Kauno apygardos teismo nutartis

2021-07-27 · Civilinė byla Nr. e2A-1125-945/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-27
Bylos Nr.
e2A-1125-945/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01456-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bartninkas, Jurgita Sujetienė, Anita Sereikienė
Ieškovas
NEO Finance
Atsakovas
E. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1125-945/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01456-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.2.6.6.2; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Anitos Sereikienės ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė NEO Finance, AB (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovo E. P. (toliau – atsakovas) 3 879,65 Eur negrąžintą kredito dalį, 271,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.), 27 proc. negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 879,65 Eur) nuo vartojimo kredito nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.), 1 638,35 Eur tarpininkavimo mokestį, 1,05 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. spalio 13 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.), 27 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 879,65 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K138091943 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 4 639,66 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2023 m. rugsėjo 12 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 995,22 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 27 proc.), 755,84 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2021 m. sausio 13 d. atsakovui išsiųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Atsakovas ieškovei yra skolingas 3 879,65 Eur, taip pat iš Sutarties kylančias sumas.

3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 19 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 3 879,65 Eur negrąžintą kredito dalį, 271,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.), 172,19 Eur negautas pajamas, apskaičiuotas iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 19 d.), 27 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: 2021 m. kovo mėn. – 3 522,65 Eur, 2021 m. balandžio mėn. – 3 442,85 Eur, 2021 m. gegužės mėn. – 3 361,26 Eur, 2021 m. birželio mėn. – 3 277,83 Eur, 2021 m. liepos mėn. – 3 192,52 Eur, 2021 m. rugpjūčio mėn. – 3 105,29 Eur, 2021 m. rugsėjo mėn. – 3 016,10 Eur, 2021 m. spalio mėn. – 2 924,90 Eur, 2021 m. lapkričio mėn. – 2 831,65 Eur, 2021 m. gruodžio mėn. – 2 736,30 Eur, 2022 m. sausio mėn. – 2 638,81 Eur, 2022 m. vasario mėn. – 2 539,12 Eur, 2022 m. kovo mėn. – 2 437,19 Eur, 2022 m. balandžio mėn. – 2 332,97 Eur, 2022 m. gegužės mėn. – 2 226,40 Eur, 2022 m. birželio mėn. – 2 117,44 Eur, 2022 m. liepos mėn. – 2 006,02 Eur, 2022 m. rugpjūčio mėn. – 1 892,10 Eur, 2022 m. rugsėjo mėn. – 1 775,61 Eur, 2022 m. spalio mėn. – 1 656,50 Eur, 2022 m. lapkričio mėn. – 1 534,71 Eur, 2022 m. gruodžio mėn. – 1 410,18 Eur, 2023 m. sausio mėn. – 1 282,85 Eur, 2023 m. vasario mėn. – 1 152,66 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 1 019,54 Eur, 2023 m. balandžio mėn. – 883,42 Eur, 2023 m. gegužės mėn. – 744,24 Eur, 2023 m. birželio mėn. – 601,93 Eur, 2023 m. liepos mėn. – 456,42 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėn. – 307,63 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 155,42 Eur, 455,84 Eur tarpininkavimo mokestį, 1,05 Eur kompensacines palūkanas, apskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 790,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 389,64 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą – vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, 5.11 punkto nuostatą – bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui; atmetė kitą ieškinio dalį.

5. Teismas nustatė, kad šalys 2019 m. rugsėjo 12 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 4 639,66 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui. Atsakovas taip pat prisiėmė pareigą mokėti 27 proc. dydžio metines palūkanas (mokama visa palūkanų suma – 2 995,22 Eur) ir 755,84 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė 2021 m. sausio 13 d. siųstu raštišku pranešimu vienašališkai nuo 2021 m. sausio 19 d. nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį.

6. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, teismas padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės prašomą skolą (negrąžintą kredito dalį) ir palūkanas. Atsižvelgęs į tai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 3 879,65 Eur negrąžintą kredito dalį ir 271,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.).

7. Teismas sprendė, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, nes ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi Sutartį, iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašomus priteisti nuostolius gali grąžinti iš karto po sprendimo už akių priėmimo, todėl priteisiant nuostolius tikslinga apskaičiuoti konkrečią sumą iki sprendimo už akių priėmimo dienos. Atsižvelgęs į tai, teismas priteisė fiksuotą negautų pajamų sumą – 172,19 Eur – už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 19 d.) (3 879,65 Eur * 27 proc. / 365 * 60 = 172,19 Eur) ir 27 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.).

8. Teismas, nustatęs, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 755,84 Eur, atsakovas iki 2020 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo 360 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį, iš atsakovo ieškovei priteisė 455,84 Eur tarpininkavimo mokestį (755,84 Eur – 360 Eur).

9. Teismas konstatavo, kad Sutartyje numatytas atsakovo atsakomybės dydis (pritaikytų nuolaidų panaikinimas, vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų) neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto netesybų dydžio, taip pat reglamentavimo, kad jokios kitos netesybos, be nurodytų minėtoje įstatymo nuostatoje, kredito gavėjui negali būti taikomos. Teismas, įvertinęs, kad šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą ir jos pagrindu tarpininkavimo mokesčio dydis, viršijantis šalių susitartą tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dydį, negali būti priteistas, Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.11 punkto nuostatą pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

10. Teismas, nusprendęs, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1,05 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. spalio 13 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.) yra pagrįstas, jį patenkino. Teismas, nustatęs, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina reikalavimą priteisti 27 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 879,65 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), sutartinę sąlygą dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažino negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir atmetė šį reikalavimą, papildomai pažymėjęs, jog prašoma priteisti už laikotarpį, kuris prasidės (arba ne) kažkada ateityje.

11. Atsakovui praleidus terminą įvykdyti prievolę, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, konstatavęs, kad ieškinys patenkintas 82,55 proc., ir atsižvelgęs į patenkintų bei atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteisė 389,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimo už akių dalis: dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 27 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 879,65 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d); dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 472 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į aktualią Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes, kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį ir skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus, kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (2 995,22 Eur) buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais, po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką, kuris šiuo metu yra negaliojantis ir neatspindintis jo sudarymo prielaidų.

1.2. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, kad ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisiamas visų jos turėtos bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Ieškovės ieškiniu pareikštas reikalavimas kildinamas iš vartojimo kredito teisinių santykių. Ieškovė pateikė duomenis apie atsakovui Sutartimi suteiktą vartojimo kreditą ir negrąžintą 3 879,65 Eur jo dalį, todėl pirmosios instancijos teismas negrąžintą kredito sumą priteisė ieškovei iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino ieškovės teisę reikalauti iš atsakovo sutartinių (mokestinę funkciją atliekančių) palūkanų (271,49 Eur) už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.), tarpininkavimo mokesčio (455,84 Eur), 1,05 Eur kompensacinių palūkanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.).

15. Ieškiniu ieškovė papildomai reikalavo atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti jai iš atsakovo nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, negautų pajamų sumą skaičiuojant už visą negrąžinto kredito sumą (3 879,65 Eur) ir taikant sutartinį 27 proc. palūkanų dydį. Tokį ieškovės reikalavimą pirmosios instancijos teismas pripažino iš dalies nepagrįstu. Teismas konstatavo, kad atsakovas, pažeidęs Sutarties vykdymo tvarką, privalo sumokėti ieškovei jos negautas pajamas (atlyginti nuostolius), tačiau svarbu nustatyti teisės aktų reikalavimus atitinkantį negautų pajamų (nuostolių) dydį.

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

17. Sutarties Specialiosiose sąlygose aptarta atsakovo mokama palūkanų suma, suderintas mokėjimų grafikas. Iš kartu su Sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo termino pabaiga – 2023 m. rugsėjo 12 d. Vadinasi, Sutarties šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi ieškovės paskolintais pinigais ir kokiais terminais atsakovas privalo sumokėti ieškovei (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, prie Sutarties pateiktame mokėjimo grafike nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanos už laikotarpį po Sutarties nutraukimo skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių pagrįstai pripažintos ieškovės negautomis pajamomis.

18. Kita vertus, ieškovė, skaičiuodama palūkanas už visą negrąžinto kredito sumą, iš esmės įrodinėja, kad negautomis pajamomis (nuostoliais) turi būti pripažinta ne tik mokėjimo (pelno) palūkanų suma, nurodyta prie Sutarties pridėtame grafike, bet ir palūkanos, kurias ieškovė skaičiuoja už negrąžintas kredito sumas, kurių mokėjimas pradelstas (kompensacinės palūkanos). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 yra išaiškinęs, jog kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tokia pati kaip ir sutartinių netesybų, kurių dydis ir skaičiavimo terminas turi atitikti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalias ribas (0,05 proc. dydį už kiekvieną vėlavimo vykdyti prievolę dieną, bet ne daugiau kaip už 180 d.). Būtent vadovaudamasis nurodytu išaiškinimu pirmosios instancijos teismas Sutarties sąlygas, numatančias galimybę kredito davėjui iš vartotojo reikalauti 27 proc. dydžio metinių kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento). Šis aiškinimas nulėmė ir pagrįstą išvadą, kad neteisėtos sutartinės sąlygos pagrindu ieškovė negalėjo įgyti jokio teisėto lūkesčio, todėl ir jos reikalavimas negautomis pajamomis pripažinti kompensacines palūkanas už pradelstas mokėti vartojimo kredito sumas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo negalėjo būti tenkinamas.

19. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tokia išvada teismas neneigia ieškovės teisės į kitų (ne pagal mokėjimo grafiką nustatytų) negautų pajamų (nuostolių) priteisimą, tačiau pareiga įrodyti tokių negautų pajamų (nuostolių) dydį tenka ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Byloje nesant įrodymų, kad ieškovė aptariamu laikotarpiu turėjo didesnių nuostolių ar galėjo pagrįstai tikėtis gauti konkretaus dydžio didesnes papildomas pajamas, nei nustatyta mokėjimo grafike, ieškovei savo reikalavimą dėl negautų pajamų dydžio grindžiant neteisėta pripažinta Sutarties sąlyga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė tik reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo dalį dėl negautų pajamų, lygių mokestinėms palūkanoms, mokėtinoms už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki jos termino pabaigos, priteisimo. Ieškovė Sutarties sudarymo metu negalėjo turėti lūkesčio, kad atsakovas tinkamai nevykdys Sutarties, ir dėl šios priežasties tikėtis gauti minėtas pajamas. Taigi ieškovės prašymas į negautų pajamų (nuostolių) sumą įtraukti kompensacines palūkanas negali būti tenkinamas.

20. Skundžiamu sprendimu pagrįstu pripažintas ieškovės reikalavimas priteisti 271,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.). Šią sumą ieškovė patvirtino apskaičiavusi sudėdama nepadengtas mokėjimo grafiko pagrindu už laikotarpį iki 2021 m. sausio 19 d. priskaičiuotas mokėjimo (pelno) palūkanų sumas.

21. Pirmosios instancijos teismas laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. sausio 19 d.) dienos iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 12 d.) suskirstė į dvi dalis (pirma dalis – iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 19 d.), antra dalis – nuo kitos dienos po sprendimo už akių priėmimo (2021 m. kovo 20 d.)) ir sprendė, kad egzistuoja pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo negautas pajamas, apskaičiuotas mokestinę (pelno) funkciją atliekančių palūkanų pagrindu. Už laikotarpį iki sprendimo už akių priėmimo negautas pajamas teismas apskaičiavo absoliučiomis sumomis, o už laikotarpį po sprendimo už akių priėmimo – procentine išraiška, aiškiai nurodydamas, kad negautos pajamos siejamos būtent su pagal prie Sutarties pridėtą mokėjimų grafiką apskaičiuojamomis palūkanų sumomis.

22. Sutikdama su tokia pozicija, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinyje ieškovė prašė priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos, taikant sutartines 27 proc. dydžio palūkanas, ne už prie Sutarties pridėtame grafike nurodytas sumas, bet už visą 3 879,65 Eur negrąžinto kredito sumą, t. y. įtraukdama ir kompensacines palūkanas. Tačiau mokestinės (pelno) palūkanos už nurodytą laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 19 d.) turėjo būti apskaičiuojamos taip: 81,02 Eur (septynioliktoji įmokos pagal grafiką suma) – (81,02 Eur ÷ 31 diena × 7 dienos (2021 m. sausio 13–19 d.) = 18,29 Eur) + 79,26 Eur (aštuonioliktoji įmokos pagal grafiką suma) + (77,47 Eur (devynioliktoji įmokos pagal grafiką suma) ÷ 31 diena × 7 dienos (2021 m. kovo 13–19 d.) = 17,49 Eur) = 159,48 Eur. Šią sumą viršijanti negautų pajamų dalis (172,19 Eur – 159,48 Eur = 12,71 Eur) neatitinka skundžiamo sprendimo motyvų, kad gali būti priteisiamos tik prie Sutarties pridėtame mokėjimų grafike nurodytos mokestinės (pelno) palūkanos, bei sprendimo dalimi dėl Sutarties sąlygos, numatančios teisę reikalauti kompensacinių palūkanų, pripažinimo negaliojančia. Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija pripažįsta pagrindu atmetus apeliacinį skundą sprendimo už akių rezoliucinę dalį patikslinti, vietoj už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. sausio 19 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 19 d.) priteistos 172,19 Eur negautų pajamų sumos priteisiant ieškovei iš atsakovo 159,48 Eur negautų pajamų sumą. Teismas pažymi, kad vartojimo kredito teisiniai santykiai pasižymi viešojo intereso aspektu, o vartotojo interesų apsauga vyrauja procesinio pobūdžio rungimosi ir dispozityvumo principų atžvilgiu, todėl toks patikslinimas negali būti vertinamas kaip neleistinas išėjimas už bylos nagrinėjimo ribų.

23. Sprendimo 22 punkte nurodytas patikslinimas pripažintinas pagrindu pakeisti ir skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl sumos, už kurią priteisiamos procesinės palūkanos, dydžio, šią sumą sumažinant nuo 5 790,54 Eur (pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, vietoje 4 780,22 Eur sumos nurodžius 5 790,54 Eur sumą) iki 4 767,51 Eur (3 879,65 Eur + 271,49 Eur + 159,48 Eur + 455,84 Eur + 1,05 Eur) sumą.

24. Kiti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimo patikslinimas neturi įtakos skundžiamo sprendimo už akių dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumui, teisėjų kolegija šią sprendimo už akių dalį palieka nepakeistą, kartu atmesdamas ieškovės prašymą dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimą už akių pakeisti, nurodant, kad vietoj ieškovei NEO Finance, akcinei bendrovei, iš atsakovo E. P. už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. sausio 19 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 19 d.) priteistos 172,19 Eur negautų pajamų sumos priteisiama 159,48 Eur negautų pajamų suma, taip pat nuo 5 790,54 Eur iki 4 767,51 Eur sumažinant bendrą sumą, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasAnita SereikienėJurgita Sujetienė