Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Balcia Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2113-1106/2025 pagal ieškovo Balcia Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Klaipėda“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

3. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

5. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2024-08-21 ieškovas kreipėsi į teismą pareikšdamas prašymą išduoti teismo įsakymą. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2024-08-22 ieškovo prašymą dėl įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-21188-1106/2024 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-05451-2024-4) tenkino ir nutarė išieškoti iš UAB „Mano Būstas Klaipėda“ Balcia Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą 755 Eur skolą, 11,33 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (766,33 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024-08-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 Eur žyminį mokestį, 80 Eur išlaidas už teisinę pagalbą. Atsakovė 2024-09-09 pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismas 2024-09-25 nutartimi teismo įsakymą panaikino. Panaikinus teismo įsakymą ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

6. Byloje nustatyta, kad 2017-10-18, 2022-11-30 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais UAB „Mano Būstas Kalipėda“ paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. 2023-09-20 tarp Balcia Insurance SE Lietuvos filialo ir R. R. buvo sudaryta turto draudimo sutartis, pagal kurią buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2023-08-30 statinio kasmetinės apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad yra tikslinga atlikti inžinerinių sistemų modernizavimą. 2024-05-05 statinio kasmetinės apžiūros akte pateikta išvada, kad yra tikslinga atlikti likusių inžinerinių sistemų modernizavimą. Bylos duomenimis 2024-03-13 įvyko vandentiekio avarija. 2024-03-14 statinio apžiūros akte nurodyta, kad dėl natūralaus nusidėvėjimo yra trūkęs nuotekų vamzdis. 2024-03-28 Turto apžiūros akte nurodoma, kad dėl 2024-03-19 įvykio bute (duomenys neskelbtini) fiksuoti ant grindų atsiradę defektai dėl drėgmės poveikio. Drėgmė pateko iš netvarkingo kanalizacijos vamzdžio (bendro stovo). Byloje pateikta nuostolio apskaičiavimo, remonto sąmata. Nuostoliai įvertinti 805,20 Eur suma. 2024-04-08 Balcia Insurance SE Lietuvos filialas išmokėjo R. R. 755 Eur draudimo išmoką.

Dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo

7. Apeliantės vertinimu 2023 m birželio – liepos mėn. įvykus nuotekų avarijai, 2023-08-30 buvo nustatytas realus poreikis inžinierinių sistemų atnaujinimui. Todėl, net ir 2023-11-23 vykusio (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo patalpų savininkų susirinkimo metu nusprendus, kad dauguma gyventojų kategoriškai nenori renovacijos, administratorė, vykdydama įstatymų priskirtas funkcijas, privalėjo imtis priemonių ir vienašališkai nuspręsti ir pašalinti, t.y. pakeisti inžinierines sistemas (nuotekų išvadus), kurios kėlė pavojų gyventojų sveikatai ir turtui. Neatlikusi konkrečių veiksmų visiškai atsakinga už atsiradusią žalą.

8. Atsakovė nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais teigia, kad ji nuolat pildė namo techninės priežiūros žurnalą ir stebėjo namo techninę būklę, ne kartą rekomendavo atlikti inžinerinių sistemų modernizavimą, šis klausimas buvo aptartas 2023-11-23 vykusiame daugiabučio namo patalpų savininkų susirinkime, kai jau buvo įvykusi viena avarija, tačiau butų savininkai nepriėmė sprendimo modernizuoti nuotekų tinklus. Byloje pateikti duomenys, 2023-11-23 Patalpų savininkų susirinkimo protokolas, Statinio techninės priežiūros žurnalas, 2023-04-30, 2023-08-30 pateikti Statinio kasmetinės apžiūros aktai, kuriuose nurodoma apie atlikta apžiūrą, apie vamzdynų būklę, pateiktos išvados, rekomendacijos, iš esmės patvirtina administratorės nurodytas aplinkybes. Nurodoma, kad tikslinga atlikti senų inžinierinių sistemų modernizavimą ir kt., taip pat ir tai, kad nuolatinių stebėjimų dažninti nėra poreikio (1t.,b.l. 102-129).

9. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

10. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą (toliau – DNSBĮ).

11. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendriją likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.84 straipsnio 1-2 punktai).

12. Byloje nekilo ginčo, kad UAB „Mano Būstas Klaipėda“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Nekilo ginčo, kad 2024-03-13 įvyko vandentiekio avarija dėl nusidėvėjimo trūkusio nuotekų vamzdžio. Byloje tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl apdrausto buto užliejimu padarytos žalos išieškojimo iš gyvenamojo namo administratorės, dėl ieškovo išmokėtos nukentėjusiam asmeniui 755 Eur draudimo išmokos, pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Bendrojo naudojimo objektų administratorius objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Administravimo nuostatai), kuriuose nurodytos administratoriaus pareigos. Pagal Administravimo nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

14. Administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

15. Pagal Statinių priežiūros reglamento, nustatančio ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal šio reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Pagal Administravimo nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-146-403/2024).

16. Nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės laikosi pozicijos, kad nuotekų sistema nei viename iš periodiškai atliktų kasmetinės apžiūros aktų specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės, kas įpareigotų atsakovę be butų savininkų sutikimo imtis keisti bendrus stovus. Atsakovės vertinimu kanalizacijos vamzdžių nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Dėl šios priežasties namo administratorius nesant bendrų inžinerinių sistemų avarinės būklės, ir nesant gyventojų pritarimo/leidimo atlikti remonto darbus, kas

būtų įgalinę administratorių atlikti rangos darbus, neturėjo pagrindo pats vienasmeniškai nuspręsti dėl darbų atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus apie administratoriaus atliktus veiksmus, tai, kad buvo pildomas namo techninės priežiūros žurnalas, buvo stebima namo techninė būklė, savininkams rekomenduojama atlikti inžinerinių sistemų modernizavimą, remontą, konkretūs klausimai buvo aptarti 2023-11-23 vykusiame daugiabučio namo patalpų savininkų susirinkime, tai, kad butų savininkai nepriėmė sprendimo modernizuoti nuotekų tinklus, neturi pakankamo pagrindo nuspręsti, kad yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Nors savininkams buvo suteikta informacija apie vamzdynų būklę, tačiau savininkai nepriėmė konkrečių sprendimų. Byloje nepateikta duomenų, kurie leistų daryti neabejotinas išvadas, kad buvo nustatytos aplinkybės dėl esamos avarinės būklės, kurios įpareigotų atsakovę be butų savininkų sutikimo keisti bendrus stovus.

17. Civilinei atsakomybei kilti būtinos šios sąlygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginimą kaltės pagrindu. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tik tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už minėtu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad atsakovė turėjo duomenų apie pavojingą inžinierinių tinklų būklę ir turėjo savo iniciatyva, be savininkų sutikimo imtis veiksmų, kad ateityje būtų išvengta nuotekų sistemos avarijų ir žalos, o kadangi veiksmų savo iniciatyva neatliko, todėl yra visiškai atsakinga už atsiradusią žalą. Pažymėtina, kad namo savininkai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą. Pagal minėtą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Šiuo atveju nesant nustatytoms konkrečioms aplinkybėms, atsakovė neturėjo galimybės be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad kanalizacijos vamzdžių nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis nėra pagrindo nesutikti. Byloje nepateikta duomenų, kad bendrojo naudojimo objektų būklė kėlė grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, kad faktinė situacija buvo akivaizdi, grėsmė reali ir pan.

18. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neaptarti šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Apeliacinės instancijos teismui iš esmės sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nėra tikslinga pirmosios instancijos teismo argumentų ir motyvų kartoti. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos byloje nustatytomis ir įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nurodyta kasacinio teismo praktika.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Atsižvelgus į aptartas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes apelianto apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21. Atsakovė pareiškė prašymą priteisti 242 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė 2025-04-29, 2025-05-19 mokėjimo nurodymus, patvirtinančius apie 242 Eur sumokėjimą.

22. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2024 m. IV ketvirčio bruto – 2335,9 Eur, Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, atsakovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš ieškovo atsakovei priteistina 242 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią šis patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto Balcia Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Klaipėda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.