Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2022 m. vasario 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio (3 000 eurų) pinigine bauda; į paskirtos piniginės baudos dydį įskaičius laikino sulaikymo laiką, galutinis baudos dydis 28 MGL – 2 900 eurai (bauda sumokėta),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuo tiriamojo laikotarpio pradžios (2018 m. sausio 1 d.) iki UAB „X“ bankroto (2019 m. vasario 21 d.) būdamas UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), faktiniu vadovu ir UAB „X“ vardu vykdydamas ūkinę komercinę veiklą bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „X“ apskaitą, nes pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1679 dalies pakeitimas) ir 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 dalies pakeitimas) reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nesustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje paslėpė savo žinioje turėtus UAB „X“ dokumentus: pirkimo/pardavimo (paslaugų teikimo), atskaitingų asmenų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto, bendrovės skolų bei skolų bendrovei apskaitos dokumentus ir registrus už 2018 m., dėl to negalima visiškai nustatyti UAB „X“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 m. Šiais veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

A. N. nuo tiriamojo laikotarpio pradžios (2018 m. sausio 1 d.) iki UAB „Y“ bankroto (2018 m. spalio 24 d.) būdamas UAB „Y“, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), faktiniu vadovu ir UAB „Y“ vardu vykdydamas ūkinę komercinę veiklą bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „Y“ apskaitą, nes pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1679 dalies pakeitimas) ir 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 dalies pakeitimas) reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje paslėpė savo žinioje turėtus 2017-2018 m. UAB „Y“ buhalterinės apskaitos dokumentus: pardavimo, prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentus, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto (piniginių lėšų) ir skolų registrus už 2017 ir 2018 metus, dėl to negalima visiškai nustatyti UAB „Y“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017-2018 m. Tokiais veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

A. N. pagamino netikrus dokumentus, juos laikė ir panaudojo. Žinodamas, kad E. M. yra fiktyviai paskirtas UAB „Y“, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir faktiškai nėra perėmęs UAB „Y“ apskaitos dokumentų, žinodamas, kad S. S. 2018 m. kovo 26 d. bus fiktyviai paskirta UAB „Y“ direktore ir jai faktiškai nebus perduoti UAB „Y“ apskaitos dokumentai, 2018 m. kovo 15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, surašė 2018 m. kovo 15 d. „Susitarimą prie 2017-03-22 sutarties“, jame įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „Y“ direktorius E. M. nutraukia 2017 m. kovo 22 d. sutartį dėl buhalterinės apskaitos vedimo, UAB „S“ direktorius A. N. perdavė, o E. M. priėmė UAB „Y“ dokumentus (2 segtuvus), šiuos duomenis A. N. patvirtino savo parašu ir šį pagamintą netikrą dokumentą laikė UAB „S“ ir UAB „B.“ veiklos vykdymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. balandžio 30 d.;

A. N. 2018 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, surašė 2018 m. kovo 16 d. „Dokumentų perdavimo - priėmimo aktą“ ir jame įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad E. M. perduoda, o S. S. priima UAB „Y“ dokumentus: 1 segtuvą už 2017 m. ir 1 segtuvą už 2018 m., ir šį pagamintą netikrą dokumentą laikė UAB „S“ ir UAB „B“ veiklos vykdymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. balandžio 30 d;

A. N. 2021 m. balandžio 30 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje surašė 2021 m. balandžio 30 d „Dokumentų perdavimo - priėmimo aktą“, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad jis, kaip UAB „B.“ direktorius, perduoda, o S. S. priima UAB „Y“ dokumentus: 1 segtuvą už 2017 m. ir 1 segtuvą už 2018 m., šiuos duomenis A. N. patvirtino savo parašu bei šį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas jį (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atliekant UAB „Y“ operatyvų patikrinimą laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. birželio 12 d. Tokiais veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Astos Mickevičiūtės 2022 m. kovo 28 d. nutarimu iš baudžiamosios bylos Nr. 05-6-00014-19 atskirtas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 05-6-00007-22 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, dėl UAB „X“ ir UAB „Y“ apgaulingo apskaitos tvarkymo (dvi veikos), BK 300 straipsnio 1 dalyje dėl su UAB „Y“ susijusių netikrų dokumentų pagaminimo, laikymo ir panaudojimo, BK 220 straipsnio 1 dalyje dėl į UAB „X“ 2018 m. sausio ir vasario mėn. PVM deklaracijas įrašymo neteisingų duomenų, dėl ko buvo neapskaičiuota ir valstybės biudžetui nesumokėta 14 372,00 eurų, susijusių su A. N. (t.1 b. l. 1-14).

2022 m. birželio 29 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu kaltinant A. N. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui (t.8 b.l. 171).

Apklaustas teisme kaltinamasis A. N. kaltės nepripažino. Duodamas parodymus dėl kaltinimų, susijusių su UAB „X“ dėl BK 222 straipsnio 1 dalies, jis nurodė, kad UAB ,,X“ vadovavo ir vykdė visus U. V. duotus nurodymus. Tam tikrą laikotarpį jis dirbo šios bendrovės vadybininku, o kaip buhalteris vedė ir jos apskaitą. Savo iniciatyva nesudarė nei vieno sandorio. U. V. buvo šios bendrovės faktinis vadovas. Įkurti UAB „X“ jo prašė U. V., ką jis ir padarė. Jis pažįsta U. V. nuo 2008 m. Tai buvo ne pirmas U. V. prašymas „suforminti tuos direktorius“. Jis taip ir darydavo. U. V. paprašė nupirkti įmonę ir sakė, kad paskui duos jos vadovą ir viską sutvarkys. Jam reikėjo verslą daryti, reikėjo kažkokios veiklos iš įmonės. Kiek suprato, UAB „X“ buvo įsigyta vykdyti grūdų prekybą. Tai ne pirma įmonė, kurią jis (A. N.) įsteigė ir sutvarkė. UAB „X“ nupirko iš V. Š.. Nepamena, kiek mokėjo. Gal apie 300 eurų. U. V. atvažiuodavo į Lietuvą, nes prieš tai pas jį (A. N.) turėjo kitas įmones. UAB ,,X“ neturėjo savo ofiso, tačiau banke turėjo savo banko sąskaitą, vedė buhalteriją. Banko išrašai jeigu buvo, tai jie buvo pas U. V.. Jis (A. N.) nieko neturėjo. Jis tik tvarkė jos buhalterinę apskaitą, susipažindavo su gaunamais dokumentais, kurie buvo lietuvių kalba, ir apie tai informuodavo U. V.. UAB „X“ duomenis siusdavo į VMI. Pranešdavo U. V., kad trūkta sąskaitos ar nėra banko išrašų, ir šis atsiųsdavo. Jo (A. N.) užduotis su grūdais buvo labai paprasta. U. V. juos randa, pristato į UAB ,,R“. Tada atvažiuoja jis (A. N.), suformina CMR, sužino svorį, įvertina atvežtą produkciją, pasirašydavo ir paskambinęs U. V. pasakydavo, kokios kategorijos grūdai. U. V. jam pasakydavo parduoti juos ar ne. Toliau grūdai atitekdavo UAB „R“. Jie pasiimdavo grūdus, išrašydavo sąskaitą ir pinigai nueidavo į UAB ,,X“ sąskaitą. Tada U. V. pervestus pinigus išgrynindavo. Jis (A. N.) UAB „X“ dirbo apie mėnesį, per kurį tris savaites sirgo. Paskui jau viskas su UAB ,,R“ buvo tvarkoma telefonu. Jis (A. N.) paliko UAB „R“ tuščius CMR, nes jam važinėti iš (duomenys neskelbtini) nebuvo prasmės. Visi UAB „X“ buhalteriniai dokumentai buvo perduoti arba U. V. arba jo žmonėms - S. S., arba E. M.. Nepamena, kas perdavė jam (A. N.) UAB „X“ dokumentus pagal aktus. Jam (A. N.) atrodo, kad dviejuose aktuose pasirašė. Jeigu jis vadovas, tai spėja, kad jis pasirašė. Atsakydamas į prokuroro klausimus A. N. nurodė, kad UAB ,,R“ jis buvo gal 2-3 kartus. Buvo nuvykęs ir su U. V.. Jis (A. N.) UAB „R“ paliko tuščius CMR, nes jam buvo per toli važinėti. Pirmą kartą UAB „X“ dokumentų priėmimo – perdavimo aktai buvo surašyti. Paskui jie kreipėsi į jį, ar ten mėnuo ėjo į pabaigą, kad jis patikslintų. Todėl jis priėmė dokumentus su nauju aktu, jiems atidavė ir išrašė aktą. Pirmą kartą jis atidavė visus UAB „X“ buhalterinius dokumentus (bankų išrašus, sąskaitas faktūras, CMR, kuro kvitus, kasos knygą, jeigu ji buvo). UAB „X“ buhalteriniai dokumentai buvo UAB ,,S“ ir juos perdavė aktu. Nepamena, kas pasirašė tiksliai aktą. Ši procedūra buvo tik formalumas. Paprastai būna surašyta, kad perduoda dešimt papkių (segtuvų) ir vardas pavardė. UAB „S“ nesurašo, kad papkėje yra tiek ir tiek dokumentų. Jie rašo, kad viena papkė tokia, o kita tokia. Niekas nesėdi ir nenumeruoja. Tai buvo standartiškai kaip su visais perdavimais. Po kažkiek laiko jie atvažiavo ir pasakė, kad reikia priduoti ataskaitą, nes atsirado papildomai dokumentų. Jie „uždirbo“ dar dokumentų. Tai buvo U. V. su savo veikėjais. Jie atvežė jam (A. N.) papildomai dokumentų, kuriuos jis suvedė, pridavė mokesčiams naujas ataskaitas ir vėl jiems atidavė. Vėl ranka surašė aktą. Jis verčiasi buhalterine veikla nuo 2000 m., o nuo 2003 metų pradėjo dirbti pats ant savęs. Jam teko perduoti kitų įmonių dokumentus, kur tvarkė tik apskaitą. Jam žinomas buhalterinės apskaitos įstatymas, kad už dokumentus įmonėje atsakingas vadovas. Faktinis UAB ,,X“ vadovas U. V.. Jis duodavo jam žmones, sakydavo atvažiuos, pastatyk jį direktoriumi. Direktoriaus „perstatymas“ kainuoja apie 250 eurų. Jeigu jis kokį darbą darydavo, jam sumokėdavo. Jo išsilavinimas vidurinis. Jis tris metus mokėsi kolegijoje, baigė 7 mėnesių trukmės buhalterijos kursus. Kolegijoje mokėsi ekonomiką, tačiau buvo ir buhalterinės apskaitos pagrindų. UAB ,,X“ vadovas, jam atrodo, kad buvo R. U.. Nepamena, ar jis buvo paskutinis vadovas. Neatsimena, kokie dar buvo vadovai. Č. A. teisme jo nepažino. Jo pavardė nieko nesako. Jis nežino, kur jis dirbo. J. B. senas U. V. draugas. Jie 2008 metais kartu pas jį atvažiavo. Nei vienam iš jų jis nesiūlė užimti pareigas UAB ,,X“. Jis tik suvedė R. U. su U. V.. Ką jie toliau darė, tai jų reikalas. Tvarkant UAB ,,X“ arba UAB ,,Y“ reikalus teko būti banke. Jie buvo rusakalbiai, todėl reikėjo versti. Jo buvimas banke apsiribojo vertimais, išaiškinimu, ko iš jo nori bankas, ką reikia sumokėti. Jeigu bankas atsiunčia prašymą aprašyti įmonės veiklą, tai kaip rusas aprašys. Arba ateina iš kažkur pinigai, o jis turi pateikti dokumentus. Čia yra buhalterinis darbas. Jis nežino, kodėl įmonės vadovas negali jo paprašyti aprašyti įmonės veiklą. Jis lietuviškai nemoka šnekėti, pas jį (A. N.) kompiuteryje yra įmonės veiklos aprašymo šablonas, kurį taiko beveik visoms įmonėms ir siunčia. Mano, kad asmenys, kurie buvo kaip UAB „X“ direktoriai, atliko kažkokius veiksmus. Jie turėjo atlikti, bet kas jiems liepė. Akcijas pirko, kažkur popierius siuntė. Matyti, kad iš Lenkijos buvo padarytas pavedimas ir parašyta rusiškai „zarplat“. Ar lietuvis darydamas pavedimą rašys rusiškai? Jie pinigus varinėjo. Jis nežino, pas ką buvo prisijungimas prie banko sąskaitų. Pas jį prisijungimo nebuvo. Jo ir UAB „X“ vadovų bendravimas buvo pora valandų. Kai susitinka, tai popierius atveža ar vadovą pakeičia. Toliau viskas vyko telefonu. Jis mano, kad kažkiek pagrindinių UAB „X“ dokumentų buvo pas apskaitą tvarkančią įmonę. Labai daug dokumentų buvo pašte. Jie imdavo iš jo ir deklaruodavo, o paskui turėdavo patekti pas juos. Apskaitos įmonė UAB ,,S“. Jis neturi pirmo parašo teisės Šiaulių banke. Šiame banke jis galėjo gauti tik išrašą. Jokių pavedimų jis negalėjo daryti. Nei vienoje įmonėje, kur jis veda apskaitą, neturi galimybės daryti pavedimus. Jis gali gauti tik banko išrašus. Gali būti, kad banke jo prašydavo pasirašyti, kad jis dalyvavo, arba jį pajungė, kad gali tik pasižiūrėti. Pavedimų jis negali daryti, nes neturėjo generatoriaus. Dėl UAB ,,X“ Medicinos banke nebuvo. Turbūt nebuvo ir kituose bankuose dėl UAB ,,X“. UAB ,,X“ jis buvo atsakingas už grūdus ir dokumentų tvarkymą. Kitų sprendimų nepriimdavo. Į teismo klausimus A. N. atsakė, kad už darbą UAB „X“ atlyginimo jam iki galo nemokėjo. Kažką gavo iš buhalterijos. Kaip vadybininkui jam niekas nemokėjo. Taip darė, nes jo buhalterijai apsimoka, kad būtų kuo daugiau klientų. Jo pagrindinis darbas buhalterija, bet jis jam padeda ir kituose reikaluose. U. V. neapsimoka taip kalbėti, kaip jis (A. N.) kalbėjo. Jis (A. N.) tų pinigų neturėjo rankose ir nematė sąskaitoje. Atsakydamas į gynėjo klausimus A. N. nurodė, kad nežino, kas atlikinėdavo pavedimus. Tai darė visi jie, išskyrus jį. Jis negavo kodų generatoriaus. Galima patikrinti IP adresus ir pamatysi, kad iš jo IP adresų nieko nedaryta, o iš Latvijos krūva daryta.

Duodamas parodymus dėl kaltinimų, susijusių su UAB „Y“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis A. N. parodė, kad kaltės neprisipažįsta. UAB ,,Y“ buhalterinę apskaitą vykdė jo vadovaujamos bendrovės darbuotojos. UAB „Y“ jis nupirko pardavimui. Prašė įmonę nupirkti U. V.. Sakė, kad reikia dar vienos įmonės. Sakė nupirk, pabūk vadovu, paskui jis atsiųs, kas bus vadovas. UAB „X“ ir UAB „Y“ buvo įsigytos daugmaž vienu metu. Kokią veiklą vykdė UAB ,,Y“, jis nežino. UAB ,,Y“ perėmė visus įsipareigojimus iš visų kitų įmonių, kurių U. V. atsikratė. Faktiškai UAB „Y“ vadovavo U. V., o kas ant popieriaus buvo šios bendrovės vadovas, jis neatsimena. UAB „Y“ buhalteriją jis tvarkė apie du mėnesius. Paskui ją nupirko tas asmuo, kurį atsiuntė U. V.. UAB „Y“ nupirko S. S., kuriai jis perdavė buhalterinius dokumentus. Su UAB ,,Y“ jis nieko nedarė, tik tvarkė jos buhalteriją. Dėl buhalterijos tvarkymo buvo sutartis. Mano, kad už buhalterijos tvarkymą mokėjo pavedimu. Atsakydamas į prokuroro klausimus A. N. nurodė, kad neatsimena, kas 2018 m. buvo UAB ,,Y“ direktorius. Su kuo pasirašė sutartį tvarkyti buhalterinę apskaitą, tas ir buvo įmonės vadovas. 2008 metais E. M. atvyko kartu su U. V.. Taip prasidėjo jo ir šių asmenų pažintis. E. M. pilnai vykdė U. V. pavedimus. Jis viską darė U. V. liepimu. Su S. S. ta pati istorija. Ji ėjo pas notarą, kažką darė, bet ne jo paliepimu. Jis tik tvarkė tai, kas jam buvo pasakyta. E. M. tikrai jam siuntė dokumentus. Ar S. S. siuntė, neatsimena. Ją daugiausia prisimena iš vizito pas notarą. Jam neteko būti banke dėl UAB ,,Y“ sąskaitų. (duomenys neskelbtini) mieste nėra jokio banko. Nepamena, ar buvo banke, kur UAB ,,Y“ turėjo sąskaitų. Kodų generatoriaus neturėjo. „Medicinos banko“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo poskyryje nėra buvęs. Nežino, kodėl kliento anketoje nurodyta, kad jis (A. N.) yra naudos gavėjas. Mano, kad VMI buvo teikiamos UAB ,,Y“ deklaracijos, nes nebuvo baudų. Jeigu klientas nespėja pateikti UAB „S“ savo įmonės buhalterinių dokumentų, tai bus pateikiamos nulinės deklaracijos. Deklaracija turi būti priduota, nes kitaip bus bauda. Mano, kad visų įmonių deklaracijos buvo teikiamos analogiškai. Jeigu nėra dokumentų, tai negali nieko nepateikti. Tikslinti deklaracijas galima 5 metus. UAB ,,Y“ realus vadovas buvo U. V., kuris nusiėmė 17 000 eurų. Kažkas iš UAB ,,Y“ dokumentų turėjo būti. Jie visą laiką būna vienoje vietoje. Jis net programą nupirko apskaitai vesti. Sudėjo dokumentus. Jie sudėjo dokumentus ir paprašė savo darbuotojų juos atnešti. Tada susirašė perdavimo aktą ir abudu laisvi. Nepamena, kam perdavė dokumentus. Jam atrodo, kad tam, kas buvo direktorius realiai ant popieriaus. Jis (A. N.) UAB ,,Y“ ūkinėse operacijose nedalyvavo.

Duodamas parodymus dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis A. N. parodė, kad kaltės neprisipažįsta. Atsakydamas į prokuroro klausimus A. N. pareiškė, kad mano, jog pasirašė, tačiau nepamena, ar pasirašė 2018 m. kovo 15 d. susitarimą. Žino, kad aktai buvo, bet jų neatsimena. Kiek galėjo, kiek jam gavosi, viską tvarkingai perdavė. Gali būti, kad E. M. pasiėmė apskaitos dokumentus. Jeigu jis (A. N.) akte taip nurodė ir pasirašė, tai reiškia, kad jam ir perdavė, tačiau jis nepamena, kam tiksliai perdavė. Nepamena, ar perdavė E. M. dokumentus.

2018 m. kovo 16 d. dokumentų perdavimo aktą jis rengė ir perdavė. Vadovai keičiasi. Vienas vadovas iš kito turi pasiimti dokumentus ir pasirašyti, jeigu perduoda. Turbūt perdavimo faktas vyko buhalterijoje ar mašinoje. Spėja, kad senas vadovas perdavė dokumentus naujam vadovui. Jis atiduoda dokumentus tiek, kiek jų yra pas jį, tačiau kaip jie paskui perdavinėjo, jis šito nežino. Jis perdavinėjo tuometiniam vadovui. Spėja, kad E. M., o kaip jis toliau perdavinėjo, nežino. Kam jis toliau perdavė, jis nežino. Ar jis ruošė aktą, ar jie nusikopijavo.

Dėl 2018 m. balandžio 30 d. perdavimo akto mano, kad arba E. M., arba S. S. turėjo kažkokių dokumentų, kuriuose reikėjo uždeklaruoti. Todėl jie buvo pristatyti atgal į buhalteriją ir jam perduoti. Jis paėmė, uždeklaravo, pridavė naujas deklaracijas ir vėl atidavė naujam vadovui. Taip buvo daroma, nes atsirado naujų dokumentų, kuriuos reikėjo uždeklaruoti. Tai galėjo padaryti tik jis, kaip buhalteris, o po to grąžino. Jis atvažiavo su dokumentais, o jis pateikė. Nerašė ir nevardijo visų dokumentų, ne tai užtruks per ilgai. Perdavimo akto egzempliorius turėjo pas juos likti. Buvo ir mokesčiams pateiktas. Pas jį turbūt liko jo egzempliorius, o kitas buvo pateiktas VMI.

Atsakydamas į teismo klausimus A. N. nurodė, jog jis negali nurodinėti S. S. pasirašyti dokumentų perdavimo aktą. Ji yra neišsilavinusi ir meluoja. Jos parodymai melagingi. U. V. jai mokėdavo už kiekvieną atvažiavimą į Lietuvą. Ji atvažiuoja ir gauna 100 eurų. U. V. nurodydavo jai eiti į banką. Viską jis nurodydavo. U. V. nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes jis turi pažinčių. Viskas buvo padaryta per kyšį. Jis turi pasienyje klasioką, kuris dirba policijoje ir bendradarbiauja su Šiauliais. Jis save išsuko. Jis nuėmė pinigus, bet kaltas liko jis (A. N.).

Duodamas parodymus dėl kaltinimų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis A. N. parodė, kad kaltės ir pareikšto civilinio ieškinio neprisipažįsta. PVM pinigai buvo ir juos nuėmė U. V.. Pabaigoje jis nelabai suprato, ką U. V. darė. Paskui dar atsidarė sąskaitą AB „SEB“ banke ir toliau naudojosi. Jis negalėjo matyti, ar U. V. nusiėmė pinigus, ar ne. Jis viską sužinojo per televizorių, kai pamatė, kad jam iškelta baudžiamoji byla. Atsakydamas į prokuroro klausimus A. N. nurodė, kad apie grūdus jam žinomas labai paprastas dalykas. U. V. jam skambina ir sako: „A., atvažiavo prie UAB „R“ mašinos ir sutvarkyk, kad viskas būtų gerai“. Jis gaudavo elektroninį pranešimą ir deklaruodavo. Apie grūdus jis žino tik tiek, kiek jam pasako U. V.. Galėjo būti prekyba grūdais tarp UAB ,,X“ ir UAB ,,Y“, bet šito jis nežino. Nepamena, ar matė tas PVM sąskaitas – faktūras, kurios nurodytos kaltinime. Jam nereikia kiekvienai sąskaitai duoti nurodymus, kad ją įtraukti į apskaitą. Jis nieko neperdavė. Sąskaitas faktūras išrašo UAB ,,R“. Suskaičiuoja ir išrašo. Dėl šių PVM sąskaitų faktūrų jis konkrečiai neatsimena. Šiuo metu jis neteikia buhalterinių paslaugų U. V. įmonei. Yra istorija tokių įmonių, kurios atėjo iš Latvijos nuo U. V. ir toms įmonėms jis toliau tvarko apskaitą. Tų įmonių veiklą kontroliuoja jų vadovai. Nežino, koks tose įmonėse U. V. vaidmuo. Tie žmonės turi ir Latvijoje įmones. Jam taip atrodo. U. V. pats įsteigė įmonę, kurią vėliau pardavė. Mano, kad U. V. pažįsta žmogų, kuris turi įmonę Lietuvoje ir Latvijoje. Manytų, kad jie abu partneriai ir abu gerai žino, ką jie daro. Jis negali tvirtinti, kas vadovauja tai įmonei. Tas asmuo yra rusas, ir jis mano, kad rusui tvarkyti Lietuvoje reikalus sunku. Viskas daroma, kad būtų lengviau. Su ta įmone, jo žiniomis, U. V. nesusijęs jokiomis sutartimis. Kodėl jis (A. N.) turi nutraukti sutartis su ta įmone. Su U. V. jis nebendradarbiauja. Tą įmonę U. V. pardavė rusui, o jis (A. N.) tam rusui tvarko buhalterinę apskaitą. Jis (A. N.) namo, kad U. V. ir tas rusas toliau bendrauja. Atsakydamas į gynėjo klausimus A. N. nurodė, kad Email dažniausiai gaudavo. Gautas sąskaitas įtraukdavo į apskaitą. UAB ,,Y“ ir UAB ,,X“ sąskaitas išrašydavo kažkas iš jų, o jis tik deklaruodavo ir dėdavo į papkę.

Apklaustas 2022 m. kovo 25 d. įtariamasis A. N. kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad buvo UAB „S“ ir UAB „B.“ direktorius. 2018 metais jis pirkdavo įmones, jas įregistruodavo PVM mokėtoju, sutvarkydavo adresus, el. paštus ir jas parduodavo. Įmones pirkdavo ne tik savo vardu, bet ir žmonos I. N. vardu. Vėliau įmonės buvo parduodamos ir perrašomos pirkėjų vardu. UAB „X“ jis pirko iš V. Š.. Iš viso iš V. Š. yra nupirkęs apie 20 įmonių. UAB „X“ pirko žmonos I. N. vardu ir R. U. prašymu. R. U. planavo prekiauti grūdais. Jis (A. N.) dirbo UAB „X“ nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. kovo 5 d. vadybininku. Buvo atsakingas ir už buhalterinės apskaitos ir dokumentacijos tvarkymą. Ar buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su viena iš jo įmonių UAB „S“ arba UAB „B.“, nežino, bet mano, kad turėjo būti sudaryta. Buhalterinę apskaitą tvarkė N. S., N. P., I. N. arba jis. Jam įsidarbinti UAB „X“ vadybininku pasiūlė E. M.. E. M. pasakė, kad jis užsiiminės grūdų tiekimu iš Latvijos, Estijos. UAB „X“ vardu jis (A. N.) priims grūdus Lietuvoje ir parduos UAB „R“. Jis, E. M., R. U. yra pažįstami nuo senų laikų, užsiėmė prekyba prekėmis ir paslaugų teikimu. Jam dirbant UAB „X“ vadybininku, UAB „Y“ parduodamus grūdus surasdavo E. M.. Dalis grūdų, parduodamų UAB „R“, buvo atvežama iš Latvijos, dalis iš Estijos, dalis iš ūkininkų. Neprisimena, iš kokio rajono, bet žino, kad pasienio su Latvija rajonų. Grūdus, kuriuos pardavė UAB „X“ vardu UAB „R“, jis (A. N.) pirko iš E. M.. Kaip buvo atsiskaitoma UAB „Y“? E. M. jam pasakydavo, iš kur bus vežami grūdai. Kai jie buvo nuvežti į UAB „R“, jis (A. N.) turėjo nuvažiuoti į UAB „R.“, kur iš vairuotojo, atvežusio UAB „Y“ grūdus, paimdavo dokumentus ir sutvarkydavo visus su pridavimu UAB „R“ susijusius reikalus. Jis dalyvaudavo nustatant grūdų kokybę, klasę, sveriant, priduodavo dokumentus į UAB „R“ buhalteriją ir išrašant PVM sąskaitas faktūras. E. M. jam nurodė, kad grūdų pirkėjų ieškotų netoli pasienio su Latvija ir jei teisingai prisimena, nurodė kreiptis į UAB „R“. Neprisimena, ar į UAB „R.“ važiavo vienas. Žino, kad kalbėjo su UAB „R“ atstovu. Jo vardo, pavardės neprisimena. Su tuo asmeniu pasirašė sutartį dėl grūdų pardavimo. Pasirašius sutartį daugiau su šituo asmeniu nebendravo. Bendravo su G.. Kokios G. pareigos, nežino, Ji dirba laboratorijoje. Jis bendraudavo su G. ir kitomis laboratorijos darbuotojomis nustatant grūdų kokybę, jų klasę, kainą. Ar eidavo į UAB „R.“ buhalteriją kokiais reikalais, neprisimena. Nežino, kas yra UAB „R“ generalinis direktorius. Dėl grūdų pardavimo jis bendravo tik su vienu UAB „R“ atstovu ir su tuo asmeniu buvo pasirašyta grūdų pirkimo/pardavimo sutartis. Sudarant sutartį su UAB „R“ dėl grūdų pardavimo, jis pasakė, kad grūdus parduoda UAB „X“. Iš kur atvežami grūdai, iš kur jie perkami, neaiškino. Prisistatė kaip UAB „X“ vadybininkas ar atstovas. Prisimena, kad UAB „R“ teikė UAB „X“ transporto paslaugas. UAB „R“ savo transportu važiuodavo vežti UAB „X“ grūdus. Vežė tik dalį grūdų. Kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta transporto paslaugų teikimo sutartis, neprisimena. Žino tik tai, kad UAB „X“ mokėjo UAB „R“ už transportavimo paslaugas.

Dėl jam pareikšto įtarimo dėl UAB „X“ apgaulingo apskaitos tvarkymo, t. y. apskaitos dokumentų paslėpimo, paaiškina, kad PVM sąskaitas faktūras pateikdavo įmonės darbuotojoms, tvarkiusioms UAB „X“ buhalterinę apskaitą. Kur šiuo metu yra UAB „X“ apskaitos dokumentai, jis nežino, pas jį jų nėra. Kam juos perdavė, nepamena. Matyt kažkuriam iš vadovų arba akcininkui. UAB „X“ vardu deklaracijas VMI teikė viena iš buhalterines paslaugas teikiančios įmonės darbuotojų, kuri tvarkė UAB „X“ apskaitą. Galėjo būti, kad deklaracijas pateikė N. P., kuriai duomenis įrašymui į apskaitą bei deklaracijų pateikimui privalėjo pateikti UAB „X“ vadovas. Jis nežino, kas buhalterei, tvarkiusiai įmonės apskaitą, pateikė sąskaitas, kurios buvo įtrauktos į apskaitą ir įrašytos į VMI pateiktas deklaracijas. PVM sąskaitos faktūros galėjo būti teikiamos popierinės ir galėjo būti pateikiamos el. paštu. Jam dirbant UAB „X“ vadybininku, jis pirko grūdus iš E. M. ir juos pardavė UAB „R“. Ar teisingi duomenys, pateikti VMI, jis nežino. Duomenys VMI pateikti pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. PVM sąskaitas faktūras pateikė UAB „Y“ vadovas. UAB „Y“ jis įsigijo iš V. Š. E. M. prašymu. E. M. įmonės vardu vykdė veiklą. Akcijos E. M. buvo perrašytos tik po metų. UAB „Y“ jis dirbo tik įsteigimo metu nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. Tuo metu jis buvo vadovas. Viena iš jo įmonių UAB „S“ arba UAB „B.“ tvarkė UAB „Y“ buhalterinę apskaitą. Faktinis įmonės vadovas buvo E. M.. Jis važinėjo UAB „Y“ priklausančiu automobiliu, atidarė sąskaitą įmonės vardu ir tvarkė įmonės pinigus bei sudarinėjo sandorius. Dokumentus įtraukimui į buhalterinę apskaitą pateikdavo E. M.. Jis nebuvo UAB „Y“ vadovas, UAB „Y“ dokumentai buvo perduoti. Jis dokumentų neslėpė. 2018 m. kovo 15 d. UAB „Y“ vadovas E. M. nutraukė sutartį su UAB „S“. E. M. buvo perduoti „Y“ apskaitos dokumentai. Sekančią dieną į UAB „S“ veiklos vykdymo vietą E. M. atvežė S. S.. Tie patys dokumentai, kuriuos 2018 m. kovo 15 d. jis perdavė E. M., 2018 m. kovo 16 d. buvo perduoti S. S.. E. M. pristatė S. S. kaip naują UAB „Y“ direktorę. E. M. jam liepė perrašyti UAB „Y“ akcijas S. S. vardu. Akcijos buvo perrašytos pas notarą. Kas jam mokėjo pinigus už akcijas, neprisimena. Už kokią sumą buvo parduotos akcijos, neprisimena. Kaip buvo sumokėta, grynais ar banko pavedimu, neprisimena. 2018 m. balandžio 30 d. buvo surašytas dokumentų perdavimo aktas S. S.. Jai buvo perduoti dokumentai, kurie buvo gauti po to, kai buvo perduoti dokumentai E. M.. Kokiomis aplinkybėmis buvo perduoti šie dokumentai, neprisimena. Kiek prisimena, S. S. į jo ofisą adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi su E. M. ir pasiėmė perdavimo akte įvardintus dokumentus. Šį dokumentų perdavimo aktą jis pasirašė dėl savęs, kad jei kada kas paprašys, apsigintų, kad perdavė dokumentus. Su S. S. jis nieko nesitarė. Viską sutarė E. M.. Dėl kokios priežasties dalyvavo J. B. banke atidarant banko sąskaitą - atsakė, kad kiek supranta, J. B. (duomenys neskelbtini), galėjo būti taip, kad jam, kaip nesuprantančiam lietuvių kalbos, ko gero U. V. prašymu, dalyvavo, padėdamas J. B. (t. 8 b. l. 55-57).

Apklaustas teisme liudytojas V. Š. nurodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. N.. Prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus ir atsakė į proceso dalyvių užduotus klausimus. 2021 m. kovo 25 d. apklaustas liudytoju V. Š. parodė, kad yra UAB „J.“ direktorius, kuri užsiima įmonių steigimu ir pardavimu. UAB „X“ ir UAB „Y“ buvo įsteigtos, siekiant jas parduoti ir gauti pelną. Maždaug 2017 m. kovo mėnesį į jį kreipėsi A. N., norėdamas įsigyti įmonę. Tuo metu jis turėjo laisvą įmonę pardavimui, būtent UAB „Y“. A. N. įmonė tiko ir ją nusipirko. Už paslaugas atsiskaitė grynais ar pavedimu. Akcijų pirkimo pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro. Vėliau, maždaug 2017 m. rugpjūčio mėnesį, į jį kreipėsi kaip spėja, A. N. žmona I. N.. Gal jie buvo kartu su A. N., nes neprisimena. Jie vėl norėjo įsigyti įmonę. Šį kartą I. N. jis pardavė UAB „X“. Akcijų pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta su I. N.. A. N. žino kaip įmonių pirkėją, nes jis iš UAB „J.“ pirko ir daugiau įmonių. Dėl UAB „X“ ir UAB „Y“ registracijos tai įmonę pirmiausia registravo (duomenys neskelbtini), tačiau parduodant klientas pageidavo, kad registracijos adresas būtų pakeistas į jo nurodytą adresą, tai buvo (duomenys neskelbtini). Kad UAB „Y“ buvo registruota (duomenys neskelbtini), jis nežinojo. Abiejų įmonių dokumentus perdavė pagal dokumentų priėmimo ir perdavimo aktus, juos pateikė prie apklausos. Dėl banko sąskaitų gali pasakyti, kad parduodant šias įmones naujam savininkui buvo perduota sutartis su banku, kuriame buvo atidaryta sąskaita įstatiniam kapitalui įnešti. Tačiau naujasis savininkas negali jos naudoti, kol pats nepatvirtina savo tapatybės bankui ir neįrodo, kad tapo įmonės vadovu. El. bankininkystės instrumentų naujiems savininkams neperdavė. Kokias veiklas planavo vykdyti UAB „Y“ ir UAB „X“, jis nežino. Laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. prie UAB „Y“ sąskaitos „Luminor“ banke nesijungė. Įsteigus įmonę dažniausiai jis įstatinį kapitalą išsiima ir pateikia prašymą bankui, kad jam atjungtų prisijungimą prie įsteigtos ir paruoštos parduoti įmonės, kaip ir buvo su UAB „Y“ ir UAB „X“. Kas galėjo jungtis prie tos sąskaitos, jis nežino. Steigiant įmones jis visada naudoja „Luminor“ banko paslaugas. Pateikė turimus UAB „Y“ ir UAB „X“ pardavimo dokumentus (t.7 b. l. 156-157). Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad parduodamų įmonių kaina buvo apie 300 eurų. Kiek iš viso A. N. pirko įmonių, negali pasakyti. Paprastai pirkėjas sumoka avansą ir tada būna paruošti pardavimui reikalingi dokumentai (steigimo aktas, įstatai, banko išrašas, įstatinio kapitalo perdavimo aktas, įmonės išrašas, dokumentų perdavimo aktas). Surašomas kasos perdavimo aktas bei akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Šiuo metu jis negali pasakyti, kas pasirašė UAB „Y“ ir UAB „X“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis, tačiau bet kokiu atveju, pasirašo akcininkas. Tokios pavardės kaip U. V., S. S., Č. A., J. B., R. U. jam negirdėtos.

Apklausta teisme liudytoja I. N. nurodė, kad yra UAB „B.“ vadovė. Anksčiau ji dirbo kartu su sutuoktiniu A. N.. Dabar jie santuoką nutraukė. UAB „B.“ ir UAB „S“ ji dirbo buhaltere. UAB „S“ įsteigta 2004 m., o UAB „B.“ 2010 metais. Dirbdama buhaltere tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą. Ši įmonė buvo įsigyta iš V. Š. ir vėliau parduota R. U.. Jis buvo UAB „X“ direktorius. Įmonė prekiavo įvairiomis prekėmis, tarp jų buvo grūdai. Vykdydama savo veiklą įmonė turėjo panaudos sutartį dėl automobilio. Įmonei iki sausio mėn. atstovavo R. U., kuris periodiškai atvykdavo į biurą ir pasakydavo, ką reikia padaryti, ką atspausdinti pagal sudarytą buhalterinių paslaugų sutartį. Ūkinių operacijų įmonė nevykdė. Buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė nedisponuoja kitų įmonių sąskaitomis ir nedaro pavedimų. R. U. aktyviai dalyvavo įmonės veikloje iki 2018 metų sausio mėnesio, kol UAB „X“ nepaskyrė kito direktoriaus. Dabar ji neturi rašytinių įrodymų, kad R. U. aktyviai dalyvavo, bet buvo sudaryta automobilio panaudos sutartis. Jis atstovavo įmonę VMI, o atėjęs į ofisą aiškiai suformuluodavo, kokių dokumentų jam reikia. Nuo 2018 metų sausio mėn. R. U. UAB „X“ vadovu paskyrė kitą asmenį, berods Č. A.. Šis asmuo buvo atvykęs į biurą, vėliau vyko į banką. Po kokio mėnesio R. U. paskyrė UAB „X“ vadovu trečią direktorių, tai buvo U. V.. Šis asmuo uždarė UAB „X“ sąskaitą „Medicinos banke“ ir atidarė sąskaitą „SEB“ banke. Iš tos sąskaitos nusiėmė pinigus ir nuo to laiko, nuo vasario mėnesio UAB „S“ nebegavo banko išrašų. Banko sąskaitą uždarė U. V., nes Č. A. bankas neleido persirašyti sąskaitos. Toliau UAB „X“ vėl keitėsi direktorius ir kovo mėn. buvo paskirtas J. B.. Jei neklysta, tai šis asmuo kai buvo priimtas į darbą, turėjo truputį niuansų su „Sodra“. Po to UAB „X“ buhalterinių paslaugų teikimo sutartis nutrūko ir neatsinaujino. Buhalterinius dokumentus jos atstovaujama įmonė gaudavo el. paštu (duomenys neskelbtini). Kiek buvo kalbėta su U. V., tai galima buvo suprasti, kad jis valdė visas banko sąskaitas. 2018 m. sausio mėn. UAB „X“ prekiavo grūdais su UAB „R“. Sąskaitas išrašinėjo UAB „R“ ir sąskaitos visada vėluodavo. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad UAB „X“ akcijas už 2 500 eurų įsigijo iš V. Š. įmonės turėdama tikslą vėliau jas parduoti, kas ir buvo padaryta. UAB „X“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma elektroniniu būdu naudojantis „Rivile“ apskaitos programa. Apskaitos dokumentus gaudavo el. paštu. Jie buvo kažkurie laikomi. Kai kurie dokumentai likdavo elektroniniai. Popierinių dokumentų nebuvo. Kasos knygos nebuvo. Banko išrašai buvo siunčiami. Visa kita buvo suvedama į apskaitos programą. Sutarčių nelaikė. Programa „Rivilė“ yra sistema, kurioje yra visos įmonės. Apie 2015 m. programos politika pasikeitė ir už kiekvieną įmonę, kuri yra programoje, reikėjo mokėti. Prie kiekvienos įmonės gali prieiti kiekvienas jos įmonės darbuotojas. Programos nėra kompiuteryje. Ji virtuali. Kadangi už įmones reikia mokėti nemažus pinigus, tai jie nereikalingų įmonių atsisako ir tos įmonės yra panaikinamos. UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi programoje. Kai įmonės atsisakė, „Rivilė“ programa tą įmonę ištrina. Jie atsisakė mokėti už šios įmonės programos palaikymą ir tai įvyko 2019 metais. UAB „X“ apskaitą tvarkė iki kovo mėn. Už kovo mėnesį jie turėjo tik dalį dokumentų. Banko išrašų jau neturėjo, o sąskaitų buvo atsiųsta tik dalis. Balandžio mėnesį jau išvis nieko netvarkė. Pats U. V. dar birželio mėn. skambino ir prašė, kad suderintų skolą su UAB „R“. To padaryti jie negalėjo, tai nusiuntė jam tuščią skolos sudarymo aktą. Ji teikė UAB „X“ ataskaitas už visą laikotarpį, kokį UAB „X“ pas juos buvo. Nuo pat pradžios. Nepamena tik, ar teikė ataskaitas už 2018 metų kovą. Dabar dokumentų nėra sistemoje, nes jos niekas nepalaiko. Ji nežino, kaip saugomi dokumentai, ką „Rivilė“ su jais padaro. Kai dokumentai nesaugomi, jie nėra atsakingi už šių dokumentų saugojimą. Atsakingi yra įmonių direktoriai. Jai žinomos buhalterinės apskaitos nuostatos ir, jei neklysta, tai 10 metų turi būti saugomi įmonių apskaitos buhalteriniai dokumentai. Nepamena, ar ji buvo deklaruota VMI kaip apskaitą tvarkantis asmuo. Jie yra samdoma įmonė ir atlieka konkrečią paslaugą. Jie neatlieka dokumentų archyvavimo. Už tai atsakingas įmonės direktorius. Galimai dokumentai ir buvo perduoti. Vėliau nemokėjo „Rivilei“ už paslaugų palaikymą UAB „X“. Kai ji tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą, įmonėje buvo keli vadovai. Pradžioje buvo R. U., tačiau jis nėra davęs nurodymų dėl apskaitos tvarkymo politikos. Neprisimena, kokia buvo sutarta kaina už UAB „X“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jai atrodo, UAB „X“ atsiskaitydavo pavedimais. UAB „X“ sutartį dėl apskaitos tvarkymo turėjo su UAB „B.“. Pas juos nėra išlikę dokumentai. Per tą laikotarpį ji asmeniškai niekam neperdavė UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Paprastai įformina dokumentų perdavimo aktą ir perduoda dokumentus. Kaip buvo tuo metu, ji nepamena. Nepamena, ar kažkam perdavė dokumentus. Greičiausiai perdavė, nes įmonės veikla vyko toliau. UAB „X“ vadovas J. B. buvo paskirtas dar, kai ji tvarkė dokumentus. Tai buvo paskutinis vadovas. 2018 m. kovo mėn. UAB „X“ akcijos buvo parduotos J. B.. A. R. U. pardavė akcijas. UAB „X“ buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis buvo nutraukta su UAB „B.“ 2018 metų kovo pabaigoje, ar balandžio mėnesį. UAB „B.“ ir UAB „S“ buvo įsikūrusios (duomenys neskelbtini). Ten buvo trys kabinetai ir dar viena patalpa. 2018 m. UAB „S.“ dirbo gal 3-4 darbuotojai, UAB „B.“ gal 5 darbuotojai. Šioms įmonėms vadovavo A. N.. Ji neprisimena, kas priėmė sprendimą nutraukti mokėjimą „Rivilei“ už paslaugų palaikymą UAB „X“. Tai buvo bendras jos ir A. N. sprendimas. UAB „X“ nebesikreipė į juos nuo 2018 m. birželio. Buvo matyti, kad ir toliau nesikreips, todėl bendru sutarimu ir nutraukė mokėjimą „Rivilei“. UAB „Y“ buhalterinę apskaitą tvarkė N. S.. UAB „Y“ buvo UAB „L.“ tęsinys. Nuo pradžių buvo „N“, po to buvo UAB „D.“, turtas, sandoriai perėjo į UAB „L“, o paskui viskas persikėlė į UAB „Y“. UAB „L“ 100 procentų akcijų valdė UAB „A“. Jos direktorius buvo U. V.. Tada UAB „Y“ nupirko UAB „A“ su tuo pačiu direktoriumi. Tada UAB „Y“ nupirko ne tik UAB „A“, dar nupirko ir automobilius, kurie buvo UAB „L“. Tada UAB „L“ vykdė laivų remonto paslaugas Latvijoje, UAB „Y“ irgi vykdė tas paslaugas Latvijoje. Abiem įmonėms iš esmės vadovavo U. V. su savo draugu E. M.. UAB „Y“ dokumentus ji gaudavo el. paštu. Buvo keli el. paštai. Vienas buvo (duomenys neskelbtini), o kitas buvo asmeninis (duomenys neskelbtini) Įmonė UAB „A“ veikia lig šiol ir jos atstovaujama įmonė tvarko jos apskaitą. UAB „A“ UAB „Y“ buvo parduota Kazachstano piliečiams. UAB „Y“ apskaita buvo vedama pagal „Rivile“ programą, o dokumentai buvo perduoti naujai direktorei S. S.. Buvo perduoti visi UAB „Y“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Jie buvo susegti į juodos spalvos segtuvą ir perduoti jų biure. Buvo atvykę E. M. ir S. S.. Ji nepamena tos datos, bet perdavimo aktą paprašė surašyti E. M. ir jis perdavė tuos dokumentus S. S.. Dokumentų perdavimo aktas buvo pasirašytas abiejų šalių. Šių asmenų prašymu ji parengė šių dokumentų perdavimo aktą. Kovo mėn., kai buvo nutraukta sutartis su UAB „Soverenu“, jie (E. M. ir S. S.) perėmė dokumentus ir pamatė, kad ne visos ataskaitos pateiktos. Tada jie paprašė pateikti ataskaitas dar už vieną mėnesį. Ataskaitos buvo pateiktos ir dokumentai vėl jiems buvo sugrąžinti. (kodėl pasirašyti du dokumentų perdavimo aktai). Jai atrodo, kad vadovas A. N. perdavė dokumentus. Tuo metu UAB „Y“ vadovu buvo S. S.. Ji kartu su E. M. paprašė pateikti ataskaitas. UAB „B.“ vadovas A. N. perdavė dokumentus S. S.. Dokumentai buvo perduoti popieriniame variante. Elektroniniame variante atrodo nebuvo perduoti. Kadangi įmonių politika skiriasi, todėl UAB „Y“ buhalterinius dokumentus atveždavo, o UAB „X“ dokumentai dažniausiai atsiunčiami el. paštu. Skyrėsi ir jų kiekiai. UAB „X“ buvo keli sandoriai, o UAB „Y“ buvo krūva dokumentų. Įvairūs laivų taisymai, automobilių pirkimai, akcijos ir pan. Buvo visai kitokia apskaita. UAB „X“ pasirašė apskaitos sutartį, berods, su UAB „B.“, o UAB „Y“ su UAB „S“, o paskutinį mėn. tvarkė UAB „B.“. Jie nepraneša apie kiekvieną pateiktą deklaraciją įmonės vadovui. Pas juos yra virš 40 įmonių ir dauguma yra PVM mokėtojos. Teikia deklaracijas neatsakydami už pačios ūkinės operacijos teisingumą. UAB „X“ dokumentai į VMI formaliai eidavo per N. P. prisijungimą. Yra tokia situacija, kai yra sudaryta buhalterinė sutartis su įmonė, tai sutartis nepertraukiama. Vienam ar kitam žmogui išėjus iš rikiuotės, išėjus atostogų ar susirgus, deklaracijos vis tiek pateikiamos. Būna taip, kad jei darbuotojo nėra, tai deklaracija pateikiama per to darbuotojo prisijungimą, jam leidus. Galimai, kad ji teikė deklaracijas 2018 m. per N. P. prisijungimą. N. S. su UAB „X“ jokių ryšių neturėjo. Ji tvarkė UAB „Y“. A. N. UAB „X“ keletą valandų dirbo vadybininku. Jis žinojo šių įmonių direktorius, tačiau neturėjo įtakos direktorių kaitai. Jai yra žinoma šioje byloje liudytojo R. U. išsakyta pozicija. Jeigu ji būtų kitokia, tai jis būtų už viską atsakingas. Jos apklausą atlikusi tyrėja ją vadino melage, gąsdino, kad pasak jos ji duoda melagingus parodymus. Dėl galimai neteisėtų tyrėjos veiksmų niekur nesikreipė, nes yra labai užimtas žmogus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. N. parodė, kad su A. N. išsiskyrė (duomenys neskelbtini) m. Kartu su A. N. įkūrė UAB „S“ ir UAB „B.“. Šiose įmonėse kitoms įmonės teikiamos buhalterinės paslaugos. Nuo 2020 m. liepos mėn. ji yra UAB „B.“ direktorė. Iki tol UAB „B.“ dirbo buhaltere. Jei atsirasdavo klientas, kuriam reikėdavo įmonės veiklos vykdymui, UAB „B.“ arba UAB „S“ įkurdavo įmones arba nupirkdavo įkurtas, jas sutvarkydavo ir parduodavo klientui. Taip darydavo, kad pritraukti klientų, kuriems būtų teikiamos buhalterinės paslaugos. UAB „X“ ji pirko iš V. Š.. R. U. asmeniškai nepažinojo. Jis buvo A. N. pažįstamas. A. N. jai pasakė, kad R. U. veiklos vykdymui reikia įmonės. Tada ji savo vardu iš V. Š. nupirko UAB „X“. Akcijų pirkimas buvo įformintas notariškai. Už įmonę atsiskaitė grynais V. Š. ar jo įmonei. Už įmonę mokėjo 2 500 eurų. Būdama UAB „X“ direktore ji parašė įgaliojimą UAB „B.“ buhalterei N. P., kad ji teiktų VMI, Sodrai deklaracijas, ataskaitas. Ar deklaracijas, ataskaitas teikė N. P. ar kitas asmuo jos vardu, nežino. UAB „X“ direktore ir akcininke ji buvo maždaug mėnesį laiko. Po mėnesio įmonę pardavė R. U.. UAB „X“ buvo parduota dalimis. Buvo pasirašytos akcijų pirkimo pardavimo sutartys. Taip buvo todėl, kad R. U. neturėjo iš karto visų pinigų. R. U. įmonę pardavė už 2 500 eurų. Pinigus grynais už UAB „X“ jai mokėjo R. U.. R. U. su UAB „B.“ pasirašė sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo, UAB „X“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tuo metu ji dirbo buhaltere ir tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą. R. U. UAB „X“ direktoriumi buvo iki sekančių metų sausio mėn. Tuo metu kai R. U. buvo direktoriumi, UAB „X“ pirko ir pardavė grūdus. Kiek prisimena, grūdai buvo pirkti iš Estijos kažkokios įmonės ne PVM mokėtojos ir iš Lietuvos įmonių, ne PVM mokėtojų. Buhalterinės apskaitos dokumentus įtraukimui į buhalterinę apskaitą jai pateikdavo R. U. arba atsiųsdavo el. paštu (duomenys neskelbtini) ar kažkokio panašaus. 2018 m. sausio mėn. R. U. UAB „X“ direktoriumi paskyrė kitą žmogų. Nuo to laiko R. U. UAB „X“ veikla nesidomėjo ir dokumentų neteikdavo. R. U. dar buvo UAB „X“ akcininkas, todėl jo prašymu ji paruošė akcininko sprendimą dėl direktoriaus paskyrimo. Tai vyko UAB „B.“ patalpose. Dalyvavo R. U., A. N. ir naujasis direktorius Č. A.. Šio asmens veido bruožų neįsidėmėjo, nes sunkiai įsimena veidus. Č. A. buvo vidutinio ūgio, „kūdas“. Jį atlydėjo (duomenys neskelbtini) U. V. ir E. M.. Šiuos (duomenys neskelbtini) ji pažįsta, nes jie yra jos įmonės klientai maždaug nuo 2012 metų. Tiksliai pasakyti, ar buvo vienas, ar abu. R. U. pasirašė vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo direktorių paskyrė Č. A.. Tuo metu, kai direktorius buvo Č. A., prasidėjo sandoriai su UAB „R“. UAB „X“ parduodavo UAB „R“ grūdus. Pagal dokumentus UAB „X“ parduodamus grūdus pirkdavo iš UAB „Y“. Dokumentus įtraukimui į buhalterinę apskaitą gaudavo iš UAB „X“ el. pašto, kuris buvo (duomenys neskelbtini) ar kažkoks panašus. Kas pateikdavo dokumentus, nežino. Maždaug po mėnesio R. U. nurodymu ji paruošė kitą sprendimą, kuriuo direktoriumi paskirtas U. V.. Kaip ji suprato, bankas Č. A. atsisakė suteikti teisę naudotis UAB „X“ vardu banko sąskaita, todėl buvo pakeistas direktorius. R. U. nurodymu parašė sprendimą, kuriuo direktorius buvo paskirtas U. V.. Tuo metu, kai U. V. buvo direktorius, jis nuėmė grynais apie 17 000 eurų ir buvo uždaryta banko sąskaita „Medicinos banke“ ir atidaryta banko sąskaita „SEB“ banke. Kodėl reikėjo pakeisti banko sąskaitą, nežino. Direktoriumi esant U. V., dokumentus įtraukimui į apskaitą gaudavo iš to paties el. pašto (duomenys neskelbtini), niekas nepasikeitė. Dar vykstant UAB „X“ sandoriams su UAB „R“, R. U. įmonę pardavė J. B.. Įmonė buvo parduota pardavimą tvirtinant notariškai. Ar naująjį direktorių paskyrė R. U., ar naujasis akcininkas, neprisimena. Ji UAB „X“ dokumentų niekam neperdavė. Dokumentų įtraukimui į apskaitą pateikdavo mažiau. UAB „B.“ direktorius tuo metu buvo A. N.. Jis surašė UAB „X“ dokumentų perdavimo aktą. Šį aktą ji kažkam atidavė - ar VMI, ar bankroto administratoriui. Ar A. N. perdavė UAB „X“ dokumentus, nežino. Pačio dokumentų perdavimo fakto nematė. UAB „Y“ apskaitą tvarkė UAB „S“. UAB „Y“ apskaitą tvarkė N. S.. Kiek žino, UAB „Y“ grūdus pirko iš lietuviškų įmonių ne PVM mokėtojų bei iš latviškų įmonių ne PVM mokėtojų, o pardavė UAB „X“. Apie UAB „Y“ žino tai, kad į UAB „Y“ buvo perkeltas UAB „L“ turtas: trys lengvieji automobiliai. Automobiliai buvo naudojami Latvijoje, nes į el. paštą (duomenys neskelbtini) ateidavo didelis kiekis baudų už greičio viršijimą, ne vietoje pastatytą automobilį Latvijoje. UAB „L“ jai yra žinoma. Ji tvarkė jos buhalterinę apskaitą. UAB „L“ vadovavo U. V.. UAB „Y“ konkrečių įsigijimo aplinkybių nežino. Tiesiog žino, kad ją buvo įsigijęs A. N., tikslu parduoti. Kada, kaip ir kam buvo parduota UAB „Y“, kas buvo direktoriai, nežino. Iš UAB „L“ į UAB „Y“ buvo perkelti ir sandoriai, t. y. veikla susijusi su SIA „T“, SIA „G“. Seni klientai el. laiškus UAB „B.“ siunčia el. paštu (duomenys neskelbtini). Šiame pašte yra išlikę U. V. siųsti laiškai, kuriuose yra sąskaitos faktūros, įrodančios UAB „L“ sandorius su SIA „T“, SIA „G“. Su tomis pačiomis įmonėmis sandorius vėliau turėjo ir UAB „Y“. Kaip ir kam buvo perduoti UAB „Y“ buhalterinės apskaitos dokumentai, ji nežino. Dokumentų perdavimo fakto nematė. Matė tik pasirašytus dokumentų perdavimo aktus. Jie buvo saugomi UAB „B.“ (t.8 tomas, b. l. 23-25).

Apklausta teisme per „Zoom“ platformą liudytoja S. S. nurodė, kad jai teko susitikti ir bendrauti su kaltinamuoju A. N.. Jie susitiko (duomenys neskelbtini). Tai įvyko labai seniai, todėl susitikimo datos neatsimena. Reikėjo pasirašyti dokumentus, kad jos vardu atidarytų firmą. Ji pasirašė tuos dokumentus, nes jai reikėjo pinigų. Daugiau nieko nedarė. Gavo tik 50 eurų. Pirmą kartą pasirašė vieną dokumentą. Paskui reikėjo perrašyti firmą ant kito žmogaus ir jai vėl reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Pas ją atvažiavo, ją pasiėmė ir važiavo tvarkyti dokumentus. Taip buvo kokius 4-5 kartus tikrai. Su A. N. ją supažindino K., bet jo nėra gyvo. Jo pavardė jei neklysta D.. A. A. pas ją į (duomenys neskelbtini), ją pasiėmė ir nuvežė į (duomenys neskelbtini). Ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos visai nežino. Neatsimena vietos, kur (duomenys neskelbtini) ją atvežė. Dokumentų pasirašymas buvo bute. Paskui pas notarą važiavo. Reikėjo perrašyti firmą ant kito žmogaus. Pirmą kartą, kai važiavo, tai firma buvo ant jos. Paskui perrašė ant kito. Firmos pavadinimo neatsimena. Kai perrašė, ji buvo direktorė. Kiekvieną kartą už atvažiavimą ji gaudavo po 50 eurų. Pirmą kartą 50 eurų sumokėjo K., o paskui mokėjo A. N.. Dar ji važiavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) banką. Norėjo jie pinigus išsiimti iš banko sąskaitos. Tų pinigų neišėmė, nes sąskaita buvo blokuota ar areštuota.

Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad jos išsilavinimas (duomenys neskelbtini) klasės. Yra dirbusi (duomenys neskelbtini) darbą, susijusį su žvejyba. Reikėjo žuvis ant kabliukų dėti. Prieš tai nėra buvusi įmonės direktorė ar akcininkė. Ji nieko nesuprato, kas tai buvo. Ji niekur nemokėjo. Už viską mokėjo A. N.. Buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bankuose. Į (duomenys neskelbtini) dar važiavo. Neatsimena, ar buvo (duomenys neskelbtini) mieste. Banke buvo išduotos mokėjimo kortelės, bet pas ją jų nėra. Viskas iš karto buvo atiduota A. N.. Ji nežino, su kokioms įmonėmis UAB ,,Y“ turėjo ūkinius santykius. Ji nieko neklausė, nes nelabai suprato tokius dalykus. UAB ,,Y“ veiklos ir buhalterinių dokumentų nėra mačiusi. Tų dokumentų neturėjo ir neturi. (duomenys neskelbtini) esančiame banke buvo su A. N.. Jis sakė, kad areštuota sąskaita, kad reikia kažkokių dokumentų, kad galėtų išsiimti pinigus. Banke jie buvo dviese. Kai važinėjo su A. N., buvo dar vienas žmogus, kurį matė tik vieną kartą. Važinėjo su mašina, kurią vairavo A. N.. Kai ją vežė pirmą kartą, tai vežė K.. Paskui važiavo su A.. Pas notarą buvo ji, A. N. ir dar du žmonės. Jų vardų neatsimena, nes ilgas laiko tarpas praėjo. Jie trise dokumentus pasirašinėjo. Pasirašinėjo ji ir du vyriškiai, bet ne A. N.. Kai pasirašė dokumentus pas notarą, ne iš karto ėjo į banką. Tik pirmą kartą iš karto ėjo į banką. Du vyriškiai buvo, kai ji perrašinėjo firmą ant kito žmogaus. Kai perrašė ant jo firmą, irgi ėjo pas notarą. Abu kartus buvo du vyriškiai. Jei neklysta, ėjo į Medicinos banką, (duomenys neskelbtini). Bankas išdavė kortelę ir interneto kortelė buvo. Iš banko viską pasiėmė A. N., kuris mokėjo notarui. Iš tų kitų vyrų, tai vieno vardas buvo A., kito vardo neatsimena. M. pavardė turbūt girdėta. Nežino, kur girdėjo. U. pavardė tikrai negirdėta. UAB ,,L“ girdėta įmonė. Turbūt pas notarą girdėjo jos pavadinimą, kai buvo ten antrą kartą. Ant byloje esančių ir jai parodytų dokumentų (2 t. b.l. 103 ir t. 6 b.l. 83) yra jos parašai. Vienas dokumentas tikrai buvo pasirašytas pas notarą, o kur kitas, neatsimena. Be jos ir vyrų buvo ir moteris, kuri buvo bute, kuris buvo įrengtas kaip ofisas. Jos vardo neatsimena. Ji spausdino dokumentus. Įmonės direktore jai teko būti tik vieną kartą. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai, kuriuos teismas pagarsino, yra teisingi.

Apklausta 2020 m. liepos 31 d. specialia liudytoja ir 2022 m. birželio 6 d. liudytoja S. S. parodė, kad UAB „Y“, jai žinoma. Turėjo pažįstamą K., pavardės nežino, kurį vadino D.. Ar tai jo pavardė ar pravardė, ji nežino. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Jau antri metai, kaip K. miręs. 2018 m., tiksliai datos neprisimena, K. ją supažindino su lietuviu A., kurio pavardės nežino. Kiek supranta, K. su A. bendravo seniai. Kas juos siejo, nežino. A. jai pasiūlė pabūti UAB „Y“ direktore. Tuo metu buvo ir K., bet siūlė A.. Už tai, kad ji bus direktore, A. žadėjo mokėti į mėnesį jai po 100 eurų. Tuo momentu ji niekur nedirbo ir jai reikėjo pinigų, todėl sutiko. Ji A. neklausė, kodėl jam reikia, kad ji būtų direktore, o A. ir neaiškino. Pokalbis vyko (duomenys neskelbtini), A. džipe „Nissan“, jos gyvenamojo namo kieme. Praėjus kiek laiko, K. ją nuvežė į (duomenys neskelbtini), sakė, dėl UAB „Y“ atidarymo. (duomenys neskelbtini) susitiko su A.. A. nuvežė ją pas notarą. Kokiu adresu ir notaro pavardės neprisimena. Notaro kabinete buvo ji, A. ir dar vienas vyriškis. To vyriškio vardo pavardės nežino, bet jai atrodo, kad jis buvo rusas, nes kalbėjo rusiškai. Kaip suprato, jis buvo UAB „Y“ direktorius ir nuo jo įmonę perrašė jai. Pas notarą A. jau buvo viską sutaręs, jai reikėjo tik pasirašyti dokumentus. Ji pasirašė jai paduotus dokumentus. Tas vyriškis rusas, buvęs pas notarą, pasirašė tuos pačius dokumentus, kaip ir ji. Kokie tai buvo dokumentai, nežino, jų neskaitė, bet A. sakė, kad pasirašydama tuos dokumentus, ji tampa UAB „Y“ vadove. Matė, kad už notaro paslaugas sumokėjo A.. Iš notaro A. nuvedė ją į „Medicinos banką“. Kaip suprato, tame banke įmonės vardu ji atidarė sąskaitą. A. buvo su ja banke ir sakė, ką daryti. Tiksliai negali pasakyti, ar ji atidarė sąskaitą, ar sąskaita buvo atidaryta. Gal tik perrašė ją savo vardu. Banke buvo sudaryta elektroninės bankininkystės sutartis. Kiek žino, buvo gauti prisijungimai prie elektroninės bankininkystės. Visus banke gautus dokumentus, prisijungimus pasiėmė A.. Ji tiksliai net nežino, kas jai buvo duota, bet viską, ką davė banke, iš karto paėmė A.. Ji nesijungė prie įmonės sąskaitos per internetinę bankininkystę, nevykdė atsiskaitymų su kitomis įmonėmis. Maždaug po pusės metų, tiksliai datos neprisimena, ji pasikeitė pasą. A. jai paaiškino, kad bankui reikėjo pateikti naujus jos paso duomenis. Tada A. ją paėmė iš namų ir nuvežė į (duomenys neskelbtini), į „Medicinos banką“. Banke ji pateikė savo naujo paso duomenis. Banke jokių dokumentų, naujų prisijungimų negavo. A. ją parvežė namo. Tą kartą jai A. sumokėjo 50 eurų už sugaištą laiką. Per visą tą laiką, kai buvo direktore, A. jai nemokėjo žadėtų 100 eurų į mėnesį. Jo neklausė, kodėl nemoka. A. žadėjo atvažiuoti po mėnesio, sakė, reikės uždaryti įmonę. Bet daugiau A. nebuvo atvažiavęs. Žino, kad UAB „Y“ registruota (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Kur yra įmonės buveinė, nežino. Ten nėra buvusi. Kokią veiklą vykdė UAB „Y“, nežino. Ji realiai UAB „Y“ nedirbo. Buvo tik įrašyta, kad direktorė ir jokių funkcijų nevykdė. Atlyginimo negavo. Kaip suprato, UAB „Y“ vadovavo ir direktoriaus pareigas ėjo A., nes jis nurodė jai ką daryti ir tvarkė visus UAB „Y“ reikalus. Jis pasiėmė visus dokumentus, kuriuos ji pasirašė tiek pas notarą, tiek banke. Su kokiomis kitomis įmonėmis buvo vykdomi ūkiniai-komerciniai sandoriai, nežino. Neatstovavo UAB „Y“ sandoriuose su kitomis įmonėmis. Jai UAB „Y“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai perduoti nebuvo. Ar pasirašė dokumentų perėmimo aktą, nežino. Pasirašė daug dokumentų, kuriuose nurodė pasirašyti A., bet kokie tai buvo dokumentai, nežino. Kai su A. nuvažiavo į banką (duomenys neskelbtini), banko darbuotoja paklausė A., kas jis toks yra. Tada A. banko darbuotojai pasakė, kad jis yra UAB „Y“ buhalteris. Iš to ji žino, kad UAB „Y“ buhalterinę apskaitą tvarkė A.. Mano, kad buhalterinės apskaitos dokumentai turėjo būti pas A.. Jai UAB „Y“ buhalterinės apskaitos dokumentai tikrai nebuvo perduoti. Vardas ir pavardė E. M. girdėta, bet kur ir kada, nežino. Jai negirdėta UAB „R“. UAB „Y“ ji nedirbo, apie įmonės vykdomą veiklą nieko nežino. Nežino apie UAB „Y“ bankroto bylos iškėlimą. Kai su A. važiavo į banką (duomenys neskelbtini), A. sakė, kad po mėnesio įmonė bus uždaryta. Apie įmonių atidarymą, jų uždarymą ji nesuprato (t.8,b. l. 7-9, 15-17,19-21).

2020 m. liepos 31 d. S. S. atpažino A. N. kaip asmenį, kuris jai pasiūlė būti UAB „Y“ direktore, vežė pas notarą, į bankus (t.8, b. l. 10-14). 2022 m. birželio 6 d. nutarimu S. S.panaikintas 2020 m. liepos 27 d. suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Po to ji apklausta liudytoja bendra tvarka (t.8 b. l. 15-17).

Apklaustas teisme liudytojas R. U. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. N.. Liudytojas prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus ir atsakė į proceso dalyvių klausimus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. U. parodė, kad žino UAB „X“. Jis turėjo savo įmonę „U“ ir buvo jos direktorius. Vėliau sustabdė jos veiklą. Tuo metu, kai turėjo įmonę, A. (pavardės neatsimena) jam pasiūlė tapti įmonės UAB „X“ direktoriumi. Jis sutiko, tačiau faktiškai neužėmė tokių pareigų. Realiai nedirbo šios įmonės direktoriumi. Kai A. pasiūlė dirbti šioje įmonėje, jam sakė, kad turi daug įmonių ir jam reikia įmonės direktoriaus. Darbo sutartį tikriausiai paruošė A. žmona. Ją pasirašė UAB „X“ patalpose. Kiek atsimena, pirmus du mėnesius gavo po 150 Eur atlyginimo. Daugiau nieko negavo. Trečią mėnesį žadėjo vėliau pervesti atlyginimą, o ketvirtą mėnesį A. pasakė, kad jis nereikalingas ir yra atleidžiamas. Pinigus jam A. davė grynais. Jokio dokumento jis nepasirašė. (duomenys neskelbtini) prospekte, prie „Rimi“ parduotuvės pasidarė UAB „X“ antspaudą savo, kaip direktoriaus vardu. Sąskaitą atidarė „Medicinos banke“, adresu (duomenys neskelbtini). Kai atsidarė sąskaitą ir pasiėmė antspaudą, tuo metu buvo vienas. A. davė jam dokumentus, kuriuose jis buvo įrašytas kaip direktorius. Neatsimena, kokie tai dokumentai. Juos panaudojo paimant antspaudą bei atsidarant banko sąskaitą. Kas paruošė minėtus dokumentus, nežino, bet padavė juos A.. Į kitas valstybės įstaigas, kaip UAB „X“ direktorius nesikreipė. Galėjo būti parašytas įgaliojimas atstovauti jį, kaip šios įmonės direktorių. UAB „X“ buveinė buvo (duomenys neskelbtini). Ten yra buvęs gal 3-4 kartus. Pasirašė dokumentus, perdavė antspaudą ir banko sąskaitos dokumentus A.. A. sakė, kad įmonė turės užsiimti grūdų prekyba (perpardavinėjimu). Nežino, kokie sandoriai buvo vykdomi ir juose nedalyvavo. Kokius ūkinius-finansinius sandorius UAB „X“ turėjo su SIA „C“, nežino. Kadangi jis nedirbo UAB „X“, kas tvarkė buhalterinę apskaitą, nežino. Jis, kaip įmonės direktorius, jokių buhalterinių dokumentų nėra gavęs, matęs ir nežino, ar tokie išvis egzistuoja. Atsidarė banko sąskaitą „Medicinos banke“ A. nurodymu. Buvo sudaryta elektroninės bankininkystės sutartis. Neatsimena, ar gavo banko mokėjimo kortelę. Visus dokumentus ir daiktus, susijusius su banku, jis atidavė A.. Jis nė karto nesinaudojo, neprisijungė prie elektroninės bankininkystės, neišsigrynino pinigų, nesudarinėjo finansinių operacijų su kitomis įmonėmis. Kas įformino jo atleidimą iš darbo, nežino. Tokie asmenys kaip Č. A., J. B., U. V. jam negirdėti. UAB „Y“, UAB „R“ jam nėra žinomos (t.7 b. l. 129-132).

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus R. U. nurodė, kad netekus UAB „X“ direktoriaus pareigų jam teko vieną kartą susitikti su A. N.. Jis norėjo, kad A. N. jam padėtų parduoti jo paties įmonę, tačiau tai padaryti nepavyko. Iš pradžių A. N. pažadėjo tai padaryti, o vėliau pasakė, kad neturi laiko ir pan. A. N. pasiūlymu UAB „X“ akcijų jis nepirko, nes neturėjo pinigų. Tiesiog pasirašė tuos dokumentus. Tą pačią dieną, kai pasirašė dokumentus, jam nurodė padaryti įmonės antspaudą ir atsidaryti banke sąskaitą. Visa tai padaręs duomenis atidavė A. N.. Jam buvo pasakyta, kad reikės Lietuvoje ieškoti žmonių, kurie pardavinėja grūdus. Tie grūdai turėtų „važiuoti“ į Latviją. Jis tai sugebėjo padaryti, bet vieną kartą netiko grūdų kaina, kitą kartą jų kiekis. Tuo viskas ir pasibaigė. Jis nežinojo, kaip čia viskas yra daroma. Žinojo, kad A. N. nusimano versle, todėl juo pasitikėjo. Jis nežino Akcinių bendrovių įstatymo ir nežino, kokios yra Akcinės bendrovės vadovo funkcijos. Kažkada jis buvo jam priklausančios mažos įmonės vadovas. Buvo ir vadovas, ir krovikas. Turėjo savo kebabinę. Jis nežino, kokie žmonės dirbo UAB „X“ ir kokį turtą turėjo įmonė. Gal ir pasirašinėjo ofise įgaliojimą. Kas susiję su dokumentais, tai ofise viską atspausdindavo ir paduodavo A. N. žmona. Dažniausiai ofise A. N. būdavo vienas, arba su žmona I.. Jis nežino UAB „X“ el pašto. Jis asmeniškai nėra teikęs jokių įmonės veiklos dokumentų. Jeigu buvo kažkokie dokumentai, tai juos paruošė arba I., arba A. N.. Prie UAB „X“ banko sąskaitos jam neteko jungtis. Jis neturėjo jokių prisijungimų. Nežino, kokias ūkines operacijas atlikinėjo ši įmonė. Santykiai nutrūko, nes pasakė, kad yra finansinės problemos. Jis nereikalingas ir yra atleidžiamas. Reagavo ramiai. Parašė prašymą ir viskas. Dėl UAB „X“ akcijų pardavimo, tai jam paskambino A. N. ir pasakė, kad parduoda UAB „X“ ir jis turi atvažiuoti pas notarą. Jam atvykus iš karto nebuvo įleistas. Reikėjo pas notarą palaukti. Paskui pakvietė ir jis pasirašė kažkokius dokumentus. Pas notarą be A. N. ir notarės buvo dar kažkoks žmogus. Notarų biuras buvo (duomenys neskelbtini) mieste. Kam buvo parduotos UAB „X“ akcijos, nežino ir už jų pardavimą jam nebuvo sumokėta. Jis atsimena akistatą su I. N.. Jos metu duoti jo parodymai teisingi. Jis suprato, kad buvo formalus UAB „X“ vadovas. Jam nežinomi tokie asmenys, kaip Č. A., U. V., J. B., ar UAB „Y“. Jis nepasirašinėjo dokumentų, kai keitėsi UAB „X“ vadovai. Neatsimena, kad jam atstovaujant UAB „X“ vyko jos patikrinimas. Jis buvo kviečiamas į VMI, bet neatsimena, ar tai buvo tas laikotarpis, kai vadovavo UAB „X“, ar jau po to. VMI jam buvo duota anketa su klausimais, į kuriuos reikėjo atsakyti. Dėl ko konkrečiau buvo kviečiamas į VMI, neatsimena. Buvo panašūs klausimai, kaip ir atliekant apklausą FNTT. Jo klausė, ar jis buvo direktorius, ar buvo kažkokie sandoriai ir pan. Tai buvo 2017-2018 metai. Kad yra kviečiamas į VMI, jis galėjo pranešti tik A. N., tačiau nepamena, ar jam skambino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. U. iš jam parodytų nuotraukų atpažino A. N. ir I. N., kaip asmenis, apie kuriuos jis davė parodymus (t.7 b. l. 133-135, 136-138).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus liudytojo R. U. akistatą su įtariamuoju A. N. liudytojas parodė, kad A. N. jam pasiūlė dirbti jo įmonėje direktoriumi. Tai galėjo būti UAB „X“. Jis sutiko būti šios įmonės vadovu. A. pasakė, kad jis turės ieškoti grūdų pardavėjų (duomenys neskelbtini) apskrityje. Jis surado du grūdų pardavėjus ir informaciją perdavė A.. Visus nurodymus jam duodavo tik A.. Neprisimena, ar pasirašė kokius dokumentus. Jei duodavo pasirašyti kokius dokumentus, tai juos paduodavo tik A.. Su kitais asmenimis dėl UAB „X“ reikalų nebendraudavo. Niekas be A. neduodavo nurodymų dėl UAB „X“. Jis nežinojo, koks UAB „X“ įstatinis kapitalas, akcijų vertė. UAB „X“ akcijų nepirko ir pinigų už akcijas niekam nemokėjo. A. jam davė pasirašyti UAB „X“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kurias jis pasirašė. Kas prieš tai buvo UAB „X“ akcininkas, jis nežino. Nesuprato, kad pasirašydamas akcijų pirkimo pardavimo sutartis tampa įmonės savininku. Nežino, kodėl akcijų pardavimas nebuvo įformintas pas notarą. Viską sprendė A.. UAB „X“ direktoriumi dirbo keletą mėnesių. Už du ar tris mėnesius gavo po 500 eurų. Atlyginimą išmokėjo A.. Mokėjo grynais. UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir kiti dokumentai jam nebuvo perduoti. Kur buvo dokumentai, nežino. Jis žinojo, kad A. yra buhalteris, tai mano, kad jis tvarkė apskaitą ir pas jį yra įmonės apskaitos dokumentai. Jei teisingai prisimena, buvo pasirašyta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su A. įmone. Kokią veiklą vykdė UAB „X“, kai jis buvo direktorius, nežino. Jis nedalyvavo nei viename sandoryje. Tą pačią dieną, kai pasirašė dokumentus, kad tapo UAB „X“ vadovu, A. jam liepė nuvažiuoti padaryti antspaudą ir nuvažiuoti į „Medicinos banko“ padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), atidaryti UAB „X“ banko sąskaitą. A. nurodymu padarė įmonės antspaudą, atidarė banko sąskaitą, sudarė sutartį dėl elektroninės bankininkystės. Antspaudą, iš banko gautus dokumentus ir dokumentus susijusius su prisijungimu prie elektroninės bankininkystės, tą pačią dieną, kai gavo, atidavė A.. Pats prie UAB „X“ banko sąskaitos nesijungė. Su kokiomis įmonėmis turėjo sandorius UAB „X“, nežino. Dėl UAB „X“ akcijų pardavimo jam paskambino A.. Pasakė, kad UAB „X“ reikalai blogėja, kad reikia perrašyti akcijas. A. pasakė, kad reikia važiuoti pas notarą į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) visi notarai užimti. Į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo savo automobiliu. Ilgai stovėjo kieme prie notaro pastato, laukė A. skambučio. Jam paskambino A. ir pasakė užeiti. Kai užėjo į kabinetą, ten buvo notarė, A. ir pilietis iš (duomenys neskelbtini). Pas notarę ant stalo matė (duomenys neskelbtini) pilietybės pasą. Notaro kabinete pasirašė akcijų pardavimo sutartį, kad parduoda akcijas (duomenys neskelbtini) gyventojui. Pinigų jam nemokėjo nei (duomenys neskelbtini) gyventojas, nei A. (t.8 b. l. 27-31).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus liudytojo R. U. akistatą su liudytoja I. N. liudytojas R. U. parodė, kad A. N. ir I. N. neprašė jam surasti ir nupirkti įmonę. Jis neturėjo tikslo vykdyti verslą. A. jam pasiūlė tapti įmonės direktoriumi. Sutiko būti įmonės direktoriumi, nes norėjo gauti papildomų pajamų. Susitiko A. ofise (duomenys neskelbtini) g. Ten A. davė pasirašyti dokumentus. Nežino, kokie tai buvo dokumentai. Nežinojo, kad yra įformintas UAB „X“ akcijų pirkimas. Nežino, kas buvo UAB „X“ akcininkas prieš jį. Už UAB „X“ akcijas pinigų nemokėjo. Kaip buvo įformintas akcijų pirkimas, nežino. Galimai pasirašė sutartį su UAB „B.“ dėl UAB „X“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. A. sakė, kad jis yra buhalteris, galės tvarkyti buhalterinius įmonės dokumentus. Ar pasirašė vienintelio akcininko sprendimus, kuriais UAB „X“ direktoriais paskirti Č. A., U. V., nežino. Šitų pavardžių nėra negirdėjęs, asmenys jam nėra žinomi. Visus dokumentus pasirašydavo ofise (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur visada būdavo A.. Tame kabinete, kuriame būdavo A., dažnai būdavo A. žmona I.. Visus dokumentus paduodavo pasirašyti A.. I. tuos dokumentus atspausdindavo. Jis pasirašydavo, nes pasitikėjo A. ir I. (t.8 b. l. 34-36).

Apklausta teisme liudytoja N. P. paaiškina, kad pažįsta kaltinamąjį A. N.. Juos sieja darbiniai santykiai. 2009 metais ji pradėjo dirbti UAB buhalterinės apskaitos įmonėje UAB ,,S“. UAB ,,X“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „S“. Jai, kaip UAB „S“ buhalterei buvo suteiktas įgaliojimas teikti VMI UAB ,,X“ deklaracijas, tačiau matyt pasikeitė planai ir deklaracijų ji neteikė. Jos vardu jas teikė kitas UAB „S“ darbuotojas. UAB „S“ buvo praktika, kad įgaliojimas suteikiamas kokiam nors darbuotojui (pvz. jai), o kai kitas asmuo tvarko tos įmonės buhalteriją, tai per ją gali teikti VMI deklaracijas. Įgaliojimas reikalingas, kad galėtų prisijungti prie VMI svetainės ir pateikti deklaracijas. Įgaliojimas suteikiamas vienam asmeniui, tačiau būna, kad viską daro kitas asmuo. Dabar šito nėra. Dabar beveik visi įmonių direktoriai turi el. parašus. Anksčiau buvo problema su įgaliojimais. Negali juk ištisai skambinti, kad pajungtų prie VMI, kad pateikti deklaracijas. Dešimt įgaliojimų nebūna. A. N. buvo UAB „S“ direktorius. A. N. neatneša kitų įmonių dokumentų. Juos atneša aptarnaujamų įmonių direktoriai arba juos siunčia el. paštu. UAB ,,X“ apskaitos ji netvarkė ir jokių dokumentų ar deklaracijų nematė. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad jai pradėjus dirbti UAB ,,S“, darbo sutartį sudarė su A. N.. Įmonėje dirbo gal trys buhalterės. Darbas buvo paskirstomas pagal klientus, įmones. A. N. jai pasakydavo, kokios konkrečiai įmonės jai priskirtos. Kaip šis paskyrimas buvo įformintas, negali pasakyti. UAB ,,X“ jai girdėta iš bendrų kalbų buhalterijoje. Su UAB ,,X“ vadovais nebendravo ir jų nematė. UAB ,,X“ buhalterinės apskaitos tvarkymas jai nebuvo deleguotas. Įgaliojimas buvo suteiktas, kai buvo pasirašyta sutartis su UAB ,,X“ dėl buhalterijos tvarkymo. Ji turėjo prisijungimą ir įgaliojimą. Prisijungime yra slaptažodis, kuris suteikiamas VMI. Galima prisijungti per elektroninę bankininkystę. Prie VMI sistemos jungėsi kaip fizinis asmuo. Ten gali jungtis arba per banką, arba per elektroninį parašą. Ji jungėsi ir taip, ir taip. Turėjo elektroninį parašą. Be elektroninio parašo Sodros nepasirašysi. Elektroninis parašas, bankininkystė arba slaptažodis. Jos elektroninis parašas buvo USB ir visą laiką įstatytas į jos kompiuterį bei paliktas darbe. Čia gal ir nėra labai normali praktika, bet kitos išeities nėra. Nežino, kaip kiti darbuotojai saugo savo prisijungimo duomenis. UAB ,,X“ deklaracijos jai nežinomos ir jų neteikė. Jos kabinete dirbo I. N.. Dirbdama UAB ,,S“ tvarkydavo 10-20 įmonių buhalteriją. Įmonės vadovas A. N. spręsdavo, jeigu keičiasi įmonės, kam tvarkyti buhalteriją. Tas pats klientas negalėjo būti dviejuose įmonėse, kad jam tvarkytų buhalteriją UAB ,,S“ ir UAB ,,B.“.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. P. parodė, kad 2018 metais UAB „X“ buhalterinės apskaitos netvarkė. UAB „X“ apskaitos dokumentų įtraukimui į buhalterinę apskaitą jai niekas nėra pateikę. UAB „X“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų 2018 m. ji neteikė. Kur buvo saugomi ir laikomi UAB „X“ apskaitos dokumentai, ji nežino. Kam buvo perduoti UAB „X“ apskaitos dokumentai, nutraukus buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, nežino. Deklaracijos galėjo būti pateiktos, pasinaudojant jos tapatybe. Įmonėje taikoma tokia vidinė tvarka, kad nesant darbuotojui, kuris įgaliotas tvarkyti konkrečios įmonės buhalterinę apskaitą, turėdamas jos elektroninio parašo prisijungimą, kitas darbuotojas gali prisijungti prie VMI sistemos ir gali pateikti deklaracijas jos vardu. Tokia tvarka yra todėl, kad atostogaujant ar nesant darbuotojui deklaracijos vis tiek turi būti laiku pateiktos. Pas juos UAB „B.“ dirba nedaug darbuotojų, todėl žino vienas kito prisijungimą ir gali tvarkyti ir teikti deklaracijas tų asmenų vardu. Įgaliojimus tvarkyti įmonės buhalteriją jiems skiria kliento (įmonės) direktorius. Įgaliojimas tvarkyti UAB „X“ galėjo būti jai suteiktas, bet nėra tikra, nes neatsimena. Jeigu per ją, kaip išorinį vartotoją, deklaracijos buvo pateiktos, galimai turėjo įgaliojimą matyti UAB „X“ informaciją ir teikti deklaracijas (t.7 b. l. 182-184).

Apklausta 2022 m. gruodžio 14 d. teisme liudytoja N. S. nurodė, kad kaltinamąjį A. N. pažįsta kaip darbdavį. Ji tvarkė UAB „Y“ buhalterinę apskaitą. Nuo 2004 metų ji dirbo UAB ,,S“. Tada direktorius buvo A. N.. Paskui buvo sukurta įmonė UAB ,,B.“. Ji dirbo ir šioje bendrovėje. Abi bendrovės buvo viename ofise. UAB ,,Y“ dokumentus gaudavo dauguma el. paštu, tačiau būdavo, kad tuos dokumentus atveždavo ir pats direktorius. Teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duoti parodymai.

Apklausta 2022 m. kovo 16 d., liudytoja N. S. parodė, kad 2017-2018 m. tvarkė UAB ,,Y“ buhalterinę apskaitą. Buhalterinę apskaitą tvarkė kaip UAB ,,B.” ir kaip UAB ,,S” darbuotoja. Kas jai pavedė jai tvarkyti UAB ,,Y” buhalteriją neprisimena. UAB ,,Y“ apskaitos dokumentus įtraukimui į buhalterinę apskaitą jai pateikdavo elektroniniu paštu, į įmonės elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Apskaitos dokumentai buvo pateikiami kartą per mėnesį. Neatsimena, kas pateikdavo buhalterinės apskaitos dokumentus. 2018 m. ji pateikė VMI UAB ,,Y“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas. Atskiro pavedimo teikti deklaracijas negavo. Tai darė, kaip buhalterė tvarkanti šios įmonės buhalteriją. Duomenis, kuriuos ji įrašė į PVM deklaracijas, UAB ,,Y” jai pateikė į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Neatsimena, koks asmuo jai pateikė UAB ,,Y“ apskaitos dokumentus. Neprisimena ir negali nurodyti elektroninio pašto, iš kurio buvo teikiami dokumentai. UAB ,,Y“ apskaitos dokumentai buvo laikomi ir saugomi jos darbo vietoje (duomenys neskelbtini). Kam buvo perduoti UAB „Y“ apskaitos dokumentai nutraukus buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, neprisimena (t.7 b. l. 188-190).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus N. S. nurodė, kad jie yra teisingi. Gali papildyti, kad po apklausos peržiūrėjo savo elektroninį paštą ir nustatė, kad U. V. buvo keleto įmonių, kurių buhalteriją jį tvarkė, vadovas. Buvo UAB ,,N“, paskui buvo UAB ,,L“. Jų direktorius buvo U. V.. Buvo tas pats el. paštas. Kam tas paštas priklauso, negali pasakyti. Dėl UAB ,,Y“ jai skambindavo ir atvažiuodavo U. V.. Ji nežino, koks buvo šio asmens santykis su šia įmone. Ten dar buvo J. (B.), tačiau kas iš jų buvo direktorius, negali pasakyti. E. M. atrodo, kad buvo UAB ,,Y“ direktorius. Jis buvo atvažiavęs, bet jai retai skambino. Daugiausia jai skambindavo U. V.. Kas į jos paštą atsiųsdavo UAB „Y“ buhalterinius dokumentus nežino. Jeigu jai būdavo kas nors neaišku dėl gaunamų UAB „Y“ dokumentų, tai ji parašydavo į U. V. elektroninį paštą, arba jam skambindavo. Nežino, ar jai buvo abejonių dėl E. M. kompetencijos. Su šiuo asmeniu ji matėsi gal penkis kartus. Šis asmuo atveždavo dokumentus ir juos pasirašydavo. S. S. buvo atvažiavusi į jų ofisą. Kaip ji atvyko, nematė. S. S. ateidavo pas UAB „B.“ ir UAB „S“ vadovus. Iš pradžių UAB „B.“ vadovu buvo A. N.. Paskui buvo I. N.. Negali pasakyti, su kuria įmone UAB ,,Y“ turėjo sutartį - ar su UAB ,,S“, ar su UAB ,,B.“. Abi šios įmonės buvo kartu. Jų dokumentus laikė, kol vedė jų buhalterinę apskaitą. Kai įmonė atsisako paslaugų, dokumentai perduodami jos direktoriui. Apskaita buvo tvarkoma popieriniame variante su programos pagalba. Viskas buvo atspausdinta. Už kiekvienos įmonės programą reikia mokėti papildomai. Buvo naudojama ,,Rivile“ apskaitos programa. Programoje lieka duomenys, bet paskui ji užsidaro. Kas vyksta toliau, ji nežino, nes netvarko programinės įrangos. Dokumentų perdavimo aktas buvo surašytas. Ji nurodė segtuvų skaičių. Direktorius pasako, kad įmonę reikės „atiduoti“. Ji neprisimena, kada surašė dokumentų perdavimo aktą. Žino, kad S. S. dokumentus perdavinėjo. Jei direktorius buvo E. M., tai jis S. S. perdavė. Jos (N. S.) tuo metu kabinete nebuvo. Ji surinko UAB ,,Y“ buhalterinius dokumentus. Apie tai, kad bus perduodami dokumentai, ją informavo UAB ,,S“ direktorius. Kabinete sėdėjo S. S., kai ji atsinešė dokumentų segtuvą ir perdavimo aktą. S. S. aktą pasirašė ne prie jos. Ar tuo metu kartu su S. S. buvo I. N., ji neprisimena. Kabinete turbūt buvo vadovas A. N.. Dirbdama buhaltere ji turi priskirtus klientus ir jungiasi prie VMI. Būna, kad jungiesi su svetima prisijungimo priemone ne prie savo kliento, nes jeigu kažkas iš darbuotojų serga, vis tiek reikia pateikti deklaracijas. Negali tvirtinti, ar jai buvo tekę taip elgtis UAB ,,X“. Šios bendrovės dokumentų ji netvarkė. Būdavo, kad E. M. atvažiuodavo vienas, o būdavo, kad kartu su U. V..

Apklaustas teisme liudytojas Č. A. nurodė, kad teismo salėje esančio kaltinamojo A. N. niekada nėra matęs. UAB ,,X“ jam negirdėta ir šioje įmonėje jis niekada nedirbo. Savo asmens dokumentų niekam nėra perdavęs. Kažkuriais metais juos buvo pametęs. Pametė pasą ir asmens tapatybės kortelę. Po kurio laiko jam buvo išduoti nauji dokumentai. Jo išsilavinimas (duomenys neskelbtini) klasės. Pagal darbo knygelę jis niekur nedirbo. Įmonės akcijų niekada neturėjo ir įmonės vadovu niekada nebuvo. Tokios asmenų pavardės kaip N., N., U., V. jam nežinomos. Kai pametė asmens dokumentus dėl jų pametimo į policiją nesikreipė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Č. A. parodė, kad UAB „X“, registruotos (duomenys neskelbtini), nežino ir girdi pirmą kartą. UAB „X“ jis nedirbo. I. N., A. N., J. B., R. U., U. V., E. D. nežino. Dėl įmonės kūrimo į jį niekas nesikreipė. Savo asmens dokumento niekam nebuvo pateikęs. Mažiausiai prieš 10 metų pametė pasą. Dėl pamesto paso niekur nesikreipė (t.7 b. l. 148-149).

Apklausta teisme per „Zoom“ platformą liudytoja S. M. parodė, kad darbo reikalais teko bendrauti su kaltinamuoju A. N.. Jai dirbant UAB „R“ vyriausia buhaltere, šis asmuo buvo atvykęs prašyti, kad ji atliktų pavedimus. Tai buvo 2018 metais. Jie atėjo dviese. Prisistatė kaip UAB „X“ atstovai ir paprašė atlikti pinigų pavedimus. Apsilankę asmenys jai sukėlė įtarimus, todėl jų prašymo neįvykdė. Jiems pasakė, kad reikia truputį palaukti ir pasitikrino VMI, ar jų prašomi pervesti pinigai yra uždeklaruoti. Kol prašomi pinigai nebuvo uždeklaruoti, jų nepervedė. Kiek pamena, ji atliko nedaug pavedimų. Gal kokius keturis ar penkis. Šie asmenys pas ją lankėsi du kartus. Pervedė po kokius 5000 eurų. Paskutinius pinigus pervedė 2018 m. birželio mėnesį. Pas ją atėjęs A. N. ir su juo buvęs asmuo prašė, kad pinigus ji pervestų į Latvijos Respublikoje esančią banko sąskaitą. Kai ji pasakė, kad šito nedarys, jie atidarė sąskaitą „SEB“ banke. Pinigų pavedimą ji atliko į šiame banke esančią sąskaitą. Teismui pagarsintuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose liudytoja nurodė, kad UAB „R“ vyriausiąja buhaltere dirba nuo 1997 metų. Yra atsakinga už apskaitos tvarkymą. Sandorius dėl pirkimo ir pardavimo sudarydavo vadybininkai ir direktorius. Kai UAB „X“ atstovai atvažiavo pirmą kartą tartis dėl grūdų pardavimo, jos nebuvo darbe. Tik iš kalbų sužinojo, kad buvo atvažiavę nauji tiekėjai. Su jais buvo sudaryta sutartis dėl grūdų pirkimo. Sutartyje buvo nurodyta UAB „X“ sąskaita. Kai sudaroma sutartis dėl grūdų pirkimo, parduodanti įmonė yra tikrinama VMI puslapyje, ar yra PVM mokėtoja, ar ta įmonė neturi kažkokių problemų. Kai tikrino UAB „X“, matė, kad įmonė registruota (duomenys neskelbtini), kad tuo adresu registruota ir daugiau įmonių. Direktorių E. D. informavo, kad jai ta įmonė kelia abejonių. E. D. pasakė, kad ji patikrintų, ar UAB „X“ įtraukia sandorius į PVM deklaracijas. Jeigu neįtraukia, kad ji apie tai informuotų VMI. 2018 m. sausio mėn. su UAB „X“ įvyko 10 sandorių, kuriems buvo išrašytos PVM sąskaitos. Atvežami grūdai pasveriami. Svėrėja į kompiuterio programą įveda duomenis. Grūdų svorį, pardavėjo pavadinimą ir vežėją, t. y., kas atvežė, su kokia mašina. B. V. J. savo kompiuterio programoje gavusi tuos duomenis, išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą. Dažniausiai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų grūdų pardavėjas ateidavo pasiimti. Kiek prisimena, kelias sąskaitas, kurių UAB „X“ atstovai nepasiėmė, siuntė jiems registruotu laišku. Pagal sutartį atsiskaityti už grūdus turi per 30 dienų. Jei teisingai prisimena, UAB „X“ sumokėdavo vėliau. Kad būtų sumokėta už grūdus, skambindavo telefonu. Asmuo kalbėdavo rusiškai. Šio asmens vardo ir pavardės nežino. Jis neprisistatydavo, tik sakydavo „X“. Kai 2018 m. vasario mėn. 20 d. pasitikrino, kad UAB „X“ nėra deklaravusi sandorių VMI, jos atstovui pasakė, kad pinigų nemokės, kol nebus deklaruoti sandoriai. Tada tą pačią dieną sandoriai buvo deklaruoti. Kai pamatė, kad 2018 m. vasario mėn. 20 d. UAB „X“ dar nebuvo deklaravusi sandorių su UAB „R“, ji paskambino į Šiaulių VMI ir pasakė, kad jai kelia įtarimų šita įmonė, nes nedeklaravo sandorių. VMI darbuotoja atsakė, kad patikrins, atkreips dėmesį. Pinigai UAB „X“ visada būdavo pervedami į banko sąskaitą. Grynų pinigų niekam nemokėdavo. Kai tik prasidėjo sandoriai, pas ją atėjo du vyrai. Vienas lietuvis, kitas latvis. Jie prisistatė UAB „X“ atstovais. Lietuvis vyras pasakė, kad nori, jog pinigus už grūdus pervestų ne į sąskaitą, kuri nurodyta sudarytoje sutartyje, o į latvišką banką. Ji pasakė, kad įmonė lietuviška, todėl į latvišką sąskaitą pinigų tikrai neves. Tada UAB „X“ labai greitai atsidarė sąskaitą „SEB“ banke ir elektroniniu paštu atsiuntė sąskaitos numerį, kur pervesti pinigus. Pinigai už grūdus buvo pervedami į šią sąskaitą. Pagal išrašą mato, kad vėliau vedė pinigus į trečią sąskaitą, bet šiuo metu neprisimena, kodėl vėl pasikeitė sąskaita. Galėjo būti taip, kad buvo sudaryta kita sutartis, kurioje nurodyta kita sąskaita. UAB „X“ iš UAB „R“ pirko transporto paslaugas. Už transporto paslaugas UAB „X“ pinigų nemokėjo. 2018 m. birželio 8 d. buvo pasirašytas tarpusavio skolų užskaitymo aktas, kurį ji surašė. Tuo metu grūdų vežimai buvo pasibaigę. Liko UAB „R“ skola UAB „X“ už grūdus, o UAB „X“ skola už transporto paslaugas. Todėl ji surašė tarpusavio skolų užskaitymo aktą. Kiek prisimena, aktą pasirašė ir siuntė el. paštu. Šiuo metu neprisimena adreso, kam siuntė. Jei teisingai prisimena, siuntė į buhalterijos įmonę, kuri tvarkė UAB „X“ buhalteriją. Pasirašytą aktą gavo atgal pasirašytą el. paštu. Originalo šio akto neturi. Tyrimui pateiktų UAB „R“ 4 važtaraščių, krovinio važtaraščio ir 3 krovininio automobilio kelionės lapų, kuriuose užfiksuoti duomenys apie grūdų gabenimą. UAB „R“ įsigytus iš UAB „X“ pagal nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. sausio 30 d. išrašytas 6 PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 264660 kg grūdų iš viso už 48 170,46 Eur (t.sk. PVM 8 360,16 Eur) pasikrovė (duomenys neskelbtini), tačiau nei krovinio važtaraštyje, nei važtaraščiuose nenurodyta konkreti krovinio pakrovimo vieta, neįvardintas krovinį išdavęs asmuo. Klausimas: kas juos rašė, ar pastebėjo, kad jie pilnai neužpildyti, ar ėmėsi veiksmų jų papildymui? Atsakymas: Važtaraščiai turėjo būti išrašyti grūdų pakrovimo vietoje. Kas juos išrašė, ji nežino. Atvažiavus grūdams į UAB „R“, jie buvo pasveriami ir svėrėja suvesdavo duomenis į kompiuterį. Pagal svėrėjos suvestus duomenis buhalterė išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą. Krovinio važtaraščiai pridedami prie vairuotojų kelionės lapų. Važtaraščių netikrina, jų nepapildo (t.7, b. l. 72-73). Liudytoja nurodė, kad pagarsinti parodymai teisingi ir papildymų ji neturi. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad atrodo A. N. matė tik du kartus. Daugiau jai visada skambindavo ir rusiškai kalbėdavo vyras. Du kartus jie atėjo į buhalteriją ir klausdavo, kodėl mes nepervedam jiems pinigų. A. N. prašydavo pinigų už grūdus. Pagal pirmą sutartį atsiskaitymas per 5 dienos, o kai ateidavo prašyti, tai jau būdavo praėję mėnuo ar daugiau. Kol neuždeklaravo visų pinigų, tol jų ir nepervedė. Rusiškai kalbantį vyrą ji matė. Tai buvo aukštas, gražus vyras, tamsiais plaukais. Šis vyras daug kartų jai skambino ir prašydavo pervesti pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. M.iš jai parodytų asmenų nuotraukų atpažino A. N., kaip UAB „X“ atstovą, kuris prašė pinigus už parduotus grūdus pervesti į latvišką sąskaitą. Nurodė, kad ji paklausė A. N. pavardės, o šis atsakė „koks tavo reikalas“. Buvo labai mandras (t.7, b. l. 74-78).

Nuotoliniu būdu per Zoom programą apklaustas liudytojas E. D. paaiškino, kad būnant UAB „R“ komercijos direktoriumi jam teko bendrauti su A. N., kuris norėjo parduoti grūdus. Jis buvo atvykęs ir tarėsi, kokioms sąlygoms UAB „R“ pirks grūdus. Kartu su A. N. buvo dar vienas asmuo, liudytojo pažįstamas ūkininkas iš B. R. M.. Kokie tai buvo metai, liudytojas nepamena. Sandoris įvyko. Buvo nuspręsta, kad jie atveža grūdus, UAB „R“ juos perka ir moka pinigus. Buvo atvežta keli šimtai tonų grūdų. Buvo daug mašinų, kai kuriais atvejais samdė mašinas ir iš UAB „R“. Su patiekta produkcija UAB „R“ atsiskaitė. Pinigai buvo pervesti į banko sąskaitą. Atsiskaitymo aplinkybes kuravo buhalterė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. D. parodė, kad 2017 m. pabaigoje ar 2018 m. pradžioje į UAB „R“ ofisą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo trys vyriškiai. Vieną iš jų pažinojo, tai ūkininkas iš (duomenys neskelbtini). Jei teisingai prisimena, jo pavardė R. M.. Su juo buvo vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų, tamsių plaukų ir dar vienas vyriškis, kurio jis neįsidėmėjo ir apibūdinti negali. Su juo bendravo vyriškis tamsiais plaukais. Jis pasakė, kad turi parduoti grūdų, prisistatė, kaip UAB „X“ atstovas. Su šiuo vyru jie žodžiu aptarė sąlygas: kainą, atsiskaitymą (sutarė, kad atsiskaitys, kai atveš grūdus į jų sandėlį (duomenys neskelbtini)). Jam atrodo, kad tą pačią dieną pasirašė grūdų pirkimo sutartį. Pasirašant sutartį yra patikrinama, ar įmonė yra PVM mokėtoja. Tą tikrina buhalterija. Kiek žino, patikrinus, UAB „X“ buvo PVM mokėtojas. Kai atveža grūdus, UAB „R“ išrašo grūdų priėmimo kvitą arba sąskaitą faktūrą, tada dar kartą yra tikrinama, ar įmonė, atvežusi grūdus, yra PVM mokėtoja, nes pagal tai buhalterijai yra pateikiami dokumentai. Praėjus keletui dienų po sutarties pasirašymo UAB „X“ atvežė grūdus. Visi UAB „X“ grūdų pirkimai yra įtraukti į UAB „R“ apskaitą. Iš pradžių UAB „X“ grūdus atvežė savo transportu. Vėliau jam paskambino tas pats vyriškis, kuris buvo atvažiavęs ir tarėsi dėl grūdų pirkimo, ir paklausė, ar jie su savo transportu gali parsivežti jų grūdus. Pasirašė transporto paslaugų teikimo sutartį. Ar UAB „X“ atstovas atvažiavo pasirašyti, ar ji buvo atsiųsta el. paštu, nežino. Už transporto teikimo paslaugas UAB „X“ jiems nemokėjo. Transporto išlaidos buvo išskaičiuotos iš atvežtų grūdų kainos. Tvarka yra tokia, kad atvežus grūdus į UAB „R.“, yra pateikiamas krovinio važtaraštis, laboratorijos darbuotojos patikrina kokybę. Tada grūdai pasveriami, išrašomas grūdų priėmimo svėrimo aktas. Už UAB „X“ atvežtus grūdus iš karto neatsiskaitydavo. Jam kelis kartus skambino tas pats vyriškis, su kuriuo tarėsi dėl grūdų pirkimo, ir prašė, kad greičiau atsiskaitytų už atvežtus grūdus. Už grūdus buvo atsiskaitoma tik pavedimu, į sutartyje nurodytas sąskaitas. Jis nesidomėjo, iš kur buvo vežami grūdai. Kai prasidėjo patikrinimai, pamatė, kad dalį UAB „X“ grūdų jų transportas važiavo vežti iš Latvijos (t.7 b. l. 60-61). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. D. iš jam parodytų asmenų nuotraukų atpažino (kaip panašų) A. N., kuris atvažiavęs prisistatė UAB „X“ atstovu, su juo tarėsi dėl grūdų pirkimo, prašė greičiau atsiskaityti už grūdus (t. 7, b. l. 65-70).

Apklausta teisme liudytoja G. G. paaiškino, kad dirbdama vadybininke UAB „R“ bendravo su A. N.. Šis asmuo jai skambindavo ir pasakydavo, kur siųsti mašinas, kad paimti grūdus. Kokiais metais tai buvo, negali pasakyti. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu G. G. parodė, kad UAB „R“ iki 2019 m. birželio 4 d. dirbo vadybininke. Buvo atsakinga už grūdų krovimą į vagonus, grūdų pirkimo ir pardavimo, transporto paslaugų tiekimo sutarčių vykdymą. Sutartis su grūdų pardavėjais pasirašydavo direktorius E. D.. Ji gaudavo jau pasirašytas grūdų pirkimo ar pardavimo sutartis ir jas vykdydavo. Jos pareiga buvo skaičiuoti, kiek iš kur nupirkta grūdų, kiek ir kam parduota. Duomenis perduodavo direktoriui E. D.. Įmonės, kurios neturėdavo savo transporto, sudarydavo transporto paslaugų teikimo sutartį. Šią sutartį pasirašydavo direktorius E. D., o ji vykdydavo. Jai skambindavo ir nurodydavo, kur reikia siųsti mašiną. Gautą informaciją ji perduodavo mechanikui R. R.. Kaip buvo atsiskaitoma už grūdų pirkimą, pardavimą ar transporto paslaugų suteikimą, ji nežino. Tiksliai datos neprisimena, galėjo būti 2018 m. pradžia, ji buvo iškviesta į ofisą, kur direktorius E. D. pasirašė sutartį su UAB „X“. Šią bendrovę atstovavo apie (duomenys neskelbtini) metų vyriškis. Jis buvo tvirto sudėjimo, tamsių, beveik juodų plaukų. Šis asmuo pasirašė sutartį kaip UAB „X“ atstovas. Jis užsirašė jos telefono numerį ir pasakė, kad bendraus dėl grūdų vežimo. Po to kelis kartus šis asmuo jai skambino ir derino sąlygas dėl grūdų vežimo ir transporto paslaugų teikimo. CMR-us atveždavo užpildytus užsakovas. Pagal pasirašytą sutartį, jos turėjo siųsti mašiną ten, kur nurodo užsakovas. Prisimena, kad šio užsakovo užsakymu buvo siųstos mašinos į Latviją. Kelis kartus matė, kad tas vyriškis ėjo į svarstyklių patalpą. Kaip to vyriškio vardas, pavardė neprisimena. Prisimena, kad kai tas vyriškis jai skambindavo, tai prisistatydavo vardu ir pavarde, kuri buvo nurodyta grūdų pirkimo ir transporto paslaugų teikimo sutartyje. Tas vyriškis grūdus UAB „R“ vežė ir transporto paslaugas užsakinėjo tik kelis mėnesius. Ji nežino, ar UAB „R“ anksčiau su tuo vyriškiu turėjo sandorių (t.7, b. l. 80-81).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. G. iš jai parodytų asmenų nuotraukų atpažino A. N., kaip UAB „X“ atstovą, kai buvo pasirašyta sutartis dėl grūdų pardavimo. Nurodė, kad A. N. užsirašė jos telefono numerį ir jai skambindavo dėl grūdų pristatymo ir transporto siuntimo grūdams vežti (7 tomas, b. l. 82-87).

Apklausta teisme per „Zoom“ programą liudytoja A. L. parodė, kad UAB „R“ dirbo sandėlininke. Ji priimdavo ir sverdavo UAB ,,X“ atvežtus grūdus. Atvažiuodavo automobiliai su užpildytais CMR. Būdavo, kad G. G. atsinešdavo CMR su antspaudu ir parašais. UAB „R“ mašinos veždavo grūdus iš Latvijos. Liudytojai asmeniškai neteko bendrauti su A. N.. G. G. galimai buvo jį atvedusi, tačiau jo nepažintų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. L. parodė, kad UAB „R“ dirbo nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. birželio 4 d. sandėlininkės pareigose. Jos darbas buvo sverti atvežtus ir išvežamus grūdus. Buvo tokia tvarka, kad ūkininkas ar įmonė, atvežusi parduoti grūdus, pirmiausia grūdų mėginį priduodavo į laboratoriją. Prie laboratorijos skelbimų lentoje buvo skelbiamos grūdų supirkimo kainos. Kai būdavo gautas tyrimo atsakymas, su ūkininku ar įmone, atvežusia grūdus, sudarydavo sutartį. Jai buvo duodamos atspausdintos grūdų pirkimo sutartys su direktoriaus E. D. parašu. Pagal laboratorijoje nustatytą grūdų klasę įrašydavo grūdų kainą ir kiekį. Duomenis suvesdavo į programą, kurią mato buhalterės. Jei ūkininko ar įmonės atvežti grūdai buvo tinkamos kokybės, skambindavo direktoriui E. D. ir klausdavo, ar priims grūdus. Dažniausiai priimdavo, jei pardavėjas sutikdavo parduoti už mažesnę kainą. Su E. D. derindavo kainą, kai atveždavo parduoti didelį kiekį grūdų. Visi grūdų pardavėjai pirmiausia kreipdavosi į ją. Ji į direktorių E. D. kreipdavosi, tik esant blogai grūdų kokybei ar esant dideliam kiekiui dėl kainos paderinimo. Pasvėrus grūdus atspausdindavo du svėrimo aktus. Vieną duodavo pardavėjui, vienas likdavo pas ją. Sekančią dieną iš vakaro pasirašytas sutartis ir svėrimo aktus priduodavo į buhalteriją. Išvežant grūdus parduoti, jos darbas buvo pasverti grūdus ir išrašyti važtaraštį. Važtaraščiai buvo spausdinami kompiuteriu. Dėl grūdų pirkimo iš UAB „X“ gali paaiškinti, kad UAB „X“ atstovas dėl grūdų pirkimo tarėsi su direktoriumi E. D.. Ji buvo informuota, kad UAB „R“ iš UAB „X“ pirks grūdus. UAB „X“ atstovas pas ją į svarstyklių patalpą ateidavo su vadybininke G. G.. UAB „X“ atstovas jai paliko tuščius, neužpildytus CMR blankus su UAB „X“ antspaudais ir atstovo parašu. Tuo metu UAB „R“ mašinos veždavo grūdus parduoti į Latviją. Žino, kad su UAB „X“ buvo sudaryta transporto paslaugų teikimo sutartis. Vairuotojai grįždami nuvežę grūdus į Latviją, parveždavo UAB „X“ grūdus į UAB „R.“. Jai parodytuose 2019 m. kovo 21 d. CMR Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pirma-ketvirta grafos užpildytos jos. 2018 m. kovo 22 d. CMR Nr. (duomenys neskelbtini) pirma-antra grafa užpildytos jos. Gali paaiškinti, kad UAB „X“ atstovas jai palikdavo tuščius CMR. UAB „R“ vairuotojams vežant į Latviją parduoti UAB „R“ grūdus, UAB „X“ atstovo prašymu ji užpildydavo CMR, kad nereikėtų pildyti vairuotojams. Kokias grūdų pakrovimo vietas nurodyti CMR, jai pasakydavo vairuotojai, nes direktorius E. D. juos informuodavo, kur reikės pasikrauti grūdus. Kai grūdus atveždavo į UAB „R“, jie buvo pasveriami, jei nesutikdavo svoris, nurodytas CMR, tai žemiau nurodyto svorio ji įrašydavo svorį, kurį užfiksuodavo svarstyklės. Jei svoris sutapdavo, tai nerašydavo. Po to, kai būdavo pasveriamas sunkvežimis ir grūdai, po to sunkvežimis be grūdų, nustatomas atvežtų grūdų kiekis, t. y. grūdai jau būna išpilti UAB „R“ sandėlį, pasirašydavo 24 grafoje. Dalis UAB „X“ parduodamų grūdų buvo parvežti UAB „R“ mašinomis. Dalis buvo atvežta latvių vežėjų. Kiek prisimena, tik UAB „X“ grūdus parduoti vežė iš Latvijos. Gali pasakyti, kad pildė CMR tik UAB „X“ vardu, jos atstovo prašymu. Kitos įmonės pačios turėdavo užsipildžiusios CMR. Kiek prisimena, tuo metu kitos įmonės ar ūkininkai iš Latvijos UAB „R“ nevežė parduoti grūdų. Jai parodyti 11 CMR pildyti ne jos. Nežino, kas juos galėjo pildyti. UAB „X“ atstovą matė du kartus. Vieną kartą jis atnešė CMR tuščius. Prašė juos užpildyti, kai grūdus veš UAB „R“ mašinos. Kitą kartą atnešė jau užpildytus CMR ir pasakė, kad grūdus atveš jų mašinos. Prisimena, kad UAB „R“ atstovas buvo tamsių plaukų, iki (duomenys neskelbtini) metų, kalbėjo lietuviškai, ateidavo vienas (t.7, b. l. 89-90). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. L.iš jai parodytų asmenų nuotraukų atpažino (kaip panašų) A. N., kaip UAB „X“ atstovą (t.7 b. l. 91-95).

Apklaustas teisme per „Zoom“ platformą liudytojas U. V. nurodė, kad teismo salėje esantį kaltinamąjį A. N. pažįsta. Gal apie 2015-2017 metus jam teko su juo bendrauti. Liudytojas prašė teismo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus, nes nuo teismo nagrinėjamų įvykio ir jo apklausos praėjo nemažas laiko tarpas.

Apklaustas 2020 m. liepos 29 d. Latvijos Respublikoje, vykdant Europos tyrimo orderį, liudytojas U. V. parodė, kad žino Lietuvos įmonę UAB „X“, kurios adresas (duomenys neskelbtini). Kažkiek laiko jis buvo šios įmonės direktorius. Direktoriaus pareigas ėjo labai trumpai, gal 2 savaites. Ne ilgiau nei mėnesį. Tikslaus laiko neprisimena. Tapti šios įmonės direktoriumi pasiūlė du pažįstami - K. D. ir A. (lietuvis). Jam sakė, kad bus gera alga, įmonė užsiims grūdų supirkimu ir pardavimu. A. jau kurį laiką pažinojo, nes anksčiau pats turėjo Lietuvoje įmonę. A. dirbo buhalterinėje įmonėje ir ši įmonė teikė jo (U. V.) įmonei buhalterines paslaugas. Savo ruožtu, K. D. žino nuo tų laikų, kai dar pats kažkada gyveno (duomenys neskelbtini). Praeitais metais K. D. numirė. K. D. būtų buvęs tas asmuo, kuris ieškos grūdų pardavėjų, kuriuos UAB „X“ galėtų supirkti. Neatsimena, kaip tiksliai įformino jo priėmimą į darbą. Žadėjo, kad alga bus 10 % nuo pelno. Kai buvo direktorius, algos negavo. Atsimena, kad (duomenys neskelbtini) pasirašė dokumentus, kuriuos buvo paruošęs A. ir kuriuos pateikė Lietuvos Respublikos įstaigoms dėl jo paskyrimo direktoriumi. UAB „X“ registruotas adresas buvo (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu yra ir A. buhalterių biuras. Jis ten yra buvęs. Tuo metu, kai buvo UAB „X“ direktorius, savo darbo vietos neturėjo. Jokia įmonės veikla nebuvo vykdoma. Jo veiklos metu jokių sandorių nebuvo. Jo veikla buvo tik banko sąskaitos aktyvavimas ir du susitikimai. Vienas iš susitikimų buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje, kur buvo grūdų elevatorius. Ten jis važiavo kartu su A., kuris jį pristatė kaip naująjį UAB „X“ direktorių. Kokie ūkiniai–finansiniai sandoriai buvo UAB „X“ su SIA „C“, nežino. Kokie ūkiniai–finansiniai sandoriai buvo UAB „X“ su UAB „Y“ ir su UAB „R“, nežino. UAB „X” buhalteriją tvarkė A.. Jam buhalteriniai ir kiti dokumentai nebuvo perduoti. Jis naujos banko sąskaitos neatidarė. Įmonė jau turėjo sąskaitą, kurią tapdamas direktoriumi aktyvavo Lietuvos banke UAB „Medicinos bankas“. Sąskaitos aktyvavimo procedūroje dalyvavo vienas. Interneto banko sutartis buvo sudaryta. Jis gavo prisijungimo priemones. Galimai buvo prisijungęs prie interneto banko, bet parvedimų nevykdė. Gavo prisijungimo prie interneto banko priemones. Jos buvo pas jį, niekam jų neatidavė. Kai paliko UAB „X“ direktoriaus postą, uždarė šią sąskaitą ir prisijungimo priemones atidavė bankui. 2018 m. vasario 14 d. UAB „Medicinos bankas“ savo iniciatyva uždarė banko sąskaitą, nes daugiau nebenorėjo būti šios įmonės direktoriumi. Iš UAB „X“ sąskaitos, kuri buvo UAB „Medicinos bankas“, jis išgrynino pinigus. Tai galėjo būti minėta suma – 17 745,10 Eur. Išėmęs šiuos pinigus uždarė sąskaitą. Išimti pinigai buvo įdėti į UAB „X“ kasą. Tuos pinigus išėmė, nes A. ar K. jam pasakė, kad UAB „Medicinos bankas“ yra UAB „X“ sąskaita ir ją reikia uždaryti. Nuvykęs į banką, iš pradžių jis aktyvavo įmonės sąskaitą, nes ji buvo užblokuota dar prieš jam tampant direktoriumi. Banko darbuotoja paklausė, ar prieš uždarymą nusiims sąskaitoje esančius pinigus. Pasakė, kad taip, ir jam grynaisiais pinigais išmokėjo prieš tai įvardintą sumą. Jis nežinojo, kad sąskaitoje yra tokie pinigai. Niekas jam to nepasakė. Prieš uždarydamas sąskaitą išsiėmė grynuosius pinigus, kurių dalį įdėjo į įmonės sąskaitą, o kitą dalį - 5100 Eur išsimokėjo sau avansą ir ši suma turėjo būti susijusi su įmonės ūkinėmis išlaidomis. Kai atsisakė direktoriaus pareigų, turėjo grąžinti tuos 5100 Eur. Kadangi tuo metu tie pinigai buvo sąskaitoje, tai juos grąžino iš asmeninės sąskaitos, pervesdamas juos į naująją UAB „X“ sąskaitą, kuri buvo atidaryta „SEB“ banke. Naują sąskaitą jam nurodė A.. Pervedimus atliko keliais kartais, nes sąskaitoje yra nustatytas limitas. Šiuos pervedimus atliko, kai jau nebuvo direktorius. Prieš tai buvo supažindintas su naujuoju direktoriumi, kurį įvardijo kaip J.. Tuo metu jam atrodė, kad UAB „X“ veikla yra fiktyvi. Prašymo atleisti iš direktoriaus pareigų nerašė. Tik informavo, kad išeina. A. N. - tai tas pats jo paminėtas A., kuris dirbo buhalteriu. I. N. yra jo žmona. V. Š. ir Č. A. nežino, J. B. yra tas žmogus, kuris po jo tapo direktoriumi. R. U., jo nuomone, buvo UAB „X“ savininkas, tuo laiku, kai jis buvo direktorius. UAB „Y“ nežino. Neatsimena, kad būtų iš jos su kokiu nors asmeniu kontaktavęs. Jokių sandorių su UAB „Y” nevykdė. Asmens vardu S. S. nepažįsta. Žino asmenį vardu E. M. (E. M.) jau kokius 10 metų, bet ne dėl sąsajų su pirmiau minėtomis įmonėmis. UAB „R“ buvo ta įmonė, į kurią jį buvo nusivežęs A., kur jie apžiūrėjo grūdų elevatorių. UAB „R“ būtų buvusi ta įmonė, kuri iš UAB „X“ supirkinėtų grūdus. Jie buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini), ten jis kalbėjosi su įmonės buhaltere Kai buvo direktorius, sandorių su UAB „R“ nesudarė. E. D. ir A. M. nepažįsta (t.3 b. l. 113-120).

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas U. V. nurodė, kad perskaitytus parodymus girdėjo. Viskas yra teisybė. Nieko papildyti nenorėtų. Jis tapo UAB ,,X“ direktoriumi, nes jam davė pasirašyti popierius. Pasirašė ir tapo direktoriumi. Visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Dabar jau neatsimena, kas jam konkrečiai pasiūlė tapti direktoriumi. Atlyginimo negavo. UAB ,,X“ nebuvo darbuotojų. Jis buvo vienas direktorius. Gal ten kažką priimdavo ir atleisdavo, bet jis nespėjo susipažinti, nes trumpai buvo direktorius. UAB ,,X“ turto nebuvo. Jam nebuvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai. Į įmonę, esančią (duomenys neskelbtini), vyko A. N. iniciatyva. Jis vežė supažindinti su grūdų pirkėju. 17 000 eurų buvo išgryninti iš UAB „Medicinos“ bankas. A. N. jam pasakė, kad reikia nueiti ir uždaryti UAB „X“ sąskaitą. Kiek sąskaitoje yra pinigų, sužinojo atėjęs į banką. Jis pasakė, kad nori uždaryti sąskaitą. Tada jo paklausė, ar jis nuims nuo sąskaitos pinigus. Jis sutiko ir nuėmė apie 18 000 eurų. Kai jis atvažiavo į Lietuvą, jam iš iškart, kažkur per valandą, pasakė, kad nueitų į banką. Kaip UAB „X“ vadovas dalį iš sąskaitos išimtų pinigų laikė pas save. Dalį pinigų išleido. Kai atėjo į jo vietą kitas UAB „X“ direktorius, dalį pinigų jam atidavė. Dar darė pavedimus. Kai 2020 metais davė parodymus, geriau viską atsiminė. Dabar jau pamiršo. Išgryninti 17 000 eurų buvo įdėti į UAB „X“ kasą. Pinigus laikė pas save, o dokumentus ruošė buhalterija. Tokios įmonės kaip UAB ,,Y“ neatsimena. Jis nežino, ar 2018 metais buvo sandoriai UAB ,,Y“ ir UAB ,,X“ , kurių suma 170 000 eurų. Neatsimena, ar būdamas UAB „X“ direktorius turėjo bankų kodų generatorius. Mano, kad UAB „Medicinos bankas“ kodų generatoriaus neturėjo, nes ten buvo neveikianti sąskaita, o konkrečiai apie „SEB“ banką neatsimena. Neatsimena, ar buvo prisijungęs prie banko sąskaitų. Jis nežino, kodėl A. N. jam liepė atidaryti UAB „X“ sąskaitą „SEB“ banke. Neatsimena, ar būdamas UAB ,,X“ direktorius gaudavo nurodymus iš kažkokių asmenų. Nežino, kas buvo UAB ,,X“ savininkas. Jam atrodė, kad šios įmonės veikla fiktyvi. Nebuvo klientų, tiekėjų. Principe tai nieko ir nebuvo. Neatsimena, koks buvo A. N. vaidmuo UAB ,,X“. A. N. buvo buhalteris. Jis parengdavo buhalterinius dokumentus. Dabar liudytojas nepamena, ar A. N. jam duodavo nurodymus dėl bankinių sąskaitų uždarymo, atidarymo ar panašiai. R. U. nepamena. Jei apklaustas tyrimo metu pasakė, kad R. U. buvo UAB ,,X“ savininkas, tai turbūt taip ir buvo. Dabar neatsimena, ar buvo jį matęs, ar iš šio asmens buvo gavęs nurodymų. Atsakydamas į gynėjo klausimus liudytojas nurodė, kad neatsimena, kas atidarė „SEB“ banke sąskaitą. Jis neatsimenu, ar dar kokiame banke buvo UAB „X“ sąskaita. Iš sąskaitos nuimti pinigai buvo kasoje. Iš pradžių jis dalį pinigų paliko pas save, o paskui padarė keletą pervedimų atgal į UAB „X“. Naujam direktoriui atidavė ne visus pinigus, nes juos išleido. Atsakydamas į kaltinamojo klausimus liudytojas nurodė, kad neatsimena, kiek teko bendrauti su UAB ,,R“ buhaltere. Jis nežino kompanijos SIA „C“ bei V. D.. Žino kompaniją Sia „E.“. 2017 m. spalio 24 d. Izraelyje ar Prancūzijoje nebuvo. UAB ,,X“ pavedimų neatlikinėjo. Nebuvo atliekami pavedimai iš UAB ,,X“ sąskaitos ir į UAB ,,X“ sąskaitą iš su juo susijusių vietų. Jis nežino J. B.. Neatsimena, ar jam žinoma tokia įmonė kaip „A“. Jis nežino, ar su juo susijusios įmonės gavo pinigų iš UAB ,,Y“. Jis neatsimena, kaip yra susijęs su įmone „V“. Liudytojas nurodė, kad turi ryšių su daugiau nei 200 kompanijų ir negali atsiminti, kaip su kuo yra susijęs. UAB „L“ atrodo yra jo bendrovė. Jis pažįsta E. M., tačiau šis asmuo jam nedirbo. Liudytojas nežino, ar buvo daryti pavedimai iš UAB „Y“ sąskaitos į šios įmonės sąskaitą Latvijoje iš su liudytoju susijusių vietų. Atsakydamas į teismo klausimus liudytojas nurodė, kad būnant UAB „X“ direktoriumi jam teko bendrauti su K. D.. Jis neatsimena, ar šis asmuo jam davė kokius nors nurodymus, tačiau jie kartu važiavo į Lietuvą, kad jis taptų UAB „X“ direktorius. Kai buvo šios įmonės vadovas, tai galvoja, kad jam teko būti ir Lietuvoje, ir Latvijoje. Neatsimena, kur apsistodavo, kai būdavo (duomenys neskelbtini). Neatsimena, ar dažnai lankėsi UAB „X“ ofise (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nepamena, kas vietoje jo tapo nauju UAB „X“ direktoriumi. Šį asmenį jis turėjo matyti tik vieną kartą. Naujam direktoriui perdavė dokumentus, bet neatsimena, kam ir kaip tai buvo. Visas perdavimas vyko Lietuvoje. Visi sandoriai Lietuvos ir vyko Lietuvoje. Jis nepamena, ar susitiko su J. B., ar tai buvo J. B., nes anksčiau jo nepažinojo. Jam daugiau rūpėjo, kad nebebūtų UAB „X“ direktorius.

Apklaustas teisme per „Zoom“ programą liudytojas E. M. nurodė, kad teismo salėje esantį kaltinamąjį A. N. pažįsta. Kažkada jie buvo susitikę. Kada tai buvo, kur įvyko susitikimai, ar Lietuvoje ar Latvijoje negali pasakyti. Susitikimo metu buvo ir U. V.. Susitikimų buvo trys, gal penki. Negali pasakyti, dėl ko buvo susitikimi. Nežino, ar tai buvo verslo susitikimas. Nežinojo, kuo A. N. verčiasi. Liudytojas prašė teismo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus, nes nuo teismo nagrinėjamų įvykio ir jo apklausos praėjo nemažas laiko tarpas.

Apklaustas 2020 m. liepos 30 d. Latvijos Respublikoje, vykdant Europos tyrimo orderį, liudytojas E. M. parodė, kad apytiksliai 2018 metais, tikslios datos neatsimena, nusprendė Lietuvoje įsigyti įmonę. Mintis buvo supirkinėti Lietuvoje automobilius, tuomet pervežti į Latviją ir išnuomoti taksi kompanijoms. Pažįstamas jam davė telefono numerį, lyg kažkokio buhalterio iš Lietuvos, kuris jam padėjo įsigyti įmonę ir įforminti visus dokumentus. Anksčiau šio žmogaus nepažinojo. Neatsimena, kaip jį vadino. Neturi išsisaugojęs jo kontaktų. Įmonė, kurią įsigijo, buvo UAB „Y“. Direktoriumi buvo trumpai, apytiksliai pusmetį. Tuo metu, kai buvo direktorius, algos negavo ir sandorių nesudarė. Atsimena, kad kartu su paminėtu buhalteriu, vyko į Įmonių registrą Vilniuje, kur buvo įforminti dokumentai. Jis pasirašė dokumentus, kuriuos jam davė Įmonių registro darbuotojai. Pats dokumentų nebuvo parengęs. Jei ir reikėjo kažkokius dokumentus parengti, tai juos parengė buhalteris. Kokiu adresu buvo UAB „Y“, nežino. Įmonės buveinėje nebuvo ir nežino, kur ji yra. Įmonės veikla nebuvo pradėta. Tokių įmonių kaip SIA „C.“, UAB „X“ ir UAB „R“ nežino. UAB „Y” turėjo buhalterę. Moterį iš Lietuvos. Ją rekomendavo vyras buhalteris. Ji buvo pateikusi kažkokias ataskaitas, bet jos buvo tuščios, nes sandorių nebuvo. Tos buhalterės vardo ir pavardės neatsimena. Buhalterinių ir kitų dokumentų neturi. Iš tikrųjų net nežino, kur jie yra. Įmonė turėjo sąskaitą „Medicinos bankas“, bet jis sąskaitos neatidarė. Jis neturėjo mokėjimo ir prisijungimo prie interneto banko priemonių. Nebuvo ir banko mokėjimo kortelės. Jis moka naudotis kompiuteriu ir prisijungti prie interneto banko, bet prie UAB „Y“ interneto banko nebuvo prisijungęs, nes nebuvo poreikio. UAB „R“ nežino ir UAB „X“ nežino. I. N., Č. A., J. B., R. U. nežino. U. V. pažįsta seniai, bet jų pažintis nėra susijusi su įvardytomis įmonėmis (t. 3 b. l. 121-126).

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas E. M. nurodė, kad perskaitytus parodymus girdėjo. Parodymai teisingi. Nieko papildyti nepageidauja. Šiuo metu nepamena, ar A. N. jam padėjo tapti UAB ,,Y“ direktoriumi. Negali pasakyti, ar su juo ėjo į Registrų centrą. Kai jis buvo UAB ,,Y“ direktoriumi, nieko nedarė ir sandorių nesudarinėjo. Jis neorganizavo UAB ,,Y“ apskaitos. Iš A. N. negavo jokių įmonės dokumentų ir nevykdė UAB ,,Y“ direktoriaus pareigų. 2018 m. kovo 15 d. susitarimas dėl apskaitos tvarkymo nutraukimo jam nežinomas. UAB ,,Y“ dokumentų niekam neperdavė. Tačiau jam sunku dabar pasakyti, nes neatsimena. Apie 2018 m. sausio 31 d. ir 2018 m. vasario 26 d. sąskaitas faktūras, kurių bendra suma 177 tūkstančiai eurų, nieko negali pasakyti. Nieko nežino apie tai, kad UAB ,,Y“ pardavė prekes UAB ,,X“. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes. Kai buvo UAB „Y“ vadovu, jis neturėjo kabineto ir pavaldinių. Lietuvoje planuotų įsigyti automobilių nenupirko. Neatsimena, kaip neteko UAB „Y“ direktoriaus pareigų. Neatsimena, kas tai nusprendė. Ar jis pats, ar kas nors jam tai pasakė. Būdamas UAB „Y“ direktoriumi neatsimena, ar buvo banke. Iš UAB ,,Y“ sąskaitos į jo sąskaitą nebuvo pervesta pinigų. Tokių įmonių kaip SIA „G“, SIA „T“, „I“, „V“, „S“ jis nežino. Tokio asmens kaip V. D. nepažįsta.

Apklaustas 2020 m. liepos 30 d. Latvijos Respublikoje, vykdant Europos tyrimo orderį liudytojas J. B. parodė, kad žino UAB „X”. Kurį laiką buvo šios įmonės direktorius. Užimti šias pareigas, tapti direktoriumi jam pasiūlė pažįstamas žmogus K., tiksliai jo pavardės nežino. Vietiniai (iš (duomenys neskelbtini)) jį vadino D.. K. šių metų pradžioje numirė. Kai sutiko tapti UAB „X“ direktoriumi, K. jį suvedė su jo pažįstamu iš Lietuvos, vardu A.. Jo pavardės nežino, neatsimena. A. jam padėjo įforminti visus dokumentus. Kai buvo UAB „X“ direktorius, negavo algos. Jis nesidomėjo, kas yra su ta įmone, ar jis dar yra jos direktoriumi. UAB „X“ perrašymas jo vardu vyko (duomenys neskelbtini). Buvo sudarytas dokumentas - susitarimas, kad jis tampa UAB „X“ direktorius. Jis ten atvažiavo ir automobilių aikštelėje laukė A.. Už kelionę į Lietuvą jam sumokėjo K.. Tada (duomenys neskelbtini) A. jam apmokėjo už pietus ir sumokėjo už kelionę atgal. Buvo kelios kelionės į (duomenys neskelbtini). Kiekvieną kartą jam K. ir A. mokėjo už kelionę ir pietus. Po kiekvieno konkretaus veiksmo grįžęs atgal gaudavo užmokestį grynaisiais pinigais, kuriuos jam duodavo K. Pavyzdžiui, už dokumentų pasirašymą pas notarą gavo 50 EUR, už dokumentų pateikimą Įmonių registrui - taip pat 50 EUR ir t. t. Visi dokumentai buvo jau parengti. Jis nieko neruošė, tik pasirašydavo. Lietuvoje su tais žmonėmis komunikavo rusų kalba, visi dokumentai buvo parengti lietuvių kalba, kurios nemoka. Jie išvertė jų turinį. A. jį nuvežė pas notarą, kurį pažinojo. Po to jį nuvežė į Įmonių registrą. UAB „X“ registruota (duomenys neskelbtini), bet adreso nežino. Niekada ten nebuvo ir neturėjo konkrečios darbo vietos. K. dar pradžioje sakė, kad įmonės veiklos rūšis bus susijusi su grūdų produkcija (rapsais ir kt.). Tuo metu, kai jis buvo direktorius, nevyko jokie ūkiniai komerciniai sandoriai, bent asmeniškai nieko nedarė. Neatstovavo įmonei sandoriuose su kitomis įmonėmis. Nebuvo pristatytas kaip UAB „X“ direktorius. Atsimena, kad vieną kartą, kai (duomenys neskelbtini) atidarė banko sąskaitą, tarp likusių dokumentų buvo ir įgaliojimas, kurį pasirašė - kad įmonės sekretorius galėtų atstovauti įmonei ir vykdyti sandorius jam nedalyvaujant. Neatsimena, kad šiame dokumente būtų buvęs kokio asmens vardas ar pavardė. Atsimena, kad buvo nurodyta „sekretorius“. Įmonės SIA „C“ nežino, nieko negali apsakyti apie sandorius, pats nesudarė jokių sandorių su SIA „C“. UAB „Y“ ir su UAB „R“ pavadinimus girdėjo, bet nieko išsamiau nežino. K. buvo sakęs, kad šios įmonės bus jo įmonės UAB „X“ kompanionės. Jam atrodo, kad su kažkuria iš šių įmonių buvo susijusi mergina, kuri vieną kartą su juo važiavo į (duomenys neskelbtini), jos vardu taip pat buvo įforminta firma. Tas pats lietuvis A. jai padėjo. Kas tvarkė UAB „X” buhalteriją, nežino. Jam buhalteriniai dokumentai nebuvo perduoti. Visus dokumentus, kurie jam buvo duoti pas notarą ar Įmonių registre, ar banke, jis atidavė lietuviui A.. Nežino, kur jie yra ir pas ką. Jis atidarė dvi sąskaitas banke. Vieną atidarė juridinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Medicinos banke“. Ten buvo kartu su K.. Antra buvo sąskaita (duomenys neskelbtini), neatsimena, kuriame banke. Ten buvo su A.. Jie buvo su juo kartu ir aiškino ir kalbėjo daugiau apie jį. Buvo sudarytos sutartys dėl interneto banko. Jis gavo prisijungimo prie interneto banko priemones, kodų generatorių ir kt. Atsimena, kad „Medicinos banke“ dar buvo reikalinga kažkokia pažyma, kurios važiavo pas notarą ir po to sąskaita buvo atidaryta. Vilniuje, banke, iš pradžių buvo išnagrinėta paraiška dėl sąskaitos atidarymo. Tada paskambino, kad gali atvykti bei pasirašyti atitinkamus dokumentus. Jis nebuvo prisijungęs prie įmonės interneto banko ir neatliko atsiskaitymų. Visas prisijungimo priemones ir banko dokumentus, kuriuos gavo, išėjęs iš banko iškart atidavė A.. Prisijungimo prie interneto banko priemones atidavė A.. Banko mokėjimo kortelė jam buvo išduota, bet neatsimena, kuriame banke (ar (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini)). Ją atidavė A.. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“ UAB „X“ vardu atidarė sąskaitą K. ir A. prašymu. Tikslios datos neatsimena, bet tas galėjo būti 2018 m. balandžio 6 d. Jo nurodytas lietuvis A. greičiausiai yra A. N., kuris padėjo perrašyti firmą. Č. A., R. U., U. V. nežino. Nežino apie UAB „X“ sandorius su UAB „Y“. Asmeniškai jokių sandorių nesudarė. Jam žinoma S., tiksliai neatsimena jos pavardės, galbūt čia nurodyta S.. Tai buvo ta mergina, kuri taip pat važiavo į (duomenys neskelbtini), ir jos vardu A. padėjo įforminti firmą. S. artimai nepažįsta. Žino, kad ji iš (duomenys neskelbtini). Jis kurį laiką ten gyveno ir ją matė (t. 3 b. l. 127-134).

2022 m. sausio 14 d. specialisto išvadoje, kurią atliko FNTT prie VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius – specialistė Š. Š., nurodyta, kad jeigu UAB „X“ pirkimo/pardavimo (paslaugų teikimo), atskaitingų asmenų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto, bendrovės skolų bei skolų bendrovei apskaitos dokumentų ir registrų už 2018 m. neišsaugojo, tai UAB „X“, nenustačiusi dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojusi dokumentų, pagrindžiančių sudarytų už 2018 m. Gaunamų sąskaitų faktūrų ir Išrašomų sąskaitų faktūrų registrų duomenis, sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 133 996,69 Eur įplaukas ir 133 886,64 Eur išlaidas, nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 str. 1 ir 2 dalių nuostatų.

Jeigu UAB „X“ pirkimo/pardavimo (paslaugų teikimo), atskaitingų asmenų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto, bendrovės skolų bei skolų bendrovei apskaitos dokumentų ir registrų už 2018 m. nesudarė, tai bendrovė, nesudariusi pirkimo/pardavimo (paslaugų teikimo), atskaitingų asmenų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto, bendrovės skolų bei skolų bendrovei apskaitos dokumentų ir registrų už 2018 m., pagrindžiančių sudarytų už 2018 m. Gaunamų sąskaitų faktūrų ir Išrašomų sąskaitų faktūrų registrų duomenis, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukas 92 528,64 Eur ir išlaidas 92 507,20 Eur, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukas 22 693,80 Eur ir išlaidas 22 614,44 Eur, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukas 18 774,25 Eur ir išlaidas 18 765,00 Eur, nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 str. 1 d., 16 str. 1 d. ir 2 d. nuostatų.

Jeigu UAB „X“ pirkimo/pardavimo (paslaugų teikimo), atskaitingų asmenų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto, bendrovės skolų bei skolų bendrovei apskaitos dokumentų ir registrų už 2018 m. neišsaugojo, tai dėl nenustatytos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugotų dokumentų nesilaikant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų tyrimo metu negalima visiškai nustatyti UAB „X“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 m.

Jeigu UAB „X“ pirkimo/pardavimo (paslaugų teikimo), atskaitingų asmenų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto, bendrovės skolų bei skolų bendrovei apskaitos dokumentų ir registrų už 2018 m. nesudarė, tai dėl nesudarytų pirkimo/pardavimo (paslaugų teikimo), atskaitingų asmenų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto, bendrovės skolų bei skolų bendrovei apskaitos dokumentų ir registrų už 2018 m. nesilaikant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų tyrimo metu negalima visiškai nustatyti bendrovės „X“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 m.

Bendrovės „X” direktoriumi nuo tiriamojo laikotarpio pradžios iki 2018 m. sausio 12 d. buvo R. U., nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. vasario 13 d. – Č. A., nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 23 d. – U. V., nuo 2018 m. vasario 23 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos – J. B.. SODROS duomenimis bendrovėje „X“ nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. kovo 5 d. be direktoriaus dirbo vienas darbuotojas – A. N.. Iš tyrimui pateiktų dokumentų negalima nustatyti asmens, tiriamuoju laikotarpiu tvarkiusio UAB „X“ buhalterinę apskaitą.

Jeigu UAB „Y“ pardavimo, prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto (piniginių lėšų) ir skolų registrų už 2017 m. ir 2018 m. neišsaugojo, tai UAB „Y“, nenustačiusi dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojusi dokumentų pagrindžiančių sudarytų už 2017 m. ir 2018 m. Gaunamų sąskaitų faktūrų ir Išrašomų sąskaitų faktūrų registrų duomenis, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukas ir išlaidas iš viso po 655 653,30 Eur, nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

Jeigu UAB „Y“ pardavimo, prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto (piniginių lėšų) ir skolų registrų už 2017 m. ir 2018 m. nesudarė, tai bendrovė, nesudariusi pardavimo, prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto (piniginių lėšų) ir skolų registrų už 2017 m. ir 2018 m., pagrindžiančių sudarytų už 2017 m. ir 2018 m. Gaunamų sąskaitų faktūrų ir Išrašomų sąskaitų faktūrų registrų duomenis, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukas ir išlaidas iš viso po 655 653,30 Eur, nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

Jeigu UAB „Y“ pirkimo ir pardavimo, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto, bendrovės skolų bei skolų bendrovei apskaitos dokumentų ir registrų už 2017 m. ir 2018 m. neišsaugojo, tai dėl nenustatytos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugotų dokumentų nesilaikant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų tyrimo metu negalima visiškai nustatyti UAB „Y“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. ir 2018 m.

Jeigu UAB „Y“ pardavimo, prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto (piniginių lėšų) ir skolų registrų už 2017 m. ir 2018 m. nesudarė, tai dėl nesudarytų pardavimo, prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto (piniginių lėšų) ir skolų registrų už 2017 m. ir 2018 m. nesilaikant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų tyrimo metu negalima visiškai nustatyti bendrovės „Y“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. ir 2018 m.

Bendrovės „Y” direktoriumi nuo tiriamojo laikotarpio pradžios iki 2018 m. kovo 26 d. buvo E. M., nuo 2018 m. kovo 26 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos –S. S.. Iš tyrimui pateiktų dokumentų negalima nustatyti asmens, tiriamuoju laikotarpiu tvarkiusio UAB „Y“ buhalterinę apskaitą (t.6 b.l. 101-120).

Apklausta teisme per „Zoom“ platformą specialistė Š, Š, nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje. Jos darbo stažas 26 metai. Specialistė pareiškė, kad tvirtina pateiktą išvadą. Atsakydama į kaltinamojo gynėjo klausimus specialistė nurodė, kad jos išvadoje nurodytų devynių ūkinių operacijų pagal išrašytas sąskaitas faktūras (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo. Grūdai buvo, bet ne tie. Juos įsigijo ne iš UAB ,,X“. UAB ,,X“ buhalterinių dokumentų tyrimui nebuvo pateikta. UAB ,,X“ ir UAB ,,Y“ tyrimui dokumentų nepateikė. UAB „X“ deklaravo grudų įsigijimą iš UAB ,,Y“ ir UAB ,,R“. UAB ,,X“ įtraukė šias sąskaitas į pardavimus ir jas deklaravo. Viso tyrimo esmė, kad nei UAB ,,X“, nei UAB ,,Y“ nepateikė jokių dokumentų ir apie jokią mokestinę pusę negalima kalbėti. UAB ,,R“ apskaitoje yra užfiksuotos UAB ,,X“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros. Tyrimas vyko, kad UAB ,,X“ nepateikė jokių dokumentų ir negalima nustatyti veiklos, nes ji nustatoma pagal jos dokumentus. UAB ,,R“ išvadoje apie tas sąskaitas yra parašyta įvertinus byloje buvusių liudytojų apklausų protokolus, kryžminius patikrinimus su ūkininkais, įmonėmis. Neaišku, už ką sumokėjo UAB ,,X“ 22 693,80 Eur ir 18 774,25 Eur UAB ,,R“. Į UAB ,,X“ banko sąskaitas pervesta iš visų bendrovių gautos lėšos, todėl negalima nustatyti, kokiu pagrindu buvo pervedami pinigai. UAB ,,X“ nepateikė jokių dokumentų, kad būtų galima nustatyti jos veiklą, turtą, įsipareigojimus. PMV sąskaitų registras nepatvirtintas pirminiais apskaitos dokumentais. Tai suvestinis registras, į kurį įtraukiami dokumentai. Tyrimo metu nebuvo galima patikrinti jo pagal UAB ,,X“ dokumentus. Visi dokumentai buvo gauti kryžminiu būdu iš UAB ,,R“. Jeigu tikrinama UAB ,,X“ veikla, reikalingi UAB ,,X“ dokumentai. Buvo kreiptasi į bankroto administratorių, bankroto administratorius jokių dokumentų nepateikė. Išvados 12 psl. apačioje lentelės yra pastraipa, kad UAB ,,X“ nepateikė 15 sąskaitų faktūrų. Buvo tikrintos įmonės, kurioms buvo sumokėta iš UAB ,,X“. Buvo patikrinta ,,C“, ,,S“. Buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai. Ji gali pasakyti, ką pasakė U. V.. Sakė, kad pasiūlius K. D. ir A. N. 2 savaitėms jis buvo UAB ,,X“ direktorius. Trečiame lape surašyti jo parodymai. Atlikdama jai pavestą užduotį ji (specialistė) vertino liudytojų parodymus. Buvo pateikti liudytojų apklausos protokolai. Neaišku, kas tvarkė UAB ,,X“ apskaitą. Deklaracijos nepatvirtintos pirminiais apskaitos dokumentais ir įsitikinti tų deklaracijų pagrįstumu tyrimui nebuvo galima. Atsakydama į kaltinamojo A. N. klausimus specialistė nurodė, kad pagal UAB ,,R“ pateiktas sąskaitas nustatyta, kad UAB ,,R“ už įsigytus grūdus UAB ,,X“ pravedė pinigus pagal 15 sąskaitų faktūrų. Niekas neneigė, kad grūdų nebuvo. Jie buvo, tik įsigyti ne tokiomis aplinkybėmis, kaip užfiksuota PVM faktūromis. Tyrėjai gali nustatyti, kokiomis aplinkybėmis tai buvo padaryta.

UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), teisinis statusas: bankrutuojanti, adresas (duomenys neskelbtini). Įregistruota 2017 m. rugpjūčio 8 d. Laikotarpyje nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. kovo 14 d. nurodytas el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini) (t.1b. l. 78-82).

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi UAB „X“ iškelta bankroto byla. Įmonės administratoriumi paskirta UAB „Verslo valdymo centras“ (t.1b. l. 130-131). UAB „Verslo valdymo centras“ 2019 m. liepos 5 d. pateikė informaciją, kad administratoriui jokie UAB „X“ dokumentai ir turtas nėra perduoti, su bendrovės vadovais susisiekti nepavyko (1 tomas, b.l. 129). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi pripažinta bankrutuojančios ir likviduojamos dėl bankroto UAB „X“ pabaiga (t.1b. l. 151-152).

UAB „Y“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) įregistruota 2017 m. kovo 9 d.. Laikotarpyje nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2019 m. birželio 28 d. nurodytas el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini) (t.2 b. l. 1-5).

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi UAB „Y“ iškelta bankroto byla. Įmonės administratoriumi paskirta UAB „Lideres“ (t.2, b.l. 6-7). UAB „Lideres“ 2020 m. sausio 23 d. pateikė informacija, kad administratorius neturi jokios informacijos apie UAB „Y“ apskaitos dokumentus (t 2b. l. 26). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu UAB „Y“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nuspręsta išregistruoti ją iš juridinių asmenų registro (t. 2, b. l. 27).

2020 m. birželio 15 d. išsiųstas ETO Latvijos Respublikos generalinei prokuratūrai (t.3 b. l. 39). 2020 m. spalio 2 d. gautas įvykdytas ETO iš Latvijos Respublikos: liudytojų U. V., J. B., E. M., kt. apklausos bei kita informacija (t.3 b. l. 41-193).

2021 m. kovo 19 d. surašytas ETO Latvijos Respublikos generalinei prokuratūrai (t 4 b. l. 4-19). 2021 m. spalio 4 d. gautas įvykdytas ETO iš Latvijos Respublikos, tame tarpe informacija apie K. D. ir kad jis mirė (duomenys neskelbtini). (t.4 b. l. 46-193).

„Medicinos bankas“ pateikė informaciją, kad UAB „X“ banko sąskaita buvo atidaryta nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. vasario 14 d.. Banko sąskaita buvo atidaryta ir valdoma tuometinio direktoriaus R. U.. Vėliau, pasikeitus vadovui sąskaitos valdymo teisę turėjo U. V. (t 5 b.l. 135)

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta iš bankų gauta informacija dėl UAB „X“ banko sąskaitų: kas atidarė, uždarė sąskaitas, prisijungimai prie IP adresų, pinigų pervedimai, sutartys su verslo partneriais. Apžiūrint iš AB „Šiaulių bankas“ gautą informaciją nustatyta, kad 2018 m. balandžio 6 d. paraišką, prašymą dėl banko sąskaitos atidarymo, juridinio asmens anketą, banko sąskaitos sutartį juridiniams asmenims pasirašė J. B.. Jo asmens dokumentai asmens pasas, bankui pateiktas 2018 m. kovo 16 d. A. N. asmens tapatybės kortelė bankui pateikta 2018 m. balandžio 6 d. Paraiškos grafoje nurodyta „Pajamos iš partnerių“ ir nurodyta UAB „R“. Pridėta 2018 m. kovo 20 d. pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „X“ parduoda, o UAB „R“ perka 100 000 tonų kviečių, bei pervežimo sutartis, pagal kurią UAB „R“ teikia vežėjo paslaugas. Šiose sutartyse UAB „X“ atstovauja vadybininkas A. N., o UAB „R“ - komercijos direktorius E. D.. Apžiūroje taip pat užfiksuota, kad 2018 m. balandžio 6 d. „SB linijos“ paslaugos teikimo sutartyje Nr. IB03-259847 patvirtinimą, kad gavo sutartyje nurodytas indentifikavimo priemonės pasirašė J. B. ir A. N. (t 5 b. l. 168-177).

2020 m. gruodžio 2 d. apžiūrėta iš bankų gauta informacija dėl UAB „Y“ banko sąskaitų: prisijungimai prie IP adresų ir kt. Papildomai apžiūrėta iš bankų gauta informacija dėl UAB „X“ banko sąskaitų. Apžiūros protokole nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2019 m. kovo 14 d., kai UAB „X“ direktoriai buvo (duomenys neskelbtini) piliečiai, prie AB „Luminor“ banke esančios sąskaitos 161 prisijungta per Bitė Lietuva priklausančius IP, 2 kartus bei Telia Lietuva priklausančius IP, 2 kartus prie Luminor banko priklausančius IP. Tik du kartus prie sąskaitos jungtasi per IP, priklausančius Latvijos, du kartus Ukrainos paslaugų tiekėjams. Darytina išvada, kad prie sąskaitų jungėsi asmuo gyvenantis Lietuvoje. Apžiūrėti 2020 m. spalio 21 d. UAB „R“ vyr. buhalterės pateikti dokumentai. Nustatyta, kad 2018 m. vasario 9 d., 2018 m. kovo 2 d., 2018 m. balandžio 3 d. UAB „R.“ išrašytos sąskaitos faktūros UAB „X“ registruotu laišku, paštu buvo siųstos adresu (duomenys neskelbtini), kurį A. N. nurodė kaip savo gyvenamąją vietą. A. N. UAB „X“ dirbo nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. kovo 5 d. (t 6 b. l. 22-25).

Atlikus 2021 m. balandžio 30 d. kratą A. N. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), jos metu rasti: 2018 m. kovo 15 d. susitarimas prie 2017 m. kovo 22 d. sutarties, kuriame nurodyta, kad UAB „Y“ direktorius E. M. nutraukia 2017 m. kovo 22 d. sutartį dėl buhalterinės apskaitos vedimo, UAB „S“ direktorius A. N. perdavė, o E. M. priėmė UAB „Y“ dokumentus 2 segtuvus (t 6 b.l. 82), 2018 m. kovo 16 d. UAB „Y“ dokumentų perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad E. M. perduoda, o S. S. priima UAB „Y“ dokumentus - 1 segtuvą už 2017 m. ir 1 segtuvą už 2018 m (t.6 b.l. 83), 2018 m. kovo 17 d. vienintelio akcininko sprendimas, kad S. S. nuo 2018 m. kovo 17 d. atleidžia E. M. iš UAB „Y“ direktoriaus pareigų ir save paskiria šios bendrovės direktore (t.6 b.l. 84), 2018 m. kovo 2 d. R. U. vienintelio akcininko sprendimas dėl UAB „X“ buveinės adreso pakeitimo iš (duomenys neskelbtini), į adresą (duomenys neskelbtini) (t.6 b.l. 85), E. M. ir S. S. pasų kopijos (6 tomas, b. l. 86- 87).

2021 m. sausio 20 d. Vilniaus apskrities VMI pateikė A. N. Mokesčių inspekcijai pateikto dokumento kopiją: 2018 m. balandžio 30 d. „Dokumentų perdavimo-priėmimo aktą“, kuriame nurodyta, kad UAB „B.“ direktorius A. N. perduoda, o S. S. priima UAB „Y“ dokumentus: 1 segtuvą už 2017 m. ir 1 segtuvą už 2018 m. (t. 2 b. l. 102-103).

2022 m. balandžio 4 d. UAB „B.“ el. paštu pateikė 2017 m. rugsėjo 7 d. sutartį su UAB „X“ dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo. Sutartyje nurodyta, kad ją pasirašė UAB „X“ direktorius R. U. ir UAB „B.“ direktorius A. N.(t1 b. l. 185-187).

2022 m. balandžio 4 d. UAB „S“ el. paštu pateikė 2017 m. kovo 22 d. sutartį su UAB „Y“ dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo. Sutartyje nurodyta, kad ją pasirašė UAB „Y“ direktorius A. N. ir UAB „S“ vyr. finansininkė N. S.(t 2 b. l. 108-110).

ŪFVT specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-114730-22 nuodyta: Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (galioja nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal 2015 m. gruodžio 22 d. LR įstat. Nr.XII-2215).

Bendrovės „X” direktoriumi nuo tiriamojo laikotarpio pradžios iki 2018 m. sausio 12 d. buvo R. U., nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. vasario 13 d. – Č. A., nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 23 d. – U. V., nuo 2018 m. vasario 23 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos – J. B.. Sodros duomenimis bendrovėje „X“ nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. kovo 5 d. be direktoriaus dirbo vienas darbuotojas – A. N..

Bendrovės „Y” direktoriumi nuo tiriamojo laikotarpio pradžios iki 2018 m. kovo 26 d. buvo E. M., nuo 2018 m. kovo 26 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos –S. S..

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Iš tyrimui pateiktų dokumentų negalima nustatyti asmens, tiriamuoju laikotarpiu tvarkiusio įmonių „X“ ir „Y“ buhalterinę apskaitą.

Jeigu UAB „X“ pirkimo/pardavimo (paslaugų teikimo), atskaitingų asmenų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto, bendrovės skolų bei skolų bendrovei apskaitos dokumentų ir registrų už 2018 m. neišsaugojo, tai UAB „X“, nenustačiusi dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojusi dokumentų pagrindžiančių sudarytų už 2018 m. Gaunamų sąskaitų faktūrų ir Išrašomų sąskaitų faktūrų registrų duomenis, sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 133 996,69 Eur įplaukas ir 133 886,64 Eur išlaidas, nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir 19 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr.V-100 Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo nustatytų dokumentų saugojimo terminų nuostatų, kuriose nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros) ir apskaitos registrai saugomi 10 metų, nuostatų.

Jeigu UAB „X“ pirkimo/pardavimo (paslaugų teikimo), atskaitingų asmenų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto, bendrovės skolų bei skolų bendrovei apskaitos dokumentų ir registrų už 2018 m. neišsaugojo, tai dėl nenustatytos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugotų dokumentų nesilaikant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų tyrimo metu negalima visiškai nustatyti UAB „X“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 m.

Jeigu UAB „X“ pirkimo/pardavimo (paslaugų teikimo), atskaitingų asmenų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto, bendrovės skolų bei skolų bendrovei apskaitos dokumentų ir registrų už 2018 m. nesudarė, tai dėl nesudarytų pirkimo/pardavimo (paslaugų teikimo), atskaitingų asmenų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto, bendrovės skolų bei skolų bendrovei apskaitos dokumentų ir registrų už 2018 m. nesilaikant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų tyrimo metu negalima visiškai nustatyti bendrovės „X“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 m.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „Y“ metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2017 m. ir 2018 m. Juridinių asmenų registrui iki 2022 m. sausio 14 d. nepateikė.

Jeigu UAB „Y“ pardavimo, prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto (piniginių lėšų) ir skolų registrų už 2017 m. ir 2018 m. neišsaugojo, tai UAB „Y“, nenustačiusi dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojusi dokumentų pagrindžiančių sudarytų už 2017 m. ir 2018 m. Gaunamų sąskaitų faktūrų ir Išrašomų sąskaitų faktūrų registrų duomenis, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukas ir išlaidas iš viso po 655 653,30 Eur, nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

Jeigu UAB „Y“ pirkimo ir pardavimo, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto, bendrovės skolų bei skolų bendrovei apskaitos dokumentų ir registrų už 2017 m. ir 2018 m. neišsaugojo, tai dėl nenustatytos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugotų dokumentų nesilaikant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų tyrimo metu negalima visiškai nustatyti UAB „Y“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. ir 2018 m.

Jeigu UAB „Y“ pardavimo, prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto (piniginių lėšų) ir skolų registrų už 2017 m. ir 2018 m. nesudarė, tai bendrovė, nesudariusi pardavimo, prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto (piniginių lėšų) ir skolų registrų už 2017 m. ir 2018 m., pagrindžiančių sudarytų už 2017 m. ir 2018 m. Gaunamų sąskaitų faktūrų ir Išrašomų sąskaitų faktūrų registrų duomenis, sąskaitos (t.6 b. l. 101-120).

UAB „X“ apgaulingos apskaitos tvarkymas BK 222 straipsnio 1 dalis

Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis A. N. nepripažino, kad paslėpė UAB „X“ buhalterinius dokumentus, apgaulingai tvarkė šios bendrovės apskaitą ir įvykdė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apklaustas 2022 m. kovo 18 d. įtariamuoju A. N. nurodė, kad kaltės klausimo nekomentuos. Parodymus duos, kai pilnai susipažins su jam teikiamais įtarimais dalyvaujant jo gynėjui (t.8 b.l. 53). Apklaustas 2022 m. kovo 25 d. įtariamuoju, dalyvaujant jo gynėjui advokatui Laimonui Šileriui, A. N. nurodė, kad dėl jam pateiktų įtarimų kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad UAB „X“ įsigijo iš V. Š. sutuoktinės I. N. vardu. Tai darė R. U. prašymu, kuris planavo vykdyti grūdų prekybą. Jis nežino, kur šiuo metu yra UAB „X“ buhalteriniai dokumentai. Pas jį dokumentų nėra. Kam juos perdavė, nežino.

Duodamas parodymus teisme A. N. parodė, kad UAB „X“ įsigijo U. V. prašymu. Įsigijus UAB „X“ U. V. šiai bendrovei vadovavo ir jam duodavo nurodymus. Tam tikrą laikotarpį jis dirbo UAB „X“ vadybininku, o jo vadovaujama UAB „B.“ tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą. Savo iniciatyva jis nesudarė nei vieno sandorio. U. V. buvo šios bendrovės faktinis vadovas. UAB „X“ direktorius iš pradžių gal buvo R. U., o gal ir kitas asmuo. Jis (A. N.) tik peržiūrėdavo buhalterinius dokumentus, kurie buvo lietuvių kalba ir informuodavo U. V.. Vyko prekyba grūdais, kuriuos UAB „X“ parduodavo UAB „R“, kuri išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ir pinigus pervesdavo į UAB „X“ banko sąskaitą. Jis (A. N.) UAB „X“ dirbo apie mėnesį, per kurį tris savaites sirgo. Visi UAB „X“ buhalteriniai dokumentai buvo perduoti arba U. V., arba jo žmonėms. Tai S. S., arba E. M.. Jis nežino, kas atliko banko pavedimus. Tai darė visi, išskyrus jį patį. Jis neturėjo prisijungimo prie banko sąskaitų generatoriaus.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Šiame straipsnyje atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX -2314 redakcija, galiojusi iki 2022 m. gegužės 1 d.).

Apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015). Ir jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia – BK 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimą. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio valdybos apygardos valdybos, Šiaulių Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės N. S. išvada, kurioje teigiama, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus, UAB „R“ 2018 metais vykdytos veiklos dokumentus, banko išrašus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus dokumentus nustatyta, kad dėl nepateiktų išrašytų ir bendrovės vardu gautų sąskaitų faktūrų už 2018 m. tyrimo metu negalima nustatyti UAB „X“ sudarytų už 2018 m. gaunamų sąskaitų faktūrų ir išrašomų sąskaitų faktūrų registrų duomenų pagrįstumo. UAB „X“ nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir 19 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ nustatytų dokumentų saugojimo terminų nuostatų, kuriose nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros) ir apskaitos registrai saugomi 10 metų, nuostatų. UAB „X“ neišsaugojo pirkimo/pardavimo (paslaugų teikimo), atskaitingų asmenų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto, bendrovės skolų bei skolų bendrovei apskaitos dokumentų ir registrų už 2018 m. todėl dėl nenustatytos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugotų dokumentų nesilaikant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų tyrimo metu negalima visiškai nustatyti UAB „X“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 m. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (galioja nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal 2015 m. gruodžio 22 d. LR įstat. Nr.XII-2215).

Finansinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta tam, kad būtų gauta informacija ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į specialiuosius teisės aktus, kurių pagrindinio – Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) (past. – nuo 2022 m. gegužės 1 d. – Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas) – 4 straipsnis nustato reikalavimus apskaitos informacijai: ji turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, turi būti įtraukiami į apskaitą ir pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos bei ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įrašai apskaitos registruose turi būti daromi tik pagal apskaitos dokumentus (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 3 dalis). Be to, finansinės apskaitos taisyklių laikymasis savo ruožtu užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-719/2023).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog vadovaujamų pareigų juridiniame asmenyje nustatytas priklauso nuo juridinio asmens valdymo struktūros, valdymo organų kompetencijos, valdymo ypatumų ir pan. Šios pareigos gali būti konstatuojamos ne tik pagal asmens teisinį statusą juridiniame asmenyje (de jure), bet ir pagal jo faktiškai atliekamas funkcijas (de facto) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2022). Galimos tokios teisinės situacijos, kai pagal juridinio asmens steigimo dokumentus juridinio asmens vadovas yra vienas asmuo, nors tokiam juridiniam asmeniui faktiškai vadovauja kitas asmuo.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. ABĮ 37 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas; ABĮ 37 straipsnio 10 dalis numato tai, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei; ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1-18 punktuose yra numatytos kitos sferos, už kurias yra atsakingas bendrovės vadovas. Taigi siekiant nustatyti, jog A. N. buvo UAB „X“ faktiniu vadovu, būtina įrodyti, jog jis realiai atliko ABĮ 37 straipsnio nuostatose įtvirtintas bendrovės vadovo funkcijas, nors pagal oficialią šių įmonių dokumentaciją tokių pareigų neužėmė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „X” direktorius nuo tiriamojo laikotarpio pradžios iki 2018 m. sausio 12 d. buvo R. U., nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. vasario 13 d. – Č. A., nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 23 d. – U. V., nuo 2018 m. vasario 23 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos – J. B.. Sodros duomenimis bendrovėje „X“ nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. kovo 5 d. be direktoriaus dirbo vienas darbuotojas – A. N.. Šie duomenys neginčijamai patvirtina tai, jog A. N. pagal oficialius duomenis nebuvo UAB „X“ direktorius.

Nors A. N. teisme akcentavo, kad jo atžvilgiu nepalankius parodymus duodantys liudytojai yra suinteresuoti jam nepalankia šios bylos baigtimi, kad jie meluoja, o tyrimą Šiaulių mieste atlikę pareigūnai siekė su juo susidoroti, tačiau vertinant byloje apklaustų liudytojų parodymus dalyje dėl A. N. atliktų funkcijų, teismas nenustatė pagrindo laikyti šių liudytojų paaiškinimus nepatikimais ar subjektyviais, kadangi šiuo atveju nenustatyta, jog kažkuris iš nurodytų liudytojų būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar turėtų realią priežastį apkalbėti A. N.. Įvertinus visų apklaustų asmenų paaiškinimų turinį bei sugretinus juos tarpusavyje yra matyti, kad liudytojų parodymai yra ne tik nuoseklūs, tarpusavyje vienas kitą papildantys, tačiau ir pagrindžia kaltinime nurodytas aplinkybes dėl A. N. buvimo UAB „X“ faktiniu vadovu.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiesioginiai įrodymai neturi jokio pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, tačiau tokiu atveju tokio tipo įrodymais turi būti nustatyti tarpiniai faktai ir išvados, kurie tarpusavyje susiję nuoseklia ir logiška grandine (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-220-628/2019, 2K-7-174-303/2019). Šioje byloje A. N. kaltė grindžiama ne tik liudytojų parodymais, tačiau ir kitais faktiniais duomenimis, kurie leidžia teismui padaryti išvadą, kad A. N. dalinai atliko ABĮ numatytas bendrovės vadovo pareigas.

Pripažindamas A. N. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų liudytojų R. U., Č. A., U. V., S. M., E. D., G. G., J. B. parodymais, parodymų atpažinti pagal fotonuotraukas protokolais, akistatų protokolais, specialisto išvada, kratos protokolu, bankų pateiktais duomenimis bei kitais surinktais įrodymais.

Apklaustas liudytoju R. U., kuris buvo UAB „X“ direktorius nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. sausio 12 d. bei akcininku nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. kovo 22 d. parodė, kad A. N. jam pasiūlė tapti UAB „X“ direktoriumi. Su gautu pasiūlymu jis sutiko, tačiau faktiškai jokių pareigų šioje bendrovėje neužėmė ir realiai jos vadovu nedirbo. Jam buvo pasakyta, kad reikės Lietuvoje ieškoti žmonių, kurie pardavinėja grūdus. Tie grūdai turėtų „važiuoti“ į Latviją. Jis tai sugebėjo padaryti, bet vieną kartą netiko grūdų kaina, kitą kartą jų kiekis. Tuo viskas ir pasibaigė. A. N. prašymu atidarė UAB „X“ banko sąskaitą „Medicinos banke“, užsakė bei atsiėmė pagamintą bendrovės antspaudą. Visus gautus dokumentus ir daiktus, susijusius su banku, atidavė A. N.. Jis nesinaudojo ir neprisijungė prie elektroninės bankininkystės, neišsigrynino pinigų, nesudarinėjo finansinių operacijų su kitomis įmonėmis. Niekas į jį kaip UAB „X“ direktorių nesikreipė ir jokiuose sandoriuose jis nedalyvavo. UAB „X“ akcijų nepirko, nes neturėjo pinigų. Tiesiog pasirašė tuos dokumentus. Pasirašė ir kitus A. N. jam pateiktus dokumentus, todėl mano, kad galėjo pasirašyti ir įgaliojimą leidžiantį A. N. veikti jo (R. U.) vardu. Kadangi UAB „X“ jis nedirbo, todėl nežino, kas tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą. Kaip įmonės direktorius, jokių buhalterinių dokumentų negavo ir jų nematė. A. N. nurodymu atsidarė banko sąskaitą „Medicinos banke“. Visus dokumentus ir daiktus, susijusius su šiuo banku, atidavė A.. Jis nė karto nesinaudojo, neprisijungė prie elektroninės bankininkystės, neišsigrynino pinigų, nesudarinėjo finansinių operacijų su kitomis įmonėmis. Po kelių mėnesių A. N. jam pasakė, kad jis nereikalingas ir iš direktoriaus pareigų atleidžiamas. Po kiek laiko jam paskambino A. N. ir pasakė, kad reikia parduoti UAB „X“ akcijas, todėl jis turi atvažiuoti pas notarą. Ten nuvykus pasirašė kažkokius dokumentus. Kam buvo parduotos UAB „X“ akcijos nežino. Už jų pardavimą pinigų negavo.

Apklaustas liudytoju Č. A., kuris buvo UAB „X“ direktorius nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. vasario 12 d. parodė, kad A. N. nepažįsta. UAB ,,X“ jam negirdėta. Šioje įmonėje niekada nedirbo. Savo asmens dokumentų niekam nebuvo perdavęs, tačiau kažkuriais metais buvo pametęs pasą ir asmens tapatybės kortelę. Jo išsilavinimas (duomenys neskelbtini) klasės. Įmonės akcijų niekada neturėjo ir įmonės vadovu nebuvo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju U. V., kuris buvo UAB „X“ direktorius nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. kovo 2 d. parodė, kad jam žinoma Lietuvoje registruota įmonė – UAB „X“, kurioje labai trumpai, gal dvi savaites užėmė direktoriaus pareigas. Tapti šios įmonės vadovu pasiūlė jo pažįstami. Tai (duomenys neskelbtini) gyvenęs K. D. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) gyvenęs A. N.. Jam sakė, kad bus geras atlyginimas, o jo vadovaujama įmonė užsiims grūdų supirkimu ir pardavimu. Sakė, kad K. D. ieškos grūdų, kuriuos UAB „X“ galėtų supirkti. Jis nepamena, kaip buvo įformintas jo vadovavimas. Kai buvo direktorius algos negavo. Atsimena, kad (duomenys neskelbtini) pasirašė dokumentus, kuriuos buvo paruošęs A. N.. Kai buvo UAB „X“ direktorius, savo darbo vietos neturėjo. Jokia įmonės veikla nebuvo vykdoma. Jo vadovavimo metu sandorių nebuvo. UAB „X” buhalteriją tvarkė A. N.. Jam buhalteriniai ir kiti dokumentai nebuvo perduoti. Jam atrodė, kad UAB „X“ veikla fiktyvi. Prašymo atleisti iš direktoriaus pareigų nerašė. J. B. po jo tapo UAB „X“ direktorius.

Apklaustas teisme per „Zoom“ programą, liudytojas U. V. iš dalies pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau nurodė, kad 2020 metais duodamas parodymus viską geriau atsiminė. Dabar jau viską pamiršo. Nežino, kodėl A. N. jam liepė atidaryti UAB „X“ sąskaitą „SEB“ banke. Neatsimena, ar būdamas UAB ,,X“ direktorius gaudavo nurodymus iš kitų asmenų. Jam atrodė, kad šios įmonės veikla fiktyvi. Nebuvo klientų, tiekėjų. Principe tai nieko ir nebuvo. A. N. buvo buhalteris ir parengdavo buhalterinius dokumentus. Dabar jis nepamena, ar A. N. jam duodavo nurodymus dėl bankinių sąskaitų uždarymo, atidarymo ir panašiai. Jis nežino tokio asmens kaip J. B.. Būnant UAB „X“ direktoriumi jam teko bendrauti su K. D.. Jis neatsimena, ar šis asmuo jam davė kokius nors nurodymus, tačiau jie kartu važiavo į Lietuvą, kad jis taptų UAB „X“ direktorius. Naujam direktoriui perdavė dokumentus, bet neatsimena, kam ir kaip tai buvo. Visas perdavimas vyko Lietuvoje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju J. B., kuris buvo UAB „X“ direktorius nuo 2018 m. kovo 2 d. iki tyrimo pradžios bei šios bendrovės akcininku nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. kovo 22 d. parodė, kad jam žinoma UAB „X”. Tapti jos direktoriumi jam pasiūlė pažįstamas žmogus K. (D.), kuris jį suvedė su savo pažįstamu iš Lietuvos, vardu A. (N.). Šis asmuo padėjo įforminti visus dokumentus. Kai buvo UAB „X“ direktorius, algos negavo. Paskyrimas UAB „X“ vadovu vyko (duomenys neskelbtini). Buvo sudarytas dokumentas - susitarimas, kad jis tampa UAB „X“ direktoriumi. Jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir sutartoje vietoje, automobilių aikštelėje jo laukė A. (N.). Už kelionę į Lietuvą jam sumokėjo K. (D.). Tada (duomenys neskelbtini) A. (N.) jam apmokėjo už pietus ir sumokėjo už kelionę atgal. Buvo kelios kelionės į (duomenys neskelbtini). Kiekvieną kartą jam K. D. ir A. (N.) mokėjo už kelionę ir pietus. Po kiekvieno konkretaus veiksmo grįžęs atgal gaudavo užmokestį grynaisiais pinigais, kuriuos jam duodavo K. D.. Dokumentų jis neruošė, tik pasirašydavo. A. (N.) jį nuvežė pas notarą. Jis nebuvo UAB „X“ buveinėje ir neturėjo konkrečios darbo vietos. Kai jis buvo UAB „X“ direktorius nevyko ūkiniai komerciniai sandoriai, bent jau jis asmeniškai nieko nedarė. Neatstovavo įmonei sandoriuose su kitomis įmonėmis, niekam nebuvo pristatytas kaip UAB „X“ direktorius. Jam girdėtos UAB „Y“, UAB „R“. K. D. jam sakė, kad šios įmonės bus jo įmonės UAB „X“ kompanionės. Jam atrodo, kad su kažkuria iš šių įmonių buvo susijusi mergina, kuri vieną kartą su juo važiavo į (duomenys neskelbtini). Jos vardu taip pat buvo įforminta firma. Tas pats lietuvis A. (N.) jai padėjo. Kas tvarkė UAB „X” buhalteriją, nežino. Jam jokie buhalteriniai dokumentai nebuvo perduoti. Visus dokumentus, kurie jam buvo duoti pas notarą, įmonių registre, ar banke, jis atidavė lietuviui A. (N.). Visas prisijungimo prie banko sąskaitų priemones ir banko dokumentus, kuriuos gavo išėjęs iš banko atidavė A. (N.).

Apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojais UAB „R“ darbuotojai ir vadovas – S. M., G. G., A. L. bei E. D. patvirtino, kad pas juos atvykęs A. N. prisistatė kaip UAB „X“ atstovas. Prašė, kad pinigai už pristatytus grūdus būtų pervedami į Latvijos banką bei rūpinosi grūdų atvežimu, jų kiekio, kokybės nustatymu, tolimesne jų realizacija bei pinigų gavimu. Teismui svarbi liudytojos S. M. – UAB „R“ vyr. buhalterės, kurios A. N. prašė, kad pinigai už parduotus grūdus būtų pervedami į Latvijos banką, parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole nurodyta aplinkybė, kad ji paklausė A. N., kokia jo pavardė, tačiau šis atrėžė „koks tavo reikalas“. Tai parodo, kad A. N. stengėsi nesiafišuoti UAB „R“ darbuotojams ir jiems prisistatinėdavo bendro pobūdžio pasakymu, kad yra UAB „X“ atstovas. Tai patvirtina, kad šios bendrovės veikloje jis dalyvavo ne kaip asmuo, kurio vadovaujanti bendrovė neva tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą, o stengėsi nuslėpti savo faktišką vadovavimą vykdant grūdų prekybą.

Duodama parodymus buvusi kaltinamojo A. N. sutuoktinė liudytoja I. N. teigė, kad R. U. UAB „X“ akcijas pardavė už 2500 eurų; kad R. U. pasirašė su jos ir A. N. atstovaujama įmone UAB „B.“ buhalterinių paslaugų teikimo sutartį ir jai teikdavo UAB „X“ buhalterinius dokumentus, kuriuos ji tvarkė. Tačiau teismas pažymi, kad I. N. ir A. N. tyrimo metu ar teisme nepateikė jokių rašytinių duomenų, galinčių patvirtinti, kad R. U. teikė UAB „X“ buhalterinius dokumentus. Liudytoja N. P. – UAB „S“ darbuotoja patvirtino, kad jai buvo pavesta tvarkyti UAB „X“ buhalterinę apskaitą, suteiktas įgaliojimas, tačiau ji šito nedarė. Su UAB ,,X“ vadovais nebendravo ir jų nematė. Įgaliojimas jai buvo suteiktas, kai buvo pasirašyta sutartis su UAB ,,X“ dėl buhalterijos tvarkymo. Ji turėjo elektroninį parašą, kuris buvo USB įstatytas į jos kompiuterį ir paliktas jos kabinete, kuriame dirbo I. N.. Tai parodo, jog iš anksto buvo nuspręsta formaliai UAB „X“ buhalteriją tvarkysiančiu asmeniu paskirti UAB „B.“ darbuotoją N. P., tačiau tam, kad ji nežinotų realios UAB „X“ situacijos, jos santykių su UAB „R“ bei UAB „Y“, šiuo reikalu užsiėmė buvusi A. N. sutuoktinė, kuri 2017 m. rugsėjo 4 d. panaikino N. P. išduotą įgaliojimą elektroniniu būdu pasirašyti ir tvarkyti UAB „X“ (t.1 b.l. 102). Tai buvo padaryta nusprendus UAB „X“ direktoriumi ir akcininku „padaryti“ R. U. su tolimesnėmis tokio sprendimo pasekmėmis.

Sutiktina, kad pagal byloje surinkus duomenis A. N. UAB „X“ niekada nebuvo oficialus šios bendrovės direktorius, ar akcininkas, tačiau aukščiau aptartų liudytojų parodymai, kad būtent kaltinamasis pasiūlydavo kitiems asmenims tapti šios bendrovės vadovais, iš jų paimdavo bankų išduotus dokumentus bei elektroninės bankininkystės duomenis, mokėjo pinigus (R. U.), rūpinosi produkcijos tiekimu UAB „R“, pinigų pervedimu į jo norimas banko sąskaitas, nors iš esmės jo vadovaujama bendrovė UAB „B.“ turėjo tik tvarkyti UAB „X“ apskaitą ir į grūdų verslą nesikišti, leidžia teismui A. N. pripažinti faktiniu UAB „X“ vadovu. Kaip matyti iš aptartų parodymų, A. N. rūpinosi kasdiene bendrovės veikla, nes kaip patvirtino nominalūs UAB „X“ direktoriai: R. U., U. V., J. B. šioje bendrovėje jie nieko nedarė, o jeigu ką ir darė, tai tik vykdydami A. N. nurodymus. UAB „X“ „direktorius“ Č. A. pareiškė, kad tokios bendrovės jis iš viso nežino.

Baigiamojoje kalboje kaltinamojo gynėjas akcentavo, kad R. U. teigia, kad visus nurodymus jam davė A. N., kad jis prisijungimų neturėjo, jokių sutarčių nesudarinėjo, tačiau analizuojant banko išrašus matyti, kad visi mokėjimo pavedimai buvo atliekami prisijungiant R. U. išduota prisijungimo priemone ir visi prisijungimai iš Latvijos, vienas iš Izraelio. Pagrindinis numeris, kuris figūruoja, tai IP adresas (duomenys neskelbtini) tai nustatyta apžiūros protokole, kad tai Latvijos priemonė. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad neatmestina, jog A. N., siekdamas suklaidinti VMI ir išvengti galimo tyrimo, deja kas nepavyko jam padaryti, banko prisijungimo priemones atidavė jam žinomam asmeniui Latvijoje. Teismo manymu tai realiai galėjo būti jau miręs K. D., nes U. V. ir J. B. nurodė, kad būtent šis asmuo juos pakvietė atvykti į Lietuvą ir susitikti su A. N. siūlydami jiems tapti UAB „X“ direktoriais ir vykdyti grūdų verslą. Tokiu būdu du nominalūs UAB „X“ direktoriai buvo iš Latvijos ir du iš Lietuvos, kurie labai trumpu laikotarpiu keisdavo vienas kitą. Įvertinus šias aplinkybes byloje surinktų įrodymų kontekste teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. N., jam pateiktame kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo faktinis UAB „X“ vadovas.

Šioje byloje A. N. yra inkriminuotas tyčinis UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų paslėpimas, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „X veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 m. Kasacinės instancijos teismų formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, jog buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas yra slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį arba struktūrą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-1073/2024).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog aplinkybė, kad byloje nenustatyta, kur dingo konkrečios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį esminės reikšmės neturi; svarbu yra tai, kad būtent kaltininkas juos paslėpė ir dėl tokių jo veiksmų nebuvo galima visiškai nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba jos struktūros (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-1073/2024).

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į liudytojų R. U., U. V., J. B. parodymus, kad A. N. jiems duodavo pasirašyti įvairaus pobūdžio dokumentus, kuriuos vėliau pasiimdavo su savimi. Taigi akivaizdžiai matyti, jog tam tikri buhalteriniai dokumentai buvo ir dalį jų turėjo A. N., tai patvirtina ir jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu surasti duomenys. Taigi vertinant surinktus įrodymus atsietai vienas nuo kito, kiekvienas jų savaime nepatvirtina A. N. kaltės, tačiau būtent šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. N. disponavo UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentais ir juos paslėpė, dėl ko kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.

Kaip matyti iš BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijos, baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl šiame straipsnyje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl šių padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260-628/2023). Aptariamu atveju pirmiau nurodyta specialistės N. S. išvada, jos paaiškinimai tyrimo metu ir teisme patvirtina kilusių nusikalstamų padarinių realumą. Būtent A. N. tyčia paslėpus UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei apskaitos registrus ir kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstami padariniai.

UAB „Y“ apgaulingos apskaitos tvarkymas BK 222 straipsnio 1 dalis

Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis A. N. nepripažino, kad apgaulingai tvarkė UAB „Y“ apskaitą ir įvykdė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Duodamas parodymus teisme jis tvirtino, kad įsigyti šią bendrovę jo prašė U. V.. Sakė, kad jam reikia dar vienos įmonės. Prašė nupirkti ir iš pradžių pabūti jos vadovu, o paskui žadėjo ką nors atsiųsti, kas jį (A. N.) pakeis. Jis nežino, kokią veiklą vykdė UAB ,,Y“, nes šiai bendrovei faktiškai vadovavo U. V.. Kas buvo formalus šios bendrovės direktorius, nežino. Jo (A. N.) vadovaujama UAB „S“ tvarkė UAB „Y“ buhalteriją apie du mėnesius. Paskui UAB „Y“ nupirko S. S., kurią jam (A. N.) atsiuntė U. V. ir kuriai (S. S.) jis perdavė visus buhalterinius dokumentus, kuriuos turėjo UAB „S“.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. N. nurodė, kad UAB „Y“ jis įsigijo E. M. prašymu ir jo vardu vykdė veiklą. UAB „Y“ akcijos E. M. buvo perrašytos tik po metų. UAB „Y“ jis dirbo nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. ir buvo šios įmonės vadovas. Viena iš jo įmonių UAB „S“ arba UAB „B.“ tvarkė UAB „Y“ buhalterinę apskaitą. Faktinis įmonės vadovas buvo E. M., kuris važinėjo UAB „Y“ priklausančiu automobiliu, banke atidarė sąskaitą, tvarkė įmonės pinigus bei sudarinėjo sandorius. Dokumentus įtraukimui į buhalterinę apskaitą pateikdavo E. M.. 2018 m. kovo 15 d. UAB „Y“ vadovas E. M. nutraukė sutartį su UAB „S“. E. M. buvo perduoti „Y“ apskaitos dokumentai. Sekančią dieną į UAB „S“ veiklos vykdymo vietą E. M. atvežė S. S.. Tie patys dokumentai, kuriuos 2018 m. kovo 15 d. jis perdavė E. M., 2018 m. kovo 16 d. buvo perduoti S. S., kurią E. M. pristatė kaip naują UAB „Y“ direktorę. E. M. jam liepė perrašyti UAB „Y“ akcijas S. S. vardu. Už kokią sumą buvo parduotos UAB „Y“ akcijos, kas ir kaip jam sumokėjo pinigus, neprisimena. 20185 m. balandžio 30 d. buvo surašytas UAB „Y“ buhalterinių dokumentų perdavimo aktas S. S.. Jai buvo perduoti dokumentai, gauti iš E. M.. Kiek prisimena, S. S. į ofisą adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi su E. M. ir pasiėmė perdavimo akte įvardintus dokumentus. Šį dokumentų perdavimo aktą jis pasirašė dėl savęs, kad jei kada kas paprašys, galėtų apsiginti, kad jis perdavė dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) valdybos apygardos valdybos, (duomenys neskelbtini) Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės N. S. išvada, kurioje teigiama, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus, UAB „R“ 2018 metais vykdytos veiklos dokumentus, banko išrašus ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Y“ Juridinių asmenų registrui nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2017 m. ir 2018 m. UAB „Y“ VMI nepateikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2017 m. ir 2018 m. UAB „Y“ neišsaugojo pardavimo, prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentų, priskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuotų mokesčių, turto (piniginių lėšų) ir skolų registrų už 2017 m. ir 2018 m. dėl nenustatytos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugotų dokumentų nesilaikant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų, todėl tyrimo metu negalima visiškai nustatyti UAB „Y“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. ir 2018 m.

Iš 2018 m. birželio 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad UAB „Y“ akcininku nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2018 m. kovo 22 d. buvo A. N.. Nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2018 m. kovo 26 d. UAB „Y“ direktorius buvo E. M.. Nuo 2018 m. kovo 26 d. bendrovės akcininkė ir vadovė S. S.. Šios bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. tvarkė UAB „S“ (t.2 b.l. 92) Bendrovė registruota adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 17 d. nuvykus buveinės registracijos adresu išsiaiškinta, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų skaičius nurodytas iki 90. Jokių iškabų, informacijos, kad bendrovė šiuo adresu vykdo veiklą, nerasta. Buvo susisiekta su bendrovės akcininke S. S., kuri pasakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir jokių dokumentų neturi. Buvo susiekta su buvusiu akcininku A. N., kuris pateikė akcijų pirkimo pardavimo sutartį ir nurodė, kad jokių dokumentų neturi (t.2 b.l. 93).

Byloje yra pranešimas, kad VMI neturi duomenų kada ir kokiu būdu A. N. UAB „Y“ buhalterinių dokumentų perdavimo akto kopiją pateikė VMI mokestinių prievolių departamento 2 skyriui (t.2 b.l. 106).

Pripažindamas A. N. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų liudytojų E. M., S. S. parodymais, parodymų atpažinti pagal fotonuotraukas protokolais, specialisto išvada, bankų pateiktais duomenimis bei kitais surinktais įrodymais.

Apklaustas teisme liudytojas E. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad 2018 metais, tikslios datos neatsimena, nusprendė Lietuvoje įsigyti įmonę. Jis planavo supirkinėti Lietuvoje automobilius ir juos pervežus į Latviją išnuomoti taksi kompanijoms. Pažįstamas davė telefono numerį, lyg kažkokio buhalterio iš Lietuvos, kuris padėjo įsigyti įmonę ir įforminti visus dokumentus. Anksčiau šio žmogaus nepažinojo. Neatsimena, kaip jį vadino. Įmonė, kurią įsigijo, buvo UAB „Y“. Direktoriumi buvo trumpai, apytiksliai pusmetį. Kai buvo jos direktorius, algos negavo ir jokių sandorių nesudarė. Atsimena, kad kartu su paminėtu buhalteriu vyko į įmonių registrą Vilniuje, kur buvo įforminti dokumentai. Jis pasirašė dokumentus, kuriuos jam davė Įmonių registro darbuotojai. Kokiu adresu buvo UAB „Y“, nežino ir jos ofise nebuvo. Įmonės veikla nebuvo pradėta. UAB „Y” turėjo buhalterę iš Lietuvos. Ją rekomendavo vyras buhalteris. Ji buvo pateikusi kažkokias ataskaitas, bet jos buvo tuščios, nes sandorių nebuvo. Buhalterinių ir kitų dokumentų jis neturi. Jis neturėjo mokėjimo ir prisijungimo prie interneto banko priemonių. S. S. jis nežino. UAB „R“ ir UAB „X“ nežino. UAB „Y“ nebuvo sudariusi jokių sandorių su UAB „X”. Jis neorganizavo UAB ,,Y“ apskaitos. Iš A. N. negavo jokių įmonės dokumentų ir nevykdė UAB ,,Y“ direktoriaus pareigų. 2018 m. kovo 15 d. susitarimas dėl apskaitos tvarkymo nutraukimo jam nežinomas. UAB ,,Y“ dokumentų jis niekam neperdavė. Neatsimena, kaip neteko UAB „Y“ direktoriaus pareigų. Neatsimena, kas tai nusprendė.

