Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė iš dalies sudėta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, D. F. nustatant galutinę devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo D. F. sulaikymo – 2019 m. spalio 30 d., įskaitant į bausmės laiką suėmimo ir sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. Patenkintas civilinis ieškinys ir iš D. F. ir A. T. (A. T.) priteista solidariai 645 Eur UAB „K. S. L.“ padarytai žalai atlyginti. Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį taip pat pripažintas A. T., tačiau apeliacinis skundas dėl šio asmens nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad nuteistasis iš esmės nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi.

7. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. BK 178 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

9. D. F. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis nusikaltimo padarymo metu Lietuvos Respublikoje buvo teistas aštuoniolika kartų, šiuo metu jis yra teistas dvidešimt kartų, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, penkis kartus teistas užsienio valstybėse, administracine tvarka per metus baustas dvylika kartų, iš kurių du kartus už smulkią vagystę, kas rodo nuteistojo neteisėto elgesio modelio kartotinumą, taip pat patvirtina, kad jis jokių išvadų dėl savo ankstesnių nusikalstamų veikų nedaro. Jam paskirtų baudų D. F. nemoka, o atliktos arešto bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nedaro. D. F. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nevedęs, turi tris mažamečius vaikus, iki sulaikymo niekur nedirbo. Nuteistojo teigimu, jis turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų apie ketverius metus, administracine tvarka yra baustas už tai, kad vartojo narkotines medžiagas (heroiną) be gydytojo paskyrimo. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – asmuo nusikalto, būdamas recidyvistas. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad D. F. pagrįstai paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo. Tokia bausmės rūšis ir jos dydis atitinka BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

10. Nors nuteistasis prašo vietoje realios laisvės atėmimo bausmės paskirti jam priverstinį gydymą nuo priklausomybės, pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato, jog už nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas priverstiniu gydymu, t. y. baudžiamasis įstatymas nenumato tokios bausmės rūšies (BK 42 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis). Teismas tik gali įpareigoti nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka, bet tik tuo atveju, kai jam paskiriama laisvės apribojimo bausmė, arba gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, o teismas nusprendžia, kad bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nutarties 9 punkte aptartų aplinkybių visumą, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai D. F. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kas reiškia, kad nei laisvės apribojimo bausmė, nei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jam negali būti taikomas. Kiekvienas padarytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas. D. F. turėjo visas galimybes kreiptis į VšĮ „N. g.“ ir pradėti gydymą nuo priklausomybės anksčiau, tačiau jokių realių veiksmų nesiėmė, rinkosi nusikalstamą gyvenimo būdą. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, paskirta bausmė nėra per griežta, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.

11. Svarbu atkreipti dėmesį, kad baudžiamojoje byloje yra nuteistojo D. F. apeliacinis skundas, paduotas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nuteistajam buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d nuosprendis. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo subendrinti jam paskirtas bausmes. Klausimą dėl keliais teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo sprendžia nuosprendį priėmęs teismas BPK 361-362 straipsniuose numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. F. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.