai pripažinti neteisėtais. Tokių neteisėtų veiksmų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai, todėl jos padarytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimų teisinis padarinys yra su trečiuoju asmeniu sudarytos sutarties pripažinimas niekiniu ir negaliojančiu sandoriu (CK 1.78 str. 1 ir 5 d., 1.80 str. 1 d., 6.224 str.).

Atsakovo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, naikindamas pirkimo sutartį, nesprendė restitucijos klausimo, todėl nėra aiški bylos baigtis. Apeliantas pažymi, kad esant tokiam teismo sprendimui, kokį priėmė pirmosios instancijos teismas, nėra aišku, ką privalo vykdyti perkančioji organizacija ir nuo kokios pirkimo stadijos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuose nurodyta, kad restitucijos taikymas turi užtikrinti perkančiosios organizacijos ir tiekėjų grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį, t.y. į tą viešojo pirkimo stadiją, dėl kurios buvo iškeltas ginčas - į tiekėjų atranką pagal kvalifikacinius kriterijus, nustatytus atsakovo pirkimo dokumentuose. Su šia teismo nuostata nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad šioje byloje buvo sprendžiamas teisinis ginčas dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų vertinant vieno iš pirkime dalyvavusių ūkio subjektų – trečiojo asmens UAB „Enerstena“ kvalifikaciją ir šį asmenį paskelbiant pirkimo laimėtoju. Dėl kitų perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų vykdant šio pirkimo procedūras, taip pat ir perkančiosios organizacijos sprendimų kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų atžvilgiu, ginčas nebuvo sprendžiamas. Teismo sprendimu panaikinus perkančiosios organizacijos sprendimus dėl vieno iš tiekėjų atitikimo kvalifikacijos reikalavimams, kuris po to buvo neteisėtai paskelbtas pirkimo laimėtoju, nors tokio tiekėjo pasiūlymas turėjo būti atmestas, lieka galioti perkančiosios organizacijos sprendimai, priimti kitų tiekėjų atžvilgiu. Trečiojo asmens UAB „Enerstena“ pripažinimas neatitinkančiu kvalifikacijos reikalavimų reiškia, kad šio asmens pasiūlymas neturėjo būti vertinamas. Esant tokiai teisinei išvadai, susidaro situacija, prilygstanti atvejams, numatytiems VPĮ 18 straipsnio 2 dalyje, kada perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti sutartį (šiuo atveju – po tiekėjo, kuris nepagrįstai buvo pripažintas pirkimo laimėtoju). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo užtikrinti prieš pažeidimą buvusios teisinės padėties atkūrimo grąžinant pirkimo procedūras į tą pirkimo stadiją, kurioje buvo vykdoma tiekėjų atranka pagal kvalifikacinius kriterijus, nustatytus atsakovo pirkimo dokumentuose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju perkančioji organizacija gali atlikti teisiškai reikšmingus veiksmus, numatytus VPĮ 18 straipsnio 2 dalyje (atsakovo vykdyto pirkimo dokumentų 12.3 p. sąlygos).

Taikyti restitucijos, kaip pripažinimo sutarties negaliojančia teisinių pasekmių, nėra faktinio pagrindo, nes nėra jokių objektyvių duomenų apie tokios sutarties vykdymą arba įvykdymą. Nors atsakovo apeliaciniame skunde ir paminėta, kad ginčo sutartis jau buvo iš dalies įvykdyta, tačiau ši aplinkybė nepagrįsta įrodymais. Byloje nėra duomenų, ką konkrečiai gavo pripažintos negaliojančia sutarties šalys pagal tokią sutartį, kad tai, kas gauta, reikėtų joms grąžinti. Be to, byloje neįrodyti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad šiuo atveju egzistuotų išimtinės aplinkybės, kurioms esant reikėtų išsaugoti negaliojančios sutarties sudarymo pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, kad bet kokių veiksmų, kuriuos atliko pripažinto negaliojančiu sandorio šalys po to, kai dar prieš ginčo sandorio sudarymą jau žinojo arba turėjo žinoti apie paduotą ieškovo ieškinį su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras, atlikimo pasekmių rizika tenka pačioms šalims.

Atmesdamas apeliacinį skundą (skundus) ir palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo išdėstytiems motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, ir kt.). Remiantis nurodytais argumentais konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovo ieškinį, priėmė iš esmės teisingą sprendimą, kurį keisti arba naikinti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.), todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, iš dalies patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl viešojo pirkimo rezultatų teisinio įvertinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, tik patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl viešojo pirkimo rezultatų, ją išdėstant taip: „Panaikinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės šilumos tinklų sprendimus, priimtus vykdant 2010 m. liepos 14 d. paskelbtą 2MW vandens šildymo katilo ir biokuro pastogės statybos aerodromo katilinėje darbų viešąjį pirkimą skelbiamų supaprastintų derybų būdu, dėl tiekėjo uždarosios akcinės bendrovės „Enerstena“ atitikimo minimaliems kvalifikacijos rezultatams ir šio tiekėjo paskelbimo viešojo pirkimo laimėtoju“.