Apklausta teisme liudytoja S. S. nurodė, kad jai teko susitikti ir bendrauti su A. N.. Jie susitiko (duomenys neskelbtini). Tai įvyko labai seniai. Reikėjo pasirašyti dokumentus, kad jos vardu atidarytų firmą. Ji pasirašė, nes reikėjo pinigų. Daugiau nieko nedarė. Gavo tik 50 eurų. Pirmą kartą pasirašė vieną dokumentą. Paskui reikėjo perrašyti firmą ant kito žmogaus ir jai vėl reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Pas ją atvažiavo, ją pasiėmė ir važiavo tvarkyti dokumentus. Buvo 4-5 kartai tikrai. Su A. N. ją supažindino K. (D.), bet jis miręs. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos visai nežino. Neatsimena vietos, į kurią (duomenys neskelbtini) ją atvežė. Dokumentų pasirašymas buvo bute. Paskui pas notarą važiavo. Reikėjo perrašyti firmą ant kito žmogaus. Pirmą kartą, kai važiavo, firma buvo ant jos. Paskui perrašė ant kito. Jos išsilavinimas (duomenys neskelbtini) klasės. Yra dirbusi (duomenys neskelbtini) darbą susijusį su žvejyba. Ji niekada nebuvo įmonės direktorė ar akcininkė. Ji nieko nesuprato, kas tai buvo. Ji niekur nemokėjo. Už viską mokėjo A. N.. Lankėsi bankuose, buvo išduotos kortelės, tačiau pas ją nieko nėra. Viskas iš karto buvo atiduota A. N.. Ji nežino, su kokioms įmonėmis UAB ,,Y“ turėjo ūkinius santykius. Ji nieko neklausė, nes nelabai supranta tokius dalykus. UAB ,,Y“ veiklos ir buhalterinių dokumentų nėra mačiusi. Tų dokumentų neturėjo ir neturi. Važinėjo su mašina, kurią vairavo A. N.. Kai ją vežė pirmą kartą, tai vežė K. (D.). Paskui važiavo su A.. Pas notarą buvo su A. N.. Jie trise dokumentus pasirašinėjo. Pasirašinėjo ji ir du vyriškiai, bet ne A. N.. Su juo buvo „Medicinos banke“. Bankas išdavė kortelę ir interneto kortelė buvo. Iš banko viską pasiėmė A. N., kuris mokėjo notarui. M. pavardė turbūt girdėta. Nežino, kur girdėjo. U. pavardė tikrai negirdėta. Ant byloje esančių ir jai parodytų dokumentų yra jos parašai. Vienas dokumentas tikrai buvo pasirašytas pas notarą, o kur kitas, neatsimena. Be jos ir vyrų buvo ir moteris, kuri buvo bute, kuris buvo įrengtas kaip ofisas. Jos vardo neatsimena. Ji spausdino dokumentus. Įmonės direktore jai teko būti tik vieną kartą. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai, kuriuos teismas pagarsino, yra teisingi.

Duodamas parodymus teisme A. N. akcentavo, kad UAB „Y“ jis įsigijo U. V. pageidavimu, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme U. V. iš viso neminėjo tokios įmonės kaip UAB „Y“, o apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. N. nurodė, kad šią bendrovę įsigijo E. M. pageidavimu. Panašias aplinkybes nurodė ir E. M., tačiau kategoriškai, kaip ir S. S. neigė realų UAB „Y“ vadovavimą bei disponavimą šios bendrovės buhalteriniais dokumentais. Nors kaltinamasis A. N. tvirtina, kad liudytoja S. S. viską išsigalvoja ir meluoja, bei tai daro įtakota U. V., tačiau pažymėtina, kad S. S. nurodė, kad tokio asmens ji nežino ir ši pavardė jai negirdėta. Pažymėtina ir tai, kad S. S. savo parodymuose nurodo detales, kurių akivaizdžiai negalėtų sugalvoti ar sukurti. Įvardino net automobilio, kurio A. N. ją vežiojo, pavadinimą. A. N. stengėsi pabrėžti, kad S. S. meluoja, įtakota U. V. duoda jam (A. N.) nepalankius parodymus, nurodo vietas (bankus), kuriuose ji iš esmės negalėjo būti. Tačiau ši liudytoja yra (duomenys neskelbtini) gyventoja. Ji sakė, kad Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) gerai nesiorientuoja, todėl akivaizdu, kad kažkokiose detalėse galėjo ir suklysti. Be to A. N. taip ir nenurodė, kokiu pagrindu S. S. turėjo taip elgtis ir jį apkalbėti. Pabrėžtina, kad UAB „Y“ direktorių keitimo atveju kaip ir UAB „X“ figūruoja šiuo metu miręs K. D.. Pasak S. S., šis asmuo ją supažindino su A. N., kuris ir toliau tvarkė visus reikalus, susijusius su UAB „Y“ būdamas faktiniu jos vadovu. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. N. kartu su formaliais UAB „Y“ vadovais E. M. ir S. S. vyko į banką atsidaryti sąskaitas, bei šiems bankams (Medicinos bankas bei Šiaulių bankas) pateikus tyrimui duomenis, betarpiškai save nurodė kaip naudos gavėją (t.10 b.l.17,37). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. N. buvo žinomi pagrindiniai UAB ,,Y“ verslo partneriai – įvairios Latvijos įmonės. Sudarant paslaugų teikimo sutartį su Šiaulių banku UAB ,,Y“ vardu ir A. N. gavo elektroninių prijungimo prie sąskaitos priemones, kartu su prisijungimo slaptažodžiais, kas patvirtina, jog jis turėjo pilną sąskaitos kontrolę. Tai patvirtino ir liudytojai E. M. ir S. S., kad gautas prisijungimo prie banko sąskaitų priemones jie iš karto atidavė A. N..

Apylinkės teismas pažymi, kad teisės doktrinoje yra vartojamas simuliacijos terminas. Tai tokia situacija, kai turėdamos tikslą paslėpti savo tikruosius ke­tinimus šalys dėl to paties dalyko sudaro du susitarimus: vienas yra matomas, išorinis, tačiau melagingas, neatitinkantis tikrųjų šalių ketinimų, kitas – įtvirtinantis tikrąją šalių valią, bet slaptas. Simuliacijos mechanizmas pasižymi tuo, kad tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko sudaromi du sandoriai ir slepiamas sandoris prieštarauja matomam. Simuliacija – tai sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu, kuriuo dažniausiai siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, kreditorių, teises. Tačiau sukčiavimas ar apgaulė nėra būtinas simuliacijos elementas. Simuliacija gali turėti tikslą, kuris yra moraliai neutralus. Simuliacija pati savaime nėra negaliojimo pagrindas (negaliojimo priežastis), jeigu ja nesiekiama apgaulingų ar neteisėtų tikslų, tačiau jeigu tokių tikslų siekiama – sutartis gali būti pripažinta neteisėta.

Civilinėje teisėje skiriami tariami sandoriai (fiktyvūs) ir apsimestiniai sandoriai. Tariamųjų sandorių atveju šalių valios apskritai nėra arba tiksliau – tikroji valia yra nesukurti jokių realių padarinių (sutartis sudaroma tik dėl akių, nesiekiant tei­sinių pasekmių – CK 1.86 straipsnis), apsimestinių sandorių atveju – tikroji šalių valia paslėpta po jos fikcija (sutartis sudaroma tikslu pridengti kitą sutartį – CK 1.87 straipsnis). CK normos, reglamentuojančios tariamus ir apsimestinius sandorius, yra įtvirtintos sandorių negalio­jimo skyriuje, fiktyvumas laikomas sandorių negaliojimo pagrindu.

Byloje surinkti ir aukščiau aptarti duomenys leidžia teismui padaryti išvadą, kad įvykę sandoriai susiję su E. M. bei S. S. paskyrimu UAB „Y“ vadovais bei akcininkais buvo apsimestiniai, nes UAB „Y“ įsigijęs A. N. visą laiką ir buvo šios bendrovės faktinis vadovas. Jis pasiūlė S. S. tapti šios bendrovės vadove ir akcininke, iš jos bei E. M. paėmė bankų išduotus dokumentus bei elektroninės bankininkystės duomenis, bei juos tvarkė. A. N. rūpinosi kasdiene šios bendrovės veikla, nes kaip patvirtino nominalūs UAB „Y“ direktoriai E. M. ir S. S., šioje bendrovėje jie nieko nedarė, o jeigu ką ir darė, tai tik vykdydami A. N. nurodymus.

Nustatyta, kad nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. UAB „Y“ buhalterinę apskaitą tvarkė A. N. vadovaujama UAB „S“ ir jos buhalterė N. S.. Apklausta tyrimo metu – 2022 m. kovo 16 d. minėta liudytoja negalėjo paaiškinti, kas jai pavedė tvarkyti UAB „Y“ buhalterinę apskaitą, iš kur ji gaudavo tam reikalingus duomenis bei kam vėliau šios bendrovės buhalteriniai duomenys buvo perduoti. Tačiau apklausta teisme 2022 m. gruodžio 14 d. praėjus daugiau kaip 10 mėnesių nuo ikiteisminio tyrimo metu atliktos jos apklausos minėta liudytoja ėmė teigti, kad dėl UAB „Y“ jai skambindavo ir pas ją atvažiuodavo U. V., kuris kartais atsiveždavo E. M., kad UAB „S“ ofise matė S. S., kuriai buvo perduoti UAB „Y“ buhalterinės apskaitos dokumentai.

Vertindamas teisme duotus šios liudytojos parodymus, teismas pažymi, kad jų nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys. Šios liudytojos parodymai akivaizdžiai yra palankūs jos darbdavio kaltinamojo A. N. parodymams, tačiau jie nepaneigia kitų objektyvių bylos duomenų ir A. N. pateiktų kaltinimų. Kaltinamasis tvirtino, kad UAB „X“ ir UAB „Y“ buhalterinę apskaitą tvarkė jam bei buvusiai sutuoktinei priklausančios buhalterinės įmonės UAB „B.“ ir UAB „S“, tačiau tyrimo eigoje bei teisme nebuvo pateikti tai patvirtinantys duomenys. Nebuvo pateikti duomenys apie šių bendrovių buhalterinės apskaitos tvarkymo apmokėjimą, elektroninis susirašinėjimas apie vadovų atsiųstus buhalterinius dokumentus ar laiškai, adresuoti šių bendrovių direktoriams tokius duomenis pateikti, nors pasak liudytojų N. S. ir I. N. tai vyko nuolatos ir labai atsakingai.

Kaltinamasis A. N. tvirtino, kad UAB „Y“ buhalterinės apskaitos dokumentai iš pradžių buvo perduoti šios bendrovės direktoriui E. M., o po to kitai direktorei ir akcininkei S. S., tačiau šie asmenys šią aplinkybę kategoriškai neigia, o įvairių bankų pateikti duomenys bei A. N. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu surasti dokumentai leidžia daryti išvadą, kad A. N. disponavo UAB „Y“ buhalterinės apskaitos dokumentais ir juos paslėpė, dėl ko kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, nes kaip buvo nustatyta specialisto išvadoje, be šių buhalterinių duomenų negalima nustatyti UAB „Y“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. ir 2018 m.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su baigiamojoje kalboje valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro išsakyta pozicija, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame kaltinimai pateikti A. N., buvo atskirtas iš kito ikiteisminio tyrimo, kurio metu buvo tiriama Šiaulių VMI pateikta informacija, kad UAB „R“ 2018 m. sausio-kovo mėn. grūdų įsigijimą pagrindė dokumentais, kuriuose nurodytos galimai neįvykusios ūkinės operacijos, kad grūdus pirko iš UAB „X“, todėl galimai neteisėtai įtraukė į PVM atskaitą 8 360,16 Eur, ir į UAB „X“ 2018 m. sausio ir vasario mėn. PVM deklaracijas įrašyti neteisingi duomenys apie UAB „X“ įsigytas prekes, jų pirkimo PVM bei atskaitomą PVM. Todėl buvo neapskaičiuota ir valstybės biudžetui nesumokėta 14 372,00 Eur PVM. Todėl akivaizdu, jog A. N., siekdamas išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės, turėjo pakankamą motyvą paslėpti UAB „X“ ir UAB „Y“ apskaitos dokumentus, o tą paslėpimą bandyti užmaskuoti suklastotais apskaitos dokumentų priėmimo perdavimo susitarimu ir aktais dėl apskaitos dokumentų perdavimo.

Kaltinamajame akte kaltinamojo A. N. veiksmai dėl UAB „X“ ir UAB „Y“ apgaulingo apskaitos tvarkymo buvo kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX -2314 redakcija). Už šią nusikalstamą veiką buvo baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), praplėtusi aptariamo straipsnio dalies dispoziciją nauja alternatyvia veika ir alternatyviais padariniais. Naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Taigi, naujos redakcijos baudžiamojo įstatymo sankcija numato papildomą alternatyvią švelnesnės rūšies bausmę, t. y. laisvės apribojimą. Pagal galiojančią teismų praktiką minėta aplinkybė reiškia, jog aptariamas baudžiamasis įstatymas yra švelninantis bausmę, todėl turi grįžtamąją galią. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-166-495/2023, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 1A-232-843/2023). Dėl įsigaliojusių bausmę švelninančių baudžiamojo įstatymo pakeitimų A. N. nusikalstamos veikos dėl UAB „X“ ir UAB „Y“ apgaulingo apskaitos tvarkymo kvalifikuotinos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją).

Netikrų dokumentų pagaminimas ir jų panaudojimas BK 300 straipsnio 1 dalis

Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis A. N. kaltės nepripažino. Duodamas parodymus teisme jis teigė, kad nepamena, ar pasirašė 2018 m. kovo 15 d. susitarimą prie 2017 m. kovo 22 d. sutarties, bet matyt pasirašė. Žino, kad UAB „X“ bei UAB „Y“ dokumentų perdavimo – priėmimo aktai buvo, bet šiuo metu jų neatsimena. Jis tvarkingai viską perdavė. Gali būti, kad UAB „Y“ direktorius E. M. pasiėmė šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Jeigu jis (A. N.) akte taip nurodė ir pasirašė, tai reiškia, kad jam ir perdavė, tačiau nepamena, kam tiksliai perdavė. Jis parengė UAB „Y“ 2018 m. kovo 16 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktą ir dokumentus perdavė S. S.. UAB „Y“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimas turbūt vyko buhalterijoje ar mašinoje. Spėja, kad senas vadovas perdavė dokumentus naujam vadovui. Jis (A. N.) atiduoda buhalterinius dokumentus kiek jų turi. Spėja, kad UAB „Y“ buhalterinius dokumentus jis perdavė tuometiniam bendrovės vadovui, E. M., o kaip šis asmuo toliau juos perdavinėjo, nežino. Dėl UAB „Y“ 2018 m. balandžio 30 d. dokumentų priėmimo - perdavimo akto, tai mano, kad arba E. M. arba S. S. turėjo kažkokių popierių, kuriuose reikėjo uždeklaruoti. Todėl jie buvo pristatyti atgal į UAB „B.“ ir jam perduoti. Šiuos dokumentus jis paėmė, pateikė VMI naujas deklaracijas ir vėl atidavė naujam vadovui. Taip daroma, kai atsiranda naujų dokumentų, kuriuose reikia uždeklaruoti. Tai galėjo padaryti tik jis, kaip buhalteris. Jis nerašė ir nevardino naujai perduotų dokumentų, nes tai užtruktų per ilgai. Pas jį liko jo egzempliorius, o kitas buvo pateiktas VMI. Jis negalėjo S. S. nurodyti pasirašyti UAB „Y“ dokumentų perdavimo- priėmimo akto, nes ji neišsilavinusi ir meluoja.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. N. teigė, kad jis nežino, kur šiuo metu yra UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Pas jį jų nėra. Kam juos perdavė, nepamena. Matyt kažkuriam iš vadovų arba akcininkui. UAB „Y“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti S. S., kurie buvo gauti po to, kai buvo perduoti dokumentai E. M.. Jis nepamena, kokiomis aplinkybėmis buvo perduoti šie dokumentai.

Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik ant popieriaus, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan.

Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melaginti duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).

Nors A. N. nepripažino jam teikiamo kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jo kaltė šioje byloje įrodyta liudytojų R. U., E. M., S. S. parodymais, kaltinamojo pasirašytais UAB „X“ ir UAB „Y“ buhalterinių dokumentų perdavimo aktais, jo gyvenamojoje vietoje kratos metu surastais dokumentai, bei kitais įrodymais. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis suklastojo kaltinime išvardintus tikrus dokumentus ir juos vėliau panaudojo. Apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojai R. U., E. M., S. S. nuosekliai parodė, kad bendrovių, kurių direktoriai jie buvo, buhalterinių dokumentų neturėjo, jų net nematė ir nežino, ar jie iš viso buvo. Visi liudytojai nuosekliai tvirtino, kad pasirašė A. N. pateiktus dokumentus (dokumentų perdavimo aktus), į tai nesigilindami, nes A. N. buvo buhalteris ir tvarkė buhalteriją. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, nes jie vieni su kitais visiškai nesusiję ir vienas kito nepažinojo, nors nurodė analogiškas faktiškas aplinkybes dėl A. N. vaidmens tvarkant UAB „X“ ir UAB „Y“ buhalterinę apskaitą. Tai, kad neva buhalteriniai dokumentai buvo perduoti šiems asmenims, A. N. įrodinėja savo buvusios sutuoktinės I. N. bei jo vadovaujamoje bendrovėje dirbusios buhalterės N. S. parodymais, tačiau minėtų liudytojų parodymai negali būti objektyvūs ir nešališki, nes su kaltinamuoju juos sieja tiek darbiniai, tiek asmeniniai santykiai.

Apibendrinamas surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. N. pagamino netikrus dokumentus - UAB „Y“ 2018 m. kovo 15 d., 2018 m. kovo 16 d. ir 2018 m. balandžio 30 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktus, nes realiai šios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti aktuose nurodytiems adresatams, juos laikė kaltinime nurodytoje vietoje bei 2018 m. balandžio 30 d. dokumentų perdavimo aktą panaudojo perduodamas (nenustatytu būdu) VMI mokestinių prievolių departamento 2 skyriui.

Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas BK 220 straipsnio 1 dalis

Šioje byloje A. N. buvo kaltinamas ir tuo, kad nuo tiriamojo laikotarpio pradžios (2018 m. sausio 1 d.) iki UAB „X“ bankroto (2019 m. vasario 21 d.) būdamas UAB „X“, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), faktiniu vadovu ir nuo tiriamojo laikotarpio pradžios (2018 m. sausio 1 d.) iki UAB „Y“ bankroto (2018 m. spalio 24 d.) būdamas UAB „Y“, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), faktiniu vadovu, žinodamas, kad UAB „Y“ neįsigijo prekių už 177 726,62 Eur ir 2018 m. sausio, vasario mėn. jų bendrovei „X“ nepardavė, siekdamas, kad UAB „X“ išvengtų sumokėti į biudžetą 14 372,00 Eur pridėtinės vertės mokestį, veikdamas per UAB „S“ ir UAB „B.“ darbuotoją N. P., tvarkiusią UAB „X“ buhalterinę apskaitą ir nežinojusią apie A. N. nusikalstamą veiką, kuria siekta išvengti mokesčių, remiantis Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktu Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registru už 2018 m. sausio, vasario mėn., kuriame įrašytos bendrovės „Y“ 2018 m. sausio 31 d. ir vasario 26 d. išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos apie prekių įsigijimą iš viso už 177 726,62 Eur (108754,80+68971,82) iš bendrovės „Y“, į UAB „X“ 2018 m. sausio ir vasario mėn. PVM deklaracijų 25 eilutę „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 eilutę „Atskaitomas PVM“ įrašė 2018 m. sausio 31 d. ir 2018 m. vasario 26 d. išrašytose UAB „Y“ vardu 2 PVM sąskaitose faktūrose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išskirtą iš viso 30 845,00 Eur PVM, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 64 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą, kad pirmenybė teikiama ūkinės operacijos turiniui, net ir visus formaliuosius reikalavimus turinti PVM sąskaita faktūra nesuteikia mokesčių mokėtojui teisės atskaityti pirkimo PVM, jei turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko ir taip padidino įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 2018 m. sausio mėn. 18 875,00 Eur ir 2018 m. vasario mėn. – 11 970,00 Eur, dėl to buvo neapskaičiuota ir valstybės biudžetui nesumokėta 14 372,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „X“ įsigytas prekes, jų pirkimo PVM bei atskaitomą PVM nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. kovo 25 d. pateikė elektroninio deklaravimo būdu Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Ulonų g. 2, Vilnius. Tokiais veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 1-2 dalys).

2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. BK atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo buvo pakeista, be kita ko, BK 220 straipsnio 1 dalis, už kurioje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą nagrinėjamoje byloje A. N. buvo teikiamas kaltinimas, ir BK 212 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta didelės turtinės žalos sąvoką.

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatytą tvarką patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai melagingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybinei institucijai.

Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 220 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad XXXI skyriuje nurodyta didelė turtinė žala yra 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, BK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK XXXI skyriuje nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, labai didelė, kai jos dydis viršija 900 MGL dydžio sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl A. N. pateiktas kaltinimas dėl valstybės biudžetui nesumokėtų 14 372,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, tačiau ši suma neviršija didelės turtinės žalos požymio, nes sudaro 287,44 MGL ir nesiekia naujai įsigaliojusio BK 220 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos sumos – 400 MGL.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėjo bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį.

Pasisakymas baigiamojoje kalboje valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras prašė teismo išteisinti A. N. pagal jam inkriminuotą BK 220 straipsnio 1 dalį ir (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijos pateiktą 14 372 eurų civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Su tokia pozicija sutiko kaltinamojo A. N. gynėjas ir pats kaltinamasis.

Todėl atsižvelgus į išdėstytą ir vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo kodekso BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas A. N. dėl jam inkriminuoto BK 220 straipsnio 1 dalies išteisina.

Dėl bausmių skyrimo

Skirdamas A. N. bausmes, teismas atsižvelgia į baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatas, į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

A. N. iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, dirba, padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, kad jis dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, teismas daro išvadą, kad už įvykdytas nusikalstamas veikas A. N. baustinas piniginėmis baudomis, kurių dydis turėtų būti mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas baudos vidurkis už nesunkų ir apysnukį nusikaltimą. Šiuo nuosprendžiu A. N. paskirtos bausmės – piniginės baudos, bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, dalimis, 5 dalies 1 punktu.

Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, šioje byloje 2022 m. balandžio 5 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktas 14 372 eurų civilinis ieškinys dėl valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimo (t.6 b.l. 158-162), paliekamas nenagrinėtas.

Dėl byloje taikytų procesinių prievartos priemonių – nuosavybės teisių apribojimo.

Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu, siekiant užtikrinti Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, buvo apribota nuosavybės teisė į kaltinamajam A. N., priklausantį turtą: pinigines lėšas AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 14 372,00 Eur, pinigines lėšas AB „SEB bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 14 372,00 Eur, pinigines lėšas UAB „Medicinos bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 14 372,00 Eur, pinigines lėšas „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 14 372,00 Eur, visiškai uždraudžiant disponuoti nurodyto dydžio piniginėmis lėšomis visose keturiose sąskaitose; UAB „S“, kodas (duomenys neskelbtini), vardines paprastąsias akcijas, vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur, 100.00 vnt., vertė: 2 896,00 Eur, visiškai uždraudžiant disponuoti nurodyto dydžio vardinėmis paprastosiomis akcijomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d., 2023 m. balandžio 26 d., 2023 m. spalio 26 d. nutartimis A. N. taikytas nuosavybės teisių apribojimas buvo pratęstas iki 2024 m. balandžio 27 d. (t.9 b.l. 5,100, 163).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismas palieka kaltinamojo A. N. atžvilgiu pritaikytą baudžiamojo poveikio priemonę - laikiną nuosavybės teisės apribojimą jo piniginėms lėšoms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 14 372,00 Eur, AB „SEB bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 14 372,00 Eur, piniginėms lėšoms UAB „Medicinos bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 14 372,00 Eur, piniginėms lėšoms „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 14 372,00 Eur, visiškai uždraudžiant disponuoti nurodyto dydžio piniginėmis lėšomis visose keturiose sąskaitose; UAB „S“, kodas (duomenys neskelbtini), vardines paprastąsias akcijas, vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur, 100.00 vnt., vertė: 2 896,00 Eur, visiškai uždraudžiant disponuoti nurodyto dydžio vardinėmis paprastosiomis akcijomis. Nuosprendžiui įsiteisėjus A. N. atžvilgiu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas naikintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketas, kuriame yra A. N. gyvenamojoje vietoje rasti dokumentai (6 lapai), 5 kompaktiniai diskai su iš bankų gautais duomenimis, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekami saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1- 54-369/2024.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2, 5 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, 307 straipsnio 1-4, 6-7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. N., pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (apgaulingas UAB „X“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) ir nubausti 100 MGL dydžio, t.y. 5 000 (penkių tūkstančių) eurų pinigine bauda.

A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (apgaulingas UAB „Y“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) ir nubausti 100 MGL dydžio t.y. 5 000 (penkių tūkstančių) eurų pinigine bauda.

A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir nubausti 500 MGL dydžio t.y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų pinigine bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti ir A. N. paskirti galutinę subendrintą 150 MGL dydžio t.y. 7 500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) eurų piniginę baudą.

A. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. N. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 2 punktu Valstybinės mokesčių inspekcijos 14 372 eurų civilinį ieškinį dėl valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. N. piniginėms lėšoms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 14 372,00 Eur, AB „SEB bank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 14 372,00 Eur, piniginėms lėšoms UAB „Medicinos bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 14 372,00 Eur, piniginėms lėšoms „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 14 372,00 Eur, UAB „S“, kodas (duomenys neskelbtini), vardinėms paprastoms akcijoms, kurių vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur, 100.00 vnt., vertė: 2 896,00 Eur.

Paketą su dokumentais (6 lapai), 5 kompaktiniais diskais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-54-369/2024.

Išaiškinti A. N., kad 7 500 Eur bauda per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyti bylos numerį Nr. 1-54-369/2024), baudos įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.