Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Kristina Domarkienė Civilinė byla Nr. 2A-1328-796/2016

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-00695-2016-0)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. spalio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka, sekretoriaujant R. L., dalyvaujant ieškovei L. K., atsakovo K. G. atstovui advokatui V. Ž., nagrinėdama atsakovo K. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui K. G., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo 250 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. G., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, bei 9000 Eur įsiskolinimą už trejus pastaruosius metus, skaičiuojant po 250 Eur per mėnesį, nustatyti dukters gyvenamąją vietą kartu su ieškove.Nurodo, kad su atsakovu palaikė artimus santykius, planavo kurti šeimą, tačiau gimus vaikui atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda, su vaiku nebendrauja. Jos pajamos yra minimalios, gauna minimalią algą. Duomenų apie atsakovo pajamas neturi, tačiau mano, kad atsakovas gali teikti 250 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nuo pat gimimo A. G. gyvena kartu su ieškove, atsakovas dukterimi nesidomi, su ja nebendrauja, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiks vaiko interesus. Kadangi atsakovo ryšys su vaiku faktiškai nutrūkęs, atsakovas bendrauti su vaiku atsisako, prašo teismo nustatyti, kad atsakovas K. G. gali bendrauti su vaiku tik iš anksto suderinęs su ieškove, jai dalyvaujant.Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, jam teismo dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė A. G. gyvenamąją vietą su motina L. K. Priteisė iš atsakovo K. G. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. G. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo K. G. 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą A. G.. Paskyrė L. K. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo K. G. 103 Eur žyminio mokesčio valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė.Nurodė, kad nepilnametė A. G. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, kuri dukra rūpinasi ir ją prižiūri, tarp jų yra susiformavę abipusiai artimi ryšiai. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku nebendrauja, todėl teismas pripažįsta, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, taip pat atsakovo turtinę padėtį, tai, kad jis vienas augina dar du nepilnamečius vaikus, iš atsakovo priteisė išlaikymą A. G. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus. Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas tenkino iš dalies. Atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad tuo laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, A. G. dar nelankė ikimokyklinio ugdymo įstaigos, reikėjo mažiau išlaidų laisvalaikio ir kitiems poreikiams, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, skaičiuojant po 100 Eur per mėnesį, iš viso 3 600 Eur.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Taip pat prašo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą. Nurodo, jog ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su dukra tvarkos nėra ir nebuvo, nes gimstant dukrai atsakovas su ieškove kartu negyveno, susitikinėjo tik epizodiškai. Tik tuo metu, kai ieškovei buvo apribotos motinystės teisės, dukra gyveno pas atsakovą. Nurodo, jog byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, kadangi gyvena užsienyje, procesinius dokumentus gavo tik 2016-05-12, todėl negalėjo teismui pateikti įrodymų, kad pareigą išlaikyti dukrą yra įvykdęs. Visas dukrai skirtas išlaikymas ieškovei buvo sumokėtas 2015-04-02 vienkartine pinigų suma. Tai patvirtina teismui pateiktas ieškovės pasirašytas patvirtinimas, kad ji pretenzijų atsakovui neturi. Ieškovė pasinaudodama tuo, jog atsakovas yra užsienyje, pateikdama ieškinį, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, tai lėmė teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos priteisiant atsakovui.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų sumokėjęs išlaikymą dukrai. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių pinigų sumokėjimo faktą. Raštą, kad pretenzijų atsakovui neturi, pasirašė išėjusi iš ligoninės, kurioje gydėsi nervinį sutrikimą. Atsakovas naudodamas psichologinį spaudimą ir pasinaudodamas ieškovės nestabilia būkle po gydymo, primygtinai reikalavo pasirašyti šį raštą. Raštą pasirašė jausdama dėkingumą, kad tuo metu, kai gydėsi ligoninėje, atsakovas rūpinosi dukra. Nurodė, kad jai nebuvo perduota jokia pinigų suma, o rašte net nepaminėta, kokią pinigų sumą atsakovas perduoda, o ieškovė gauna. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad atsakovas šiuo metu gyvena Ispanijoje, augina du nepilnamečius vaikus, kurių mama yra mirusi. Jo turtinė padėtis nėra gera, jis niekur nedirba, turto neturi. Paaiškino, kad atsakovas ieškovei sumokėjo vienkartinę išmoką, tačiau sumos dydžio nenurodė. Tik patvirtino, jog pinigų suma yra pakankamai didelė, išlaikymas buvo sumokėtas grynaisiais pinigais.Ieškovė teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme su apeliaciniu skundu nesutiko. Palaikė jame ir ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė sprendimą palikti nepakeistą. Papildomai paaiškino, kad byloje pateiktas raštelis yra parašytas jos ranka. Atsakovas raštelį liepė pasirašyti jai išėjus iš ligoninės. Kadangi dėl savo sveikatos sunkiai orientavosi aplinkoje, atsakovui pagrasinus, kad, jei ji dar kada turės gydytis ligoninėje, atims iš jos vaiką, raštelį pasirašė, tačiau jokių pinigų iš atsakovo negavo. Taip pat paaiškino, jog neprieštarauja, kad atsakovas matytųsi su dukra, tačiau jis nerodo iniciatyvos. Jei atsakovas pareikštų norą bendrauti su dukra, ji neprieštarautų, ginčas dėl bendravimo nekyla.