Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio, Aivos Survilienės,

asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta, A. B. (A. B.) ir jo gynėjai advokatei Ingridai Botyrienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Tomo Uldukio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje A. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 250⁴ straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taip pat nutarta: A. B. taikomas kardomąsias priemonės – intensyvią priežiūrą ir 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) eurų užstatą panaikinti; į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. LT187300010171137317, esančią AB Swedbank, 2022 m. gegužės 11 d. bankiniu pavedimu sumokėtą 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų grąžinti L. ir G. C.; 2022 m. gegužės 11 d. bankiniu pavedimu sumokėtą 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų grąžinti B. C.; 2022 m. gegužės 12 d. bankiniu pavedimu sumokėtą 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų grąžinti B. C.; 2022 m. gegužės 17 d. bankiniu pavedimu sumokėtą 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų grąžinti L. ir G. C..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 250⁴ straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe, tiesiogiai rinko, kaupė ir teikė kitą turtą, kitokią materialinę paramą kitiems asmenims, žinodamas ir siekdamas, kad šis turtas, parama ar jų dalis būtų panaudota vienam ar keliems teroristams remti, siekdamas gauti įrankių ir priemonių remti grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veiklą, t. y.,:

1.1. 2006 m. lapkričio mėn. – 2007 m. sausio mėn. laikotarpiu, (duomenys neskelbtini) N. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas ir kuris Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, E. F., gimęs (duomenys neskelbtini) metais (mirė (duomenys neskelbtini) metais), C. D., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir kiti tyrimo nenustatyti asmenys, susitarė tiesiogiai rinkti, kaupti ir teikti kitą turtą, kitokią materialinę paramą, gauti įrankius ir priemones kitiems asmenims – A. B., E. F. bei kitiems tyrimo nenustatytiems asmenims, žinodami ir siekdami, kad šis turtas, parama ar jų dalis būtų panaudota vienam ar keliems teroristams remti, taip pat remti (duomenys neskelbtini) - veikiančios teroristinės grupės „X“ (x), tai yra „XX“ (toliau - xx), kuri (duomenys neskelbtini) pripažinta neteisėta organizacija bei Europos Sąjungos Tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. rezoliucija (2001/931/BUSP), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1027 ir 2008 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 113 pripažinta su teroro aktais susijusia organizacija, teroristine grupe, veiklą - teroristinių aktų, nusikaltimų vykdymą, taip pat, siekdami įgyti ginkluotę teroristinei grupei xx, susitarė išsiaiškinti ginkluotės panaudojimo galimybes teroristinių aktų tikslais. Šiomis aplinkybėmis A. B., E. F., C. D., N. V., siekdami minėtų tikslų, susitarė Lietuvos Respublikoje neteisėtai, neturint leidimo, įgyti, laikyti, nešioti, gabenti ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų - automatus, snaiperinius šautuvus, pistoletus, granatsvaidžius, granatsvaidžių išmetamuosius variklius, šovinius, detonatorius, laikrodinius sprogdiklius su kapsulėmis, padegamąją, detonuojančią virvę, granatas, sprogstamąsias medžiagas (toliau – ginkluotė) ir įgytą ginkluotę neteisėtai, nepateikiant jos muitinės kontrolei, kitaip jos išvengiant, neturint leidimo, gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos per Europos Sąjungos šalių teritorijas į valstybę Y A. B., E. F. bei kitiems tyrimo nenustatytiems asmenims. Be to, nurodytomis aplinkybėmis A. B., E. F., C. D., N. V. ir kiti tyrimo nenustatyti asmenys susitarė užmegzti ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, kurie organizuotų teroristinės grupės xx narių mokymus naudotis ginkluote, ir aptarė planuojamos įgyti ginkluotės rūšis, kiekį, ginkluotės įgijimo, įgytos ginkluotės gabenimo bei mokymų naudotis ginkluote finansavimo ir apmokėjimo klausimus. Nusikalstamų veikų įgyvendinimui A. B. paskirstė E. F., N. V., C. D. vaidmenis: pavedė E. F., N. V., C. D rengti slaptus susitikimus ginkluotės įgijimo, jos gabenimo kontrabandos būdu bei paramos teroristinei grupei xx teikimo klausimais, šių susitikimų metu laikytis konspiracijos, surasti ir susitikti su asmenimis, galinčiais padėti įgyti ginkluotę Lietuvoje, ją gabenti kontrabandos būdu iš Lietuvos į valstybę Y bei apmokyti ja naudotis. Taip pat, tomis pačiomis aplinkybėmis A. B. nurodė E. F., N. V., C. D. planuojamos įsigyti ginkluotės rūšis bei kiekį, paskyrė 100 000 eurų ginkluotės įgijimui, gabenimui kontrabandos būdu bei teroristinės grupės xx narių apmokymams naudotis ginkluote.

1.2. Vėliau E. F., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. B., C. D., N. V. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis bei tęsdamas nusikalstamas veikas, susitikimų, vykusių 2007 m. sausio 30 d., 2007 m. kovo 8 d., 2007 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini), metu sukurstė, tai yra paprašė R. M. J., veikusio su (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybos (toliau – saugumo tarnyba) žinia, padėti įgyti iš Lietuvoje gyvenančių asmenų ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų - automatus, šautuvus, pistoletus, granatsvaidžius, granatsvaidžių išmetamuosius variklius, šovinius, detonatorius, laikrodinius sprogdiklius su kapsulėmis, padegamąją, detonuojančią virvę, granatas, sprogstamąsias medžiagas teroristinės grupės xx veiklai užtikrinti - teroro aktams rengti, susitarti su minėtais Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, kad šie už piniginį atlygį įgytą ginkluotę kontrabandos būdu pergabentų iš Lietuvos į valstybę Y, Lietuvoje pademonstruotų ginkluotę ir organizuotų teroristinės grupės xx narių mokymus ja naudotis. R. M. J., veikdamas su saugumo tarnybos žinia, susitikimų, vykusių 2007 m. kovo 8 d., 2007 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) oro uoste, (duomenys neskelbtini), metu E. F. įvardino asmenį, vardu T., t. y. liudytoją Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas (toliau – liudytojas Nr. 5), galintį realizuoti ginkluotę, pergabenti įgytą ginkluotę iš Lietuvos į valstybę Y bei organizuoti xx narių mokymus ja naudotis. Tuo pačiu laikotarpiu valstybėje Y E. F. šią informaciją perdavė A. B., N. V. bei C. D. Vėliau E. F. ir A. B. surengtų susitikimų, vykusių 2007 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini), 2007 m. liepos 2 d. viešbutyje „F.“, (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugpjūčio 24 d. šalia (duomenys neskelbtini), metu A. B. pakartotinai paprašė R. M. J. padėti įgyti iš liudytojo Nr. 5 E. F. prieš tai nurodytą ginkluotę, sužinoti ginkluotės kainas, įgytą ginkluotę kontrabandos būdu pergabenti iš Lietuvos į valstybę Y bei susitarti su liudytoju Nr. 5, kad šis už piniginį atlygį organizuotų ginkluotės demonstravimą bei xx narių mokymus naudotis šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis bei sprogstamosiomis medžiagomis.

1.3. Tuo pačiu metu, 2007 m. rugpjūčio mėn., (duomenys neskelbtini) A. B. perdavė N. V. ir C. D. pinigines lėšas ginkluotei įsigyti bei ginkluotės demonstravimo, įgytos ginkluotės gabenimo išlaidoms apmokėti, nurodė N. V. ir C. D. Lietuvoje dalyvauti liudytojo Nr. 5 bei pastarojo galimų bendrininkų surengtame ginkluotės demonstravime, neteisėtai disponuoti ginkluote, siekiant ją įgyti ir išsiaiškinti jos panaudojimo galimybes teroristiniuose aktuose, įgyti iš liudytojo Nr. 5, pastarojo bendrininkų ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų, susitarti su liudytoju Nr. 5, bendrininkais dėl įgytos ginkluotės gabenimo kontrabandos būdu iš Lietuvos į valstybę Y, nurodyti galutinę įgytos ginkluotės pristatymo vietą valstybėje Y, taip pat susitarti dėl xx narių mokymų naudotis ginkluote.

1.4. Vėliau, 2007 m. rugpjūčio 29 d., sodyboje, (duomenys neskelbtini), R. M. J., veikęs pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, nurodė N. V. ir C. D. liudytoją Nr. 5, veikusį pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, kaip asmenį, galintį realizuoti ginkluotę. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje N. V. ir C. D., tęsdami nusikalstamas veikas, paprašė liudytojo Nr. 5 realizuoti jiems ginkluotę ir vėliau, tą pačią dieną, miško vietovėje, (duomenys neskelbtini) rajone, neturėdami leidimų, neteisėtai nešiojo liudytojo Nr. 5 ir liudytojo Nr. 4, kuriam taikomas anonimiškumas (toliau – liudytojas Nr. 4), veikusio pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, pateiktus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis - šautuvą „SVD“, automatą „AK-74“, pistoletą „Makarov“, pistoletą „TT“, pistoletą „PSM“, 30 šovinių šiems šaunamiesiems ginklams – ir pasikeisdami iššovė iš minėtų šaunamųjų ginklų 30 šūvių. N. V., C. D. išreiškus ketinimus įgyti įvairesnių ginkluotės rūšių ir įgytą ginkluotę pervežti iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), liudytojai Nr. 4 ir Nr. 5 N. V. ir C. D. įvardino liudytoją Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas (toliau – liudytojas Nr. 1) ir kuris veikė pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, kaip asmenį, galintį realizuoti įvairesnes ginkluotės rūšis.

