Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-03-04 · Civilinė byla Nr. 2S-419-124/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-04
Bylos Nr.
2S-419-124/2015
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00277-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvė Aleknavičienė
Kreditorius
Valstybės įmonės Turto bankas
Civilinė byla Nr. 2S-419-124/2015Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00277-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 140; 122.4; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Valstybės įmonės Turto bankas atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-14-304/2015, kuria patvirtinta bankroto administratoriaus ataskaita, kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, administravimo išlaidų sąmata, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi A. R. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (1 t., 71–73 b. l.).

Šalies argumentai

Bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti A. R. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, panaikinti pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą 3 darbotvarkės klausimu ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2014-07-17 iki 2014-09-30, panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą 5 darbotvarkės klausimu ir klausimą išspręsti iš esmės – nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bankroto proceso pabaigos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą: 3350,94 Lt (970,50 EUR) lėšų sumą bankroto procedūroms atlikti ir 1000 Lt (289,62 EUR) atlyginimą administratoriui (1 t, 108–114 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi (2 t., 4–6 b. l.) patvirtino A. R. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, panaikino pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą 3 darbotvarkės klausimu ir patvirtino administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2014-07-17 iki 2014-09-30, panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą 5 darbotvarkės klausimu ir patvirtino administravimo išlaidų sąmatą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bankroto proceso pabaigos: 970,50 Eur sumą bankroto procedūroms atlikti ir 289,62 Eur atlyginimą administratoriui.

Teismas, įvertinęs plano turinį, bankroto administratoriaus paaiškinimus, kreditoriaus VĮ Turto bankas poziciją, kitą rašytinę bylos medžiagą, padarė išvadą, kad A. R. mokumo atkūrimo plano projektas atitinka LR fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimus. Teismas konstatavo, kad esminių prieštaravimų tarp bankrutuojančių asmenų ir jų kreditorių dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo sąlygų, plano trukmės, administravimo išlaidų, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko, t. y. dėl esminių bankroto proceso sąlygų, nėra. Teismui pateiktas planas atitinka įstatymo reikalavimus, iš esmės nepažeidžia nemokių fizinių asmenų, bei jų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Teismas nurodė, kad vertinant lėšų, reikalingų administratoriaus atlyginimui, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu (2 t., 8–9 b. l.) kreditorius VĮ Turto bankas prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015-01-16 nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismui pateiktame Plane kreditoriams nesiūloma grąžinti nei lito, kai ieškovo skola kreditoriams yra 1 007 085,17 € (3477263,69 Lt) ir tai teismo vertinama kaip suderintais ieškovo ir kreditorių interesais. FABĮ 7 str. 1 d. 5 p. numato, kad plane be kitų sąlygų turi būti nurodytos priemonės skirtos fizinio asmens mokumui atkurti, tačiau pateiktame plane tik konstatuojama situacija, kad ieškovas gauna 870 Lt į rankas ir turi vidurinį išsilavinimą. Trumpas bankroto terminas taip pat neskatina ieškovo siekti nors labai nedidelio atsiskaitymo su kreditoriais. Teismo patvirtintu bankroto bylos terminu aiškiai siekiama tik ieškovo išlaisvinimo nuo skolų.

2. Plane taip pat nepagrindžiamos administravimo išlaidos (FABĮ 7 str. 1 d. 7 p.), jos neproporcingos kreditoriams teikiamai naudai. Matyti, kad plano tikslas per kuo trumpesnį terminą užbaigti bankroto bylą ir sumokėti administratoriui atlyginimą. Neabejotina, kad toks planas negali būti tvirtinamas, nes jis prieštarauja FABĮ 7 str. 1 d. 6 p., 7 p. ir 12 p. reikalavimams, juo tenkinami tik ieškovo ir administratoriaus interesai. Plane nematyti skolininko pastangų, nors kokia dalimi dengti kreditorių reikalavimus.

3. Bankroto administratoriaus teikiamos paslaugos turi būti vertinamos ne tik kaip naudingos bei reikalingos skolininkui, bet ir naudingos ir reikalingos kreditoriams. Tačiau administravimo išlaidų pagrindime nenurodoma, kokią naudą administratoriaus veikla, kurią reikia apmokėti, duoda kreditoriams. Viena iš FABĮ 12 str. 2 d. 9 p. numatytų administratoriaus pareigų, ginti kreditorių teisėtus interesus, tai yra vienas iš administratoriaus veiklos prioritetų, už kurio įgyvendinimą taip pat skiriama administravimo išlaidų dalis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (2 t., 18–22 b. l.) bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašo atskirąjį skundą atmesti.

