Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei M. T., atsakovui J. I., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. T. pareiškimą (ieškinį) atsakovui J. I. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl kasmėnesinių ataskaitų apie vaiko išlaikymui atsakovo skirtų lėšų panaudojimą, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas raštu formulavo priešieškinio reikalavimą, už kurį sumokėjo žyminį mokestį, kuriuo prašė teismą įpareigoti ieškovę kas mėnesį teikti atsakovui ataskaitas apie vaikui skirtų lėšų panaudojimą. Prašymą grindė tuo, kad sūnaus išlaikymui prašoma per didelė suma, neatitinkanti konkretaus vaiko poreikių, todėl jis nėra tikras, ar išlaikymo lėšos bus naudojamos išskirtinai vaiko poreikiams, ar nėra (nebus) nenaudojamos asmeniniams ieškovės interesams.

Išvadą teikiančios institucijos išvadoje pažymėta, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaikus auklėjant ir ugdant vaiką, turi įvertinti vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą. Tarnybos nuomone, nepilnamečio M. I. gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitiktų vaiko interesus. Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, o 3 dalyje – kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Daroma išvada, kad ieškovės prašomas nustatyti išlaikymo dydis, galimai patenkintų vaiko poreikius ir atitiktų jo interesus. Posėdžio metu Tarnybos atstovė pažymėjo, kad vaiko interesus atitiktų maksimalus vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, šioje konkrečioje situacijoje bent 3 kartus per savaitę, o kai vaikas sulauks 2 metų – viešėjimas pas tėvą su nakvyne.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies. Priešieškininis reikalavimas netenkintinas.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Pagal CK 3.161 straipsnio 3 dalį, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.165 straipsnis nustato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat nustato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės M. T. ir atsakovo J. I. paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškininis reikalavimas atmestinas. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

Bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi sūnų M. I., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris teismo sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus (b. l. 6). Ieškovė ir atsakovas santuokos nėra sudarę. Kurį laiką gyveno kartu, o neužilgo po vaiko gimimo šalys nustojo kartu gyventi. Išsiskyrimas vyko ieškovės iniciatyva, nes tarp šalių kilo nesutarimai, ieškovė jautėsi nesaugiai, terorizuojama, provokuojama, šantažuojama, yra kvietusi policiją. Atsakovas nurodė, kad tikėjosi gyventi su ieškove ir sūnumi kaip šeima, tam įsigijo 3 k. butą, kuriam išleido visas santaupas, prisiėmė finansinių įsipareigojimų. Jaučiasi nuviltas ieškovės, kuri susilaukusi vaiko ir netrukus nutraukusi santykius, atsakovo nuomone, juo pasinaudojo.

Šalių sūnus M. I. yra tokio amžiaus, kai yra besąlygiškai priklausomas nuo jį prižiūrinčių asmenų, jam svarbus saugus emocinis ryšys su jį auginančiu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad nepilnamečio M. I. gyvenamoji vieta būtu nustatyta su ieškove, teismas šį ieškinio reikalavimą tenkina, nustato nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

Šalims išaiškintina CK 3.174 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis, geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Įvertinus bylos duomenis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM duomenis apie atsakovo gaunamas draudžiamąsias pajamas (b. l. 18-21, 57), atsižvelgus į ieškinio reikalavimą, iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis.

Dėl ieškovės prašomo išlaikymo dydžio, 340 Eur per mėnesį, ir vaiko poreikių, kurie, pasak ieškovės sudaro 680 Eur per mėnesį, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vaiko poreikių išlaidų suvestinėje nurodyta kas mėnesį 145 Eur mokama suma už buto paskolą ir 90 Eur suma komunaliniams mokesčiams už butą yra visa mokama suma per mėnesį. Kadangi ieškovė bute gyvena su vaiku dviese, šios sumos dalintinos iš dviejų, laikant kad vaiko poreikiams skaičiuotina suma sudaro 72,5 Eur išlaidų būsto paskolai bei 45 Eur išlaidų buto komunalinių mokesčių. Taip pat ieškovė posėdžio metu patvirtino, kad vaikas yra sveikas, specialių sveikatos poreikių neturi. Todėl vertintina, kad nėra pagrįsta 70 Eur dydžio suma, kas mėnesį skiriama sveikatos priežiūrai (įvertinus tai, kad atskirai numatyta 95 Eur suma higienos prekėms, sauskelnėms). Sveikatos priežiūrai skirtina suma laikytina mažesne. Kartu įvertintina ir tai, kad vaikui augant ir neliekant šiuo metu esamų poreikių, pavyzdžiui išlaidų sauskelnėms, atsiras kiti poreikiai, pavyzdžiui mokestis ikimokyklinio ugdymo įstaigai ir pan. Atsižvelgtina į atsakovo siekį savo pirkiniais prisidėti tiesiogiai prie vaiko poreikių tenkinimo.

Atsižvelgtina ir į tai, kad teisės aktuose ir teismų praktikoje nėra įtvirtintos išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio prezumpcijos. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 555 Eur neatskaičius mokesčių, arba 430 Eur atskaičius mokesčius, įvestus dėl mokestinės darbo santykių reformos; atitinkamai kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo suma būtiniesiems poreikiams tenkinti turėtų būti ne mažesnė kaip 215 Eur. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.

Byloje nustatyta, kad kitų išlaikytinių nei ieškovė, nei atsakovas neturi. Taip pat nenustatyta nei vieno iš jų dalinio nedarbingumo ar sveikatos sutrikimų, kurie kliudytų dirbti. Ieškovė iki gimstant vaikui dirbo (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 17), taigi turi darbinių įgūdžių. Atsakovas gauna darbines pajamas iš Vilniaus miesto sporto centro, Lietuvos gimnastikos federacijos (b. l. 18-21), atsakovo darbo užmokestis iš Vilniaus miesto sporto centro sudaro apie 1013 Eur per mėnesį (b. l. 57). Abi šalys turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, nekilnojamojo turto, transporto priemonių.

Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių ir duomenų visumą, teismas sprendžia, kad vaiko interesų nepažeis ir proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų atitiks 240 Eur dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, kartu nustatant kad išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatytina, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 650 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 2019 m. vasario – gegužės mėnesius, skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį, kadangi atsakovas, jos teigimu, tuo laikotarpiu išlaikymo neteikė, sumokėjo tik 150 Eur. Atsakovas paaiškino, kad pirko vaikui drabužius, maistą (mišinukus), turėjo kitų išlaidų, stengėsi kad ieškovė su vaiku būtų viskuo aprūpinti.

Teismui pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo nustatyti, kad atsakovas 2019 m. vasario – gegužės mėnesiais neteikė vaikui išlaikymo ar teikė nepakankamą išlaikymą. Nenustatyta, kad minėtu laikotarpiu ieškovė būtų kreipusis į atsakovą, o atsakovas būtų atsisakęs prisidėti prie vaiko išlaikymo. Todėl reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą netenkintinas.

Dėl ataskaitų apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą teikimą

Atsakovas prašė teismą įpareigoti ieškovę kas mėnesį teikti atsakovui ataskaitas apie vaikui skirtų lėšų panaudojimą. Bylos nagrinėjimo metu, teismui 2019 m. birželio 14 d. nutartimi priteisus iš atsakovo nepilnamečiui sūnui M. I. laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 215 Eur per mėnesį, atsakovas prašė pakeisti šį laikino išlaikymo mokėjimo būdą ir leisti pačiam pirkti vaikui reikalingas prekes, o ne mokėti pinigus ieškovei. Taigi, atsakovas mano, kad ieškovė galimai nepanaudoja vaiko išlaikymui gautų lėšų vaiko poreikių tenkinimui ar panaudoja netinkamai ir siekia tai kontroliuoti.

Pažymėtina, jog CK 3.203 straipsnis numato galimybę išieškoti netinkamai panaudotas lėšas vaiko išlaikymui iš asmens, tą padariusio, tačiau CK III Knygos nuostatos nenumato besąlyginės prievolės periodiškai teikti išlaidų suvestines išlaikymą teikiančiam asmeniui. Atsakovas, teigdamas, jog yra tikimybė, kad jo teikiami ir ateityje numatomi teikti vaiko išlaikymui skirti pinigai nebuvo ar nebus panaudoti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o savo abejones grindė tik prielaidomis. Byloje nesant tokių įrodymų, konstatuotina, jog įpareigojimas ieškovei kas mėnesį teikti lėšų panaudojimo ataskaitą nepagrįstai suvaržytų atsakovės teises – užkraunant jai papildomus įpareigojimus, susijusius su išlaidų suvestinių rengimu bei čekių rinkimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-994-619/2017; kt.).

Atsižvelgiant į tai, nėra faktinio pagrindo tenkinti šį priešieškinio reikalavimą, todėl jis atmestinas.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka. Taigi, įstatyminis reglamentavimas lemia, kad bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatoma, atsižvelgiant į konkrečią byloje susiklosčiusią situaciją (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-279-567/2018; kt.)

Iš šalių paaiškinimų ir procesinių dokumentų darytina išvada, kad šalių santykiai yra gana konfliktiški, šalys turi nuoskaudų vienas kito atžvilgiu dėl tarpusavio santykių, tai galimai sąlygoja ir konfliktines situacijas, kai šalys derina klausimus dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Byloje du kartus, 2019 m. birželio 14 d. nutartimi ir 2019 m. spalio 7 d. nutartimi buvo tvirtinama, keičiama laikinoji bendravimo tvarka (b. l. 27-29, 127-129). Tai sudaro pagrindą detaliau sureguliuoti atskirus bendravimo tvarkos aspektus.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo darbinė veikla yra susijusi su dažnomis išvykomis į užsienį, o taip pat kintančiu darbo grafiku: atsakovas vyksta teisėjauti kaip Lietuvos (duomenys neskelbtini), arba lydi auklėtinius į varžybas ar treniruočių stovyklas kaip Lietuvos (duomenys neskelbtini) bei kitų pradinio rengimo ir aukšto meistriškumo grupių treneris (b. l. 58-59). Ieškovė siekia vaikui sudaryti visavertiškas, sveikas gyvenimo sąlygas, vyksta su vaiku už miesto į gamtą, vieši pas artimuosius, gyvenančius arti miško, ežero, vyksta atostogauti prie jūros ir pan. Taigi, tiek ieškovė, tiek atsakovas ne visuomet gali iš anksto žinoti savo užimtumą.

Nustatant tėvo ir sūnaus bendravimo intensyvumą, susitikimų trukmę ir dažnumą, vaiko perdavimo būdus, šalių tarpusavio bendravimo dėl vaiko perdavimo būdus ir priemones, atsižvelgtina į nedidelį vaiko amžių, į iš dalies nusistovėjusią bendravimo tvarką trečiadieniais ir šeštadieniais, į ieškovės prašymą nustatyti susitikimus ne daugiau kaip 2 k. per savaitę kol vaikas mažas, ir dalinai pakeistą tvarką, kai vaikas sulauks 2 metų amžiaus bei 3 metų amžiaus, į atsakovo prašymą nustatyti jo kasdienius susitikimus su vaiku, į išvadą teikiančios institucijos rekomendaciją, kad vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo tarpusavio ryšio užtikrinimui būtų tinkama numatyti 3 susitikimus per savaitę, kitas individualias aplinkybes. Detali bendravimo tvarka, nustatyta atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus, išdėstytina šio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais tarpusavio žodiniais ar rašytiniais (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Kartu šalys raginamos ieškoti kompromisų, nekonfliktuoti nepilnamečio M. I. (M. I.) akivaizdoje, veikti vaiko interesais.

Dėl ieškovės prašymo, kad atsakovas jai mokėtų baudą (kompensaciją) už netinkamą bendravimo tvarkos vykdymą, pažymėtina, kad baudų už netinkamą sprendimo vykdymą, tame tarpe ir už nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymą, skyrimas yra vykdymo proceso dalykas. CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Todėl teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo sprendimu iš anksto nustatyti baudinių mokėjimų už bendravimo tvarkos nesilaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 200 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis, atsakovo – 100 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, vertinant, kad patenkinta 89 proc. reikalavimų, o atsakovo priešieškininis reikalavimas atmestinas, iš atsakovo, remiantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 1, 2 dalimis, priteistina 178 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 28,78 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš atsakovo priteistina 25,61 Eur, iš ieškovės – 3,17 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovės M. T. ieškinį atsakovui J. I. tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio M. I., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove M. T., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. I., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnaus M. I., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) per mėnesį iki vaiko pilnametystės, nustatant kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko motina M. T., a. k. (duomenys neskelbtini), periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti tėvo J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), bendravimo su vaiku M. I., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas), tvarką:

1. Tėvas su sūnumi darbo dienomis bendrauja kiekvieną trečiadienį, taip pat vieną papildomą darbo dieną iš anksto šalių susitartą dieną ir laiku. Bendravimo laikas (laikas tarp vaiko paėmimo ir grąžinimo) yra ne trumpesnis kaip 2 val.

2. Tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą šeštadienį (lyginėmis metų savaitėmis), ne trumpiau kaip 5 val. ir ne ilgiau kaip 10 val. Vaikui sulaukus 2 metų amžiaus, tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, ne trumpiau kaip 24 val., ir ne ilgiau kaip 32 val. nepertraukiamai, vaikui liekant nakvoti tėvo namuose, jei tai atitinka vaiko norus ir interesus.

3. Konkretus tėvo ir sūnaus bendravimo laikas ir trukmė suderinamas tarp šalių iš anksto, atsižvelgiant į vaiko kasdienę dienotvarkę, sveikatą, tėvų galimybes tokiu būdu: tėvas privalo pranešti vaiko motinai M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – motina) ne vėliau kaip bendravimo dienos išvakarėse iki 17 val. SMS žinute, elektroniniu paštu arba socialinio tinklo Facebook pokalbių programoje Messenger, kokiu laiku gali perimti vaiką ir kiek laiko preliminariai planuoja praleisti su vaiku. Motina privalo tėvui atsakyti tokiu pačiu būdu, kokiu gavo tėvo žinutę ar laišką (t. y. SMS žinute, elektroniniu paštu arba socialinio tinklo Facebook pokalbių programoje Messenger) iki tos pačios dienos 19 val. ir patvirtinti, kad bendravimo laikas suderintas.

4. Jei tėvas negali bendrauti su vaiku numatytą dieną jis apie tai, kad negalės bendrauti su vaiku motinai turi pranešti išvakarės dieną iki 12 val.

5. Dėl papildomos darbo dienos konkrečią savaitę arba dėl kitų dienų, kuriomis tėvui būtų kompensuojama už tas dienas, kurias jis dėl išvykų, darbinio užimtumo ar kitų svarbių aplinkybių negalėjo bendrauti su vaiku, tėvas praneša vaiko motinai kaip įmanoma anksčiau, paprastai savaitės pradžioje, bet kokiu atveju ne vėliau kaip prieš dvi dienas (48 val.).

6. Šalys perduoda vaiką mamos namuose, tėvo namuose ar kitoje šalių sutartoje vietoje. Darbo dienomis mama atveža vaiką tėvui į jo gyvenamąją vietą, o tėvas grąžina vaiką mamos gyvenamoje vietoje, nebent šalys susitaria kitaip. Šeštadieniais tėvas pasiima ir grąžina vaiką vaiko mamos gyvenamojoje vietoje.

7. Vaikas perduodamas su konkrečiam orui ir sezonui tinkamais rūbais ir avalyne.

8. Vaikui sulaukus 3 metų amžiaus, vaikas su tėvu praleidžia 7 atostogų dienas nepertraukiamai, jei tai atitinka vaiko norus ir interesus. Apie savo planuojamas atostogas su vaiku vasaros metu atsakovas privalo pranešti ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 1 d., o jei numato su vaiku atostogauti ne vasaros metu – prieš 2 savaites.

9. Vaiko gimtadienio dieną tėvas su vaiku praleidžia 2020 m., 2022 m. ir t.t.

10. Velykų dieną vaikas su tėvu praleidžia 2021 m., 2023 m. ir t.t.

11. Kalėdų šventę kasmet vaikas praleidžia gruodžio mėn. – su tėvu ir jo artimaisiais, o sausio mėn. – su mama ir jos artimaisiais.

12. Naujų Metų šventę vaikas praleidžia: 2019 m. gruodžio 31 d. – su tėvu, 2020 m. sausio 1 d. – su mama, 2020 m. gruodžio 31 d.–2021 m. sausio 1 d. – su mama, 2021 m. gruodžio 31 d.–2022 m. sausio 1 d. – su tėvu (su nakvyne) ir t.t.

13. Tėvo dieną (sekmadienį) kasmet vaikas praleidžia su tėvu, motinos dieną – su motina.

14. Šalių sutarimu nustatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Netenkinti atsakovo priešieškininio reikalavimo dėl įpareigojimo ieškovę teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą.

Priteisti iš atsakovo J. I., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės M. T., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 178 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš J. I., a. k. (duomenys neskelbtini), 28,78 Eur, o iš ieškovės M. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 3,17 Eur į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Panaikinti byloje 2019 m. birželio 14 d. nutartimi ir 2019 m. spalio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.