Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-29 · Civilinė byla Nr. e2S-1910-480/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-29
Bylos Nr.
e2S-1910-480/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10204-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
D. S.
Civilinė byla Nr. e2S-1910-480/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10204-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.6.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-20284-752-2019 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. S. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. B. 10 900 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 10 900 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo 2019 m. liepos 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2017 m. balandžio 19 d. suteikė atsakovui 10 900 Eur paskolą bankiniu pavedimu.

2. Ieškovas D. S. 2019 m. birželio 13 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti 10 900 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 10 900 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo 2019 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėta žyminį mokestį 61 Eur bei išlaidas advokato teisinei pagalbai – 1 089 Eur; priteisti iš atsakovo 183 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą bei pašto išlaidas.

3. Pareiškime nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas 10 900 Eur sumą ieškovui pervedė, todėl šioje dalyje byla turėtų būti nutraukta ieškovui atsisakius nuo ieškinio. Bylą nutraukiant atsakovas privalo atlyginti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1) 121 Eur V. K. ir S. E. Š. profesinės bendrijos advokatei už prašymo išduoti teismo įsakymą paruošimą; 2) 61 Eur žyminio mokesčio teikiant teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo; 3) 968 Eur už ieškinio paruošimą V. K. ir S. E. Š. profesinei bendrijai. Paduodant ieškinį ieškovas papildomai turėjo sumokėti 183 Eur žyminio mokesčio. Šios sumos ieškovas nesumokėjo, prašė teismo suteikti terminą papildomo žyminio mokesčio sumokėjimui, todėl ši suma priteistina į valstybės biudžetą iš atsakovo. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes būdamas skolingas pateikė nepagrįstą prieštaravimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kas sąlygojo papildomas ieškovo išlaidas – būtinybę pareikšti ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo ir civilinę bylą Nr. e2-20284-752/2019 nutraukė; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai – 15,25 Eur žyminį mokestį, 1 089 Eur už advokato teisinę pagalbą; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui 75 procentus – 45,75 Eur žyminio mokesčio – sumokėto 2019 m. birželio 10 d.; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 45,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

5. Teismas nustatė, kad ieškovas 2019 m. birželio 13 d. teismui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui A. B. dėl 10 900 Eur skolos priteisimo. Nurodyto pareiškimo pagrindu, 2019 m. birželio 14 d. išduotas teismo įsakymas, dėl kurio skolininkas 2019 m. birželio 27 d. pateikė prieštaravimus. Prieštaravimuose skolininkas nurodė, kad 10 900 Eur pasiskolinimo metu šalys nesusitarė dėl pinigų grąžinimo termino, todėl skola turėjo būti grąžinta tik kreditoriui pareikalavus. Kadangi, anot skolininko, kreditorius D. S. skolos grąžinti nereikalavo, jis, skolininkas A. B., skolos negrąžino, o priimtas teismo įsakymas turi būti panaikintas, kadangi kreditorius nevykdė pareigos reikalauti grąžinti skolą. 2019 m. liepos 16 d., gavęs skolininko prieštaravimus D. S. pateikė ieškinį, kuris buvo priimtas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad ne vieną kartą žodžiu reikalavo grąžinti skolą, turi tai patvirtinantį 2018 m. rugsėjo 20 d. telefoninio pokalbio įrašą. Atsakovas žinojo, kad ieškovas telefoninius pokalbius įrašinėja. Ieškovo reikalavimas grąžinti skolą žinomas ir liudininkams, kuriuos, esant reikalui, atsives į teismo posėdį. Kadangi atsakovas į žodinius reikalavimus nereagavo, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Reaguodamas į prieštaravimuose skolininko nurodytas aplinkybes, ieškovas per antstolę 2019 m. liepos 9 d. įteikė atsakovui reikalavimą grąžinti skolą iki 2019 m. liepos 26 d.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas vertino, kad iškėlus civilinę bylą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 2019 m. birželio 20 d. atsakovui įteikus teismo įsakymą, jam neabejotinai tapo žinomas ieškovo reikalavimas grąžinti skolą. Būdamas sąžiningu, jis tai galėjo geranoriškai padaryti neteikdamas prieštaravimų, kas būtų leidę išvengti didesnių bylinėjimosi išlaidų ieškovui teikiant ieškinį.

7. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į atsakovo elgesį negrąžinant skolos, ieškovo teisės buvo pažeidinėjamos ir ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, kreiptis į advokatą dėl procesinių dokumentų surašymo, mokėti žyminį mokestį. Nurodytos aplinkybės leido daryti teismui išvadą dėl netinkamo, nesąžiningo atsakovo elgesio.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinį teikė vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytais terminais, per kuriuos buvo įpareigotas pateikti ieškinį po skolininko prieštaravimų. Skolininkui skolos negrąžinant, nenorėdamas praleisti nustatytų terminų, ieškovas buvo priverstas teikti ieškinį ir taip ginti savo pažeistas teises siekiant atgauti skolą.

9. Teismas sprendė, kad ieškovo patirtos papildomos išlaidos už teisinę pagalbą – ieškinio surašymo išlaidos – adekvačios bylos sudėtingumui ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, bei nepažeidžia 2004 m. balandžio 2 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Šalys tarpusavyje gerai pažįstamos, kartu įgyvendino kelis projektus ir ieškovas turėjo galimybę kreiptis į atsakovą elektroniniu paštu bei pareikalauti skolos grąžinimo ir nurodyti skolos grąžinimo terminą, tačiau jis, veikdamas nesąžiningai, pasirinko teisminį kelią, žinodamas, kad tai bet kokiu atveju generuoja kaštus.

1.2. Nesulaukęs reikalavimo sumokėti skolą termino pabaigos (ieškinyje pats nurodo, kad terminas baigiasi tik 2019 m. liepos 26 d.), 2019 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudamas iš atsakovo skolos sumokėjimo, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tokie ieškovo veiksmai yra aiškiai nesąžiningi, atlikti visiškai nesilaikant rūpestingumo, apdairumo bei sąžiningumo principų.

1.3. Ieškovas neturėjo pagrindo inicijuoti civilinės bylos, pareikšdamas ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo nesuėjus prievolės grąžinti skolą įvykdymo terminui. Taip pat ir neturėjo pagrindo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo priėmimo prieš tai nepareikalavęs skolos grąžinimo bei nesulaukęs skolos grąžinimo termino.

1.4. Skundžiama nutartimi priteistos advokato išlaidos yra nepagrįstai didelės. Atsižvelgiant į ieškinio dalyką (dėl skolos priteisimo), į tai, kad byloje netgi nebuvo ginčo dėl skolos fakto ar jos dydžio (atsakovas prieštaravimuose akcentavo tik tai, kad dar nėra suėjęs skolos grąžinimo terminas), taip pat į tai, jog byloje nagrinėjamas klausimas nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, priteistos išlaidos yra aiškiai per didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas D. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, 2019 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas teisines išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

2.1. Grąžinti skolą buvo prašoma ne kartą (jau 2018 m., 2018 m. liepos 16 d., 2018 m. rugsėjo 20 d.), tai buvo daroma ir prie liudytojų. Pateikiamas 2019 m. gegužės 24 d. pokalbio įrašas yra tik vienas iš įrodymų, patvirtinančių reikalavimą grąžinti skolą bei atsakovo nesąžiningumą ir norą išvengti prievolės įvykdymo.

Šalies argumentai

2.2. Toks atsakovo elgesys, kai ieškovas pateikė prašymą teismui išduoti teismo įsakymą, yra akivaizdžiai nesąžiningas, nes prašymas išduoti teismo įsakymą yra aiškus reikalavimas grąžinti skolą ir atsakovas privalėjo grąžinti skolą per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie teismo įsakymo priėmimą. Teismo įsakymas atsakovui buvo įteiktas 2019 m. birželio 20 d. Jei atsakovas iki 2019 m. liepos 20 d. būtų grąžinęs skolą, teismas būtų galėjęs kitaip spręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą.

2.3. Vykdydamas 2019 m. liepos 2 d. teismo nutartį, įstatymo ir teismo nustatytu terminu ieškovas pareiškė ieškinį, nes atsakovas gražiuoju prievolės grąžinti skolą nevykdė. Ieškinys buvo pateiktas teismui 2019 m. liepos 16 d. Iki 2019 m. liepos 16 d. atsakovas skolos negrąžino.

2.4. Ieškovas, nežiūrint to, kad ne vieną kartą prašė grąžinti skolą, suteikė atsakovui papildomą terminą prievolei įvykdyti. Per antstolį ieškovas įteikė atsakovui reikalavimą grąžinti skolą iki 2019 m. liepos 26 d. Atsakovas ne tik geranoriškai nevykdė teismo įsakymo, piktnaudžiavo formaliais argumentais, nurodydamas, neva ieškovas nereikalauja skolos grąžinimo, bet negrąžino skolos ir reikalavime nurodytu terminu iki 2019 m. liepos 26 d. Tik aplinkybė, kad ieškovas pareiškė ieškinį teisme, turėjo įtakos, jog atsakovas grąžino skolą 2019 m. rugpjūčio 2 d.

2.5. Ieškovo patirtos išlaidos už ieškinio surašymą yra daug mažesnės, nei yra numatytos LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

13. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

14. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė, kaip nurodo, 2019 m. gegužės 24 d. pokalbio garso įrašą. Teismas pažymi, kad šis įrodymas galėjo būti pateiktas anksčiau, t. y. pirmosios instancijos teisme, nes, ieškovas nurodė, kad garso įrašas darytas 2019 m. gegužės 24 d. (teismas tuo įsitikinti negali, nes nėra pagrįstų duomenų apie garso įrašo darymo laiką), o pareiškimas dėl teismo įsakymo priėmimo buvo pateiktas 2019 m. birželio 13 d., taigi garso įrašas atliktas dar prieš kreipiantis į teismą (CPK 180 straipsnis). Be to, teismo vertinimu, ieškovo pateiktas garso įrašas kaip įrodymas nėra tinkamas, nes nėra aišku, kada diktofonas įjungtas. Dėl šių priežasčių teismas šį garso įrašą atsisako priimti.

Dėl ginčo esmės

15. Apeliacijos objektas – teismo nutarties dalis, kuria iš atsakovo priteistos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškinio atsisakymas yra viena iš ieškovo procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pasinaudojus nurodyta procesine teise yra įgyvendinamas dispozityvumo principas, nes civilinis procesas ne tik prasideda, bet gali baigtis ieškovo ar pareiškėjo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nurodė, kad ieškovui žinoma, jog nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl pripažino, kad yra pagrindas ieškovo atsisakymą nuo ieškinio priimti ir bylą nutraukti (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas iš esmės atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad ieškovas kreipėsi į teismą tiek su teismo įsakymu, tiek su ieškiniu dar nesuėjus skolos grąžinimo terminui, todėl atsakovas neturėjo teisinės pareigos atsiskaityti su ieškovu pirmiau nei suėjo reikalavimo terminas, o ieškovui pareiškus ieškinį, kai dar nebuvo suėjęs prievolės įvykdymo terminas, toks ieškinys negalėjo būti tenkinamas, todėl ir ieškovo bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos iš atsakovo.

18. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

19. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą 2019 m. birželio 13 d. 2019 m. birželio 14 d. priimtas teismo įsakymas su pareiškimu atsakovui įteikti 2019 m. birželio 20 d., prieštaravimai dėl teismo įsakymo išdavimo pirmosios instancijos teismui pateikti 2019 m. birželio 27 d. 2019 m. liepos 2 d. priimta nutartis, kuria ieškovas buvo informuotas, jog ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį. Minėta nutartis ieškovo atstovei per Lietuvos teismų elektroninį paslaugų portalą buvo įteikta 2019 m. liepos 5 d., terminas ieškiniui pateikti – iki 2019 m. liepos 18 d. Dar papildomai ieškovas iš atsakovo pareikalavo grąžinti skolą pasinaudodamas antstolio pagalba – reikalavimas grąžinti skolą atsakovui pasirašytinai buvo įteiktas 2019 m. liepos 9 d. (skolos grąžinimo terminas nurodytas iki 2019 m. liepos 26 d.).

20. Sutiktina, kad byloje nesant pagrįstų duomenų apie reikalavimą grąžinti skolą iki kreipimosi į teismą, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimas teismui yra aiškus reikalavimas grąžinti skolą. Laikytina, kad skolos iš atsakovo buvo pareikalauta 2019 m. birželio 20 d., kai jis sužinojo apie pareiškimo priėmimą bei teismo įsakymo išdavimą dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Nuo to momento atsakovui atsirado pareiga per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai ieškovas pareiškė reikalavimą, grąžinti skolą, taigi iki 2019 m. liepos 20 d. (CK 6.873 straipsnio 2 dalis). Skola sumokėta buvo tik 2019 m. rugpjūčio 2 d., t. y. ne tik praleidus įstatymo nustatytą terminą, bet ir ieškovo atsakovui suteiktą papildomą terminą, kuris baigėsi 2019 m. liepos 26 d., taigi, bet kokiu atveju – pavėluotai, o tai parodo, kad atsakovas nėra linkęs tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, ir patvirtina, kad ieškovas turėjo teisę ir pagrindą kreiptis į teismą.

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

22. Apelianto nuomone, iš jo ieškovui priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme dydis yra nepagrįstai didelis, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, nes byloje nebuvo ginčo dėl skolos fakto ar dydžio, byloje nagrinėjamas klausimas nereikalavo specialių žinių, nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti su atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

23. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas dėl skolos priteisimo iš atsakovo į teismą kreipėsi supaprastinto proceso tvarka pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovui pateiktus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovas pateikė ieškinį. Ieškovas už dokumentų parengimą pirmosios instancijos teisme advokatei S. E. Š. sumokėjo 1 089 Eur. Atstovavimą patvirtina į bylą pateikti 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. liepos 15 d. išrašai iš atstovavimo sutarčių. 2019 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 524 ir 2019 m. liepos 16 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 905383 patvirtina apie ieškovo advokatei sumokėtą 1 089 Eur sumą už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinio parengimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovo patirtos 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktas paslaugas yra realios ir pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

24. Maksimalų priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį numato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Vadovaujantis Rekomendacijų II skyriaus 7 dalimi, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Rekomendacijomis, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

25. Atsakovo argumentus dėl išlaidų dydžio nepagrįstumo paneigia faktas, kad vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.6 punktais, už pareiškimo išduoti teismo įsakymą, pateikto 2019 m. antrąjį ketvirtį, parengimą maksimali priteistina suma sudaro 231,68 Eur (0,25 * 926,70 Eur), tai yra beveik dvigubai didesnė suma nei ieškovas prašė priteisti iš atsakovo. Taip pat, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už ieškinio, pateikto 2019 m. trečiąjį ketvirtį, parengimą maksimali priteistina suma sudaro 2 127 Eur (2,5 * 850,80 Eur), vėlgi daugiau nei dvigubai didesnė suma nei ieškovas prašė priteisti iš atsakovo. Tai įvertinus, akivaizdu, kad išlaidas vertinti kaip per dideles nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui priteista 1 086 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų suma nepažeidžia proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

27. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas D. S. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 484 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (2019 m. rugsėjo 19 d. išrašas iš atstovavimo sutarties, 2019 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaita faktūra SVB Nr. 0929, 2019 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 534) patvirtina, kad ieškovas advokatei S. E. Š. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 484 Eur. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų 8.16 punktu, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais, atmetus atsakovo A. B. atskirąjį skundą, ieškovui D. S. priteistina iš atsakovo, išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti sumą mažinant iki 374,28 Eur, nes ieškovo sumokėta 484 Eur suma viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydį (0,4 * 935,70 Eur).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 374,28 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt keturių eurų dvidešimt aštuonių centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė