- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- 2S-1629-324/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-25812-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- E. L., E. J., M. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. J. ir M. J. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2715-944/2016 nutraukta pareiškėjų E. J. (toliau – ir pareiškėja) ir M. J. (toliau – ir pareiškėjas) santuoka bendru šalių sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodė, kad pareiškėja E. J. (dabartinė pavardė L.) nevykdo teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, kuriuo nustatyta, kad nepilnamečio sūnaus D. J., gimusio (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų tėvu (pareiškėju). Po vasaros atostogų nepilnamečiai vaikai nėra grąžinti į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, todėl pareiškėjas prašo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2YT-2715-944/2016
3. Pareiškėja su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai išreiškė norą gyventi su ja, teigia, kad jų tėvas jais nesirūpina, palieka juos vienus namuose, negamina valgyti, nepadeda ruošti namų darbų ir mokytis.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino. Išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2715-944/2016 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 10 ir 11 punktus.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties ir grąžino jį pareiškėjai.
7. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog nutartis neskundžiama, kadangi vykdomasis raštas išduotinas ne pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, o pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, todėl CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos. CPK 612 straipsnis numato, kad vykdymo procese teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais tik CPK konkrečiai numatytais atvejais. Tokia taisyklė skiriasi nuo ne vykdymo procese priimtų teismo nutarčių apskundimo atskiraisiais skundais taisyklių, nustatytų CPK 334 straipsnio 1 dalyje. Pastarosios taisyklės vykdymo procese netaikytinos. CPK 646 straipsnis, reglamentuojantis vykdomojo rašto išdavimo tvarką, neįtvirtina teisės apskųsti teismo nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį. Kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo ne pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, o pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, priimta nutartis yra neskundžiama.
3. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 10 ir 11 punktus. Teismas nurodė, kad nutartis neskundžiama, tačiau teismas nevertino, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, vaikai nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą.
8.2. Atsakovas nesirūpina vaikų auklėjimu ir gerove, neužtikrina jų saugumo bei sveiko ir normalaus vystymosi, nevykdo savo kaip tėvo pareigų, pažeidžia nepilnamečių vaikų teises. Tokius duomenis turėjusi vaiko teisių apsaugos institucija net nebendravo su vaikais, neišsiaiškino aplinkybių, susijusią su vaikų saugia aplinka. Tokie teismo ir institucijos veiksmai neužtikrina geriausių vaikų interesų.
8.3. Pareiškėja pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui 2022 m. rugpjūčio 1 d. prašymą dėl privalomosios mediacijos skyrimo. Privalomosios mediacijos procesas nėra pasibaigęs, dėl to pareiškėja Alytaus apylinkės teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo. Šis klausimas dar neišspręstas. Pasibaigus mediacijai bus teikiamas ieškinys dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, ją nustatant su pareiškėja.
8.4. Teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų santuoka bendru šalių sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 9 ir 10 punktais šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėju, tačiau teismas nenurodė, kad byla buvo nagrinėjama ginčo teisenoje ir tik vėliau, sutarus taikos sutarties sąlygas, buvo pereita į supaprastintą teiseną ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.
8.5. Nagrinėjamoje byloje teismas turėjo taikyti CPK 646 straipsnio 3 dalį ir nurodyti, kad ši nutartis skundžiama.
Atsiliepimas
9. Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims bei turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas yra įsiteisėjęs. CPK 612 straipsnis numato, kad vykdymo procese priimtos nutartys yra neskundžiamos, jeigu CPK normos nenumato kitaip. CPK 646 straipsnis reglamentuojantis vykdomojo rašto išdavimo tvarką, išskyrus CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, neįtvirtina teisės apskųsti teismo sprendimo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pirmosios instancijos teismas išdavė vykdomąjį raštą ne pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, o pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, todėl CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostata dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą apskundimo atskiruoju skundu netaikytina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo neskundžiama apeliacine tvarka ir nėra apeliacinio apskundimo objektas.
9.2. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimą, mokymo įstaigos pakeitimą, pareiškėjo nesurūpinimą vaikais, jų neauklėjimą, neužtikrinimą saugių sąlygų yra nesusiję su jau išnagrinėta civiline byla. Visi šie klausimai yra ir turi būti sprendžiami pirmiausia mediacijos keliu, o nepavykus susitarti civilinėje byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi išduoto vykdomojo rašto, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2715-944/2016 nutraukta pareiškėjų santuoka bendru šalių sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 10 ir 11 punktais šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su pareiškėju. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 5 d. Nepilnamečiai vaikai pareiškėjo sutikimu 2022 m. liepos 25 d. atvyko iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą praleisti vasaros atostogų su motina, tėvų susitarimu vaikai turėjo grįžti į savo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje 2022 m. rugpjūčio 10 d., tačiau negrįžo. Pareiškėja E. L. Alytaus apylinkės teismui 2022 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, tuo pagrindu Alytaus apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. e2-6282-1060/2022. Šioje byloje ieškovė E. L. 2022 m. rugsėjo 19 d. pateikė ieškinį atsakovui M. J. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo priteisimo, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmetė ieškovės atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarties panaikinimo.
14. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims bei turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis).
15. Nesutiktina su apeliante, kad nagrinėjamoje byloje teismas turėjo taikyti CPK 646 straipsnio 3 dalį.
16. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir kitas savo turtines teises bei pareigas. Šie reikalavimai koreliuoja su proceso teisės normomis – pagal CPK 541 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad šioje sutartyje turi būti aptarti klausimai dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos. Taigi, santuokos nutraukimo byloje tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio klausimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlyga dėl priteisimo, atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
17. CPK XLIV skyriuje, reglamentuojančiame vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, nėra nustatyta bendra galimybė apskųsti teismo nutartį išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Tokia taisyklė nėra nustatyta ir kitose vykdymo bei kitose procesą reglamentuojančiose įstatymo nuostatose. Teisė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą nustatyta tik vienu atveju, kai asmuo kreipiasi į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, nėra nustatyta ir norma, tiesiogiai draudžianti teismo nutarčių dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo, vertinama, ar tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).
18. Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties turinys reglamentuotas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje. Įstatymų leidėjas nurodė, kokie klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo padarinių sutartyje. Pareiškėjų sudarytoje sutartyje, kurią sprendimu patvirtino teismas, klausimas dėl pareiškėjų vaikų gyvenamosios vietos išspręstas aiškiai. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju santuokos nutraukimo pasekmių sutartis negali būti prilyginta šalių sudarytai taikos sutarčiai, kuria išsprendžiamas šalių ginčas pagal CK 6 knygos LII skyrių, CPK 140 straipsnio 3, 4 dalis.
19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis vertinimas neprieštarauja Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-182-324/2020, išdėstytai pozicijai, jog savo esme sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prilygsta taikos sutarčiai – ši nutartis priimta byloje dėl antstolės veiksmų, priėmus vykdyti abstraktaus pobūdžio šalių susitarimą dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, kurio įvykdyti faktiškai neįmanoma; bylos aplinkybės yra kitokios, teismo vertinimas liečia konkretų toje byloje nustatytą atvejį.
20. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą civilinėje byloje, kurioje šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, turėjo vadovautis ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, bet CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vykdomojo rašto išdavimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Pareiškėjas gali teikti vykdomąjį raštą antstoliui, pareiškėja – įgyvendinti savo teises vykdymo procese. Dėl to nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama nutartis, kai teismas atsisako išduoti vykdomąjį raštą, nes šia nutartimi užkertamas kelias tolesnei bylos eigai.
21. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Ieškovė tokia teise pasinaudojo, kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo priteisimo. Nors Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6282-1060/2022 ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose, šiuo atveju išspręstas tik klausimas, kuris teismas – Lietuvos ar Jungtinės Karalystės – turi kompetenciją nagrinėti šalių ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas, negali būti apeliacinio apskundimo objektu, dėl to pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl šios nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apskųstosios nutarties pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
24. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl šis prašymas nespręstinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.