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija 2016-09-01 nutartimi nutarė pereiti į atsakovo K. G. apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka (CPK 256, 322 str.).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: ieškovės rašytą patvirtinimą, kad gavo iš atsakovo pinigus A. G. išlaikymui iki jos pilnametystės, taip pat duomenis apie atsakovo vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, atsakovo nepilnamečių vaikų gimimo liudijimų tinkamai patvirtintas kopijas. Apeliantas nurodo, jog teismo procesinius dokumentus gavo 2016-05-12, t. y. po teismo sprendimo priėmimo, todėl negalėjo pateikti teismui įrodymo, kad prievolę teikti vaikui išlaikymą yra įvykdęs. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-03-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi atsakovui K. G. procesinius dokumentus (ieškinį su priedais, teismo pranešimą, teismo šaukimą) įteikė CPK 130 straipsnyje numatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismui nepateikė, į 2016-04-12 teismo posėdį neatvyko, iš jo prašymų negauta, todėl teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog nagrinėjamas ginčas kilo iš šeimos teisinių santykių, atsakovui apie bylos iškėlimą ir posėdį buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, todėl konstatuotina, kad įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Šie įrodymai buvo pateikti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ir ieškovė turėjo galimybę su jais susipažinti, dėl jų vertinimo pasisakė bylos nagrinėjimo metu. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atsakovo pareigos išlaikyti dukrą

Nagrinėjant apeliacinį skundą dėl 2016-04-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo nustatyta, kad atsakovas neginčija pareigos teikti išlaikymą, tačiau nurodo, jog pareigą teikti išlaikymą yra įvykdęs. Šį faktą įrodinėja pateiktu ieškovės ranka surašytu ir pasirašytu 2015-04-02 raštu. Šiame rašte ieškovė parašė, jog yra gavusi pinigus iš atsakovo K. G. dukros A. G. išlaikymui iki jos pilnametystės, pretenzijų dėl dukros išlaikymo neturi ir neturės (b. l. 123). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė L. K. ir atsakovas K. G. yra A. G., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Šalys yra nesusituokusios, kartu negyvena, vaikas gyvena su ieškove. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.196 str. 1 d. numato, jog teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinamą vaikui naudingiausiu būdu. Pažymėtina, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Atsakovas įrodinėja, kad išlaikymas buvo suteiktas nepilnamečio vaiko motinai išmokėjus vienkartinę konkrečią pinigų sumą, tačiau nei apeliaciniame skunde, nei bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje nenurodo pinigų sumos, kuri buvo sumokėta ieškovei kaip vaiko išlaikymui skirti pinigai. Pažymėtina, jog į apeliacinės instancijos teismo posėdį atsakovas neatvyko, atsakovui procese atstovavo advokatas V. Ž.. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog negali patvirtinti, kokią pinigų sumą atsakovas perdavė ieškovei, tik nurodė, jog tai didelė suma. Ieškovė bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu nurodė, kad raštelis rašytas jos ranka, tačiau jokių pinigų iš atsakovo ji negavo. Nurodo, kad atsakovas norėjo, kad ji įrašytų ir pinigų sumą, tačiau kadangi pinigų ji negavo, sumos nerašė. Ieškovė paaiškino, jog raštelį surašė, nes buvo ką tik išleista iš ligoninė, kurioje gydėsi. Jos gydymosi laikotarpiu dukra gyveno su atsakovu, todėl jautėsi jam dėkinga. Be to, atsakovas vertė ją pasirašyti patvirtinimą grasindamas, jeigu ji dar kada susirgs ir gydysis ligoninėje, atimti iš jos dukrą. Ieškovės nurodytas aplinkybes netiesiogiai patvirtina byloje surinkti įrodymai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2015-03-05 iki 2015-04-01 gydėsi VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre (b. l. 152,153). Raštelis surašytas 2015-04-02. Iš biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2016-02-10 rašto nustatyta, jog ieškovės gydymosi ligoninėje metu A. G. buvo paimta iš šeimos ir laikinai apgyvendinta pas biologinį tėvą K. G.. L. K. mažametę A. G. buvo nutarta grąžinti 2015-04-02 Vaikų teisių apsaugos skyriuje vykusio posėdžio metu (b. l. 94, 95). Civilinio proceso teisėje įrodinėjimas grindžiamas rungimosi principu, t. y. šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų, priešieškinio faktinį pagrindą. Atsakovas teigdamas, kad vaiko išlaikymui sumokėjo konkrečią pinigų sumą, privalo įrodyti ne tik, kad ją sumokėjo, bet ir nurodyti, kokio dydžio ši suma yra, bei įrodyti, kad ji yra pakankama užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus iki jo pilnametystės. Tai, jog yra ieškovės rašytinis patvirtinimas apie pinigų gavimą (nenurodant konkrečios sumos), įvertinus ieškovės nurodytas šio patvirtinimo surašymo aplinkybes, nesudaro pagrindo vertinti, kad pinigai iš tiesų buvo sumokėti. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas 2016-09-01 nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti duomenis, patvirtinančius išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumokėjimą, tačiau atsakovas šio įpareigojimo neįvykdė. Atsakovas taip pat nepateikė ir įrodymų, jog tuo metu jo finansinė padėtis leido jam sumokėti didelę pinigų sumą dukters išlaikymui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes vertinti ieškovo argumento dėl išlaikymo dukrai vienkartine išmoka iki dukros pilnametystės kaip pagrįsto ir įrodyto nėra faktinio ir teisinio pagrindo (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Atsakovas nurodo, jog ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nėra, todėl teismui nebuvo pagrindo tenkinti šių ieškovės prašymų.Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Kaip pažymėta pirmiau, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog nepilnametis vaikas A. G. gyvena su savo mama ieškove L. K.. Atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje, su mergaite nebendrauja, ieškovė atsakovą paskutinį kartą matė 2015-04-02, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą prašydama vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Iš byloje pateiktos biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro informacijos nustatyta, jog dirbant socialinį darbą su ieškovės šeima vaiko nepriežiūros atvejų nenustatyta, apsilankymų metu namuose visada vyrauja švara ir tvarka, ieškovė tinkamai rūpinasi vaiko sveikatos priežiūra, užtikrina mergaitės ugdymo procesą (b. l. 94–95). Iš Klaipėdos lopšelio-darželio „Rūta“ pateiktos informacijos nustatyta, jog mergaitės A. G. mama tinkamai prižiūri mergaitę, į darželį atveda ir pasiima laiku, mergaitė visada tvarkinga ir švari, aprūpinta visomis reikiamomis priemonėmis. Mama domisi mergaitės pasiekimais, konsultuojasi su auklėtojais jai rūpimais klausimais, dalyvauja tėvų susirinkimuose (b. l. 96). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro pagrįstą išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Atsakovo nurodytu motyvu, jog ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nekyla ir šis klausimas neturėjo būti sprendžiamas, naikinti iš esmės pagrįsto teismo sprendimo nėra pagrindo. Kadangi byloje nebuvo pateiktas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, jisai su ieškove ir vaiku nebendrauja, nei ieškovei, nei teismui nebuvo žinoma jo pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, teismas siekdamas apsaugoti vaiko interesus, pagrįstai sprendė klausimą, su kuriuo iš biologinių tėvų gyvens vaikas. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog jeigu atsakovas norėtų, ieškovė neprieštarautų, kad atsakovas bendrautų su dukra, tačiau jisai tokios iniciatyvos nerodo. Atsakovo atstovas posėdyje taip pat nurodė, jog tarp šalių ginčo dėl bendravimo su dukra tvarkos nekyla, todėl atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2016-04-22 sprendime nepasisakė dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėta žodinio proceso tvarka, teismas išklausė ir išsiaiškino abiejų šalių poziciją šiuo klausimu, tarp šalių ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nekilo, ši aplinkybė nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju papildo pirmosios instancijos teismo rezoliucinę dalį ir pasisako dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nurodydamas, jog atsakovas su dukra bendrauja bendru šalių susitarimu. Teismas pažymi, kad nustatoma bendravimo su vaiku tvarka neįgyja res judicata galios, o tarp šalių kilus ginčui, šalys gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Byloje teismas sprendė klausimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad 2015-04-02 atsakovas sumokėjo dukrai išlaikymą iki jos pilnametystės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pripažintas nepagrįstu ir neįrodytu byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kadangi atsakovas apeliaciniame skunde neginčija priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio, apeliacinės instancijos teismas dėl šių teismo sprendimo motyvų nepasisako. Atsakovas apeliaciniame skunde prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas nurodo, kad ieškovė žinojo apie pinigų perdavimą, buvo gavusi dukros išlaikymui skirtą pinigų sumą ir pateikė nepagrįstą ieškinį taip piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis. Kaip nustatyta apeliacinės instancijos teisme, ieškovė nurodė, kad 2015-04-02 raštą dėl pretenzijų nebuvimo pasirašė verčiama atsakovo, tačiau jokių pinigų atsakovas jai nesumokėjo. Atsakovas neįrodė, kad pinigus, skirtus dukters išlaikymui, yra sumokėjęs. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo motyvais pagrindų naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis pareikšdama nepagrįstą ieškinį. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-22 sprendimas paliktinas nepakeistas, tik papildant sprendimo rezoliucinę dalį pasisakant dėl bendravimo su vaiku nustatymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenimis, ieškovė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepatyrė. Atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-24 nutartimi prašymą tenkino, atidėjo atsakovui žyminio mokesčio mokėjimą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinas 180 Eur žyminis mokestis, mokėtinas už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Papildyti 2016 m. balandžio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodant:

Atsakovas K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros auklėjime ir priežiūroje dalyvauja bendru šalių sutarimu, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir norus.

Priteisti iš atsakovo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 180 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.