Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-06-01 · Civilinė byla Nr. e2-14826-566/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-01
Bylos Nr.
e2-14826-566/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09200-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Ieškovas
UAB „Finansų administravimas“
Atsakovas
G. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-14826-566/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09200-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui G. A. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 144,81 Eur negrąžintos paskolos, 182,54 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo reikalavimo teisę grindžia 2015-12-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, kuria pradinis kreditorius UAB „4finance“ perleido reikalavimą International Risk Management OÜ, kuri 2016-03-10 perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo prievoles. Teigė, jog paskolos sutartis buvo sudaryta 2014-06-27, pagal kurią pradinis kreditorius paskolino atsakovui 144,81 Eur sumą. Atsakovas paskolą grąžinti turėjo iki 2015-02-27. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinis kreditorius 2014-11-18 vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Ieškovė nurodo, jog atsakovas paskolos negrąžino ir liko skolingas 144,81 Eur paskolos sumą. Ieškovė taip pat nurodo, jog paskaičiuotos palūkanos, kurias atsakovas turi sumokėti, susideda iš dviejų sumų: 31,22 Eur fiksuotos palūkanų sumos iki kredito grąžinimo termino (mokesčio už naudojimąsi kreditoriaus pinigais), paskaičiuotos laikotarpiu nuo 2014-08-27 iki 2014-11-18 ir 151,32 Eur palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą, skaičiuotas laikotarpiu nuo 2014-11-19 iki 2015-06-10. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nurodo, jog reikalaujama palūkanų suma viso yra 182,54 Eur.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti tinkamai - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2015-12-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „4finance“ perleido savo reikalavimų teises įmonei International Risk Management OÜ, kuri 2016-03-10 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises ieškovui UAB „Finansų administravimas“.

Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. 2016-05-04 pranešimu atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą, kas laikytina tinkamu informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Taigi, naujasis kreditorius (ieškovė) tinkamai informavo skolininką (atsakovą) apie reikalavimo teisės perleidimą ir turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovo prievoles.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „4finance“ 2014-06-27 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9809634001, pagal kurią ieškovė atsakovui paskolino 144,81 Eur sumą 6 mėnesių terminui su 100,14 proc. vartojimo kredito metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma – 161,60 proc.). Pagal Sutarties Specialiųjų sąlygų nuostatas, atsakovas įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti iki 2015-02-27. Už naudojimąsi suteikta paskola atsakovas Sutartimi įsipareigojo mokėti ieškovei palūkanas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė paskaičiavo atsakovui 31,22 Eur fiksuotų palūkanų iki kredito grąžinimo termino (mokesčio už naudojimąsi kreditoriaus pinigais) už laikotarpį nuo 2014-08-27 iki 2014-11-18 ir 151,32 Eur palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą, paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2014-11-19 iki 2015-06-10. Viso palūkanos sudaro 182,54 Eur sumą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar būtų atsiskaitęs su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 144,81 Eur negrąžintą kreditą ir 31,22 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo termino už laikotarpį nuo 2014-08-27 iki 2014-11-18 yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 151,32 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, t. y. kompensuojamąsias palūkanas, už laikotarpį nuo 2014-11-19 iki 2015-06-10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Pagal teismų praktiką, sutartinės palūkanos mažinamos esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 str. 3 d.), arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.) Teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-65-407/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1189-450/2017, 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1617-881/2017). Bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovas (vartotojas) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos taikant 161,60 proc. kredito kainos metinę normą, viršija pagrindinės skolos (negrąžinto kredito) sumą, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos po kredito grąžinimo termino laikytinos aiškiai per didelėmis (CK 1.5 str.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų po kredito grąžinimo dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra neprotingai didelis, todėl mažintinas iki 75,00 proc. metinių palūkanų (CK 6.258 str. 3 d.). Ieškovei iš atsakovo priteistina 70,23 Eur palūkanų, o likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų po kredito grąžinimo termino priteisimo atmestina.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 246,26 Eur sumą (101,45 Eur palūkanos + 144,81 Eur negrąžinto kredito) nuo bylos iškėlimo teisme 2018-03-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 75,23 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovei priteistina 11,28 Eur žyminio mokesčio (15,00 Eur x 75,23 / 100).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,58 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 3,58 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) skolos, 101,45 Eur (vieną šimtą vieną eurą 45 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 246,26 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt šešių eurų 26 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-03-27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 11,28 Eur (vienuolika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė