Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Valstybės įmonei Turto bankas, L. B. ir L. B. savarankiškus reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- po V. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), ¾ jo palikimo pradėdamas faktiškai jį valdyti priėmė R. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

- po O. N., a.k(duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), visą jos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti priėmė R. N., a.k. (duomenys neskelbtini)

2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos tėvas R. N.. Jis buvo paveldėjęs savo tėvų V. N. ir O. N. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau palikimo priėmimas nebuvo įformintas. R. N. tėvams Plungės rajono Rietavo miesto Darbo deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1968-03-29 sprendimu Nr. 16 buvo skirtas žemės sklypas namo statybai. Po to buvo parengtas projektas, kuris buvo patvirtintas architekto. Gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)buvo pastatytas 1974 metais, tačiau nebuvo įregistruotas NTR. Vėliau 1992m. Sodyboje pareiškėjos tėvas išsikasė šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). V. N. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties palikimą priėmė sutuoktinė O. N., jai (duomenys neskelbtini)buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, ji paveldėjo ¼ V. N. turto, o į likusias ¾ dalis paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Savo tėvo mirties dienai R. N. buvo nepilnametis, tačiau palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti, nes gyveno kartu su tėvais, o kadangi palikimą priėmė ir jo mama, tai tuo pačiu laikoma, kad ir už jį palikimas buvo priimtas. Kitas V. N. sūnus A. N. nuo palikimo atsisakė, o L. B. po tėvo mirties palikimo nepriėmė. (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos močiutė, R. N. mama O. N.. Po jos mirties spalikimą priėmė jos sūnus, pareiškėjos tėvas R. N.. Palikimas priimtas faktiškai pradedant jš valdyti, nes jis gyveno su mama tame pačiame name, kurio dalis priklausė mamai, o dalį jis buvo paveldėjęs iš tėvo. Prieš pat mirtį(duomenys neskelbtini)O. N. buvo surašiusi testamentą, kad jai priklausančios sodybos (duomenys neskelbtini), dalį palieka L. B.. Tačiau po jos mirties L. B. palikimo nepriėmė. Todėl laikytina, kad ji nepasinaudojo testamentu suteikiama teise ir visą mamos turtą paveldėjo R. N.. A. N. po O. N. mirties palikimo taip pat nepriėmė.

3. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė savo pareiškimą. Pareiškėja vertina, kad daugiau nei 40 metų po tėvo mirties ir 29 metus po motinos mirties, suinteresuotas asmuo L. B. nerealizavo savo teisės į palikimą pagal testamentą, nes jai buvo pareiškėjos tėvų sumokėta 2000 dolerių už jos dalį ir ji taip išreiškė atsisakymą nuo palikimo, kad pastarais pereitų pareiškėjos tėvui. Kadangi tėvas iki mirties nuosavybės dokumentų nesusitvarkė, suinteresuoto asmens elgesį po jos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo gavimo, vertina kaip siekį dar kartą pasipelnyti (posėdis 2022-04-19, posėdžio protokolas po pertraukos, garso įrašo laikas nuo 10:30 iki 20:00).

9. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. N. patvirtino, kad po V. N. mirties, o po to dar ir po O. N. mirties, jų šeima visą laiką gyveno name esančiame (duomenys neskelbtini), kurį statė jos sutuoktinio tėvai. Po O. N. mirties suinteresuotas asmuo L. B. pareikalavo susimokėti už namo dalies išsipirkimą. Sumokėjus pinigus suinteresuotam asmeniui, ji liudytojai atidavė testamento originalą (posėdis 2022-04-19, posėdžio protokolas po pertraukos, garso įrašo laikas nuo 01:18:40 iki 01:22:30). Patvirtino, kad suinteresuotas asmuo tėvų palikimu daugiau niekada nesidomėjo, jokių veiksmų neatliko, prie jo išlaikymo ir pan., neprisidėjo.

10. Liudytojai J. L. ir O. Š. patvirtino, kad pareiškėja, jos mama, iki mirties ir tėvas, nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), kur namą ir teritoriją prižiūrėjo, namą remontavo, įruošė, o suinteresuotas asmuo ten nesilankydavo, prie namo ir teritorijos priežiūros neprisidėjo. O. Š. patvirtino žinantis, kad iš suinteresuoto asmens R. N. išsipirkinėjo jos dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas, savarankiški reikalavimai atmestini

11. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

12. Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos tėvo R. N. tėvas V. N. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris velionio ir jo sutuoktinės buvo pastatytas 1974 metais. Pareiškėjos tėvas po V. N. mirties liko gyventi namuose kartu su savo mama, o šiai mirus (duomenys neskelbtini), toliau gyveno tuose pačiuose namuose. 2011-09-10 buvo sudaryta namo inventorizacinė byla.

13. Iš Testamentų registro rašto matyti, kad po O. N. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnį Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., išskyrus tas Kodekso normas, kurioms šis įstatymas nustato kitus įsigaliojimo terminus. Pagal minėto įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. V. N. mirė (duomenys neskelbtini)O. N. mirė (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo teisiniams santykiams atsiradusiems po jų mirties taikomas 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK).

15. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiškas palikimo priėmimo galimybes numatė ir 1977 bei 1999 metais galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnis, kuriame nurodyta – laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

17. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo (buto) priežiūrą, prievolių, susijusių su namu (butu), vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas R. N. ir jo mama, auginusį jį iki pilnametystės atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius R. N. valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. turtą valdė, naudojo ir prižiūrėjo, o R. N. sulaukus pilnametystės, pasidarė namo dokumentaciją, mokėjo mokesčius ir jį prižiūrėjo. Tokie R. N. ir jo atstovės pagal įstatymą (mamos) veiksmai įrodo, kad jis nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtu rūpinosi, tokie jų veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį. Visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjos tėvas R. N. po savo tėvo ir mamos mirties, priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

19. Pareiškėjos tėvas su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t. y. pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po V. N. ir O. N. mirties palikimą priėmė pareiškėjos tėvas. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

20. Suinteresuotas asmuo L. B. atsiliepime nurodo, kad ji pagal įstatymą priėmė faktiškai valdyti turtą, atsiradusi po tėvo V. N. mirties ir yra vienintelė mamos O. N. turto paveldėtoja, nes mama surašė testamentą ir visą priklausantį turtą paliko jai. Atsiliepimu į pareiškimą prašo pripažinti, kad ji praleido paveldėjimo pagal įstatymą ir pagal testamentą terminą dėl svarbių priežasčių ir prašo jį pratęsti.

21. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (1964 m. CK 587, 591 straipsniai, 2000 CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis).

22. L. B. po tėvų mirties jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko. Nors į bylą yra pateikta (duomenys neskelbtini)Rietavo miesto mero pažyma apie tai, kad L. B. po savo tėvo mirties palikimą priėmė ir valdo, tačiau tokių faktų byloje nenustatyta. Priešingai, teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad pareiškėjos tėvas savarankiškai vienas pats sprendė su namu susijusius klausimus, jis vienas juo rūpinosi, o ji jokių pretenzijų jam nereiškė.

23. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. ir kt. v. T. F., bylos Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje.

24. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės; jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-523/2007).

25. Teismui darant išvadą, kad pareiškėjos tėvas R. N. po savo tėvo ir mamos mirties, priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti, teismas apie palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nepasisako, nes tai nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras (suformuota praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).

26. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, tai yra, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

27. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

28. Spręsdami termino palikimui priimti pratęsimo klausimą teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

29. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad terminą palikimui priimti po mamos O. N. mirties praleido dėl to, kad po mamos mirties jautėsi labai blogai, smarkiai sirgo jos sūnus, kuriam buvo būtina nuolatinė medicininė pagalba, vykimas į sanatorijas. Nuolat neturėjo laiko, turėjo labai ribotą lėšų kiekį pragyvenimui. Žinojo, kad yra surašytas testamentas, pagal turimas teisines žinias suprato, kad testamentas galioja neribotą laiką ir mamos nuosavybė jai atiteks automatiškai.

30. O. N. mirė (duomenys neskelbtini). Jos mirties metu suinteresuotam asmeniui L. B. buvo (duomenys neskelbtini) metai. Ji, nors ir suvokė savo teisę į palikimo priėmimą, tačiau šios teisės neįgyvendino beveik (duomenys neskelbtini) metus. Byloje nenustatyta objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių laiku priimti palikimą, taip pat nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pateisintų visą tokį ilgą termino praleidimo laikotarpį. L. B. nurodomos aplinkybės, dėl kurių terminas palikimui priimti praleistas beveik 29 metus nelaikytinos svarbiomis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo po savo artimojo mirties jaučiasi blogai, tai yra natūralus emocinis momentas, kuris neišvengiamas netekus artimojo. Vaiko liga nelaikytina trukdžiu įgyvendinti savo teisę į paveldėjimą. Į bylą pateiktas 2022-03-24 medicininis pažymėjimas patvirtina, kad L. B. sūnus sirgo įgimtu kaulų trapumu, dėl nustatytos diagnozės jam dažnai lūždavo kaulai, jam buvo atlikta operacija, taikomas sanatorinis gydymas. Tačiau pažymėtina, kad sūnus pilnametystės sulaukė 1998 metais, byloje nėra duomenų apie tai, kad jam iki pilnametystės ar jau sulaukus pilnametystės būtų buvusi reikalinga nuolatinė nepertraukiama priežiūra.

31. Suinteresuotas asmuo L. B. neįrodė, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl prašymas pratęsti terminą palikimui priimti atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais

nusprendžia:

R. Š. pareiškimą tenkinti.

- po V. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), jo palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti priėmė R. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

- po O. N., a.k(duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), jos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti priėmė R. N., a.k(duomenys neskelbtini)

L. B. savarankiškus reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.