Nurodo, kad fizinio asmens poreikiai detalizuoti mokumo atkūrimo plano 3 p., kur aiškiai matyti, kad nėra įtraukta kokių nors nebūtinų poreikių, prabangos prekių ar pan. Išlaidos numatomos tik būtiniausiems poreikiams, be kurių civilizuotas žmogus negali oriai išgyventi, t. y. maistui, būstui, aprangai, transportui ir pan. Esant tokiai situacijai, kai visas gaunamas lėšas reikia išleisti pragyvenimui, tenkinti kreditorių reikalavimų galimybės nėra. A. R. yra vidutinio amžiaus, turi tik vidurinį išsilavinimą, dirba vairuotoju. Akivaizdu, kad, nepriklausomai nuo jo norų, rasti geriau apmokamą darbą mažame mieste nėra galimybių, taigi, ir skatinimas tai padaryti būtų beprasmiškas. Administravimo išlaidos yra pagristos ir būtinos, nes jos suplanuotos taip, kad būtų galimybė tinkamai vykdyti įstatymo normas. Apeliantė jokių ataskaitos trūkumų nenurodė, savo pozicijos neargumentavo, jokių papildomų duomenų iš administratoriaus neprašė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (LR CPK 329 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 5 str. 1 dalis numato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos LR Civilinio proceso (CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą (FABĮ 7 str.). Ar šie tikslai bus pasiekti, priklauso nuo sudaryto plano, kuriame konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės ir atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, įgyvendinimo. Todėl vienas iš svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas. FABĮ 7 str. 1 d. nustato reikalavimus mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria mokumo plano projektui, nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos FABĮ 8 str. 1–4 d. nuostatos ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai. Plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Plane turi būti nurodoma įvairi informacija, kuri iš esmės nurodo, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūrų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo išlaikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan. Pagal FABĮ 8 str. 3 d., 8 d. teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, jog FABĮ numato, kad mokumo atkūrimo planą rengia bankrutuojantis fizinis asmuo, o bankroto administratorius dėl jo įgyvendinimo parengia išvadą (FABĮ 8 straipsnis). FABĮ 7 str. 5 d. numatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai.

Pirmosios instancijos teisme 2014 m. lapkričio 12 d. buvo gautas bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti A. R. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, kuriam pirmame kreditorių susirinkime, įvykusiame 2014-10-29, nebuvo pritarta (1 t., 108–114 b. l.). Prašyme bankroto administratorius taip pat prašė panaikinti pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą 3 darbotvarkės klausimu ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2014-07-17 iki 2014-09-30, o taip pat panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą 5 darbotvarkės klausimu ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą 1260,12 EUR.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2014 m. spalio 29 d. vyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kuris trečiuoju darbotvarkės klausimu svarstė administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2014-07-17 iki 2014-09-30. Kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, kad fizinio asmens bankroto byloje yra patvirtinti dviejų kreditorių reikalavimai, kurie 2014-10-29 kreditorių susirinkime balsavo raštu (1 t., 106 b. l.). Raštu balsavę kreditoriai nepatvirtino bankroto administratoriaus ataskaitos, nepritarė A. R. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planui, nepatvirtino administravimo išlaidų sąmatos. Balsavimo raštu biuletenyje kreditorius VĮ Turto bankas nurodė, kad nesutinka, jog A. R. bankroto procesas būtų baigtas per 6 mėnesius, o VĮ Turto bankas kreditorinis reikalavimas nebūtų bent iš dalies patenkintas. Vykdant priverstinį išieškojimą antstolio kontoroje, kreditoriui būtų pervedama 20 proc. A. R. gaunamo atlyginimo, kuris sudaro 289,62 EUR (1000 Lt) per mėnesį (1 t., 105 b. l.). Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM balsavimo raštu biuletenyje nurodė, kad nesutinka, jog A. R. bankroto procesas būtų baigtas per 6 mėnesius, o VMI prie LR FM kreditorinis reikalavimas nebūtų nors dalinai patenkintas (1 t., 104 b. l.). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad viena iš priežasčių, dėl ko A. R. kreditoriai nesutiko su kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planu yra tai, jog plane nenumatytas kreditorinių reikalavimų tenkinimas.

Iš kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano matyti, kad plane kreditorinių reikalavimų tenkinimas išvis nenumatytas (1 t., 97–103 b. l.). LR FABĮ 7 str. 1 d. 12 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad plane turi būti kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos tenkinimo eilės ir tvarkos). Pažymėtina, kad FABĮ tikslas nėra vien fizinio asmens skolų panaikinimas, bet yra ir realus bent dalies kreditorių reikalavimų patenkinimas. Visiškas skolų panaikinimas pažeistų skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Bankroto procedūros tikslas, kad nauda būtų ne tik fiziniam asmeniui, bet ir kreditoriams, kurie turi turėti realią galimybę patenkinti bent dalį reikalavimų.

LR FABĮ 8 straipsnis reglamentuoja plano tvirtinimo procesą. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui.

Kaip nurodyta aukščiau, kreditoriai A. R. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planui nepritarė dėl to, kad šis planas neatitinka LR FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl vadovaujantis LR FABĮ 8 str. 3 dalimi, plano projektas turi būti tikslinamas, o patikslinus, pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Iš bylos duomenų matyti, kad A. R. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas nebuvo tikslinamas, o taip pat nebuvo pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui tvirtinti. Neatlikus šių įstatymo reglamentuojamų veiksmų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino A. R. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje laikytina nepagrįsta.

Iš kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano matyti, kad fizinio asmens A. R. mokumui atkurti nustatytas pusės metų terminas, per kurį nenumatyta tenkinti kreditorinių reikalavimų, kurie šioje byloje sudaro 1 007 085,17 EUR (3 477 263,69 Lt ) (1 t., 103 b. l.). Nustačius bankroto proceso trukmę pusei metams, po šio termino kreditoriniai reikalavimai būtų nurašomi, tai reiškia, kad kreditoriniai reikalavimai iš vis nebūtų tenkinami, o tai prieštarauja LR FABĮ nuostatoms. Pažymėtina, kad FABĮ tikslas yra žymiai platesnis nei vien fizinio asmens skolų „nurašymas“, o asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Sutiktina su apelianto argumentu, kad vykdant priverstinį išieškojimą per antstolį, iš A. R. darbo užmokesčio būtų išieškoma 20 % suma.

Pirmasis kreditorių susirinkimas 3 darbotvarkės klausimu svarstė bankroto administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2014-07-17 iki 2014-09-30 (1t., 106–107 b. l.). Raštu balsavę kreditoriai nepatvirtino bankroto administratoriaus ataskaitos. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad ataskaita nepatvirtinta dėl to, kad iš ataskaitos neaišku ką nuveikė administratorius nurodytu laikotarpiu, o šios ataskaitos priedas yra kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, kuriam kreditoriai nepritarė. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apelianto argumentu.

LR FABĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatytos bankroto administratoriaus pareigos, kurias jis turi atlikti per laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti planą dienos. Iš byloje esančios bankroto administratoriaus ataskaitos matyti, kad bankroto administratoriaus ataskaita neatitinka minėtos teisės normos, nes joje nenurodyti bankroto administratoriaus atlikti veiksmai, išskyrus tai, kad bankroto administratorius informavo visus žinomus kreditorius ir paruošė išvadą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano (1 t., 106–107 b. l.). Bankroto administratoriui nenurodžius kokius veiksmus jis atliko, kreditorių susirinkimas pagrįstai nepatvirtino bankroto administratoriaus ataskaitos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė ir neanalizavo bankroto administratoriaus atliktų veiksmų, vykdant bankroto procedūras, todėl nesant tam pagrindo, patvirtino ataskaitą.

Pirmasis kreditorių susirinkimas 5 darbotvarkės klausimu svarstė administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą ir nutarė nepatvirtinti siūlomą administravimo išlaidų sąmatą (1 t., 107 b. l.). Pirmosios instancijos teismas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą.

Pažymėtina, kad FABĮ 22 straipsnio 2 dalis numato, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, o 26 straipsnio 4 punktas – kad tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarką turi teisę kreditorių susirinkimas. Taigi, iš nurodytų teisės normų reglamentavimo matyti, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas ir jos keitimas išimtinai yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai, teismas, gali atlikti tik kreditorių priimtų nutarimų pagrįstumo kontrolę. Vadovaujantis šiais motyvais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas negali tvirtinti administravimo išlaidų sąmatos.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – bankroto UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašymą atmesti.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė