Panevėžio apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė UAB „Ulesta“ pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės 25 394,90 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys 2023-01-31 sudarė statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Subrangos sutartis) dėl gipso kartono konstrukcijų įrengimo darbų objekte – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas). Pagal Sutartį darbų termino pradžia 2023-01-31, pabaiga - 2023-05-16. Darbai pagal Sutartį turėjo būti vykdomi objekto 4 korpuso 5 ir 3 aukštuose. Darbų kiekiai bei kainos įtvirtintos skirtinguose sutarties prieduose. Prie sutarties pridėtuose šalių pasirašytuose brėžiniuose užfiksuoti darbų kiekiai ir pobūdis. Sutarties priede - Įkainotame darbų žiniaraštyje - „Darbų sąmata ir kiekiai“ (toliau – Įkainotas darbų žiniaraštis ) užfiksuota atskirų darbų įkainiai (buvo panaudotas ankstesnis objekto 6 korpuso įkainių šablonas). Už objekto 4 korpuso 5 aukšto atliktus Darbus atsakovė pateikė šiuos atliktų darbų aktus: - 2023 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1 (suma 4 677,31 Eur ) (šiame atliktų darbų akte klaidingai nurodyta, kad Darbai buvo atlikti Objekto 3 korpuse, nors realiai buvo atlikti 4 korpuse) ir 2023-03 -03 PVM sąskaitą faktūrą Serija 01 Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė už šiuos darbus su atsakove yra atsiskaičiusi. 2023 m. kovo mėn. atliktų darbų aktą Nr. 2 (suma 3 145,89 Eur be PVM) (šiame atliktų darbų akte klaidingai nurodyta, kad darbai buvo atlikti objekto 3 korpuse, nors realiai buvo atlikti 4 korpuse). Ieškovė pagal šį atliktų darbų aktą su atsakove neatsiskaitė, kadangi dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ieškovė buvo sulaikiusi atsakovei mokėjimą ir 2023 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 4 (suma 5 931,88 Eur be PVM), pagal kurį ieškovė neatsiskaitė, kadangi nepriėmė atliktų darbų dėl kokybės trūkumų. Sutarties sąlygos, ypač susijusios su darbų atlikimo terminais, ieškovei buvo esminės, nes ieškovė, kaip rangovė, atsakė prieš savo užsakovę, t. y. UAB „Gilesta“ , pagal jų pasirašytą rangos sutartį. Todėl tarp ieškovės ir atsakovės buvo iš anksto aptartos bei sutartyje aiškiai įtvirtintos konkrečios atsakovės, kaip subrangovės, pareigos ir numatyta atsakomybė už jų pažeidimą.

3. Ieškinyje teigė, kad 2023 m. balandžio mėn. atsakovė, nepabaigusi atlikti visų sutartyje numatytų objekto 4 korpuso 5 ir 3 aukštų darbų, pradėjo nebesirodyti objekte arba darbus atlikdavo itin mažais pajėgumais (į objektą atvydavo vos po kelis atsakovės darbuotojus, dirbdavo trumpai). Be to, atsakovės darbuotojai į objektą atvykdavo neblaivūs, sukeldavo konfliktines situacijas, darbus vykdė aplaidžiai. Ieškovė 2023-04-12 ir 2023-04-14 rašytinėmis pretenzijomis atsakovei ragino atsakovę didinti savo darbuotojų skaičių, dirbti objekte kiekvieną dieną (ne mažiau 8 val. per dieną) ir imtis kitų papildomų veiksmų, kad darbai būtų atlikti pagal grafiką, įspėjo apie sutarties nutraukimą. 2023-04-25 tarnybiniu pranešimu ieškovės darbų vadovas R. K. informavo ieškovę, kad atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų, ženkliai vėluoja atlikti numatytus darbus pagal etapinius grafikus, ir tai pakenks galutiniam terminui. Taip pat nurodė, kad 2023-04-25 apie 11:00 val. atsakovės darbuotojai susirinkę visus savo įrankius pasišalino iš objekto ir darbų visai nevykdo.

4. Ieškovė taip pat nurodė, kad, atsakovei tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, darbams pabaigti ji nusprendė pasitelkti trečiuosius asmenis apie tai informuodama atsakovę išsiųsta 2023-04-25 Pretenzija Nr. 3 „Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“. Remiantis pateikiama faktinių kiekių lentele, darbų, kuriuos turėjo atlikti atsakovė, vertė – 35 948,65 Eur be PVM. Atsakovė atlikto darbų už 13 755,08 Eur (pagal atliktų darbų aktus Nr. 1, 2, 4), t. y. atsakovės nepabaigtų darbų vertė – 22 193,57 Eur (35 948,65 Eur -13 755,08 Eur). Ieškovė už atsakovės nepabaigtus Darbus kitiems pasitelktiems subrangovams sumokėjo 45 566,24 Eur, todėl ieškovė patyrė 23 372,67 Eur nuostolių.

5. Kartu ieškovė pažymėjo, jog paaiškėjo, kad dalis darbų, kuriuos atsakovė atliko, yra su defektais, kuriuos ieškovė užfiksavo 2023-05-03 Defektiniame akte, surašytame defektų patikrinimo metu, į kurį atsakovė buvo kviečiama ir neatvyko. Atsakovė buvo raštu raginama sutvarkyti atliktų darbų defektus iki 2023-05-10, taip pat buvo informuota, kad nepašalinus defektų iki nurodyto termino, ieškovė juos tvarkys savo sąskaita bei reikalaus nuostolių atlyginimo. Atsakovė defektų nepašalino, todėl defektų šalinimo darbus ieškovė pradėjo atlikti savo sąskaita, t. y. savo lėšomis ir pajėgumais.

16. Atsakovė MB „Husbo Bygg“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5997-1040/2024 ir ieškovės UAB „Ulesta“ ieškinį atsakovei MB „Husbo Bygg“ dėl nuostolių priteisimo atmesti visa apimtimi, taip pat priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias sutarties aiškinimo ir taikymo taisykles, klaidingai nustatė šalių sutartinių santykių apimtį, netinkamai aiškino bei taikė civilines teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą pagal sudarytą pakeičiančią sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalis), bei procesines teises normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą nustatant tiek defektų faktą statybos rangos santykiuose, tiek nuostolius, susijusius su defektų šalinimu.

16.2. Pasisakydama dėl darbų apimties pagal Subrangos sutartį, atsakovė nurodo, kad byloje ginčas tarp šalių kilo dėl Subrangos sutartimi šalių sutartų darbų apimties, tai yra ar apeliantė įsipareigojo atlikti visus gipso kartono plokščių montavimo darbus Objekto ketvirtojo korpuso penktajame ir trečiajame aukštuose, ar ne. Pirmosios instancijos susitarimą dėl darbų apimties laikė Į. D. žiniaraštį, tačiau teismo sprendime nėra nuorodos, kuris bylos dokumentas, pasak teismo, turėtų būti laikomas Į. D. žiniaraščiu. Į. D. žurnalas buvo nurodytas Subrangos sutarties specialiosiose sąlygose, kaip priedas Nr. 2, tačiau ieškovė su Subrangos sutartimi nepateikė priedo Nr. 2 – Į. D. žiniaraščio.

16.3. Iš ieškovės procesinių dokumentų bei teismo sprendimo 2 punkto matyti, kad ieškovė sutarties priedą Nr. 2 - Įkainotas darbų žiniaraštį, laikė Sutarties priedą Nr. 1 „Darbų sąmata ir įkainiai“, kas pagal šio dokumento turinį labiausiai ir atitiktų susitarimą dėl darbų kiekio ir kainų. Laikant sutarties priedą Nr. 1 „Darbų sąmata ir įkainiai“ Į. D. žiniaraščiu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl darbų apimties buvo susitarta Į. D. žiniaraštyje, prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms bei teismo išvadoms sprendime, nes šioje sąmatoje buvo nurodyti visi Objekto šeštojo korpuso darbai (visų penkių aukštų), o abi šalys pripažino, kad atsakovė šeštajame korpuse, apart nedidelės darbų dalies, nedirbo. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismo sprendimo 19 punkte apie Subrangos sutarties priedą Nr. 1 „Darbų sąmata ir įkainiai“, kalbama kaip apie atskirą dokumentą, teigiant, kad atsakovė šeštajame korpuse nedirbo, kas rodo pirmosios instancijos teismo sprendimo prieštaringumą dėl esminių aplinkybių.

16.4. Apeliantė pabrėžia, jog Subrangos sutartyje numačius galimybę keisti sutarties sąlyga tik raštu, žodiniai susitarimai dėl darbų apimties nebeturi reikšmės ir, juo labiau, atsakomybė už tokių žodinių susitarimų nesilaikymą, negali būti taikoma. Nors Subrangos sutartyje buvo numatyta, kad darbai yra detalizuojami Subrangos sutarties priede Nr. 1 „Darbų sąmata ir įkainiai“, tačiau šis sutarties priedas visiškai neatitinka susitarimo dėl darbų, nes šiame priede nurodyti visi šeštojo korpuso darbai, tuo tarpu iš atliktų darbų aktų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4 matyti, kad atsakovė šiame korpuse nedirbo. Nors ieškovė tokį Subrangos sutarties neatitikimą bandė pateisinti technine klaida, tačiau akivaizdu, jog tai negalėjo būti tik techninė klaida, o tokio pobūdžio šalių susitarimas buvo pasirašytas nes nebuvo susitarimo dėl baigtinio darbų kiekio.

16.5. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog tai, kad atsakovės atstovas pasirašė ant techninių brėžinių, rodo, kad jis su šiais planais susipažino, o ne įsipareigojo atlikti visus brėžiniuose pažymėtus statybos darbus. Kaip paaiškino atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, jis ant šių brėžinių pasirašė tik tam, kad galėtų įsivaizduoti kaip turės būti atliekami darbai. Be to, Subrangos sutartyje nebuvo numatyta, kad subrangovas įsipareigoja atlikti darbus pasirašydamas techniniame brėžinyje, arba, kad darbų kiekiai yra nustatomi techniniame brėžinyje. Priešingai, Subrangos sutarties 2.1. punkte buvo aiškiai nurodyta kokiu būdu ir kaip darbų kiekiai yra detalizuojami (Įkainotame darbų žiniaraštyje).

16.6. Subrangos sutartyje buvo aiškiai įvardinta kaip nustatomi pagal sutartį atliekami darbai, Įkainotas darbų žiniaraštis dėl darbų ketvirto korpuso penktajame ir trečiajame aukšte nebuvo pasirašytas, nors atsakovės atstovas ne kartą prašė ieškovės pasirašyti susitarimą, iš kurio būtu aišku kokius darbus atsakovė įsipareigojo atlikti, be kita ko informuodama, jog Subrangos sutarties sąlygų neatitinkančių darbų Objekte nebetęs, o taip pat įvertinus Subrangos sutarties 7.3. punkto sąlygą, kad ši sutartis gal būti papildyta ar pakeista tik raštišku šalių susitarimu, todėl laikytina, kad tarp šalių sutarties. Taigi, Subrangos sutarties sąlygas atitinkantis susitarimas dėl visų gipskartonio plokščių montavimo darbų ketvirtojo korpuso trečiajame ir penktajame aukštuose, nebuvo sudarytas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei taikė atsakomybę už Subrangos sutarties neįvykdymą.

16.7. Dėl nuostolių dydžio, ieškovei sudarius pakeičiančią sutartį, atsakovė pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįgijo teisės į jos patirtų nuostolių atlyginimą jai sudarius pakeičiančią sutartį, kadangi, tarp ieškovės ir apeliantės nebuvo pasirašyta Darbų sąmata su įkainiais dėl Objekto ketvirtojo korpuso trečiojo ir penktojo aukšto darbų, todėl nėra galimybės nustatyti Subrangos sutarties vertės (galutinės kainos), nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas kainos padidėjimas. Be to, Subrangos sutarties kaina skaičiuotina pagal nustatytus įkainius, kurie sutartyse su kitais subrangovais nebuvo didesni nei Subrangos sutartyje. Svarbu ir tai, jog visus darbus Objekto dalyje – ketvirtojo korpuso trečiajame ir penktajame aukšte atliko kiti subrangovai, kurie dirbo ir kitose Objekto dalyse. Byloje nebuvo pateikta jokių papildomų susitarimų su šiais subrangovais iš kurių būtų galima nustatyti šių subrangovų papildomai atliekamų darbų apimtį. Tai reiškia, kad jokia pakeičianti sutartis, po to, kada ieškovė nutraukė Subrangos sutartį, nebuvo sudaryta, nors tai yra esminė CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo sąlyga. Negana to, iš pateiktos 2023-09-20 pažymos Nr.2 ir prie pažymos pridėtų PVM sąskaitų – faktūrų, atliktų darbų aktų nėra galimybės nustatyti faktiškai kitų rangovų atliktų darbų kiekių, nes pagal atliktų darbų aktus daugelis subrangovų atliktų darbų aktuose nurodė, ne atliktų darbų kiekius, tačiau darbo valandas, pagal kurias nėra galimybės nustatyti, kokie darbai ir kiek darbų buvo atlikta, ar šie darbai yra susiję su apeliantės neatliktais darbais. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei teko skubiai ieškoti būtent tų subrangovų, kurie darbus galėtų atlikti skubiai, kas neabejotinai išbrangino darbų kainą, tačiau iš kitų subrangovų atliktų darbų aktų bei sąskaitų faktūrų matyti, jog darbus jie atliko už tą pačią arba net mažesnę kainą negu tokie patys darbai buvo įkainoti Subrangos sutarties priede Nr. 1 „Darbų sąmata ir įkainiai“, arba dėl kitokios kainos skaičiavimo metodikos, nėra galimybės nustatyti kainų padidėjimo. Visa tai neleidžia daryti išvados, kad ieškovė patyrė konkrečius nuostolius bei turėjo pagrindą sudaryti pakeičiančią sutartį bei ją sudarė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai formaliai vadovavosi tik pateikta 2023-09-20 pažyma Nr. 2, nevertindamas ir nelygindamas darbų kainų pagal Subrangos sutartį ir kainų už kurias dirbo kiti subrangovai, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą dėl darbų kainų padidėjimo.

16.8. Dėl ieškovės nurodomų atsakovės atliktų darbų defektų apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Defektiniu aktu konstatuodamas atsakovės atliktų darbų defektus, kadangi iš pridėtų prie Defektinio akto fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, ar fotonuotraukose yra užfiksuoti apeliantės atlikti ir ieškovei perduoti darbai. Objektą sudarė 6 korpusai, kuriuose dirbo tiek atsakovė, tiek kiti subrangovai ir kiekviename korpuse buvo atliekami analogiški statybos darbai. Fotonuotraukose nėra nurodyta, kurioje Objekto dalyje yra fiksuojami darbų trūkumai. Be to, Defektinio akto išpildomajame brėžinyje nurodyta, kad analogiški defektai nustatyti ir 3-ajame korpuso aukšte, tačiau išpildomasis trečiojo aukšto brėžinys, su pažymėtais defektais, byloje nebuvo pateiktas. Pažymėtina, kad trečiajame korpuso aukšte apeliantė atliko tik profilių montavimo darbus, šiame aukšte gipso kartono plokščių montavimo darbų apeliantė nepradėjo. Tuo tarpu Defektiniame akte nurodyti defektai yra išimtinai susiję su gipso plokščių montavimo trūkumais, todėl tokių pačių darbų trūkumų trečiajame aukšte negalėjo būti. Kartu pažymima, jog Defektiniame akte nurodyti ir pertvarų įlinkiai bei nuokrypiai, savisriegių per gilus arba nepilnas priveržimas, tačiau iš Defektinio akto nėra galimybės nustatyti, ar šie trūkumai viršija leistinus nuokrypius. Iš byloje pateiktos techninės darbų kortelės (2 t., 11 b. l.) matyti, kad savisriegiai į plokštė turi būti sukami statmenai ir įveržiami tiek, kad glaistyklė glaistant nekliūtų už varžtų galvučių. Kita vertus, varžto galvutė neturi įplėšti kartono (2 t., 24 b. l.). Technologinėje kortelėje nustatyti leistini nuokrypiai – savisriegio panardinimas į plokštę (0,5 mm-1 mm.), pertvaros nukrypimas nuo vertikalės – 2mm/1mm bet ne daugiau kaip 10 mm, nelygumai tikrinant dviejų merų liniuote – 3 mm, ne daugiau kaip 2 nelygumai. Nors prie Defektinio akto pridėtose fotonuotraukose yra fiksuojami pertvarų nuokrypiai ir savisriegiai, tačiau nei nuokrypiai, nei savisriegių panardinimo į plokštę gylis nebuvo matuoti. Liudytojas M. L. teigė, kad nuokrypius nustatinėjo „iš akies“, nes buvo akivaizdu, jog nuokrypiai viršija leistinas normas. Atsižvelgiant į tai, iš Defektinio akto nėra galimybės konstatuoti defektų fakto, nes Defektiniame akte leistini nuokrypiai nebuvo nustatinėjami. Pabrėžiama ir tai, kad Defektiniame akte nėra nurodyta, kokios priemonės buvo naudojamos nustatant defektus, ar šioms matavimo priemonėms yra atlikti meteorologiniai patikrinimai, matavimo priemonės yra tinkamai sukalibruotos. Iš prie Defektinio akto pridėtų fotonuotraukų matyti, kad defektacijos metu buvo naudojamas gulščiukas ir kampainis. Tačiau ieškovė duomenų apie tai, kad šiems įrankiams buvo atlikta meteorologinė patikra, nepateikė. Taip pat, kaip matyti iš technologinėje kortelėje esančios Leistinų pertvarų montavimų nuokrypių lentelės (2 t., 26 b. l.), tikrinant nelygumus turi būti naudojama dviejų metrų liniuotė. Dviejų metrų liniuotė konstatuojant defektus nebuvo naudojama, o savisriegių panardinimo gylis apskritai nebuvo matuojamas. Be to, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, defektacija buvo atlikta nedalyvaujant kvalifikuotiems specialistams. Ginčo byloje nėra dėl to, jog defektavimo metu Objekto techninę priežiūrą vykdantis techninis prižiūrėtojas nedalyvavo. Defektacijos metu dalyvavo tik ieškovės direktorius E. U. ir gamybos vadovas M. L.. Duomenų apie E. U. išsilavinimą ir kompetenciją, byloje nebuvo pateikta. Byloje pateiktas M. L. diplomas patvirtina, kad M. L. (duomenys neskelbtini) baigė Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, jam suteiktas profesinis bakalauro laipsnis Statybos inžinerijos srityje. Pateiktas diplomas patvirtina, kad M. L. galėjo turėti specialiųjų žinių vertinant pastato inžinerines sistemas, o ne kitus statybos darbus. Be to, M. L. buvo įgijęs tik profesinį, o ne universitetinį išsilavinimą, teisės vykdyti statinio techninę priežiūrą M. L. neturėjo, todėl šis ieškovės darbuotojas nebuvo pakankamai kompetentingas konstatuojant defektus. Apeliantė taip pat pabrėžia ir tai, jog atsakovė byloje pateikė įrodymus, kad ieškovės nurodytu laiku (2023-05-03 12 val.) atsakovės atstovas buvo atvykęs į Objektą, tačiau ieškovės atstovai laiku neatvyko. Duomenų apie tai, kiek laiko atsakovės atstovai į defektaciją vėlavo, byloje nebuvo pateikta. Negana to, Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-793-1043/2023, spręsdamas ginčą dėl skolos tarp ieškovės ir kito subrangovo, konstatavo, kad analogiškas defektinis aktas su tokiais pat nurodytais defektais, nėra pakankamas įrodymas konstatuojant defektus, nes „defektinis aktas nėra detalus, t. y. jame nėra nurodoma konkrečios darbų trūkumų vietos, nenurodomi nei su trūkumais atliktų darbų kiekiai nei kainos. O pats aktas surašytas nedalyvaujant ieškovams. Taigi, vertinant šioje byloje pateikto Defektinio akto turinį, matyti kad Defektinio akto detalumo trūkumas yra akivaizdus, nes defektiniame akte nėra nurodytos defektų vietos, nenurodyti su trūkumais susijusių darbų kiekiai bei kainos. Be to, atsakovės atstovo nedalyvavimas defektavime nešalina ieškovės procesinės pareigos įrodyti defektų faktą, defektus konstatuoti tinkamai, dalyvaujant reikiamą kvalifikaciją turintiems specialistams, naudojant tinkamas ir patikrintas matavimo priemones, nurodant defektų kiekį, jų lokacijas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino aplinkybes dėl atsakovės atliktų darbų defektų įrodytomis remiantis tik Defektiniu aktu.

16.9. Dėl ieškovės nuostolių, susijusių su defektų šalinimu, atsakovė nurodo, kad pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis ieškovė grindė jos patirtas išlaidas, nepatvirtina, kad ieškovė būtų turėjusi kokių nors tiesioginių išlaidų, susijusių su darbų trūkumų šalinimu. Byloje ieškovė neteikė jokių duomenų apie papildomai įsigytas medžiagas ar kitas išlaidas, susijusias su darbų trūkumų šalinimu, sąmatos iš kurios būtų matyti kokie darbai turėtų būti atlikti bei kokia tokių darbų kaina. Ieškovė savo išlaidas skaičiavo pagal vienašališkai nustatytą valandinį įkainį bei savo nuožiūra nurodytas darbo valandas, laikant, kad kiekvienos patalpos trukumams pašalinti buvo reikalingos 8 darbo valandos. 2023 m. gegužės mėn. ieškovės atsakovei pateiktuose atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nėra nurodyta, kokie darbai buvo atlikti šalinant atsakovės darbų trūkumus. Be to, ieškovės skaičiuojamas nuostolių dydis remiantis 30 Eur valandiniu įkainiu, yra nepagrįstas, kadangi toks valandinis įkainis nebuvo suderintas su atsakove, o valandinis įkainis buvo nustatytas vienasmeniškai ieškovės. Be to toks valandinis įkainis yra neprotingai didelis, nes tiek iš Subrangos sutarties, tiek iš byloje pateiktų atliktų darbų aktų, kuriais ieškovei darbus perdavė kiti subrangovai, matyti, kad visi subrangovai dirbo už 14 Eur/val. įkainį, kuris yra daugiau nei dvigubai mažesnis nei nustatytas ieškovės. Liudytoju apklaustas M. L. teigė, kad į šį valandinį įkainį įeina ir visų papildomai įsigytų statybinių medžiagų kaina, tačiau duomenų, jog taisant atsakovės atliktų darbų defektus, būtų perkamos kokios nors statybinės medžiagos, byloje nepateikta. Defektinio akto prieduose yra nurodomas tik valandų skaičius, o ne statybinių medžiagų įsigijimo kaina. Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog defektai faktiškai buvo taisomi, kokie darbai buvo atlikti per šias deklaruojamas 370 darbo valandas. Ieškovė byloje nenurodė ir negalėjo paaiškinti, kokiu būdu buvo vykdoma darbuotojų laiko apskaita, teigė, kad laikas buvo skaičiuojamas nuo šių darbuotojų atėjimo į objektą, kurį sudarė 6 korpusai po 5 aukštus, iki šių darbuotojų išėjimo iš objekto. Jokių duomenų, ką šie darbuotai veikė objekte, ar jų buvimas objekte buvo susijęs su atsakovės atliktų darbų defektų taisymu, byloje nebuvo pateikta. Kita vertus, byloje nebuvo pateikta sąmata, iš kurios būtų matyti, kokie darbai turėjo būti atlikti ir kokie darbai faktiškai buvo atlikti. Byloje taip pat nepateiktos ir fotonuotraukos, iš kurių būtu galima spręsti, kad defektai buvo taisomi ir jie buvo pašalinti. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė trečiajame aukšte atliko tik profilių montavimo darbus, todėl tai, kad ir trečiajame ketvirto korpuso aukšte buvo dirbamą tokį patį laika, leidžia abejoti ieškovės deklaruojamų darbo valandų teisingumu, nes šiame aukšte galėjo būti atliekami ir kiti, su atsakove nesusiję, darbai.