1.5. Vėliau N. V. ir C. D.as, tęsdami nusikalstamas veikas, 2007 m. rugpjūčio 30 d. nuo 12 iki 15 val., (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo liudytojo Nr. 1 ir liudytojo Nr. 3, kuriam taikomas anonimiškumas (toliau – liudytojas Nr. 3) ir kuris veikė pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, pateiktus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis bei sprogstamąsias medžiagas – pistoletą-kulkosvaidį „UZI“, 2 automatinius šautuvus „Beril“, pistoletą-kulkosvaidį „MP-5“, snaiperinį 12,7 mm kalibro šautuvą „Barrett M82A1“, snaiperinį šautuvą „Sako TRG 22“, snaiperinį šautuvą „FRF2“, šovinius šiems šaunamiesiems ginklams, 675 gramų trotilo, 4 vienetus detonuojančių kapsulių „KD8A“, 15 vnt. detonuojančių kapsulių „SPTR46B“, 20 metrų detonuojančios virvės, 20 m padegamosios virvės „Krutstubin“, 7 padegamuosius vamzdelius „SPTR46“, 2 laikrodinius sprogdiklius „VZD-6Č“ su kapsulėmis „MD-2“, 2 mechaninius sprogdiklius „M48“ su kapsulėmis, 2 detonuojančias kapsules „MD-2“, 250 gramų plastinės sprogstamosios medžiagos “Sprangdeg 46PTR“, 2 vienkartinius granatsvaidžius „RPG-22“, 2 granatsvaidžio „RPG-7“ šaudmenis, 2 rankines granatas „RGD-5“, 2 rankines granatas „RGO-78“ - ir neteisėtai, neturėdami leidimų, nešiojo automatą „Beril“, pistoletą-kulkosvaidį „MP-5“, pistoletą-kulkosvaidį „UZI“, 85 vnt. šovinių šiems šaunamiesiems ginklams, snaiperinį šautuvą „FRF2“, snaiperinį šautuvą „Sako TRG 22“, mechaninius sprogdiklius „M48“ su kapsulėmis, granatos skeliamuosius mechanizmus, du granatsvaidžius „RPG-7“ bei pasikeisdami iššovė iš automato „Beril“, pistoleto-kulkosvaidžio „MP-5“, pistoleto-kulkosvaidžio „UZI“ 85 šūvius, N. V. iššovė vieną šūvį iš šautuvo „Barrett M82A1“, o C. D. iššovė vieną šūvį iš granatsvaidžio „RPG-7“. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje N. V. ir C. D. paprašė liudytojų Nr. 1 ir Nr. 3 paaiškinti trotilo, plastinės sprogstamosios medžiagos veikimo mechanizmą, galingumą, pademonstruoti jų veikimą, nurodyti sprogstamųjų medžiagų kiekį, kurio pakaktų susprogdinti policijos, vyriausybinį šarvuotą automobilį, ir susipažino su šių medžiagų veikimo mechanizmu, taip pat paprašė paaiškinti galimas saugias ginkluotės slėpimo vietas, nurodyti ginkluotės kainas ir paprašė liudytojo Nr. 1 realizuoti jiems (N. V., C. D.) ginkluotę, t. y. paaiškino liudytojui Nr. 1, jog įsigys iš jo už 350 eurų – 1000 vienetų elektroninių detonatorių, detonuojančios virvės, detonatorių, už 3 000 eurų - 100 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis, plastinės sprogstamosios medžiagos, granatsvaidžių „RPG-7“, „RPG-22“, granatsvaidžių „RPG-7“ išmetamųjų variklių, elektrinių padegėjų, už 4 000 eurų - automatą „Beril“, už 2 400 eurų – 60 vnt. trotilo briketų po 400 gramų, t. y. 24 kilogramus trotilo, vieną ritę sprogstamosios virvės, šautuvą „Barrett M82A1“, paaiškino liudytojui Nr. 1, jog iš pastarojo minėtą ginkluotę įsigys per kelis kartus, paprašė liudytojo Nr. 1 įgytą nurodytą ginkluotę kontrabandos būdu pergabenti iš Lietuvos į valstybę Y, nurodyti įgytos ginkluotės galimą gabenimo iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kainą, taip pat paprašė ir susitarė su liudytoju Nr. 1 dėl kelių xx narių apmokymo už piniginį atlygį naudotis ginkluote, gaminti sprogmenis ir sumokėjo liudytojui Nr. 1 250 eurų už ginkluotės demonstravimą. Vėliau, tą pačią dieną, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. V. ir C. D. už 5 000 eurų neteisėtai įgijo iš liudytojo Nr. 5 šaunamąjį ginklą - šautuvą „SVD“ - ir paprašė liudytojo Nr. 5 nurodytą šautuvą laikinai laikyti Lietuvoje.

1.6. Po to, kai 2007 m. rugsėjo mėn. pradžioje valstybėje Y N. V. ir C. D. pranešė A. B., E. F. apie minėtas ginkluotės įgijimo ir apmokėjimo aplinkybes Lietuvoje ir suteikė A. B., E. F. informaciją apie sprogstamųjų medžiagų rūšis, jų veikimo mechanizmą ir panaudojimo galimybes, vėliau, 2007 m. rugsėjo pradžioje, valstybėje Y E. F. telefonu perdavė A. B. nurodymą R. M. J. susisiekti su liudytoju Nr. 5, kad šis perduotų liudytojui Nr. 1 minėtą 5 000 eurų sumą, kaip avansą už planuojamus įgyti iš liudytojo Nr. 1 1000 vnt. elektroninių detonatorių, detonuojančią virvę, detonatorius, 100 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis, plastinę sprogstamąją medžiagą, granatsvaidžius „RPG-7“, „RPG-22“, granatsvaidžių „RPG-7“ išmetamuosius variklius, elektrinius padegėjus, automatą „Beril“ bei 60 vnt. trotilo briketų po 400 gramų. Po to, 2007 m. rugsėjo 6 d., Lietuvos Respublikoje liudytojas Nr. 5, vykdydamas A. B., E. F., C. D., N. V. nurodymą, perdavė per greitų siuntų tarnybą liudytojui Nr. 1 5 000 eurų sumą.

1.7. Vėliau N. V., tęsdamas nusikalstamas veikas, 2007 m. spalio 25 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini) mieste perdavė liudytojui Nr. 1, atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, lapelį su granatsvaidžio „RPG-7“ reaktyvinės prieštankinės raketos „PG-7“ modifikacijos duomenimis, paprašė ir susitarė su liudytoju Nr. 1, jog šis realizuos, o jis iš pastarojo neteisėtai įgis ir du lapelyje užfiksuotos granatsvaidžio modifikacijos išmetamuosius variklius, taip pat paprašė liudytojo Nr. 1 surasti asmenis, kurie už piniginį atlygį pergabentų įgytą ginkluotę iš Lietuvos į saugią vietą (duomenys neskelbtini), paaiškindamas, jog koreguoja ginkluotės užsakymą, ir susitarė su liudytoju Nr. 1, jog iš pastarojo už 4 900 eurų, kuriuos 2007 m. rugsėjo 6 d. liudytojas Nr. 5 perdavė liudytojui Nr. 1, neteisėtai įgis 2 granatsvaidžio „RPG-7“ išmetamuosius variklius, 50 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis „MD-2“, 30 vnt. po 400 gramų trotilo briketų, t. y. 12 kilogramų trotilo, 250 m sprogstamosios virvės, du granatsvaidžius „RPG-22“, 300 vnt. elektrodetonatorių, 300 vnt. mechaninių sprogdiklių, bei paaiškino liudytojui Nr. 1, jog šią ginkluotę įgyja, kaip pirmą siuntą, taip pat pakartojo liudytojui Nr. 1 prašymą realizuoti jam šautuvą „Barrett M82A1“ ir už piniginį atlygį išmokyti kelis xx grupės narius naudotis ginkluote.

1.8. Po to N. V., tęsdamas nusikalstamas veikas, skambindamas iš Y į Lietuvą, telefoninių pokalbių, vykusių 2007 m. lapkričio–gruodžio mėn. metu pakartotinai paprašė liudytojo Nr. 1 surasti asmenis, kurie kontrabandos būdu pergabentų įgytą ginkluotę iš Lietuvos į valstybę Y, ir pažadėjo už ginkluotės pervežimą perduoti piniginį atlygį.

1.9. 2008 m. sausio 21 d. apie 20 val., restorane „M“, (duomenys neskelbtini), N. V., tęsdamas nusikaltimus, paprašė ir susitarė su liudytoju Nr. 1, jog iš pastarojo neteisėtai įgis antrą ginkluotės siuntą, paaiškino, jog iš pastarojo taip pat pirks granatsvaidžius „RPG- 22“, sprogstamąją medžiagą C4, 7,62 mm kalibro „Springfield“ šovinių, granatų bei snaiperinį šautuvą „Barrett M82A1“.

1.10. 2008 m. sausio 22 d. apie 11.30 val., N. V., tęsdamas nusikalstamas veikas, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), patikslino ir susitarė su liudytoju Nr.1, kad iš pastarojo su antra ginkluotės siunta neteisėtai įgis 1000 vnt. šovinių, 100 vnt. granatų ir susitarė su liudytoju dėl apmokymų Lietuvoje naudotis ginkluose. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje N. V. apžiūrėjo liudytojo Nr. 1 pateiktus šaunamuosius ginklus, sprogmenis bei sprogstamąsias medžiagas - du granatsvaidžius „RPG-22“, 200 metrų detonuojančios virvės, 40 metrų padegamosios virvės, 30 briketų po 400 gramų trotilo, t. y. 12 kilogramų trotilo, du reaktyvinio granatsvaidžio „RPG-7“ granatos „PG 7“ išmetamuosius variklius, 50 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis „MD-2“, 27 vnt. mechaninių sprogdiklių „M48“, 27 vnt. detonatorių mechaniniams sprogdikliams „M48“, 300 vnt. elektrodetonatorių „EDP“, 200 vnt. detonuojančių kapsulių „KD8A“, patvirtino, jog įgyja ir neteisėtai įgijo iš liudytojo Nr. 1 šią ginkluotę už 5 000 eurų, kuriuos 2007 m. rugsėjo 6 d. liudytojas Nr. 5 perdavė liudytojui Nr. 1, taip pat apžiūrėjo ir už 1 000 eurų avansą neteisėtai įgijo iš liudytojo Nr. 1 šaunamąjį ginklą - snaiperinį šautuvą „Barrett M82A1M“. Taip pat nurodytomis aplinkybėmis N. V. nurodė liudytojui A. D., atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, du granatsvaidžius „RPG-22“, 200 metrų detonuojančios virvės, 40 metrų padegamosios virvės, 30 briketų po 400 gramų trotilo, t. y. 12 kilogramų trotilo, du reaktyvinio granatsvaidžio „RPG-7“ granatos „PG 7“ išmetamuosius variklius, 50 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis „MD-2“, 27 vnt. mechaninių sprogdiklių „M48“, 27 vnt. detonatorių mechaniniams sprogdikliams „M48“, 300 vnt. elektrodetonatorių „EDP“, 200 vnt. detonuojančių kapsulių „KD8A“ už 10 000 eurų piniginį atlygį neteisėtai, nepateikiant jos muitinės kontrolei, kitaip jos išvengiant, neturint leidimo, gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos į valstybę Y, sudarė ginkluotės kontrabandos veikimo planą, t. y. aptarė su A. D. šios ginkluotės gabenimo būdą, pristatymo laiką ir vietą, kontaktų palaikymo būdą - nurodė minėtą ginkluotę transporto priemone pristatyti į vietovę, esančią 60 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini), valstybėje Y, perduodant ginkluotę kontaktuoti SMS žinutėmis, apsikeitė nusikalstamos veikos įgyvendinimui būtinais telefonų numeriais ir perdavė liudytojui A. D. 5 000 eurų avansą už neteisėtą ginkluotės gabenimą iš Lietuvos į valstybę Y, tačiau nusikalstamos veikos - ginkluotės kontrabandos - nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų pareigūnų. Tokiu būdu A. B. veikdamas organizuota grupe kartu su C. D., E. F., N. V. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis pasikėsino teikti kitokią materialinę paramą teroristinei grupei xx, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 250⁴ straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamoji byla nutraukta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamajam A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 250⁴ straipsnio 1 dalyje, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas baigėsi dar iki baudžiamąją bylą perduodant teismui, t. y. 2018 m. sausio 22 d. Tokią išvadą teismas padarė pripažinęs, kad nagrinėjamoje byloje apkaltinamojo teismo nuosprendžio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne pagal prokuroro nurodomą BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio redakciją, galiojusią 2013 m. liepos 2 d. (kai įsigaliojo kaltinamam inkriminuota ir palankesnė BK 250⁴ straipsnio 1 dalies redakcija – senaties terminas 15 metų), o pagal atitinkamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio redakciją, kuri numatė 10 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad apkaltinamojo nuosprendžio dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos priėmimo terminai yra pasibaigę, jie nebuvo sustoję ar nutrūkę, ką 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu (t. 23, b. l. 146–148) pripažino ir prokuroras, o kaltinamasis A. B. nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Uldukis prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti šią baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nagrinėjamu atveju, sprendžiant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties dėl A. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos klausimą, turi būti taikoma 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. ??-497, įtvirtinusio BK 250⁴ straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamąją atsakomybę už veiksmus, susijusius su parama teroristinėms grupėms, priėmimo metu galiojusi BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio redakcija, pagal kurią už sunkius nusikaltimus buvo numatytas 15 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

3.2. Apibendrinus teismų praktiką, kurioje analizuojamas baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios institutas, darytina išvada, kad tais atvejais, kai naujai priimtas įstatymas ar senojo įstatymo naujoji redakcija vienais nusikalstamumo ir baudžiamumo kriterijais lengvina, o kitais požymiais sunkina kaltinamojo teisinę padėtį, palyginti su anksčiau galiojusiu, tai taikomas tas įstatymas, kuris išsprendus konkrečios veikos kvalifikavimo klausimą yra palankesnis kaltininkui. Tokiu atveju įstatymas taikomas visa apimtimi ir negalima taikyti mišraus būdo, kai iš seno ir naujo įstatymo paimamos tos dalys, kurios yra palankesnės kaltinamajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2010, 2K-83/2011, 2K-206/2012, 2A-7-4/2014). Kita vertus, ši taisyklė nėra absoliuti. Nėra kliūčių tos pačios nusikalstamos veikos atžvilgiu taikyti skirtingų redakcijų skirtingų BK straipsnių nuostatas, jei juos taikant išlaikomas BK vientisumas. Tam, jog būtų pripažintas minėto požymio buvimas, svarbu nustatyti sisteminės sąsajos tarp sprendžiamų klausimų neegzistavimą, galėjimą šiuos klausimus sureguliuoti atskirais įstatymais (pavyzdžiui, vertinamomis BK teisės normomis siekiama įgyvendinti skirtingus Europos Sąjungos teisės aktus) (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-16-1076/2019).

3.3. Nagrinėjamu atveju iš 2010 m. birželio 15 d. BK 95 straipsnio pakeitimo bei papildymo, kodekso papildymo 170² straipsniu ir kodekso priedo papildymo įstatymo Nr. ?1-901, kuriuo be kita ko, pakeistas BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktis, už sunkaus nusikaltimo padarymą numatant penkiolika metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, turinio matyti, kad aptariamu BK 95 straipsnio pakeitimu nebuvo įgyvendinamas joks teisės aktas. 2013 m. liepos 2 d. BK 7, 25, 250, 250¹, 251 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 249¹, 250², 250³, 250⁴, 250⁵, 252¹ straipsniais įstatymo Nr. ?II-497 12 straipsnyje nurodoma, kad BK papildant 250⁴ straipsniu, buvo įgyvendinamas 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/919/TVR, iš dalies keičiantis Pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL 2008 L 330, p. 21). Taigi, aptariama BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio pataisa joks teisės aktas nebuvo įgyvendintas, o tik nustatytas terminas, kuriam suėjus negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis už BK 250⁴ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Priešingai nei kai kurie kiti BK institutai, pavyzdžiui, bendrininkavimo, bausmės vykdymo atidėjimo, atleidimo nuo bausmės ir pan., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutas aktualus tiriant ir nagrinėjant kiekvieną nusikalstamą veiką. Be to, apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas nustatytas atsižvelgiant į bausmės paskirtį, nes praėjus ilgesniam laikui nuo nusikaltimo padarymo paskirta bausmė nepasiektų įstatyme numatytų tikslų (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-626/2019). Įstatymų leidėjas savo valią, nuo kada minėtas tikslas nebūtų pasiektas padarius BK 250⁴ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, išreiškė nustatydamas bausmės rūšį ir dydį už aptariamo nusikaltimo padarymą bei 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktyje nustatydamas terminą. Dėl to A. B. galimai padarytai nusikalstamai veikai taikant jos padarymo metu galiojusius apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus, kurie buvo susieti ne su BK 250⁴ straipsnio 1 dalyje, o su BK 250 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika, įvertinant ir faktą, kad BK 250 straipsnio 6 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo priskiriama labai sunkių (kitaip nei BK 250⁴ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas) nusikaltimų kategorijai, būtų ne tik pažeidžiamas BK vientisumas, bet ir prieštaraujama įstatymo leidėjo valiai.

3.4. Išdėstyti argumentai bei Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria atmestas A. B. gynėjos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rimvydo Valentukevičiaus 2019 m. liepos 24 d. nutarimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl to paties skyriaus prokuroro Gedgaudo Norkūno 2019 m. birželio 28 d. nutarimo atmesti prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, patvirtina, kad vertinamu atveju dviejų skirtingų BK redakcijų nuostatų taikymas pažeistų BK vientisumą.

3.5. Įvertinus aplinkybę, kad A. B. inkriminuojama nusikalstama veika galimai padaryta laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio iki 2008 m. sausio 22 d., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 250⁴ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sueis 2023 m. sausio mėnesį. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio (pritaikyta netinkama šios teisės normos redakcija), Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis naikintina, perduodant baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą A. B. gynėja advokatė Ingrida Botyrienė prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Prokuroras apeliacinį skundą grindžia ne teismų praktikoje nustatytomis ir mokslinį pagrįstumą turinčiomis baudžiamojo įstatymo galiojimo laike taisyklėmis, o argumentais, kurie išdėstyti byloje esančiuose ikiteisminio tyrimo metu priimtuose procesiniuose dokumentuose – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų 2019 m. birželio 28 d. ir 2019 m. liepos 24 d. nutarimuose bei Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartyje.

4.2. Prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad A. B. atžvilgiu turi būti taikoma BK 95 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. birželio 29 d., t. y. galiojusi BK papildant 250⁴ straipsniu. Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, negali būti taikomas tas baudžiamasis įstatymas, kuris negaliojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Šios imperatyvios taisyklės išimtis numatyta BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Jokie kiti baudžiamojo įstatymo galiojimo principai nėra numatyti BK ar tarptautiniuose teisės aktuose, todėl prokuroro samprotavimai apie vienokį ar kitokį įstatymo taikymo būdą ir baudžiamojo įstatymo vientisumo pažeidimą neturi jokio teisinio pagrįstumo.

4.3. Šioje byloje negali būti vadovaujamasi teismų praktika, nurodyta apeliaciniame skunde. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime suformuluotą precedentų taikymo taisyklę teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Prokuroro nurodytose baudžiamosiose bylose buvo sprendžiamas klausimas, kuris baudžiamasis įstatymas, t. y., 1961 m. ar 2000 m. turėtų būti taikomas, ir suformuluota taisyklė, kad taikomas tas BK, kuris yra palankesnis galimai nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, ir tokio asmens teisinė situacija yra sprendžiama to vieno pasirinkto kodekso, kaip vientiso teisės akto, normų pagalba. Būtent šiuo, o ne prokuroro nurodytu, aspektu teismų praktikoje yra pasisakoma dėl BK vientisumo.

4.4. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų skaičiavimo, turi būti taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs BK (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija). Tačiau 2013 m. liepos 2 d. BK redakcija nustato švelnesnį A. B. inkriminuojamo nusikaltimo baudžiamumą, todėl šis įstatymas turi būti taikomas, kvalifikuojant A. B. inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir sprendžiant dėl šio veikos kategorijos BK 11 straipsnio prasme.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, o A. B. bei jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Tomo Uldukio apeliacinis skundas atmetamas.

6. Skunde keliami tik teisinio pobūdžio klausimai dėl baudžiamojo įstatymo aiškinimo skaičiuojant ir taikant senaties terminus. Prokuroras teigia, kad šioje byloje turi būti taikoma 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. ?II-497, kuriuo buvo pakeistos baudžiamojo įstatymo nuostatos ir baudžiamoji atsakomybė už veiksmus, susijusius su parama teroristinėms grupėms, įtvirtinta BK 250⁴ straipsnio 1 dalyje, priėmimo metu galiojusi BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio redakcija, sunkiems nusikaltimams numačiusi 15 (penkiolikos) metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Šis apeliacinio skundo teiginys grindžiamas iš esmės dviem argumentais. Pirma, atkreipiamas dėmesys į praktiką, pagal kurią tais atvejais, kai, palyginti su anksčiau galiojusiu, naujai priimtas įstatymas ar senojo įstatymo naujoji redakcija vienais nusikalstamumo ir baudžiamumo kriterijais lengvina, o kitais požymiais sunkina kaltinamojo teisinę padėtį, taikomas tas įstatymas, kuris išsprendus konkrečios veikos kvalifikavimo klausimą yra palankesnis kaltininkui. Tokiu atveju įstatymas taikomas visa apimtimi ir negalima taikyti mišraus būdo, kai iš seno ir naujo įstatymo paimamos tos dalys, kurios yra palankesnės kaltinamajam. Antra, teigiama, kad BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio redakcijos, galiojusios A. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, taikymas, sprendžiant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties klausimą, pažeistų BK, kaip vientiso teisės akto, taikymo sąlygas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

7. Byla į teisiamąjį posėdį perduota ir pirmosios instancijos teisme nagrinėta ne pagal inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 250 straipsnio 6 dalį (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), bet pagal BK 250⁴ straipsnio 1 dalį (2013 m. liepos 2 d. redakcija), kuri laikytina švelnesniu baudžiamuoju įstatymu, kadangi nusikalstama veika jau priskiriama ne labai sunkių, o sunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau, 2010 metais, tai yra jau po veikos, kuria A. B. kaltintas galimo padarymo, buvo pakeistos BK 95 straipsnio 1 dalies nuostatos (2010 m. birželio 15 d. redakcija), be kita ko, ilginant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus.

8. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir laipsnio. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas, kuris ilgina apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus, yra laikomas kitaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį sunkinančiu įstatymu, todėl, nesant BK 3 straipsnio 3 dalyje numatytų išimtinių aplinkybių, toks įstatymas neturi atgalinio veikimo galios.

9. Nagrinėjamoje situacijoje, po A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimo padarymo laiko (jos pabaiga – 2008 m. sausio 22 d.) iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo pakeistos ne tik baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies nuostatos, nustatančios atsakomybę už inkriminuojamą veiką (kaip minėta, šis naujas įstatymas laikytinas švelnesniu), bet ir pasikeitė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutą (šiais pakeitimais apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas buvo pailgintas nuo 10 iki 15 metų, o tai pasunkino kaltinamojo teisinę padėtį). Atsižvelgiant į minėtų baudžiamojo kodekso pakeitimų laiką, byloje kyla ginčas dėl to, koks apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas taikytinas nagrinėjamoje byloje – galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu (10 metų), ar galiojęs kaltinamajam inkriminuotos ir jo padėtį sušvelninusios BK 250⁴ straipsnio 1 dalies pataisos įsigaliojimo metu (15 metų). Kitaip tariant, ar kaltinamojo atžvilgiu galima taikyti skirtingu metu galiojusias, bet jo padėtį švelninančias BK nuostatas kartu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai taikant kaltinamajam palankiausią teisinį reguliavimą buvo pagrįsti ir teisingi.

10. Teismų praktikoje nėra suformuotos visiškai nuoseklios ir vienareikšmiškai aiškios pozicijos aptariamu klausimu visiškai analogiškoje situacijoje, kokia susiklostė šioje byloje, dėl to nėra precedento, kuriuo nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija privalėtų vadovautis. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

11. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodytose kasacinio teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2010, Nr. 2K-83/2011 ir Nr. 2K-206/2012 nagrinėtos situacijos ir aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Minėtose bylose buvo spręstas klausimas, kuris baudžiamasis kodeksas, kaip vientisas teisės aktas, t. y. ar 1961 m. BK, ar 2000 m. BK, turėtų būti taikomas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kai kiekviename iš jų yra kaltininkui palankesnių nuostatų, ir suformuluota taisyklė, kad tuo pačiu metu kaltininkui negali būti taikomi abu palankūs kodeksai, t. y gali būti taikomas tik vienas kodeksas. Ši taisyklė neaktuali nagrinėjamoje byloje, nes nėra sprendžiamas skirtingų baudžiamųjų kodeksų konkurencijos klausimas (šioje byloje iš esmės sprendžiamas klausimas, ar gali būti taikomos viename ir tame pačiame BK numatytos baudžiamojo įstatymo nuostatos, kai tuo pat metu taikoma vėliau nei nusikalstamos veikos padarymo metu priimtas ir švelnesnę baudžiamąją atsakomybę už atitinkamą nusikalstamą veiką numatanti BK specialiosios dalies teisės norma ir tuo pat metu, nusikalstamos veikos padarymo metu, o ne minėtos BK specialiosios dalies teisės normos galiojimo metu, galiojusi BK bendrosios dalies teisės norma, reglamentuojanti apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senaties terminą).

12. Nagrinėjamos situacijos neatitinka ir apeliaciniame skunde cituojama kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-697/2017 suformuluota taisyklė, kad „tais atvejais, kai naujai priimtas įstatymas ar senojo įstatymo naujoji redakcija vienais nusikalstamumo ir baudžiamumo kriterijais lengvina, o kitais požymiais sunkina kaltinamojo teisinę padėtį, palyginti su anksčiau galiojusiu, tai taikomas tas įstatymas, kuris išsprendus konkrečios veikos kvalifikavimo klausimą yra palankesnis kaltininkui. Tokiu atveju įstatymas taikomas visa apimtimi ir negalima taikyti mišraus būdo, kai iš seno ir naujo įstatymo paimamos tos dalys, kurios yra palankesnės kaltinamajam“. Kaip matyti, pateiktasis išaiškinimas draudžia tokį konkretaus baudžiamojo kodekso straipsnio taikymo būdą, kai vienu metu būtų taikomos skirtingos to paties straipsnio redakcijos (kasaciniame skunde buvo prašoma nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, pritaikius jam palankesnes BK 75 straipsnio nuostatas (2015 m. kovo 24 d redakcija), skiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą įpareigojimą, vadovautis jau kita, t. y. 2007 m. birželio 28 d., šio straipsnio redakcija).

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai nei dėstoma apeliaciniame skunde, minėtuose kasacinio teismo išaiškinimuose nėra pasisakyta apie skirtingų BK straipsnių redakcijų, kurių galiojimas laike nesutampa, taikymą.

14. Vis tik, nors ir kasacinis teismas šioje byloje keliamais ir visiškai analogiškais klausimais nėra išsamiai pasisakęs, tačiau kasacinio teismo praktikoje, įvertinus BK 3 straipsnio nuostatas dėl švelnesnio ir griežtesnio įstatymo galiojimo laike, yra vienu metu taikytos skirtingų BK straipsnių redakcijos, kurių galiojimas nesutapo/prasilenkė. Tokią išvadą patvirtina ir apeliaciniame skunde minima kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-4/2014, kurioje pažymėta, kad teismas, veikos kvalifikavimui taikydamas naująją, nuteistajam palankesnę ir grįžtamąją galią turinčią BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. redakciją), nustatydamas skirtinos baudos dydį, be kitų aplinkybių, taip pat turėjo atsižvelgti ir į BK 47 straipsnyje iki 2011 m. balandžio 21 d. jo pakeitimų buvusius baudos dydžius, galiojusius nusikalstamos veikos padarymo metu. Tokios pat pozicijos, kai taikomų Baudžiamojo kodekso skirtingų straipsnių redakcijų galiojimas laike nesutampa ir prasilenkia, buvo laikomasi ir pasisakant dėl BK 95 straipsnio redakcijos taikymo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-303/2017. Minėtoje byloje kasacinis teismas konstatavo BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nuteisė asmenį pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. redakcija) už 2008 m. vasario 6 d. padarytą veiką, nors pagal veikų padarymo metu galiojusią BK 95 straipsnio redakciją, t. y. 2003 m. balandžio 10 d. redakciją, buvo suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Taigi, iš esmės teismams keliamas esminis reikalavimas užtikrinti tarptautinėje, ES teisėje ir BK įtvirtintą principinę nuostatą, kad švelnesnis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, o griežtesnis baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios, išskyrus BK numatytas išimtis.

15. Teismų praktikos raidai būdinga tai, kad praktika aiškinant byloje taikytinas įstatymų nuostatas formuojama ne visa iš karto, bet byla po bylos. Teismų praktikos formavimas yra ne vienkartinis aktas, bet laipsniškas ir nuoseklus procesas. Šis procesas nenutrūkstamas ir niekada nebūna visiškai baigtas, nes neišnyksta būtinybė formuoti tokią teismų praktiką, kuri sąlygotų teisingo sprendimo priėmimą byloje. Įvertinus šios nutarties 11 – 14 punktuose aptartą kasacinio teismo praktiką, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde cituojamame Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-16-1076/2019 BK vientisumas nėra siejamas vien tik su tam tikrų tarptautinių teisės aktų įgyvendinimu, o pabrėžiama, kad iš esmės nėra sisteminės sąsajos tarp minėtame procesiniame sprendime taikytinų straipsnių. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors BK yra vientisas baudžiamasis įstatymas, tačiau iš esmės kiekvienas BK institutas ar straipsnis turi savarankišką reikšmę.

16. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pritaikius nusikalstamos veikos padarymo metu negaliojusį, tačiau nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantį ir dėl to grįžtamąją galią pagal BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas turintį įstatymą (naująją atitinkamo BK Specialiosios dalies straipsnio redakciją), nėra užkertamas kelias kitus klausimus, turinčius įtakos asmens teisinei padėčiai, (o šiuo konkrečiu atveju apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties klausimą), spręsti pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį ir asmens teisinę padėtį švelninantį baudžiamąjį įstatymą (šiuo atveju BK Bendrosios dalies normas). Taip pat pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui retrospektyviai taikant švelnesnio įstatymo nuostatas, o senaties eigai – nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusias įstatymo nuostatas, nepaneigiama ir teisėtumo, kaip konstitucinio principo, reikšmė. Senaties terminas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas vadovaujantis BK 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, taigi senaties terminai ir jų skaičiavimo taisyklės yra tokios, kokios jos buvo veikos padarymo metu (BK 3 straipsnio 1 dalis).

17. Nesutiktina ir su prokuroro teiginiu, kad toks baudžiamojo įstatymo galiojimo laike nuostatų aiškinimas neužtikrins įstatymų leidėjo tikslų, susijusių su BK 250⁴ straipsnyje įtvirtinta bausme. Pažymėtina, kad BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatų egzistavimas ir reiškia, jog tam tikrais atvejais nėra iš karto taikomi įsigalioję griežtesni įstatymai, nes kurį laiką vis dar taikomas negaliojantis įstatymas, kuris atitinka švelnesnio įstatymo sampratą ir taikymo sąlygas. Todėl minėtas prokuroro argumentas, sprendžiant dėl įstatymo galiojimo laike, nėra pagrįstas, nes jis paneigia BK 3 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kuriose aiškiai numatyti atvejai, kuriais baudžiamasis įstatymas galioja atgal (veikos nusikalstamumo panaikinimas, bausmės švelninimas arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinės padėties palengvinimas), taip pat numatyta, kada netaikomas atgalinio baudžiamojo įstatymo veikimo principas (veikos nusikalstamumo nustatymas, bausmės griežtinimas arba kitoks nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinės padėties sunkinimas). BK 3 straipsnio 3 dalyje nustatytos įstatymo grįžtamosios galios nebuvimo išimtys, tačiau jos nagrinėjamoje byloje nėra aktualios.

18. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad A. B. atžvilgiu turėtų būti taikoma 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. ??-497 (baudžiamąją atsakomybę už veiksmus, susijusius su parama teroristinėms grupėms, įtvirtinusio BK 250⁴ straipsnio 1 dalyje) priėmimo metu galiojusi BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčio redakcija ir atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį, kuria spręstas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo A. B. atžvilgiu nutraukimo (t. 23, b. l. 87–90). Teisėjų kolegija jau pasisakė apie kasacinio teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2010, Nr. 2K-83/2011, Nr. 2K-206/2012, Nr. 2A-7-4/2014, Nr. 2K-117-697/2017, kurios cituojamos ir minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, suformuotos praktikos reikšmę nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą pats teisingai taikyti įstatymą, ir nėra saistomas ikiteisminio tyrimo metu padarytų išvadų aiškinant aptariamas teisės normas, juo labiau, kaip šios išvados turi esminę reikšmę teisingo sprendimo priėmimui. Todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nesilaikė Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartyje padarytos išvados dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties skaičiavimo nagrinėjamu atveju ir pats teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo galiojimą laike.

19. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje situacijoje sprendžiant dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, taikytinas inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), sunkiems nusikaltimams numačiusi 10 (dešimties) metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria baudžiamojo byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui yra teisinga ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Tomo Uldukio apeliacinį skundą atmesti.