Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ingridos Gureckienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-13 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 8 MGL dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. C. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis 2017-11-05, apie 15.25 val., Savanorių pr. 33, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,89 promilės etilo alkoholio).

Šiais savo veiksmais J. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

J. C. apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo psichikos sveikatos būklė yra gera, jokiomis psichikos ligomis nėra sirgęs ir neserga, jokių psichikos sutrikimų ar priklausomybių neturėjo ir neturi. Galvos traumų nėra turėjęs. Nėra ir nebuvo registruotas psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje. 2017-11-04, visą dieną, bei iki 2017-11-05, 03.00 val. ryto, vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę, kiek išgėrė, nurodyti negali, bet nemažai. 2017-11-04 buvo atėjęs prie prekybos centro „Maxima“, Savanorių pr. 33, Vilniuje, kur automobilyje Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) alkoholinius gėrimus vartojo automobilio savininkas P. D. su savo pažįstamais. Buvo automobilyje ir jame paliko savo dokumentus. 2017-11-05, po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, atėjo ieškoti savo dokumentų, kuriuos rado minėto automobilio daiktadėžėje. Ten pat buvo ir automobilio užvedimo rakteliai. Automobilis buvo atrakintas. Nutarė perstatyti į kitą stovėjimo vietą automobilį Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo Savanorių pr., ties 33-iu pastatu, Vilniuje, prie prekybos centro „Maxima“. Kodėl taip nutarė padaryti, paaiškinti negali. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo. Ar automobilio dokumentai tvarkingi, apie tai net negalvojo. Įsėdęs į automobilio Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietą, užvedė automobilį, išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir kažkas atsitiko su automobilio pedalais, rankiniu stabdžiu stabdė automobilį, bet jo nesugebėjo suvaldyti ir atsitrenkė į šalia stotelės esantį medį, stotelės švieslentę ir automobilis sustojo. Išlipęs iš automobilio pamatė, jog stotelėje guli pėsčioji. Kaip pėsčiąją partrenkė, nežino ir nurodyti negali. Kas kvietė policiją ir greitąją pagalbą, nežino. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą alkotesteriu, o tada pristatė į Priklausomybės ligų centrą, kur davė tyrimams kraujo mėginį. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažįsta (b. l. 53, 61-62).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. J. parodė, kad 2017-11-05, apie 15.20 val., ėjo nuo prekybos centro „Maxima“, esančio Savanorių pr. 33, Vilniuje, link visuomeninio transporto sustojimo „Savanorių pr.“, kryptimi nuo Žemaitės g. pusės link Savanorių pr. žiedo pusės. Nuo prekybos centro pusės ėjo dešiniuoju šaligatviu, žiūrint kryptimi link Savanorių žiedo pusės. Einant ties kelio ženklu, kuris žymi stotelę, išgirdo didelio triukšmo garsą, atrodė, jog kažkas sulūžo, ir iškart išgirdo smūgio garsą bei tuo pat metu pajuto smūgį iš nugaros pusės į apatinę nugaros dalį ir apatinę kūno dalį. Nuo smūgio nukrito ant šaligatvio, atsiremdama į jį rankomis. Gulėdama ant šaligatvio pamatė, jog į kelio ženklą yra atsirėmęs automobilis. Automobilio priekinė dalis buvo apie pusės metro atstumu nuo jos. Tai buvo baltos spalvos mikroautobusas, tiksliau nei markės, nei modelio, nei valstybinių numerių neįsidėmėjo. Iškart jautė skausmą apatinėje kūno dalyje, negalėjo atsikelti nuo šaligatvio. Prie jos priėjo pašaliniai žmonės. Kas vairavo automobilį, kuris ją partrenkė, nematė. Ar buvo daugiau žmonių minėtame automobilyje, taip pat nematė. Kada vairuotojas išlipo iš ją partrenkusio automobilio, taip pat nematė, tik vėliau matė prie šio automobilio stovintį vyrą, kuris iš išvaizdos atrodė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Šis vyras buvo išbalęs, stovėdamas prie automobilio svirduliavo. Pamanė, jog tai ją partrenkusio automobilio vairuotojas. Jis prie jos nebuvo priėjęs ir su juo nebendravo. Pašaliniai žmonės jį laikė, matyt, kad nepabėgtų iš įvykio vietos. Į įvykio vietą priėjo ir jos sūnus, su kuriuo prie prekybos centro „Maxima“ išsiskyrė, jis nuėjo į kitoje gatvės pusėje esantį sustojimą. Kas kvietė policiją ir greitąją pagalbą, nežino. Atvykusi greitoji pagalba ją nugabeno į Lazdynų ligoninę, kur ją apžiūrėjo medikai ir nustatė kūno sumušimus. Gydymą tęsia iki šiol Centro poliklinikoje. Kaip atvažiavo ją partrenkęs automobilis, iš kurios pusės ir kuria automobilio dalimi ją partrenkė, nematė ir nurodyti negali, nes smūgis buvo iš nugaros pusės (b. l. 29-30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. D. parodė, kad 2017-11-04 (šeštadienį) nusipirko automobilį Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį nusipirko iš I. R., pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Už automobilį sumokėjo ir ketino jį įregistruoti pirmadienį. Automobilio techninė apžiūra galiojo, tačiau jis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šį automobilį nusipirkęs Vilniuje, pastatė Savanorių prospekte, ties 33-čiu pastatu, prie „Maximos“ prekybos centro, automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilyje kartu su J. C. ir dar vienu pažįstamu vartojo alkoholinius gėrimus, tai buvo šeštadienio vakaras. Automobilio Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį padėjo į daiktadėžę. Su pažįstamu nuėjo į „Maximą“ ir ten sukonfliktavo su apsaugos darbuotojais, šie iškvietė policiją ir jį kartu su pažįstamu pristatė į komisariatą. Kai išėjo į parduotuvę, J. C. liko automobilyje Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš komisariato parvažiavo į namus. Sekmadienį, t. y. 2017-11-05 jam paskambino automobilio pardavėjas I. R. ir pasakė, jog internetiniuose portaluose matė, jog automobilis, kurį šis pardavė jam, dalyvavo eismo įvykyje. Pradėjo žiūrėti „Delfi“ bei kituose portaluose ir pamatė, jog automobilis Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusipirko, dalyvavo eismo įvykyje. Iš pradžių negalėjo prisiskambinti J. C., o kitą dieną vienas draugas nuėjo pas Joną, rado šį namuose, ir susiskambino. Jonas pasakė, jog norėjo perstatyti automobilį Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kitą vietą ir, nesuvaldęs automobilio įvažiavo į stotelę ir partrenkė pėsčiąją. Žinojo, jog Jonas neturi teisės vairuoti. Kada ir kaip šis pasiėmė jam priklausantį automobilį Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip ir kur šis važiavo, nematė, nežino ir nurodyti negali. Teisė pareikšti civilinį ieškinį išaiškinta. Dėl apgadinto jam nuosavybės teise priklausančio automobilio Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. C. jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereikš, nepageidauja dalyvauti procese ir prašo nepripažinti nukentėjusiuoju. Patirtą turtinę žalą dėl apgadinto jam priklausančio automobilio Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertina kaip nedidelę (b. l. 32-33).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Artūras Vaitonis parodė, kad 2017-11-05 dirbo pagal nustatytą darbo grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu Mindaugu Kilda. Apie 15.28 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Savanorių pr. 33, Vilniuje, automobilis Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė moterį. Nuvykus paaiškėjo, jog automobilio Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. C.. Vairuotoją nurodė įvykio liudytojai. Bendraujant su vairuotoju J. C., nuo šio sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Paklausus, kada J. C. vartojo alkoholinius gėrimus, šis nurodė, jog vartojo alkoholinius gėrimus tiek vakar, tiek šiandien. J. C. prisipažino, jog vairavo automobilį. Patikrinus J. C. alkotesteriu šiam nustatytas 2,62 promilių girtumas. Taip pat nustatyta, jog J. C. teisės vairuoti transporto priemones neturi bei automobilis Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. J. C. paaiškino, jog nesuvaldė vairuojamo automobilio Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, stotelės švieslentę bei partrenkė stotelėje buvusią pėsčiąją M. J.. Atvykus į įvykio vietą nukentėjusi moteris gulėjo ant šaligatvio, atvykusi greitoji medicinos pagalba 0851 ją nugabeno į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Eismo įvykio metu buvo nulaužtas medis, apgadinta stotelės švieslentė bei automobilis. Vairuotojas J. C. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, kur jis davė tyrimams kraujo mėginį. Po eismo įvykio automobilis Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išgabentas į automobilių stovėjimo aikštelę Minsko pl. 27, Vilniuje (b. l. 35-36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. B. parodė, kad 2017-11-05, apie 15.20 val., ėjo Savanorių pr. kairiuoju šaligatviu, žiūrint kryptimi link Savanorių žiedo pusės, link reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuria ketino pereiti link prekybos centro „Maxima“. Einant matė, jog iš automobilių stovėjimo aikštelės, kuri yra ties prekybos centru „Maxima“ (nuo pagrindinio įėjimo kairėje pusėje), išvažinėja automobilis Peugeot. Tada pasigirdo cypimo garsas, trenksmo garsas, dulkių debesis ir šukės lekiančios į šalis, automobilis trenkėsi į medį, pamatė, jog priekyje automobilio, ant šaligatvio, stotelėje, moteris, kurią partrenkė minėtas automobilis (smūgis moteriai buvo iš nugaros pusės), ir šią stūmė automobiliu į priekį, automobilis atsitrenkė į stotelės stulpą ir sustojo. Ji ir kiti žmonės perbėgo gatvę ir pribėgo į įvykio vietą. Moteris gulėjo ant šaligatvio, atrodo, sąmoninga, bet nekalbėjo. Pribėgus prie moters, iš automobilio, vairuotojo vietos, išlipo vairuotojas, kuris matėsi akivaizdžiai, jog apsvaigęs, t. y. jis elgėsi neadekvačiai, akys buvo apsiblaususios. Prie jo priėjusi nebuvo ir su juo nebendravo. Automobilyje daugiau žmonių nesimatė. Šalia jo buvo pašaliniai žmonės, vyrai, kad vairuotojas nepabėgtų iš įvykio vietos. Laukiant policijos pareigūnų, vairuotojas nevartojo jokių alkoholinių gėrimų nei kitų skysčių. Apie įvykį informavo bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 (b. l. 38-39).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARBL – 0757 rodmenimis nustatyta, kad 2017-11-05, 15.37 val., J. C. iškvėptame ore buvo 2,62 promilės etilo alkoholio (b. l. 43).

VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11316/2017(01) nurodyta, kad J. C. kraujyje, paimtame 2017-11-05, 16.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,89 promilės etilo alkoholio (b. l. 45).

VšĮ „Emprekis“ duomenų išraše nurodyta, jog vidutinė automobilio Peugeot Boxer 1800 TD (1995 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1590 Eur (b. l. 15-16).

Motyvuojamoji dalis

J. C. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. C. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta.

BK 281 straipsnio 7 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir liudytojų M. J., P. D., A. Vaitonio ir J. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11316/2017(01) nurodyta, kad J. C. kraujyje, paimtame 2017-11-05, 16.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,89 promilės etilo alkoholio.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo J. C. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. C. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, su siūloma bausme sutinka. Prašo teismo jam paskirtą 40 perų arešto bausmę leisti atlikti savaitgaliais, kadangi jis yra dirbantis (individuali veika – statybos darbai). Su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimu 3 metams jis sutinka. Praši paskirtą pinigų sumą – 1590 Eur išdėstyti dalimis 2 metų laikotarpiui (b. l. 88-90).

Dėl J. C. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta J. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai yra, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. C. – baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą būnant neblaiviam, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 69-86), teistas (b. l. 66-68), dirbantis pagal individualią veiklą. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 60 parų arešto bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. C. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu paskiriant jam 40 parų arešto bausmę.

Kaltinamasis prašo leisti arešto bausmę atlikti savaitgaliais. BK 49 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, į kaltinamojo prašymą, taip pat į tai, kad kaltinamajam skiriama arešto bausmė neviršija 45 parų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas leisti kaltinamajam J. C. jam paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Kaltinamajam taip pat išaiškintina, kad jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamajam J. C. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams.

J. C. paskirta kardomoji priemonė – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 63-64), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl automobilio vertės konfiskavimo

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo J. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilio Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1590 Eur iš kaltinamojo valstybės naudai.

Kaltinamojo įvykio metu vairuotas automobilis Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso P. D. (b. l. 11-14). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1590 Eur (b. l. 15), yra konfiskuotina iš kaltinamojo valstybės naudai.

Kaltinamasis prašo leisti jam paskirtą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (1590 Eur) mokėti dalimis, t. y. iš esmės prašo išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą. Šiuo atveju pažymėtina, kad toks kaltinamojo prašymas negali būti tenkinamas.

Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas baudžiamajame procese negali būti tapatinamas su skolos išieškojimu civiliniame procese. Nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės išdėstyti apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu nuteistajam paskirto nusikalstamos veikos priemonės (automobilio) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Visi klausimai vykdymo procese dėl mokėjimo grafikų sudarymo gali būti teikiami antstoliui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. C. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. C. skirti galutinę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę nustatyti atlikti areštinėje poilsio dienomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. C. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Paskirti J. C. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. C. išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1590 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt eurų) valstybės naudai.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.