Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei L. K., institucijos atstovei A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui K. G., Vaiko teisių apsaugos institucijai dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį atsakovui pranešta tinkamai, prašymų negauta, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Institucijos atstovė ieškinį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė A. G., tėvai yra ieškovė L. K. ir atsakovas K. G.. Šalys yra nesusituokę, kartu negyvena, vaikas gyvena su ieškove.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (LAT 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės, jos atstovo paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametė A. G. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, kuri vaiku rūpinasi ir jį prižiūri, tarp jų yra susiformavę abipusiai artimi ryšiai, atsakovas su nepilnamečiu vaiku nebendrauja, todėl teismas pripažįsta, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pripažįstama, kad yra pagrindas nustatyti nepilnametės A. G. gyvenamąją vietą su jos motina – ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Bylos duomenimis šalys kartu negyvena, nepilnametė mergaitė gyvena su ieškove. Ieškovės pajamas sudaro minimali mėnesinė alga, nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių ieškovė neturi. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, t. y. jo gaunamas pajamas, turimą registruotiną turtą, kitus išlaikytinus asmenis, byloje nėra. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje taip pat nėra. Ieškovės teigimu atsakovas yra turi privatų verslą, gyvena kotedže, registruotame kito asmens vardu. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji A. G. rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikas. Byloje duomenų apie nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialius poreikius nėra. Ieškovė reikalauja po 250 Eur kas mėnesį nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, reikalavimo neginčijo.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas vienas augina du nepilnamečius vaikus iš ankstesnės santuokos. Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaiko amžių ir jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, į tai, kad atsakovas vienas augina dar du nepilnamečius vaikus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas A. G. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi iki tol yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą, skaičiuojant po 250 Eur už 3 paskutinius metus, iš viso 9000 Eur. Ieškovė nurodė, jog atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo gimimo. Atsakovas priešpriešinių įrodymų nepateikė.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad tuo metu dar nebuvo lankomos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, reikėjo mažiau išlaidų laisvalaikio ir kitiems poreikiams, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, skaičiuojant po 100 Eur, iš viso 3600 Eur.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 31 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo, 72 Eur (200 Eur × 12 mėnesių × 3%) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis; iš viso 103 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 3600 Eur A. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Paskirti L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo K. G. 103 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2016-01-21 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.