Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-12-28 · Civilinė byla Nr. e2-25231-1125/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-28
Bylos Nr.
e2-25231-1125/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Cinkutė
Ieškovas
E. Ž.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“
Advokatai
Petras Selilionis, Vaida Survilė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-25231-1125/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01195-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.1; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.13; 3.2.3.1; 3.4.1.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,sekretoriaujant Vitai Grušienei, Laimai Šidlauskienei,dalyvaujant ieškovui E. Ž., ieškovo E. Ž. atstovei advokato padėjėjai Vaidai Survilei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“ atstovui advokatui Petrui Selilioniui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėsa ir partneriai“ vadovui T. M.,

liudytojams V. S. (V. S.), K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėsa ir partneriai“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareikštu ieškiniu ieškovas E. Ž. prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vėsa ir partneriai“ priteisti 1 210 Eur turtinę žalą, 500 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas paaiškino, kad 2015 m. kovo 20 d. su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 746, kurios pagrindu buvo priimtas i? darbą? ieškovės įmonėje inžinieriaus–projektuotojo pareigoms užimti. 2019 m. sausio 2 d. buvo sudarytas darbo sutarties pakeitimas, jo pareigos buvo pakeistos į pirkimų vadovo pareigas; darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. gegužės 17 d.

3. Nurodo, kad atsakovė, nutrūkus tarp jų darbo santykiams, 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija arba DGK) su prašymu dėl 23 472,75 Eur turtinės žalos iš ieškovo išieškojimo, savo prašymą grįsdama tuo, kad jis neperdavė ir negrąžino jai jo žinioje buvusių materialinių vertybių ir tokiu būdu padarė 23 472,75 Eur turtinę žalą.

4. Teigia, jog kadangi atsakovės reikalavimas buvo didelės apimties, o jis neturi teisinio išsilavinimo ir žinių, siekdamas tinkamai apginti savo teises, jis privalėjo kreiptis teisinės pagalbos ir už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1 210 Eur.

5. Be to nurodo, kad išnagrinėjus atsakovės prašymą Darbo ginčų komisijoje atsakovės prašyme pateikti teiginiai nepasitvirtino, nebuvo įrodyti jokiais įrodymais, todėl Darbo ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. DGKS-6143 darbo byloje Nr. APS-131-15773/2019 atsakovės prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad dėl nepagrįstų atsakovės kaltinimų ir darbo ginčo proceso Darbo ginčų komisijoje jis patyrė stresą ir didelių išgyvenimų, nes buvo nepagrįstai atsakovės kaltinamas didelės vertės įmonės turto iššvaistymu, turto negrąžinimu, neperdavimu, pasisavinimu, didelės apimties turtinės žalos padarymu, be to, jam yra žinoma, kad toks atsakovės veiksmas buvo skirtas sumenkinti jį kaip asmenį ir pamokyti kitus darbuotojus, kadangi jis nusprendė savo noru nutraukti darbo sutartį su atsakove, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė sveikatos sutrikimais – nemiga, nerimu dėl susidariusios situacijos, todėl kreipėsi konsultacijos į specialistus ir dėl aukščiau nurodytų simptomų jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas, jam buvo padaryta neturtinė žala.

6. Pažymi, kad atsakovė, žinodama, jog įmonėje nuo to laikotarpio, kai jis pradėjo dirbti pardavimų vadovo pareigose, nebuvo vykdyta inventorizacija teisės aktų nustatyta tvarka, žinodama, kad jam pradėjus dirbti pardavimų vadovo pareigose materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktu nebuvo perduotos atsakovės materialinės vertybės, taip pat žinodama, kad įmonėje vykdomą materialinių vertybių išdavimo tvarką, t. y., kad perduodant įmonės turtą, reikalingą veiklai vykdyti, jis neprivalėjo dalyvauti, be jo žinios materialines vertybes laisvai galėjo pasiimti ir kiti darbų vadovai, kurie turėjo raktus nuo prekių sandėlio, taip pat žinodama prekių nurašymo vidinę tvarką, netinkamai realizavo savo teisę kreiptis dėl žalos iš darbuotojo išieškojimo – neturėdama jokių pagrįstų įrodymų, žinodama apie įmonėje egzistuojančią prekių išdavimo ir nurašymo tvarką, inventorizacijos neatlikimą, žinodama, kad ne tik jis išduoda prekes iš sandėlio, nepagrįstai iškėlė ginčą, tokiu būdu atsakovė nesielgė atidžiai ir rūpestingai, priešingai, žinodama, kad darbuotojas yra silpnesnė šalis, nedisponuoja įmonės vidaus dokumentais, nepagrįstai iškėlė ginčą dėl turtinės žalos išieškojimo, be to, nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje atsakovė nepateikė nei vieno pagrįsto įrodymo, kuriuo būtų grindusi savo argumentus dėl reikalavimo pagrįstumo, o atsakovės darbuotojai, iškviesti liudytojais, patvirtino, kad inventorizacijos teisės aktų nustatyta tvarka įmonėje nebuvo atliktos, faktiškai prekės nebuvo skaičiuotos, prekių nurašymo tvarka yra vidinė įmonės tvarka pagal kurią prekės nurašomos pagal sandėlyje darbuotojų supildytus prekių pasiėmimo žurnalus, o prekes iš sandėlio pasiimti (išduoti) galėjo ne tik jis, todėl, jo manymu, atsakovė tyčia siekė sudaryti ir sudarė tokią situaciją, kad jis būtų priverstas gintis nuo nepagrįstų, jokiais įrodymais neparemtų atsakovės reikalavimų. Ieškovo įsitikinimu, egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

7. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis iki 5 000 Eur, pusę šios sumos priteisiant jos naudai.

Atsiliepimas

8. Atsakovė paaiškino, kad darbuotojas, siekdamas tinkamo savo teisių ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka įgyvendinimo, pasisamdė advokatą, Darbo ginčų komisija sprendimu jos prašymą atmetusi bylinėjimosi išlaidų iš jos darbuotojo naudai nepriteisė (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 217 straipsnio 3 dalis, pagal kurią Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos). Pažymi, kad DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad proceso šalys pačios turi prisiimti riziką dėl savo ikiteisminėje Darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų ir negali Darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų perkelti priešingai šaliai.

9. Mano, kad ieškovas teismui pateiktu ieškininiu pareiškimu jos neteisėtų veiksmų kreipiantis į Darbo ginčų komisiją neįrodė, nepateikė jokių duomenų, kad ji, kreipdamasi dėl savo galimai pažeistų teisių į Darbo ginčų komisiją, elgėsi neteisėtai, pažeidė DK ar kituose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Pabrėžė, kad ji pasinaudojo jai įstatyme suteikta teise kreiptis į ikiteisminę ginčo nagrinėjimo instituciją, kad būtų apginta, jos manymu, jos pažeista ar ginčijama teisė, todėl nesant įrodymų apie neteisėtus veiksmus, teismas negali taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio ir vertinti darbuotojo Darbo ginčų komisijoje patirtas advokato pagalbos išlaidas ar patirtus išgyvenimus kaip žalą, nes ji kreipdamasi į Darbo ginčų komisiją pasinaudojo teise, kurią numato DK 41 straipsnio 2 dalis, jos prašymas Darbo ginčų komisijai buvo paduotas laikantis DK 223 straipsnio reikalavimų ir nepažeidžiant ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka reglamentuojančių teisės aktų bei nepiktnaudžiaujant procesu.

10. Nurodo, kad Darbo ginčų komisijoje darbuotojas kėlė klausimą dėl įmonės tariamo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, tačiau Darbo ginčų komisija įmonės veiksmuose jokių pažeidimų neįžvelgė. Atsakovės vertinimu, ieškovo teiginiai, kad įmonė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje reiškė akivaizdžiai nepagrįstą turtinį reikalavimą, todėl galimai elgėsi neteisėtai, atmestini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti. Pabrėžė, kad aptariamu atveju ji pasinaudojo įstatymo nustatytomis priemonėmis ginti savo teises, o vien ta aplinkybė, kad Darbo ginčų komisija netenkino jos prašymo ir priėmė jai nepalankų sprendimą, po kurio priėmimo ji nesikreipė į teismą dėl tolesnės teisinės gynybos, nėra pakankama taikyti įmonei civilinę atsakomybę.

11. Teigia, kad pats ieškovas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir už tokį piktnaudžiavimą jam turi būti skiriama bauda, nes sąmoningai (kadangi naudojasi kvalifikuota profesionalaus teisininko pagalba) reikšdamas nepagrįstus reikalavimus ieškovas daro tęstinį įmonės teisių pažeidimą, o tai sudaro pagrindą prašyti ieškovui skirti 5 000 Eur baudą, iš kurios pusė turi būti sumokėta įmonei.

12. Teismo posėdžio metu ieškovas E. Ž. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad dėl to, jog buvęs darbdavys nepagrįstai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, jis patyrė stiprius išgyvenimus ir mano, kad darbdavys inicijavo procesą siekdamas atkeršyti, jog darbuotojas išėjo dirbti į kitą darbovietę. Atsakydamas į teismo klausimus nurodė, kad su darbdaviu santykiai buvo geri, normalūs darbo santykiai. Taip pat paaiškino, kad paskutinę darbo dieną vadovui buvo perduoti visi darbai ir priemonės.

13. Teismo posėdžio metu ieškovo E. Ž. atstovė advokato padėjėja Vaida Survilė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti, papildomai pažymėjo, kad reikalavimai keliami ne dėl bylinėjimosi išlaidų, o dėl nuostolių atlyginimo.

14. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Vėsa ir partneriai“ atstovas advokatas Petras Selilionis palaikė atsiliepimo argumentus, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad tokio pobūdžio bylose teismų praktika yra suformuota ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų Darbo ginčų komisijoje atlyginimas nėra galimas. Atkreipė dėmesį, kad procesas darbo ginčų komisijoje buvo inicijuotas paaiškėjus tam tikrų materialinių vertybių trūkumui, o kadangi vadovas yra atskaitingas akcininkams, jis turėjo imtis priemonių dėl įmonės interesų gynimo.

Atsiliepimas

15. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Vėsa ir partneriai“ atstovas vadovas T. M. (teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu) palaikė atsiliepime bei atstovo advokato nurodytas aplinkybes, papildomai pažymėjo, kad ieškovas paskutinę darbo dieną nebaigė visų priemonių perdavimo ir pasibaigus darbo laikui išvyko. Paaiškino, kad kiti asmenys neturėjo priėjimo prie saugomų priemonių sandėlyje, tokius įgaliojus turėjo tik ieškovas.

16. Teismo posėdžio metu liudytoja K. B. (teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu) atsakydama į klausimus nurodė, kad ji atsakovės įmonėje dirba nuo 2018 metų, jos pareigos yra administracijos vadovė, ji atsakinga už personalą, biuro tvarką. Liudytojos teigimu, įmonės sąskaitų ji netvarkė ir duomenų nevedė. Aplinkybių dėl materialinių vertybių apskaitos nežino ir negali paaiškinti.

17. Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. nurodė, kad atsakovės įmonėje dirbo nuo 2000 metų iki 2020 m. rugpjūčio, jam buvo sudaryta galimybė įmonės sandėlyje laikyti ir savo medžiagas. Teigė, kad nuo sandėlio raktus turėjo ne vienas asmuo ir pagal pasitikėjimą pasiimdavo prekes. Darbų vadovai tai darė savarankiškai. Taip pat paaiškino, kad kol nebūdavo priduotas objektas, tol dokumentuose nesimatydavo paimtos prekės, nors jos būdavo sunaudotos. Tokia tvarka pasak liudytojo buvo nurodymas iš vadovo. Atsakydamas į atsakovės atstovo klausimus nurodė, kad santykiai su ieškovu yra geri, ieškovas jam padėdavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. kovo 20 d. ieškovas E. Ž. ir atsakovė UAB „Vėsa ir partneriai“ sudarė darbo sutartį Nr. 746, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas i? darbą? atsakovės įmonėje inžinieriaus – projektuotojo pareigoms, vėliau jo pareigos buvo pakeistos į pirkimų vadovo pareigas; darbo sutartis nutraukta 2019 m. gegužės 17 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbuotojo įpareigojimo grąžinti įmonės turtą arba 23 472,75 Eur turtinės žalos išieškojimo iš darbuotojo. Ieškovas, ruošiantis skundo darbo ginčų komisijoje nagrinėjimui, 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų profesinę bendriją Markevičius, Lukoševičius ir partneriai ir sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 820 – ML/2019. 2019 m. rugpjūčio 27 d. advokatų profesinė bendrija Markevičius, Lukoševičius ir partneriai išrašė PVM sąskaitą faktūrą ML Nr. 0082 už suteiktas teisines paslaugas, t. y. darbuotoją atstovaujantis advokatas E. M. parengė atsiliepimą į įmonės prašymą ir jį pateikė Darbo ginčų komisijai. 2019 m. rugpjūčio 27 d. bankiniu pavedimu ieškovo vardu sumokėta už teikiamas teisines paslaugas 1 210 Eur suma. Darbo ginčų komisija sprendimu įmonės prašymą atmetė, po šio sprendimo priėmimo nė viena iš šalių teismui ieškinio nepateikė ir jis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 20 d.

Dėl turtinės žalos (ne)priteisimo.

19. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl ieškovo E. Ž. turėtų išlaidų darbo ginčų komisijoje, kur buvo sprendžiamas ginčas tarp jo ir atsakovės UAB „Vėsa ir partneriai“. Kaip buvo nustatyta, nutrūkus šalis siejusiems darbo santykiams darbdavė UAB „Vėsa ir patneriai“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. su prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją kaip tai įtvirtina DK 220 straipsnio 1 dalies nuostata. Darbuotojas E. Ž. ieškinyje nurodė, kad darbdavės reikalavimas buvo didelės apimties, todėl jis, neturėdamas teisinio išsilavinimo ir žinių, siekdamas tinkamai apginti savo teises, privalėjo kreiptis teisinės pagalbos ir už jam suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėjo 1 210 Eur, kuriuos, kaip jo patirtą turtinę žalą, siekia prisiteisti iš atsakovės inicijavęs šią atskirą bylą. Taigi, faktinės aplinkybės, kurių pagrindų grindžiamas šis turtinis reikalavimas – tai, kad ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti

20. CPK 98 straipsnio 1 dalies straipsnis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). CPK 88 straipsnio 1 dalis nustato taip pat sumas (išlaidas), kurios priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Tačiau pagal tiek kasacinio teismo išaiškinimus, tiek nuosekliai formuojamoje praktikoje apeliacinės instancijos teisme, proceso šalies patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti Darbo ginčų komisijoje laikytinos procesinio pobūdžio išlaidomis, o ne materialiaisiais nuostoliais, atsiradusiais dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2590-910/2018).

21. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje DK 217 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančių organų kompetenciją, 3 dalyje (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija) nustatyta, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad proceso šalys pačios turi prisiimti riziką dėl savo ikiteisminėje darbo ginčų institucijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų ir negali Darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų perkelti priešingai šaliai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2590-910/2018).

22. Remiantis kasacinio teismo praktika, DK 217 straipsnio 3 dalies esmė – įtvirtinti (užtikrinti) nemokamą ikiteisminį darbo ginčo nagrinėjimo procesą, kuriame šalių patiriamos bylinėjimosi išlaidos joms yra iš viso neatlyginamos. Tokiu ikiteisminės darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo stadijos modeliu, be kita ko, siekiama, kad darbo teisinių santykių šalys turėtų vienodas sąlygas greičiau, paprasčiau ir pigiau išspręsti savo nesutarimą, padaryti ginčų sprendimą DGK prieinamesnį darbuotojams, t. y. kad darbuotojai, turėdami mažesnius finansinius resursus, neatsidurtų sunkesnėje situacijoje nei darbdavys. DK 217 straipsnio 3 dalis aiškintina kaip reiškianti, jog tiek darbo ginčų komisija, tiek ir teismas, veikdami pagal jiems DK 217 straipsniu nustatytą kompetenciją, neturi teisės ginčą laimėjusiai šaliai priteisti šios darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų atlyginimo iš antrosios ginčo šalies, nepaisant to, kam – darbo ginčų komisijai ar teismui – prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo yra pareiškiamas, nes tokia teise šie darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai įstatymų leidėjo valia nedisponuoja; ši teisės norma vienodai taikytina tiek tuo atveju, kai darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimas užbaigiamas DGK, tiek ir tuo atveju, kai tokio pobūdžio darbo ginčas, išnagrinėtas DGK, perkeliamas nagrinėti į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018).

23. Ieškovas ir jo atstovė šioje byloje laikosi pozicijos, kad advokato pagalbos išlaidas, kaip patirtus nuostolius, gali priteisti teismas, esant bendriesiems civilinės atsakomybės pagrindams ir prašo jas vertinti kaip nuostolius.

24. Civiliniame kodekse įtvirtinta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnis). Ieškovas, ieškinyje prašydamas priteisti patirtus nuostolius iš atsakovės, rėmėsi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.247 straipsniu. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

25. CK 6.248 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).

26. Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus kyla ieškovui (CPK 12, 178 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis).

27. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, atsakovė teikė prašymą Darbo ginčų komisijai darbo santykių pagrindu, t. y. dėl darbuotojo (ieškovo), kaip asmens, atsakingo už materialinių vertybių išsaugojimą, įpareigojimo grąžinti įmonės turtą arba 23 472,75 Eur turtinės žalos išieškojimo. Nėra ginčo dėl aplinkybės ir šioje byloje įrodinėdamas nuostolius ieškovas neginčijo, kad jis būdamas atsakovės darbuotoju galėjo prieiti (naudotis) sandėlyje esančiomis prekėmis, t. y. turėjo prie jų priėjimą, tai patvirtina, kad atsakovė turėjo teisines prielaidas ieškovą laikyti atsakingu ar vienu iš atsakingų asmenų dėl sandėlyje saugomų materialinių vertybių, ieškovas nebuvo pašalinis asmuo. Taigi, tokia teisinė prielaida, kad atsiradus materialinių vertybių trūkumui ieškovas gali būti atsakingu asmeniu egzistavo. Teismo vertinimu, ieškovas žinodamas, kad jis turi priėjimą prie atsakovės materialinių vertybių, taip pat suprato riziką ir galima taikyti atsakomybę (taip pat kaip tai turėjo suprasti kiti turėję prieigą asmenys). Nėra ginčo ir dėl aplinkybės, kad sandėlyje prie kurio prieigą turėjo ieškovas buvo materialinės vertybės (medžiagos, prekės), tai taip pat patvirtina, kad darbdavė nereiškė akivaizdžiai su darbuotojo darbo funkcijomis nesusijusio reikalavimo ar reikalavimo dėl to už ką ieškovas apskritai nebuvo atsakingas. Reiškiamas reikalavimas buvo susijęs tiek su darbuotojo funkcijomis, tiek su ieškovo kaip darbuotojo atsakomybe, taigi teismo vertinimu, darbuotojo atsakomybės ribų teorine prasme neperžengė. Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi UAB „Vėsa ir partneriai“ prašymą, nusprendė jį atmesti, konstatavusi, kad darbdavė neįrodė jos patirtos žalos (nuostolių), atsiradusios dėl darbuotojo kaltės.

28. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, kreipiantis į Darbo ginčų komisiją. Teorinės ir teisinės prielaidos kreiptis į Darbo ginčų komisija, teismo vertinimu, kaip aptarta 28 punkte, egzistavo, todėl būtų nepagrįstai teigti, kad atsakovė tyčia kreipimusi į darbo ginčų komisiją siekė ieškovui padaryti žalą (patiriant jam bylinėjimosi išlaidas). Kaip teismo posėdžio metu teisingai nurodė atsakovės atstovas advokatas Petras Selilionis, darbdavys, atstovaujamas direktoriaus, yra atsakingas prieš įmonės akcininkus. Taigi, tai patvirtina, kad iš šios atsakomybės, be kita ko, darbdavio vadovui atsiranda pareiga, nustačius, tam tikrus neatitikimus aiškinis, kas yra atsakingas. Tai vertinti kaip piktnaudžiavimą ar tyčinius veiksmus ieškovo atžvilgiu nebūtų teisinga. Pažymėtina, ir tai, kad tiek ieškovas, tiek posėdžio metu apklaustas įmonės vadovas nurodė, kad jų santykiai buvo normalūs darbo santykiai, nebuvo konfliktiški.

29. Šiame kontekste pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, manydamas, jog jo teisė yra pažeista, turi teisę kreiptis dėl jos gynimo į teismą arba, pirmiausia, įstatymo nustatyta privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 412 straipsnis). Aukščiau aptarta DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata įpareigoja asmenį, ginčą kildinamą iš darbo teisinių santykių – dėl žalos atlyginimo, pirmiausia nagrinėti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Darbo ginčų komisijoje, šia tvarka, minėta, ir naudojosi darbdavys.

30. Taigi, atsakovė, siekdama apginti jos galimai pažeistas teises ir interesus, pateikė prašymą, suformulavo materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimus (nurodė faktini pagrindą bei dalyką), kuriuos tenkinus, jos materialioji subjektinė teisė būtų apginta, tad spręsti, kad atsakovės pateiktas prašymas Darbo ginčų komisijai nebuvo susijęs su jos subjektinių teisių gynimu nėra pagrindo. Byloje nenustatyta, kad atsakovė, kreipdamasi dėl savo galimai pažeistų teisių į Darbo ginčų komisiją, elgėsi neteisėtai, pažeidė DK ar kituose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Atsakovė pasinaudojo jai įstatyme suteikta teise kreiptis į ikiteisminę ginčo nagrinėjimo instituciją, kad būtų apginta, jos manymu, pažeista ar ginčijama teisė. Taigi, ieškovo teiginiai, kad atsakovė piktnaudžiavo procesine teise, atmestini kaip neįrodyti. Aplinkybės, kad atsakovė nesikreipė į teismą tolesnės teisinės gynybos, taip pat nėra pakankamos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.

31. Kaip jau buvo aptarta aukščiau šiuo atveju, jei ieškovas vertina 1 210 Eur patirtas išlaidas ikiteisminėje institucijoje kaip nuostolius, ieškovui tenka pareiga įrodyti kilusią žalą (CPK 12, 178 straipsniai). Tačiau šiuo atveju ištyrus bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog ieškovas atsakovės neteisėtų veiksmų kreipiantis į Darbo ginčų komisiją neįrodė, taip pat nepagrindė, kad atsakovė, kreipdamasi dėl savo galimai pažeistų teisių į Darbo ginčų komisiją gynimo, elgėsi neteisėtai, pažeidė DK ar kituose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas Darbo ginčų komisijoje.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

32. Ieškovas taip pat siekia priteisti 500 Eur neturtinės žalos, nes, jo vertinimu, darbdavė tyčia kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kad jis būtų priverstas gintis nuo nepagrįstų ir jokiais įrodymais neparemtų kaltinimų, siekė jį sumenkinti kaip asmenį, dėl ko jis patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė sveikatos sutrikimais – nemiga, nerimu dėl susidariusios situacijos. Remiantis 2019 m. rugpjūčio 28 d. gydytojo išrašu, ieškovas kreipėsi konsultacijos į specialistus ir dėl aukščiau nurodytų simptomų jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas.

39. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

40. Šiuo atveju ginčas sprendžiamas dėl žalos atlyginimo, tačiau jos specifika, t. y. tai kad žalą ieškovas kildina iš buvusių darbo santykių ir inicijuoto bei vykusio proceso darbo ginčų komisijoje, aiškinantis darbuotojo atsakomybę, teismo vertinimu taikytina kasacinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos kai sprendžiami ginčai tarp darbuotojo ir darbdavio. Taigi, kasacinio teismo išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

41. Ieškovo nurodomi išgyvenimai, teismo vertinimu, yra labiau susiję su paties ieškovo subjektyviu situacijos vertinimu. Teismo vertinimu, tai kad darbdavys aiškinosi situaciją dėl materialinių vertybių išsaugojimo/neišsaugojimo ikiteisminėje institucijoje yra procedūra leidžianti tiek darbdaviui, tiek darbuotojui aiškintis reikšmingas aplinkybes ir neturtinės žalos priteisimas vien tuo apsektu, kad darbuotojas dėl to patyrė išgyvenimus, teismo vertinimu, būtų neproporcingas ir net ydingas. Pats aplinkybių aiškinimasis kaip jau minėta, teismo vertinimu, nėra pagrindas vertinti, jog ieškovui padaryta neturtinė žala.

33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, nenustatęs darbdavės tyčinių veiksmų bei siekio pakenkti darbuotojui, jį sumenkinti kreipimusi į Darbo ginčų komisiją, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju dėl atsakovės kreipimosi į darbo ginčų komisiją, nėra pagrindo priteisti ieškovui 500 Eur neturtinę žalą iš atsakovės.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu (ne)skyrimo.

42. Atsakovė prašo skirti ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis iki 5 000 Eur, pusę šios sumos priteisiant jos naudai, motyvuodama tuo, kad ieškovas teismui pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, sąmoningai, naudodamasis kvalifikuota profesionalaus teisininko pagalba, pareiškė nepagrįstus reikalavimus.

43. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

44. Pažymėtina, kad įstatymas įtvirtina asmeniui, manančiam, kad jo teisė pažeista, kreiptis į teismą, aplinkybė, kad teismas ieškovo reikalavimus pripažino nepagrįstais, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtinais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Šiuo atveju ieškovo kreipimosi į teismą negalima laikyti akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį ir dėl to skirti ieškovui baudą pagrindo nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

42. Ieškinį atmetus atsakovei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 500 Eur sumą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Byloje iš viso patirta 18, 73 Eur, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo E. Ž. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėsa ir partneriai“ 124926559, 500 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš ieškovo E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 18, 73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Cinkutė