Šiaulių apygardos teismo nutartis

Telšių rajono apylinkės teismo 2014-07-09 nutartimi A. R. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (1 t. 71–73 b. l.).

2015-06-12 pareiškėjas A. R. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su prašymu patvirtinti kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą; panaikinti pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą 3 darbotvarkės klausimu ir išspręsti klausimą iš esmės - tvirtinti administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2014-07-17 iki 2015-03-31; panaikinti pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą 5 darbotvarkės klausimu ir išspręsti klausimą iš esmės - nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bankroto proceso pabaigos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą: 1554,17 Eur lėšų sumą bankroto procedūroms atlikti, 1042,56 Eur (3600,00 Lt) atlyginimą administratoriui. Pažymėjo, kad patikslintame plane pailginta mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė nuo 6 mėnesių iki 36 mėnesių, mokumo, kreditoriaus finansinių reikalavimų tenkinimui skirta po 25,00 Eur per mėnesį. Nurodė, kad kreditoriaus VĮ Turto bankas pateiktos pastabos dėl mokumo plano koregavimo yra deklaratyvios, nepagrįstos. Kreditorius nepagrįstai siekia nustatyti maksimalų 60 mėnesių bankroto proceso trukmę, neatsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neprotingai ilgą laiką turės pragyventi vos iš 176,97 Eur per mėnesį sumos, kuri nėra pakankama savarankiškai išgyventi ir patenkinti būtiniausius poreikius. Pabrėžė, kad teiginiai, jog nemokiam asmeniui bankroto byla nekeltina dėl nemokumo iš esmės pažeidžia žmogaus teises. Taip pat nurodė, kad kreditorius nepagrįstai kvestionuoja administravimo sąmatoje nurodytą 10,00 Eur sumą mėnesiui teisinėms išlaidoms, tokiu būdu siekdamas apriboti administratoriaus galimybes tinkamai administruoti bankroto bylą, atstovauti teismuose ir kita. Atkreipė dėmesį, kad kreditorius be jokių motyvų atsisakė tvirtinti administratoriaus ataskaitą (2 t. 102-108 b.l.).

Kreditorius VĮ Turto bankas nurodė, kad su prašymu nesutinka. Dėl bankroto proceso trukmės pažymėjo, kad siekis išnaudoti visas galimybes kuo daugiau patenkinti savo reikalavimus neprieštarauja įstatymo normoms. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – LR FABĮ) tikslas nėra vien fizinio asmens skolų panaikinimas, bet yra ir realus bent dalies kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas. Pažymėjo, kad nepritaria pareiškėjo pateiktam mokėjimo atkūrimo planui, kadangi jis pažeidžia kreditoriaus interesus. Pagal pateiktą planą per 3 metus, kaip siūlo pareiškėjas, bankroto administratoriui būtų sumokėta 2596,73 Eur, o kreditoriui VĮ Turto bankui – 900,00 Eur. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą per antstolius, VĮ Turto bankui būtų pervedama 20 procentų pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio. Taip pat pažymėjo, kad nurodyta administravimo išlaidų sąmata nepagrįsta, nemotyvuota, neproporcinga kreditoriui teikiamai naudai, administratoriaus darbas kreditorių sąskaita apmokamas tik tenkinant ieškovo interesus. Nurodė, kad bankroto administratoriaus ataskaitos nepatvirtino, todėl, kad ji buvo neišsami ir nepagrįsta. Kreditorius vertino, jog pareiškėjo pateikto plano tikslas yra per kuo trumpesnį terminą užbaigti bankroto bylą ir sumokėti administratoriui atlyginimą, kas prieštarauja LR FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 7 punkto ir 12 punkto reikalavimams (2 t. 116-118 b.l.).

Telšių rajono apylinkės teismas 2015-10-02 nutartimi atsisakė tvirtinti pareiškėjo A. R. mokumo atkūrimo planą ir bylą nutraukė. Teismas atsižvelgęs į bylos duomenis vertino, kad pareiškėjas nurodė neteisingą kreditorių susirinkimo, kurio sprendimus ginčija numerį, ir laikė, kad jis ginčija 2015-05-28 kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus 2, 4 darbotvarkės klausimais, administratoriaus ataskaitos laikotarpis yra nuo 2014-07-17 iki 2015-04-30. Teismas nustatė, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2014-07-09 nutartimi pareiškėjui iškėlus bankroto bylą, bylos eigoje buvo patvirtintas kreditorių sąrašas ir VĮ Turto bankas kreditorinis reikalavimas bendrai 1007085,17 Eur (3477263,69 Lt) sumai. 2015-01-16 nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas, panaikintas pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas 3 darbotvarkės klausimu ir išspręstas klausimas iš esmės - patvirtinta administratoriaus ataskaita už laikotarpį nuo 2014-07-17 iki 2014-09-30, panaikintas pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas 5 darbotvarkės klausimu ir išspręstas klausimas iš esmės - patvirtinta nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bankroto proceso pabaigos administravimo išlaidų sąmata: 3350,94 Lt (970,50 Eur) suma bankroto procedūroms atlikti, 1000,00 Lt (289,62 Eur) atlyginimas administratoriui. Šiaulių apygardos teismas 2015-03-04 nutartimi panaikino 2015-01-16 nutartį. 2015-05-28 įvyko kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditorius atsisakė patvirtinti planą, kuriuo pailginta mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė nuo 6 mėnesių iki 36 mėnesių, skiriama po 150,00 Eur per pusmetį kreditoriaus finansinių reikalavimų tenkinimui. Taip pat susirinkime nebuvo pritarta administratoriaus ataskaitai, nepatvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Bankroto administratorius 2015-04-24 išvadoje nurodė, kad pateiktas planas parengtas tinkamai ir detaliai, atitinka visus LR FABĮ 7 straipsnio reikalavimus ir gali būti realiai įgyvendintas. Kreditorius nepritarė 36 mėnesių mokumo atkūrimo laikotarpiui, siūlė nustatyti 60 mėnesių terminą, nesutiko su nepagrįsta ir neargumentuota administravimo išlaidų sąmata. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis bylos medžiaga teismas sprendė, kad kreditorius pagrįstai kelia abejones dėl plano įgyvendinimo efektyvumo per 36 mėnesių laikotarpį, nes plane nustatyta bankroto proceso trukmė ir plano įgyvendinimo terminas nėra pakankamas ir protingas, neatitinkantis skolininko bei jo kreditoriaus interesų pusiausvyros. Teismas padarė išvadą, kad LR FABĮ 7 straipsnyje nurodyti reikalavimai plane yra aptarti ir išanalizuotos galimybės jį įvykdyti, tačiau plano įgyvendinimo trukmė, vertinant bankrutuojančio asmens amžių, jo galimybes papildomai įsidarbinti, kreditorinio reikalavimo dydį, neatitinka protingumo kriterijų ir nėra protinga. Teismas pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas LR FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus visa apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad LR FABĮ nenustato kreditoriams teisės koreguoti planą, teismas taip pat neturi teisės daryti pateikto plano pakeitimų. Įvertinęs bylos dalyvių argumentus, teismas nurodė, kad nesutinka su administratoriaus išvada, jog planas atitinka įstatymo reikalavimus ir gali būti įgyvendintas, kadangi plane numatytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti yra neadekvačios pareiškėjo bankroto procedūros sudėtingumui, ir kai kuriuo konkrečiu atveju nėra būtinos. Atsižvelgęs į tai, kad kreditorius yra vienas, pareiškėjo pajamos nedidelės, pareiškėjas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, sudėtingų bankroto procedūrų nenusimato, teismas konkrečiu atveju vertino, kad bankroto išlaidoms numatytos lėšos kas mėnesį (po 21,04 Eur) bei atlyginimas bankroto administratoriui (28,96 Eur) yra nepagrįstai didelės. Teismas pažymėjo kad bankroto administratorius neįrodė, kad visos plane nurodyto dydžio išlaidos bus reikalingos. Teismui taip pat sukėlė abejonių aplinkybė ar visą bankroto laikotarpį bus reikalingos teisinės paslaugos, kurių mėnesio išlaidoms numatyta po 10,00 Eur. Teismas, kaip per dideles konkrečiam bankroto procesui, vertino ir išlaidas, skiriamas darbo vietos išlaikymui, draudimui (6,37 Eur/mėn.), kitų aptarnaujančių procesą darbuotojų darbo užmokesčiui (2,90 Eur/mėn.). Teismas pažymėjo, kad iš pateikto plano turinio matyti, kad bankroto laikotarpiu kreditoriui iš bankrutuojančio asmens gaunamų pajamų kas pusmetį planuojama skirti 150,00 Eur, t.y. 25,00 Eur per mėnesį, kai tuo tarpu administravimo išlaidoms planuojama skirti kas pusmetį po 300,00 Eur, t.y. po 50,00 Eur kas mėnesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas pripažino, kad plane numatytų išlaidų bankroto administravimui ir atlyginimo bankroto administratoriui dydis neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijų ir neužtikrina administratoriaus bei bankrutuojančio asmens kreditoriaus interesų pusiausvyros. Teismas spręsdamas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo tikslingumo, pažymėjo, kad nuo pirmojo plano pateikimo teismui tvirtinti iki žodinio bylos nagrinėjimo buvo sudaryta galimybė pareiškėjui ir kreditoriui rasti kompromisinį sprendimą, tačiau patikslintas planas nebuvo pateiktas, kreditorių susirinkimas nebuvo sušauktas. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad iš pareiškėjo elgesio bankroto proceso metu, teismas negali daryti išvados, jog pareiškėjas dėjo visas įmanomas pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, bei pateikti patikslintą planą, kuriame būtų atsižvelgta į kreditoriaus pastabas. Patvirtinus pateiktą mokumo atkūrimo planą būtų pažeista LR FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įstatymo paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įstatymo nuostatas, kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas pareiškėjo plano netvirtino ir bylą nutraukė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog kreditoriai turi teisę reikalauti maksimalios plano įgyvendinimo trukmės, kadangi tokios teisės kreditoriams įstatymas nesuteikia. Teismas taip pat sprendė, kad fizinis asmuo turi galimybes papildomai įsidarbinti, tačiau šios išvados nepagrindė. Fizinis asmuo tokios galimybės neįžvelgia, kadangi šiuo metu dirba pilnu etatu, kito darbo paieškos nebuvo sėkmingos. Be to, teismo išvada, kad pareiškėjas turėtų „papildomai uždarbiauti“ nėra pagrįsta teisės aktais, nes LR FABĮ suteikia teisę bankrutuoti net ir bedarbiams (LR FABĮ 16 straipsnio 10 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (LR CPK 329 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą bei nutarta nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Pagal LR FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia pagal LR FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (LR FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (LR FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatyme nustatyta plano tvirtinimo procedūra (LR FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (LR FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. LR FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus ar fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šiame straipsnyje nustatytą terminą plano projektui pateikti.

LR FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje sureguliuota teisinė situacija, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nepritarimo priežasčių arba nurodo priežastis, kurios nesusijusios su plano projektui nustatytais šio įstatymo 7 straipsnyje reikalavimais, – šiuo atveju įstatyme nenustatoma galimybė patikslinti planą ir jis gali būti iš karto teikiamas teismui tvirtinti. Tokiais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, jį patvirtinti (LR FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė nenurodydami priežasčių arba nurodydami priežastis, nesusijusias su plano projektui nustatytais reikalavimais, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į LR FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (LR FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui fizinio asmens bankroto byla iškelta 2014-07-09 (1 t. 71-73 b.l.). 2014-10-08 pareiškėjas parengė kreditorių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriame nurodė, kad bankroto proceso metu numatomos gauti pajamos sudaro 251,97 Eur, iš šios sumos pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti skirtina 174,64 Eur suma, bankroto administravimo išlaidoms – 77,33 Eur, kreditorių reikalavimų tenkinimui – 0,00 Eur per mėnesį, numatoma bankroto proceso trukmė – 6 mėnesiai (1 t. 97-103 b.l.). 2014-10-08 bankroto administratorius išvadoje dėl projekto įgyvendinimo galimybių nurodė, kad planas parengtas tinkamai ir detaliai, jo turinys atitinka visus LR FABĮ 7 straipsnyje apibrėžtus reikalavimus, nustatytas 6 mėnesių plano įgyvendinimo terminas laikytinas tinkamų ir pagrįstu, bei pažymėjo, kad kreditoriams skirstytinų lėšų nelieka, nes asmens pajamos nepakankamos (1 t. 104-105 b.l.). 2014-10-29 pirmojo kreditorių susirinkimo metu, bankrutuojančio fizinio asmens bankroto byloje patvirtinti vieninteliai kreditoriai – VĮ Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) nepritarė kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui, nepatvirtino administratoriaus veiklos ataskaitos bei siūlomos administravimo išlaidų sąmatos (1 t. 106-107 b.l.). Kreditoriai nurodė, kad nesutinka, jog pareiškėjo bankroto procesas būtų baigtas per 6 mėnesius, o kreditoriniai reikalavimai būtų nedengiami nors dalinai (1 t. 106-107 b.l.). 2014-11-12 pareiškėjo bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti pareiškėjo kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą ir panaikinti pirmojo kreditorių susirinkimo 3,4,5 darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus, išsprendžiant atitinkamus klausimus iš esmės (1 t. 108-114 b.l.). Telšių rajono apylinkės teismas 2015-01-16 nutartimi patvirtino pateiktą 2014-10-08 kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą bei panaikino pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą 3 darbotvarkės klausimu ir išsprendė klausimą iš esmės — patvirtino administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2014-07-17 iki 2014-09-30, panaikino pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą 5 darbotvarkės klausimu ir išsprendė klausimą iš esmės — patvirtino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bankroto proceso pabaigos administravimo išlaidų sąmatą: 3350,94 Lt (970,50 Eur) sumą bankroto procedūroms atlikti, 1000,00 Lt (289,62 Eur) atlyginimą administratoriui (2 t. 4-6 b.l.). Šiaulių apygardos teismas 2015-03-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-419-124/2015 Telšių rajono apylinkės teismo 2015-01-16 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašymą atmetė (2 t. 32-36 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad nustačius bankroto proceso trukmę pusei metams, po šio termino kreditoriniai reikalavimai būtų nurašomi, tai reiškia, kad kreditoriniai reikalavimai iš vis nebūtų tenkinami, o tai prieštarauja LR FABĮ nuostatoms. Teismas taip pat nurodė, kad FABĮ tikslas yra žymiai platesnis nei vien fizinio asmens skolų „nurašymas“, o asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Šiaulių apygardos teismo 2015-03-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-419-124/2015). Po minėtos nutarties priėmimo 2015-03-01 pareiškėjas parengė patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriame nurodė, kad bankroto proceso metu numatomos gauti pajamos sudaro 251,97 Eur, iš šios sumos pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti skirtina 176,96 Eur suma, bankroto administravimo išlaidoms – 50,00 Eur, kreditorių reikalavimų tenkinimui – 25,00 Eur per mėnesį, numatoma bankroto proceso trukmė – 3 metai (2 t. 50-56 b.l.). 2015-04-20 sušauktas kreditorių susirinkimas, kurio metu bankroto administratorius vieninteliam kreditoriui VĮ Turto bankas pateikė tvirtinti administratoriaus ataskaitą, administravimo išlaidų sąmatą bei pasiūlymą pritarti A. R. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorius VĮ Turto bankas nei vienam iš pateiktų nutarimų projektų nepritarė, remdamasis tais pačiais motyvais kaip ir nurodytais 2014-10-29 pirmojo kreditorių susirinkimo metu (2 t. 41-43 b.l.). 2015-05-28 kreditorių susirinkimo metu 2015-04-21 A. R. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektas, tikslintas atsižvelgus į pasikeitusį kreditorių sąrašą, nebuvo patvirtintas kreditoriui VĮ Turto bankas atsisakius jam pritarti tuo pagrindu, kad nebuvo atsižvelgta į VĮ Turto banko balsavimą ir pastabas dėl mokumo atkūrimo plano koregavimo, pateiktų 2015-04-20 vykusiame kreditorių susirinkime (2 t. 73-74 b.l.). 2015-06-12 pareiškėjas pateikė teismui prašymą patvirtinti pareiškėjo kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą ir panaikinti pirmojo kreditorių susirinkimo 2,3,4 darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus, išsprendžiant atitinkamus klausimus iš esmės (2 t. 102-108 b.l.). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pateiktą mokumo atkūrimo planą atsisakė patvirtinti ir fizinio asmens bankroto bylą nutraukė. Tokį sprendimą teismas iš esmės motyvavo aplinkybėmis, kad 36 mėnesių laikotarpis bankroto procesui vykdyti yra per trumpas, neatitinka skolininko ir jo kreditoriaus interesų pusiausvyros, o numatytos išlaidos bankroto procedūroms vykdyti yra neadekvačios pareiškėjo bankroto procedūros sudėtingumui. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas nedėjo visų įmanomų pastangų patikslinti mokumo atkūrimo planą atsižvelgiant į kreditoriaus pateiktas pastabas. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas faktines bylos aplinkybes, turi pagrindo iš dalies nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą priėmė nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių.