Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams P. D. ir J. C. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas J. C. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovas J. C. į teismo posėdį neatvyko, neteikė prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo.

Teismo šaukimas J. C. įteiktas tinkamai (viešo paskelbimo specialiame tinklalapyje būdu, taip pat atsakovas papildomai informuotas apie posėdį elektroniniu paštu). Atsakovas J. C. elektroniniu paštu pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad į teismo posėdį atvykti negalės, teismo posėdis gali įvykti be atsakovo.

Teismo posėdžio metu atsakovas P. D. nurodė, jog prašo ieškinį atmesti. Atsakovas P. D. paaiškino, kad pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta prie automobilio, automobilis buvo pirktas šeštadienį, eismo įvykis įvyko sekmadienį, todėl jis nespėjo automobilio apdrausti. P. D. teigė, jog eismo kaltininką pažįsta, rakteliai buvo palikti atrakintame automobilyje. Atsakovas J. C. sutinka sumokėti visą ieškovui priteistą sumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 5 d. Savanorių g. 33, Vilniuje, dėl J. C., vairavusio P. D. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta švieslentė.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-830-1034/2018 nusprendė J. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto bausmę už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis 2017 m. lapkričio 5 d., apie 15.25 val., Savanorių pr. 33, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,89 promilės etilo alkoholio).

Minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu J. C. nurodė teismui, jog jis buvo automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su automobilio savininku P. D. ir jo pažįstamais ir jame paliko savo dokumentus. 2017 m. lapkričio 5 d. po pietų atėjo ieškoti savo dokumentų, kuriuos rado minėto automobilio daiktadėžėje. Ten pat buvo ir automobilio užvedimo rakteliai. Automobilis buvo atrakintas. Nutarė perstatyti į kitą stovėjimo vietą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo Savanorių pr., ties 33-iu pastatu, Vilniuje, prie prekybos centro „Maxima“. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo. Įsėdęs į automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietą, užvedė automobilį, išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir kažkas atsitiko su automobilio pedalais, rankiniu stabdžiu stabdė automobilį, bet jo nesugebėjo suvaldyti ir atsitrenkė į šalia stotelės esantį medį, stotelės švieslentę ir automobilis sustojo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl AB „Lietuvos draudimas“, remdamasi su ieškovu 2002 m. kovo 29 d. sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 1.1.8 punktu, nustatė ir atlygino eismo įvykio metu padarytos žalos dydį 2018 m. vasario 7 d. mokėjimu švieslentės savininkui SĮ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ išmokėdamas 1 450 EUR draudimo išmoką. Ieškovas aukščiau minėtą draudimo išmoką kompensavo 2020 m. vasario 5 d. mokėjimu. Dėl padarytos žalos atlyginimo ieškovas su pretenzijomis kreipėsi į atsakovus. Ieškovas nurodo, jog iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovai negrąžino reikalaujamos sumos.

Byloje nėra ginčo, jog atsakovas P. D., kuriam eismo įvykio metu priklausė automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 5 d. nebuvo sudaręs minėto automobilio valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Byloje taip pat nėra ginčo, kad eismo įvykio, įvykusio 2017 m. lapkričio 5 d. Savanorių g. 33, Vilniuje, metu automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo atsakovas J. C. Iš teismo posėdžio metu pateiktų atsakovo P. D. paaiškinimų nustatyta, jog jis ir J. C. buvo pažįstami. Atsakovas P. D. teigia, kad J. C. automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius pasiėmė be P. D. sutikimo, kadangi automobilis buvo atrakintas, o rakteliai palikti automobilio salone (daiktadėžėje). Atsakovas P. D. nurodė, jog automobilį įsigijo 2017 m. lapkričio 4 d. (šeštadienį), o eismo įvykis įvyko kitą dieną – sekmadienį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas P. D. automobilį įsigijo ne darbo dieną, atsakovas teismui paaiškino, kad automobilio valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį planavo sudaryti kitą darbo dieną po automobilio įsigijimo. Iš atsakovo P. D. atsiliepimo ir teismo posėdžio metu išdėstytų paaiškinimų matyti, jog jis nesutinka, kad kartu su eismo įvykį sukėlusiu J. C. yra solidariai atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą. Tačiau nei vienas iš atsakovų neginčijo ieškovo teiginių ir pateiktų įrodymų apie eismo įvykio metu švieslentei padarytą žalą ir jos dydį.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išmokėjęs draudimo išmoką, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).

Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Šie įstatymu nustatyti reikalavimai turi imperatyvųjį pobūdį. Perduodamas neapdraustą automobilį naudoti, savininkas, pažeidžia imperatyviąją įstatymo normą ir tokiu elgesiu sudaro prielaidas draudikų biuro reikalavimui. Transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-243-340/2017). Transporto priemonės savininkas, nevykdęs TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos apdrausti civilinę atsakomybę, atsako vien už neveikimą (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1949-638/2016).

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi fiziniai asmenys, išaiškinta, kad atgręžtinis transporto priemonių draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-300/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2016).

Šiuo atveju ieškovas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką turi teisę reikalauti solidariai iš abiejų atsakovų: iš atsakovo P. D., kuris nevykdė pareigos apdrausti jam priklausantį automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir neužtikrino, kad neapdraustu automobiliu nesinaudotų kitas asmuo – atsakovas J. C., taip pat iš atsakovo J. C., kuris vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nepadraustą automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą. Atsakovo P. D. teiginiai, kad jis nėra atsakingas už žalą, nes atsakovas J. C. automobilį paėmė be atsakovo P. D. leidimo, nesudaro pagrindo atleisti atsakovo P. D. nuo atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju atsakovas P. D., žinodamas, kad automobilis yra neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir negali dalyvauti eisme, privalėjo apie šią aplinkybę įspėti savo pažįstamus, su kuriais bendravo iškart po automobilio pirkimo, taip pat užtikrinti, kad kiti asmenys neturėtų galimybės laisvai paimti automobilio raktelių ir automobiliu pasinaudoti. Įrodymų, kad šiuos veiksmus atsakovas P. D. atliko, byloje nėra. Todėl laikytina, kad dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo netekimo yra ir atsakovo P. D. kaltė.

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, nevykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šie asmenys draudikų biurui atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Taigi ieškovo reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą solidariai iš eismo įvykio kaltininko (atsakovo J. C.) ir transporto priemonės savininko (atsakovo P. D.) atitinka nustatytą teisinį reglamentavimą bei teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Atmestini atsakovo P. D. argumentai dėl to, kad J. C. automobilio raktelius pasiėmė ir automobilį vairavo be P. D. leidimo, kadangi ieškinys grindžiamas ta aplinkybe, jog nebuvo sudaryta automobilio, kuriuo sukeltas eismo įvykis, draudimo sutartis. Šiuo atveju leidimas arba neleidimas vairuoti automobilį, kuriuo buvo sukelta žala, neturi teisinės reikšmės sprendžiant atsakovų atsakomybės klausimą.

Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu buvęs savininkas naujajam savininkui transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties dokumentų neperduoda, draudimo sutartis, nesant kitokio draudimo sutarties šalių susitarimo, pasibaigia ir naujasis savininkas, neperėmęs įgytos transporto priemonės draudimo dokumentų, privalo nedelsdamas savo vardu sudaryti transporto priemonės civilinės atsakomybės sutartį. Kaip nustatyta šioje byloje, atsakovas P. D. įstatyme įtvirtintos pareigos nedelsiant sudaryti automobilio valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį neįvykdė.

Transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, ir tokios transporto priemonės naudojimas (ar perdavimas naudoti) pripažįstami tyčiniais imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimais, kurie sudaro prielaidas atsakovo P. D. turtinei atsakomybei kilti bei ieškovo reikalavimų patenkinimui ne tik iš eismo įvykio kaltininko, bet ir iš transporto priemonės savininko P. D. (TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju transporto priemonės savininkui atsakovui P. D. pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius kyla ne dėl žalos padarymo eismo įvykio metu, bet dėl įstatymo reikalavimo apdrausti minėtą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neįvykdymo. Konstatavus, kad įstatymų reikalavimus pažeidė abu atsakovai – J. C., nevykdęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų, bei P. D., neapdraudęs automobilio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pagal suformuotą teismų praktiką jų atsakomybė ieškovui kyla iš įstatymo ir yra solidari bei nedalijama. Kai skolininkų pareiga yra solidari, atlyginęs neapdrausta transporto priemone padarytą žalą ieškovas turi regreso teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo iš visų skolininkų.

Nustačius, kad eismo įvykis įvyko tiek dėl atsakovo P. D., tiek dėl atsakovo J. C. neteisėtų veiksmų ir tai, jog dėl jų veiksmų atsirado žala (buvo apgadinta švieslentė), teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245-6.249, 6.263, 6.270 straipsniai).

Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1 dalį, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad atsakovai yra atsakingi už padarytą žalą (CK 6.270 straipsnių 1-2 dalys) bei, neįvykdę pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir sukėlę žalą, turi pareigą atlyginti ieškovui išmokėtą draudimo išmoką. Byloje duomenų, kad atsakovai būtų visiškai atlyginę nuostolius, nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų 1 450 EUR nuostolių atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 450 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 33 EUR sumokėtas žyminis mokestis, t. y. po 16,50 EUR iš kiekvieno atsakovo.

Byloje patirta 12,30 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalys, tenkančios kiekvienam atsakovui, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos lygiomis dalimis iš atsakovų priteisiamos valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams P. D. ir J. C. tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų P. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. C., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 450 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų) nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 450 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, j. a. k. 125709291, naudai.

Priteisti iš atsakovų P. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. C., a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 16,50 EUR (šešiolika eurų 50 ct) iš kiekvieno atsakovo, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, j. a. k. 125709291, naudai.

Priteisti iš atsakovų P. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. C., a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, t. y. po 6,15 EUR (šešis eurus 15 ct) iš kiekvieno atsakovo, valstybės naudai.

Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.