Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ulesta“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-204-835/2023 pagal ieškovų K. K., R. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ulesta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai K. K. ir R. B. (toliau – ieškovai) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ulesta“ (toliau – atsakovė) po 529,39 Eur skolos kiekvienam, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 370,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

17. Byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: 2022 m. gegužės 4 d. atsakovė UAB „Ulesta” pasirašė subrangos darbų sutartį Nr. UL-22/05/04 su ieškovu K. K. ir subrangos darbų sutartį Nr. UL-22/05/04-02 su ieškovu R. B., pagal kurias ieškovai įsipareigojo objekte Mokslo paskirties pastato Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuse, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti atsakovei darbus tinkamai ir laiku, kaip numatyta projekte, sutartyse nurodytais terminais ir sąlygomis, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovams už tinkamai atliktus darbus pagal sutartyse numatytą tvarką. Sutarties prieduose numatyti darbų kiekiai – kiekvienoje sutartyje po 1750 m², kiekvienos sutarties kaina – 4 150,00 Eur be PVM. Sutarčių 5.1. punkte įtvirtintas darbų atlikimo terminas iki 2022 m. birželio 30 d. Ieškovai sutarčių 5.1.6 punktu įsipareigojo kiekvieną mėnesį iki 25 dienos pateikti atsakovei atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą už atliktus darbus, o atsakovė pagal sutarčių 5.2.1 punktą įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai ieškovai atlikę darbus, pašalina pateiktus defektus, pasirašyti atliktą darbų aktą. Šalys sutarčių 6.2. punktu numatė, kad apmokėjimai už atliktus darbus atliekami pagal subrangovų pateiktas sąskaitas faktūras, per 30 dienų. Ieškovai 2022 m. birželio mėnesį atlikę gipso kartono pertvaros – metalinio karkaso įrengimo, metalinių karkasų užpildymo akmens (stiklo) vata, gipso kartono karkasų aptaisymo gipso kartono lakštais 2 sluoksniais glaistant pirmo sluoksnio siūles iš pirmos pusės, gipso kartono karkasų aptaisymo gipso kartono lakštais 2 sluoksniais glaistant pirmo sluoksnio siūles iš antros pusės darbus, surašė atliktų darbų aktus Nr. 2, 2022 m. birželio 24 d. išrašė sąskaitas faktūras serija KK Nr. 06 (suma 929,39 Eur be PVM) ir serija RB Nr. 05 (suma 929,39 Eur be PVM). Atsakovė ieškovui R. B. pagal sąskaitą faktūrą serija RB Nr. 05 apmokėjo 2022 m. birželio 28 d. pervesdama 400,00 Eur ir ieškovui K. K. pagal sąskaitą faktūrą serija KK Nr. 06 apmokėjo 2022 m. birželio 28 d. pervesdama 400,00 Eur. Atsakovė ieškovams nesumokėjo už 2022 m. birželio mėnesį atliktus darbus po 529,39 Eur.

18. Generalinio rangovo ir subrangovo sutartis, atitinkanti CK 6.681 straipsnyje įtvirtintą sampratos apibrėžimą, kvalifikuotina kaip rangos (statybos rangos) sutartis, kurioje generalinis rangovas yra užsakovas, o subrangovas - rangovas; todėl subrangos sutartiniams santykiams taikytinos CK įtvirtintos rangos sutarčių nuostatos tiek, kiek sutarties šalių teisėtai (neperžengiant sutarties laisvės principo ribų) nesusitarta kitaip. Statybos rangos teisiniai santykiai reglamentuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.681–6.699 straipsniuose. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.687 straipsnį, užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

19. Apeliantės teigimu, ji neturi pareigos sumokėti likusios sumos už atliktus darbus, kadangi darbai buvo atlikti su trūkumais. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės teiginius pripažįsta nepagrįstais. Nagrinėjamo klausimo kontekste pirmiausiai pažymėtina, kad apeliantės nurodomi ginčo darbų trūkumai, tokie kaip: savisriegių trūkumas, savisriegių per gilus panardinimas į plokštę, pertvarų įlinkiai, pertvarų nuokrypiai, kampuose nėra 90 laipsnių kampo nelaikytini paslėptais, priešingai, nurodyti trūkumai gali būti lengvai pastebimi (akivaizdūs) ir nustatyti priimant darbus. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Vadovaujantis sutarčių 5.1.6 punktu ieškovai privalėjo kiekvieną mėnesį iki 25 dienos pateikti atsakovei, atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą už atliktus darbus, o atsakovė pagal sutarčių 5.2.1 punktą įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai ieškovai atlikę darbus, pašalina pateiktus defektus, pasirašyti atliktą darbų aktą. Šalių sudarytose sutartyse nėra aptartos kitos, nei šiame nutarties punkte nurodytos darbų perdavimo ir priėmimo sąlygos, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą vadovautinasi įstatymo nuostatomis.

20. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnius, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu.

21. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą/objektą, kad įsitikintų, ar jis neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju rangos sutartyje nėra numatyta atsakovės teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Byloje iš ieškovų ir atsakovo atstovo paaiškinimų nustatyta aplinkybė, kad atsakovės darbuotojas buvo atvykęs į objektą ir apžiūrėjo atliktus darbus. 2023 m. vasario 9 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad dėl ginčo atliktų darbų buvo tikrinami tik kiekiai, o darbų kokybę planavo tikrinti vėliau, t. y. kai bus užbaigti visi darbai. Taigi, kaip visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, užsakovas privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai priimdamas darbus ir, atsižvelgiant į atsakovo nurodomą ieškovų atliktų darbų trūkumų pobūdį – akivaizdu, kad darbų trūkumus galėjo ir privalėjo pastebėti darbų perdavimo metu. Atsakovė, priėmusi darbą jo nepatikrinus ir nenurodžius priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, neteko teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nagrinėjamu atveju atsakovė darbo rezultatą priėmė. Sprendžiant ar atsakovė pagrįstai remiasi nustatytų ieškovų atliktų darbų trūkumų faktu, be to, kad trūkumai nenurodyti perdavimo – priėmimo akte ir, kad pagal savo pobūdį trūkumai laikytini akivaizdžiais /pastebimais priėmimo metu, yra svarbios šios aplinkybės: pirma, atsakovė iki tol kol ieškovai nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo jokių pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų ieškovams nereiškė; antra, atsakovės vadovo defektinis aktas surašytas 2022 m. rugsėjo 12 d., t. y. praėjus mėnesiui laiko po ieškovų kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo (failas 1, b.l. 79); trečia, atsakovė 2022 m. rugpjūčio 8 d. pretenzijose dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo nurodė tik aplinkybes dėl ieškovų neatvykimo į objektą tęsti darbų, tačiau jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė (failas 1, b.l. 73); ketvirta, 2023 m. vasario 2 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės vadovas nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškovai būtų sutikę tęsti darbus ir raštu tai būtų patvirtinę – būtų sumokėjęs likutį už atliktus darbus, taip pat nurodė, kad jeigu būtų radęs kitus asmenis, kurie būtų atlikę darbus už tokius pačius įkainius kaip ieškovai – būtų išmokėjęs ieškovams nesumokėta sumą. Taigi minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad neatsiskaitymas su ieškovais nėra sąlygotas ieškovų atliktų darbų trūkumų. Dar daugiau, net ir po keleto mėnesių nuo perdavimo-priėmimo akto pateikimo atsakovei, atsakovės surašytas defektinis aktas nėra detalus, t. y. jame nėra nurodoma konkrečios darbų trūkumų vietos, nenurodomi nei su trūkumais atliktų darbų kiekiai nei kainos. O pats aktas surašytas nedalyvaujant ieškovams. Priešingai nei teigia apeliantė, į bylą pateiktos nuotraukos nepatvirtina apeliantės nurodomų darbų trūkumų fakto, nes iš jų negalima spręsti kokiame objekte darbai užfiksuoti, kada ir kieno atlikti.

22. Ginčo santykiam taikytinos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus nuostatos, be kita ko, reglamentuojančias užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo sutartines teises ir pareigas bei užsakovo teisių gynimo būdus netinkamo rangos darbų atlikimo atveju. Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Tuo atveju, jeigu užsakovas savo teises gina reikalaudamas sumažinti atliktų darbų vertę, jis turi įrodyti, ne tik tai, kad darbai atlikti su trūkumais, bet ir darbų vertę, o tuo atveju, jeigu reiškia reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas – darbų trūkumų šalinimo kainą. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nei darbų vertės nei trūkumų šalinimo kainos apskritai neįrodinėjo. Apibendrinant išdėstytą pripažintina, kad gavusi atliktų darbų aktą atsakovė rangovams nepateikė pretenzijos dėl atliktų darbų trūkumų, atsakovės bylos nagrinėjimo metu nurodyti trūkumai yra akivaizdūs ir galėjo būti nustatyti darbų perdavimo – priėmimo metu, dėl ko kilo įstatyme nustatytos pasekmės – rangovai įgijo teisę vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo aktą, o atsakovė prarado teisę remtis darbų trūkumais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad atsisakydama pasirašyti ginčo priėmimo–perdavimo aktus atsakovė nesilaikė įstatyme nustatytos darbų perdavimo ir priėmimo tvarkos, tuo pačiu ir netinkamai įgyvendino teisę daryti išskaitas iš ieškovams mokėtino atlyginimo už darbus sumų. Be to, atsakovė atliktų darbų aktų neginčijo, todėl aktas galioja, o nepasirašiusiai šaliai (atsakovei) tenka akto sudarymo pasekmės. Apeliacinės instancijos teismas papildomai neaptaria atskirų nurodomų darbų trūkumų, kadangi konstatavus, jog dėl trūkumų įstatymo nustatyta tvarka pretenzijos pareikštos nebuvo – jų vertinimas tiek trūkumų apimties, tiek jų šalinimo kaštų aspektu neturi teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, o be to pastarųjų apeliantė ir neįrodinėjo.

23. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad pabaigdama atlikti ieškovų pagal sutartį neatliktus darbus ir šalindama darbų trūkumus atsakovė patyrė 1815 Eur nuostolių ir, kad ieškovams neatlikus sutartų darbų atsakovė įgijo teisę skirti ieškovams sutartyje numatytą 580 Eur dydžio baudą ir dėl to neturi pareigos sumokėti likusios sumos už atliktus darbus paaiškintina, kad pagal atsakovės nurodomus 1815 Eur sumos susidarymo pagrindus: trūkumų šalinimas ir neatliktų darbų atlikimas – atsakovė dėl trūkumų šalinimo dalies turėjo įrodyti darbų trūkumų faktą ir jų šalinimo kainą, o dėl dalies, kurią ji vertina kaip nuostolius dėl neatliktų darbų atlikimo – turėjo reikšti reikalavimą dėl nuostolių priteisimo kartu įrodinėdama visas sutartinės atsakomybės sąlygas. Kaip jau buvo minėta, atsakovė neturi teisės remtis trūkumų faktu, o trūkumų šalinimo kainos apskritai neįrodinėjo. Reikalavimo dėl sutartinės atsakomybės taikymo – baudos skyrimo ir nuostolių atlyginimo apskritai nereiškė. Priešingai nei teigia apeliantė, aplinkybė, kad atsakovė byloje nereiškė reikalavimų dėl nuostolių ir baudos priteisimo lemia tai, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl byloje nepareikštų reikalavimų pagrįstumo ir dėl to visiškai pagrįstai aptariamu aspektu neanalizavo nei atsakovės argumentų nei vertino šiems argumentams pagrįsti atsakovės į bylą teiktus įrodymus. Pažeistas civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka ir būdais, neviršydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityvumo principo (CK 1.137, 1.138 straipsniai). CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti ieškovo dispozicijos (CPK 13 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovei nepareiškus reikalavimų (priešieškinio) teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti nei dėl baudos skyrimo nei dėl nuostolių dalies, kurią sudaro neužbaigtų darbų atlikimas atlyginimo.

24. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi ieškovų ir atsakovų sudarytos rangos sutartys nekvalifikuotinos kaip vartojimo rangos sutartys. Pirmosios instancijos teismas netaikė jokių vartojimo sutartims taikytinų nuostatų, o ginčo išsprendimui taikė šalių teisinių santykių pobūdį atitinkančias statybos rangą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei, kad siekia apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir (ar) 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir (ar) materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek EŽTT, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T.prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovė neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas K. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 847 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šios išlaidos priteisiamos jas patyrusiam ieškovui iš atsakovės.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ulesta“ (juridinio asmens kodas 305638198) ieškovui K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.