- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- e2-113-907/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03138-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- B. K.
- Atsakovas
- I. K., R. M.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo B. K. ieškinį atsakovams I. K. ir R. M., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovas B. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašo atsakovams I. K. ir R. M. reikalaujant taikyti ieškinio senatį, atnaujinti praleistą tėvystei nuginčyti nustatytą ieškinio senaties terminą, pripažįstant, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių; pripažinti, kad ieškovas B. K. nėra L. K., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; panaikinti L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą: „B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo data – (duomenys neskelbtini), pilietybė – Lietuvos“; pripažinti, kad atsakovas R. M. yra L. K., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o L. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra R. M. dukra, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas valstybei (b. l. 1-5, 84-87).
2. Ieškovas B. K. ieškinyje ir patikslintame ieškinyje (toliau - ieškinys) (b. l. 1-5, 84-87) nurodė, kad jis ir atsakovė I. K. susipažino ir pradėjo draugauti 2017 metų pabaigoje, o 2018-07-16 (duomenys neskelbtini)rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoka nėra nutraukta. B. K. ir atsakovė dar iki santuokos sudarymo apie pusę metų gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) gimė L. K., kurios gimimo įraše motina nurodyta atsakovė, o tėvas - B. K.. Jie abu kartu kaip šeima gyveno iki 2019 m. liepos mėnesio pabaigos, kai atsakovė su nepilnamečiu vaiku L. K. išvyko iš namų ir daugiau negrįžo. Nuo šio momento jis su atsakove ir vaiku nesimatė, nebendravo. Atsakovė nuo santuokos sudarymo momento iki 2019 m. liepos mėnesio, kai galutinai išvyko iš namų, keletą kartų, niekam nieko nesakiusi, pasėmusi dukrą, buvo pabėgusi iš namų pas kitus vyrus. Taip pat pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametis vaikas L. K. paimta iš tėvo ir motinos, nes atsakovė negeba savarankiškai pasirūpinti vaiku, o B. K., kuris turi pagrindą įtarti, jog nėra biologinis vaiko tėvas, atsisako vaiku rūpintis, jį auginti. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl laikinosios globos nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) L. K. yra nustatyta laikinoji globa, o globėju paskirtas Globos centras, esantis (duomenys neskelbtini) mieste. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo. Kadangi parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė teismui R. M. įvardijo kaip galimą biologinį L. K. tėvą, todėl R. M. į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta ir paskirta DNR ekspertizė, kurią atlikus teisme paaiškėjo, kad R. M. yra vaiko L. K. biologinis tėvas. Šis įrodymas neabejotinai patvirtina R. M. ir L. K. giminystę, todėl R. M. šioje civilinėje byloje buvo įtrauktas atsakovu, ieškinį papildant reikalavimu dėl tėvystės nustatymo. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nepilnametis vaikas L. K. gimė santuokoje, todėl gimimo įraše, kaip tėvas, buvo įrašytas B. K., nors jis ir nėra biologinis vaiko tėvas. Tai ieškovui atsakovė pasakiusi gimus vaikui, tačiau jis, norėdamas su atsakove gyventi santuokoje, sutiko, jog būtų įrašytas, kaip vaiko tėvas. Atsakovė jau anksčiau ieškovui buvo pasakiusi, kad vaiko biologinis tėvas yra R. M.. Kadangi nuo sužinojimo apie ginčijamus duomenis ir kreipimosi į teismą buvo praėję beveik du metai, todėl B. K. prašo teismo atnaujinti praleistą tėvystei nuginčyti nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą, nes šiuo atveju tikrai nebus pažeisti vaiko interesai, o tuo labiau ir atsakovė I. K. proceso metu nereikalavo taikyti ieškinio senaties. Be to, šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į DNR ekspertizės išvadas. B. K. vaikui yra visiškai svetimas žmogus, jokie ryšiai nėra susiformavę, vaikas net nepažįsta ieškovo, nes nuo gimimo vaikas su ieškovu gyveno tik keletą mėnesių. Kadangi yra žinomas biologinis vaiko tėvas, todėl nuginčijus tėvystę, bus galima nustatyti ir tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Todėl vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, siekiant realizuoti vaiko teisę žinoti savo tėvus, ieškovas, atsakovams reikalaujant taikyti ieškinio senatį, prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, pripažįstant jį praleistą dėl svarbių priežasčių. Kadangi duomenys vaiko gimimo įraše neatitinka tikrovės ir pažeidžia B. K., atsakovų, nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, prašo juos panaikinti. Tikrasis vaiko tėvas R. M. pripažino savo tėvystę raštu, todėl turėtų būti pripažintas vaiko tėvu bei atitinkamai pakeisti duomenys vaiko gimimo įraše.
3. Ieškovui B. K. ir jo atstovui advokatui A. S. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas, kuriame nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo tenkinti, bylą prašo nagrinėti ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant arba rašytinio proceso tvarka (b. l. 104).
4. Atsakovei I. K. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimo, prašymų negauta.
5. Atsakovui R. M. ir jo atstovui advokato padėjėjui L. R. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas ieškinio pripažinimas ir prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 94, 95).
Žemesnės instancijos teismas
6. Institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gauta išvada dėl ieškinio ir patikslinto ieškinio, kurioje nurodė, jog ginčo šalių šeimai nuo 2018-08-24 dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku yra taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. 2019-10-01 nepilnametė L. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo paimta iš nesaugios aplinkos. Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leista paimti vaiką iš tėvų. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-10-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. K. nustatyta laikinoji globa. Tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2020-03-30 ieškiniu kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus dėl nepilnametės L. K. atskyrimo nuo motinos bei neterminuoto tėvo valdžios apribojimo B. K. L. K. atžvilgiu. Skyriaus turimais duomenimis šalys turi du nepilnamečius vaikus: L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog ieškovas B. K. patikslintame ieškinyje prašo nustatyti, kad jis nėra nepilnametės L. K. tėvas, bei nustatyti, kad atsakovas R. M. yra L. K. biologinis tėvas, remiasi DNR ekspertizės išvadomis. 2020-07-09 Skyriaus specialistai bendravo su I. K., kuri paaiškino, kad B. K. dar iki gimstant vaikui žinojo, jog nėra vaiko tėvas, apie tai ji pati jam pasakė. L. K. biologinis tėvas yra R. M.. 2020-08-04 teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino pateiktą informaciją bei nurodė sutinkanti su ieškiniu, paaiškino, jog sutiktų, kad L. K. tėvu būtų įrašytas tikrasis tėvas R. M.. Atsižvelgiant į Valstybinės teismo medicinos serologijos ir DNR ekspertizės akto išvadą konstatuotina, kad šis įrodymas patvirtina R. M. ir L. K. giminystę. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013; 2011 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-279/2011). Pažymėtina, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, galimai nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas. Visgi, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, vertinama, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018). Tėvystės pripažinimas (CK 3.141-142 straipsniai) yra labai rimtas pasekmes nepilnamečiam vaikui sukeliantis juridinis veiksmas, nes tėvystę pripažįstantis asmuo tampa faktiniu vaiko tėvu, vaikas prisiriša prie tėvo, atsiranda ilgalaikiai emociniai santykiai, kuriuos nutraukti galima tik esant labai svarbioms priežastims ir aplinkybėms. Įvertinus faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, Skyriaus vertinimu, nuginčijus ir nustačius L. K. tėvystę, nepilnamečio vaiko interesai nenukentės, nes ieškovas su vaiku nepalaiko artimų ryšių ir nebendrauja, tarp ieškovo ir vaiko nėra susiformavęs emocinis ryšys. Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametė L. K. paimta iš tėvo ir motinos, nes atsakovė negeba savarankiškai rūpintis vaiku, o ieškovas B. K. atsisako vaiku rūpintis, jį auginti. DNR ekspertizės išvados patvirtina, kad biologinis vaiko tėvas yra R. M., todėl vaikas neliktų be tėvo. Nustačius tikrąją (biologinę) vaiko tėvystę, būtų įgyvendinta vaiko prigimtinė teisė žinoti savo biologinį tėvą (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Su tėvystės nustatymu atsiradusios teisinės pasekmės vaikui suteiktų galimybę įgyti asmenines turtines ir neturtines teises bei jas įgyvendinti. Apibendrinus, aukščiau pateiktą informaciją bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme suformuota teisės norma, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, Skyrius daro išvadą, kad B. K. tėvystės nuginčijimas L. K. atžvilgiu ir R. M. biologinės tėvystės nustatymas L. K. atžvilgiu atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Be to, atsakovams reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškovas prašo atnaujinti praleistą nuginčyti nustatytą ieškinio senaties terminą, pripažįstant, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. CK 3.152 straipsnio 1 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Toks reglamentavimas nustatytas vaiko interesų naudai. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; (duomenys neskelbtini) m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/(duomenys neskelbtini); ir kt.). Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog vaikas nėra jo, atsakovė jį informavo gimus dukrai, tačiau, norėdamas išsaugoti santuoką, tėvystę pripažino. I. K. Skyriaus specialistams paaiškino, jog ieškovui informacija, kad vaikas nėra jo buvo žinoma dar iki gimstant dukrai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes akivaizdu, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo. Iš teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad vaikui gimus ieškovui tapo žinoma, kad jis nėra mergaitės biologinis tėvas, tačiau siekdamas išsaugoti santuoką tėvystės neginčijo. Manytina, kad ginčyti tėvystę ieškovą paskatino Tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktas teismui ieškinys dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo jam mergaitės atžvilgiu. Taigi, neterminuotai apribojus tėvo valdžią bei atskyrus vaiką nuo motinos, vaikas liktų be tėvų globos. Skyriaus manymu, vaiko interesai yra nusveriantys vertinant ieškinio senaties atnaujinimo terminą dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi atnaujinus ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti, būtų suteikta galimybė nustatyti tikrąją (biologinę) vaiko tėvystę ir tokiu būdu įgyvendinti vaiko prigimtinę teisę žinoti savo biologinį tėvą (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), bei galimai užmegzti vaiko ir tėvo šeimos ryšius, taip pat įgyvendinti su tėvystės nustatymu atsiradusias vaiko teises, įgyti asmenines turtines ir neturtines teises. Taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Skyrius mano, kad atnaujinus ieškinio senaties terminą B. K. tėvystei nuginčyti būtų pasiektas teisėtas tikslas - užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus (b. l. 27-29, 96-100).
7. Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, atsižvelgus į ieškovo B. K. ir atsakovo R. M. bei jų atstovų prašymus, į atsakovo R. M. ieškinio pripažinimą, į atsakovės I. K. sutikimą su ieškiniu ir įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustačius karantino režimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį bei jį pratęsus, teismui, tęsiant darbą karantino režimo laikotarpiu, remiantis Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2021 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-4 „Dėl Šiaulių apylinkės teismo teisėjų, valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų darbo valstybės lygiu paskelbto karantino režimo sąlygomis organizavimo” numatytomis sąlygomis, atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teisėjų Tarybos rekomendacijas dėl Korona viruso (COVID 19) prevencijos, vadovaujantis ekonomiškumo ir operatyvumo principais bei atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Faktinės bylos aplinkybės
8. Byloje nustatyta, kad ieškovas B. K. ir atsakovė I. K. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Iš gimimo įrašo kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimė nepilnametis vaikas L. K., kurios (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad motina yra I. K., o tėvas B. K. (b. l. 7, 34-37). Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametis vaikas L. K. paimta iš tėvo ir motinos, nes atsakovė negeba savarankiškai pasirūpinti vaiku, o B. K., kuris turi pagrindą įtarti, jog nėra biologinis vaiko tėvas, atsisako vaiku rūpintis, jį auginti (b. l. 11-14). 2019-10-17 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl laikinosios globos nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei L. K. yra nustatyta laikinoji globa, o globėju paskirtas Globos centras, esantis (duomenys neskelbtini) mieste. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus su ieškiniu dėl nepilnametės L. K. atskyrimo nuo motinos I. K. bei neterminuoto tėvo valdžios apribojimo B. K. L. K. atžvilgiu (15-20). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-09-28 nutartimi buvo sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, paskirta DNR ekspertizė (b. l. 67-68). Teisme gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog B. K. nėra nepilnamečio vaiko L. K., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o R. M. yra nepilnamečio vaiko L. K., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su 99,9999999520377 procento tikimybe (b. l. 72-75). Atsakovas R. M. teismui pateikė rašytinį 2021-02-09 ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo pripažinimą (b. l. 95).
Dėl termino atnaujinimo
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl svarbus ne tik jų objektyvus egzistavimas, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvus požiūris į šias aplinkybes ir jų svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 596/2013).
10. Ieškovas B. K. praleido terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo, todėl prašo šį terminą atnaujinti. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nepilnametis vaikas L. K. gimė santuokoje, todėl gimimo įraše jos tėvu buvo nurodytas ieškovas, kaip atsakovės sutuoktinis, nors jis nėra vaiko biologinis tėvas. Ieškovas nurodė, jog apie tai atsakovė jam buvo pasakiusi gimus vaikui, tačiau ieškovas, norėdamas su atsakove gyventi santuokoje, sutiko būti įrašytas nepilnamečio vaiko L. K. tėvu. Kadangi atsakovė su ieškovu gyveno kartu, nuginčyti tėvystę nebuvo jokio reikalo, vėliau, atsakovei išėjus kitur gyventi, tėvystės nuginčijimas neteko prasmės, o ir ieškovas neturėjo pakankamai teisinių žinių, kad suvoktų pasekmes. Tačiau vaiką paėmus iš atsakovės, jis nepanoro ir nesutiko auginti bei išlaikyti vaiko, kurio biologiniu tėvu nėra, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo. Akivaizdu, jog ieškovas yra praleidęs terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovė I. K. tėvystės nuginčijimui neprieštaravo, ieškinio senaties taikyti neprašė. Atsakovas R. M. ieškinį pripažino, ieškinio senaties taikyti neprašė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus manymu, vaiko interesai yra nusveriantys vertinant ieškinio senaties atnaujinimo terminą dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi atnaujinus ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti, būtų suteikta galimybė nustatyti tikrąją (biologinę) vaiko tėvystę ir tokiu būdu įgyvendinti vaiko prigimtinę teisę žinoti savo biologinį tėvą bei galimai užmegzti vaiko ir tėvo šeimos ryšius, taip pat įgyvendinti su tėvystės nustatymu atsiradusias vaiko teises, įgyti asmenines turtines ir neturtines teises. Skyrius mano, kad atnaujinus ieškinio senaties terminą B. K. tėvystei nuginčyti būtų pasiektas teisėtas tikslas - užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Sutiktina su nurodytais argumentais ir pažymėtina, kad nuginčijus tėvystę nagrinėjamoje byloje vaiko interesai nenukentės, nes yra žinomas vaiko biologinis tėvas - atsakovas R. M., kuris tėvystę pripažįsta, todėl yra pagrindas terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kad atsakovai neprašo taikyti ieškinio senaties, į vaiko interesų pirmumą, į vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvą bei vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, terminas pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atnaujintinas (CK 1.5 straipsnis, 1.131 straipsnio 2 dalis, 3.152 straipsnio 1 dalis).
Dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo
11. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog atsakovė I. K. ieškovui B. K. gimus vaikui buvo pasakiusi, jog jis nėra biologinis vaiko L. K. tėvas, jos biologinis tėvas yra R. M.. Atsakovė I. K. teisme tai patvirtino, su ieškiniu sutiko. Atsakovas R. M. ieškinį pripažino visiškai (b. l. 95). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atsakovui ieškinį pripažinus visiškai ar iš dalies, teismas gali surašyti sutrumpintus sprendimo motyvus. Kadangi atsakovai ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo pripažįsta visiškai, teismas nagrinėjamoje byloje surašo sutrumpintus sprendimo motyvus.
12. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), todėl tėvystės nuginčijimas galimas tik išimtiniais atvejais įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis arba, jei tai buvo motinos sutuoktinis, kad jis negali būti vaiko tėvu (CK 3.150 straipsnis). Įstatymas nedetalizuoja tėvystės nuginčijimo sąlygų, tačiau, kaip minėta, vaiko kilmės nustatymas patenka į JT Vaiko teisių konvencijos 8 straipsniu nustatyto privataus ir šeimos gyvenimo apsaugos sritį, todėl aiškinant tėvystės nuginčijimo institutą yra svarbūs EŽTT ir kasacinio teismo suformuluoti tėvystės nuginčijimo kriterijai.
13. EŽTT praktikoje tėvystę nuginčyti galima esant trims sąlygoms: 1) tik pagal įstatymą, t. y. nacionaliniuose įstatymuose (pvz., CK 3.150 straipsnyje, turi būti nustatytas pagrindas tėvystei nuginčyti), 2) siekiant teisėto tikslo (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.), 3) kai tai būtina demokratinėje visuomenėje (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08).
14. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas B. K. ir atsakovė I. K. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), santuoka tarp ieškovo ir atsakovės nėra nutraukta. Nepilnametis vaikas L. K. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovui ir atsakovei esant santuokoje (b. l. 7). (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovas B. K. yra nepilnamečio vaiko L. K. tėvas, įrašas apie tėvą padarytas santuokos sudarymo įrašo pagrindu (b. l. 7, 34-37). Ieškovas B. K. nurodė, jog apie tai, kad nėra vaiko L. K. biologinis tėvas, žinojo jau sudarant santuoką su atsakove I. K., nepilnametis vaikas L. K. gimė santuokoje, todėl gimimo įraše, kaip tėvas, buvo įrašytas ieškovas, nors ieškovas ir nėra biologinis vaiko tėvas. Apie tai ieškovui atsakovė pasakė gimus vaikui, tačiau ieškovas, norėdamas su atsakove gyventi santuokoje, sutiko, jog būtų įrašytas, kaip vaiko tėvas. Atsakovė jau anksčiau jam nurodė, kad vaiko biologinis tėvas yra R. M., todėl nori nuginčyti tėvystę. Atsakovė I. K. 2020-08-04 teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, nurodė, jog ieškovas nėra biologinis nepilnamečio vaiko L. K. tėvas, jis tai žinojo dar prieš sudarant santuoką, nes ji pati jam pasakė, bet jis sutiko susituokti ir vaiką užregistruoti savo vardu, tikrasis vaiko tėvas yra R. M., jos tėvo brolis, su kuriuo ji turėjo lytinių santykių, kai trumpai gyveno pas jį. Minėtame teismo posėdyje atsakovas R. M. patvirtino, kad I. K. yra jo brolio V. M. dukra, 2017 m. ji savaitę laiko pas jį gyveno, tačiau abejojo, kad jis galėtų būti nepilnamečio vaiko L. K. tėvu. Tačiau atlikus DNR ekspertizę ir paaiškėjus, jog jis yra vaiko biologinis tėvas (b. l. 72-75), R. M. teismui pateikė rašytinį 2021-02-09 ieškinio pripažinimą, papildomos DNR ekspertizės skirti neprašė, nurodė, kad neginčija savo tėvystės, sutinka su ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, sutinka tapti vaiko tėvu, ieškinį visiškai pripažįsta (b. l. 94, 95). Būtent remiantis atsakovės parodymais buvo skirta DNR ekspertizė, kuri patvirtino, jog biologinis vaiko tėvas yra atsakovas R. M..
15. 2020-07-09 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai bendravo su I. K., kuri paaiškino, kad B. K. dar iki gimstant vaikui žinojo, jog nėra vaiko tėvas, apie tai ji pati jam pasakė. L. K. biologinis tėvas yra R. M.. 2020-08-04 teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino pateiktą informaciją. Skyrius neprieštarauja, jog būtų nuginčyta tėvystė ir nustatytas biologinis vaiko tėvas, taip įgyvendinant teisę žinoti savo biologinį tėvą ir galimybę užmegzti šeimos santykius. Iš Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nepilnametis vaikas L. K. paimta iš tėvo ir motinos, nes atsakovė negeba savarankiškai pasirūpinti vaiku, o B. K., kuris turi pagrindą įtarti, jog nėra biologinis vaiko tėvas, atsisako vaiku rūpintis, jį auginti (b. l. 11-14). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2020-03-30 kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus su ieškiniu dėl nepilnametės L. K. atskyrimo nuo motinos I. K. ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo B. K. L. K. atžvilgiu, nes ieškovas vaiku nesirūpina, jo neaugina, neteikia išlaikymo, tarp vaiko ir tėvo nėra susiformavusio jokio emocinio ryšio, vaikas tėvo nepažįsta (b. l. 15-20).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl tėvystės nuginčijimo, kai asmuo nėra vaiko biologinis tėvas, suformulavo tokius kriterijus: 1) susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste; 2) vaiko amžius, t. y. kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys; 3) vaiko nuomonė, t. y. noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu; 4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą (šis kriterijus kasacinio teismo yra itin sureikšmintas tėvystės nuginčijimo bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016 14 punktą, kuriame pasakyta, kad teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo; taip pat žr. 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019 22 punktą); 5) teisinio tėvo veiksmai, t. y. dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., 6) ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi ir t. t. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp šioje situacijoje susiduriančių (teisinio tėvo, galimo biologinio tėvo, motinos ir vaiko) interesų, ypatingą reikšmę suteikiant vaiko interesui turėti du lygiaverčius tėvus (tėvą ir motiną) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020; kt.).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad: 1) ieškovas savo noru pripažino tėvystę, nors nėra biologinis vaiko tėvas, ir tai žinojo; 2) ieškovas vaiką augino labai trumpą laikotarpį (keletą mėnesių tik gimus vaikui), kai atsakovė su dukra 2019 m. liepos mėnesį išvyko iš namų ir daugiau negrįžo, nuo tada ieškovas su atsakove ir vaiku nesimatė, nebendravo, vaiko neišlaikė; 3) vaikas iš motinos paimtas teismo sprendimu, nes ji negeba savarankiškai vaiku pasirūpinti; 4) mergaitė šiuo metu yra 2,5 metų amžiaus ir jau beveik tiek pat laiko (faktiškai - nuo gimimo) nebendrauja su ieškovu, ji jo nepažįsta, tarp jų nėra užsimezgusio jokio emocinio tarpusavio ryšio, jai nustatyta institucinė globa; 5) vaiko motina ir vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja dėl tėvystės nuginčijimo; 6) yra žinomas vaiko biologinis tėvas ir jis pripažįsta tėvystę; 7) teisme yra iškelta byla dėl tėvo valdžios ieškovui apribojimo vaiko, dėl kurio tėvystės nuginčijimo jis kreipėsi, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad yra žinomas biologinis vaiko tėvas, o tarp ieškovo ir vaiko nėra susiformavusio emocinio ryšio, vaikas jo net nepažįsta, tėvystės nuginčijimui pritaria vaiko motina ir institucija, duodanti byloje išvadą, manytina, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti.
18. Vaiko interesų gynimu negalima laikyti siekio jo gimimo įraše tėvu įrašyti bet kokį asmenį, nesantį nei biologiniu, nei ateityje būsiantį jo socialiniu tėvu ir prieš įrašyto tėvo valią palikti jam tėvystės pareigas. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), todėl būtų neteisinga L. K. duomenyse išsaugoti įrašą apie tėvą, kuris nėra biologinis jos tėvas. Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatant kad ieškovas B. K. nėra nepilnamečio vaiko L. K. tėvas. Kadangi tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus (ieškovo ir atsakovų paaiškinimus, DNR ekspertizės aktą) ir į tai, kad atsakovas R. M. ieškinį pripažino, nustatytina, kad atsakovas R. M. yra nepilnamečio vaiko L. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra R. M. dukra, įpareigojant civilinės metrikacijos įstaigą vaiko gimimo įraše pakeisti duomenis apie tėvą (CK 3.147 straipsnio 3 dalis, 3.148 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Ieškovas B. K. nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas, paskyrus jam 100 procentų apmokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 21-22, 88-89). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų valstybei turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovui. Išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu, susidarė ieškovo atstovui advokatui ruošiant ieškinį, patikslintą ieškinį ir atstovaujant ieškovą teisme bei dėl DNR ekspertizės paskyrimo (b. l. 111-115). Tačiau teismui suteikta teisė spręsti šį klausimą ir paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų (CPK 96 straipsnio 5 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tačiau to paties straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas R. M. nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas, paskyrus jam 100 procentų apmokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 56-58), todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos valstybei negali būti priteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Atsakovės I. K. turtinė padėtis sunki, ji šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), turto ir pajamų neturi, nedirba, turi sveikatos problemų, yra išlaikoma valstybės. Atsakovė I. K. ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo neginčijo, ginčo tarp šalių nebuvo, priešingai - iš karto ieškinį pripažino ir nurodė, kas yra vaiko biologinis tėvas, tačiau CK 3.151 straipsnis, 3.146 straipsnio 1 dalis ir CPK 387 straipsnis, 394 straipsnis numato, kad nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę galima tik pareiškus ieškinį teisme, kitaip nuginčyti tėvystę nenumatyta, todėl atsakovės kaltės dėl bylos iškėlimo teisme nėra, kaip ir kad nėra šalių valios kitaip išspręsti ginčą, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu pagal pateiktas pažymas) šiuo atveju apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Atnaujinti terminą ieškovui B. K. kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo.
Nustatyti, kad ieškovas B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Nustatyti, kad atsakovas R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Pakeisti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) padarytame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis apie tėvą, nurodant, kad nepilnamečio vaiko L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.